Byla 2S-1356-345/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Petro Jaržemskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išnagrinėjo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties pagal pareiškėjo antstolio R. V. paeriškimą suinteresuotiems asmenims S. B., S. B., Vilniaus apskiritis VMI, VSDFV Vilniaus skyriui dėl prievolės pobūdžio nustatymo

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4pareiškėjas antstolis R. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl prievolės pobūdžio nustatymo, prašydamas nustatyti, ar skolininko S. B. prievolės pagal Vilniaus apskrities VMI 2008 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 14-19-30768 dėl 244.952,83 Lt skolos išieškojimo, taip pat Vilniaus apskrities VMI 2009 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 14-19-1414 dėl 4030,52 Lt skolos išieškojimo Vilniaus apskrities VMI naudai bei pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr.(9.1)7-5-192 dėl 535,36 Lt ir 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 31476 dėl 487,89 Lt išieškojimo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai yra solidarios su S. B., ir ar yra pagrindas pagal šias prievoles vykdant nurodytus vykdomuosius dokumentus išieškojimą vykdyti iš bendro S. B. ir S. B. turto, o jo nepakankant - iš kiekvieno jų asmeninio turto. Pareiškimą motyvavo tuo, kad vykdo Vilniaus apskrities VMI 2008 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 14-19-30768 dėl 244.952,83 Lt skolos išieškojimo, taip pat Vilniaus apskrities VMI 2009 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 14-19-1414 dėl 4030,52 Lt skolos išieškojimo bei VSDFV Vilniaus skyriaus išduotus sprendimus 2008 m. lapkričio 18 d. Nr.(9.1)7-5-192 dėl 535,36 Lt išieškojimo ir 2008 m. gegužės 27 d. Nr. 31476 dėl 487,89 Lt išieškojimo iš S. B. išieškotojų Vilniaus apskrities VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus naudai. Nurodė, kad vykdant išieškojimą, 2008-09-03 buvo areštuotas žemės sklypas, priklausantis S. B. ir S. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 2008-09-02 Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp S. B. ir S. B. buvo nutraukta jų bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią areštuotas žemės sklypas buvo paliktas bendrąja daline šalių nuosavybe, nenustačius skolininkui priklausančios turto dalies. Šalių prievolės kreditoriams taip pat nebuvo pasidalintos, nes šalys sutartyje nurodė, jog kreditorių neturi. Pažymėjo, kad CPK 667 str. pagrindu, antstolis pasiūlė išieškotojui Vilniaus apskrities VMI kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. 2009-04-20 raštu išieškotojas VMI informavo, kad skolininko S. B. mokestinė nepriemoka atsirado dėl to, kad skolininkas nuo pajamų, gautų iš individualios veiklos, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą 83.445 Lt pridėtinės vertės mokesčio, dėl ko buvo priskaičiuoti 29.507,24 Lt delspinigiai ir paskirta 25.033,00 Lt dydžio bauda bei priskaičiuota 64.735,80 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 22.674,79 Lt delspinigių ir paskirta 19.557,00 Lt dydžio bauda. Ši mokestinė nepriemoka atsirado tuo metu, kai skolininkas buvo santuokoje su S. B.. Todėl išieškotojas VMI mano, kad prievolė yra solidari. Vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančio turto dalies. Nurodė, kad sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, įformintos vykdomaisiais dokumentais. Jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Prievolėms vykdyti iš bendro sutuoktinių turto nereikia atlikti CPK 667 str. numatytos sutuoktinio skolininko dalies išskyrimo.

5Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas nutartimi pripažino, kad S. B. prievolės pagal Vilniaus apskrities VMI 2008 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 14-19-30768 dėl 244.952,83 Lt skolos išieškojimo ir 2009 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 14-19-1414 dėl 4030,52 Lt skolos išieškojimo Vilniaus apskrities VMI naudai yra jo asmeninės prievolės ir turi būti vykdomos tik iš jam priklausančio turto. Civilinę bylą dalyje, ar skolininko S. B. prievolės pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr.(9.1)7-5-192 dėl 535,36 Lt išieškojimo ir 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 31476 dėl 487,89 Lt išieškojimo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai yra solidarios su S. B., ir ar yra pagrindas pagal šias prievoles vykdant vykdomuosius dokumentus išieškojimą vykdyti iš bendro S. B. ir S. B. turto, o jo nepakankant - iš kiekvieno jų asmeninio turto, nutraukė.

6Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, išsprendžiant klausimą dėl prievolės prigimties pagal Inspekcijos 2009 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 14-19-30768 dėl 244.952,83 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto bei 2009 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 14-19-1414 dėl 4030,52 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto nustatant, jog prievolė pagal šiuos sprendimus yra solidari S. B. ir S. B. prievolė. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką jeigu vykdomajame dokumente skolininku nurodytas tik vienas iš sutuoktinių, tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad tik šis sutuoktinis yra skolininkas, o kitas – ne. Prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį, tik nustačius prievolės pobūdį jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę - vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Prievolės pobūdžio nustatymas, taip pat galimybės išieškoti iš bendro sutuoktinių turto konstatavimas yra teismo prerogatyva. Todėl aplinkybė, kad Inspekcijos sprendimuose dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto nurodytas skolininku tik S. B., nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką ir neginčytiną išvadą, jog prievolė pagal šiuos sprendimus yra asmeninė S. B. prievolė bei neužkerta kelio spręsti S. B. solidarios atsakomybės pagal šiuos sprendimus klausimo. Aplinkybė, kad mokestinis patikrinimas buvo atliekamas mokesčių mokėtojo S. B. atžvilgiu nėra itin reikšminga, kadangi sprendžiant atsakomybės klausimą pagal priimtus Inspekcijos sprendimus svarbu nustatyti prievolės atsiradimo šaltinį bei lėšų, nesumokėtų į valstybės biudžetą, panaudojimą asmeniniams ar bendriems sutuoktinių šeimos reikalams. PVM nepriemoka nustatyta už laikotarpį nuo 2003 metų iki 2006 metų, o GPM nepriemoka už laikotarpį nuo 2003 metų iki 2005 metų. S. B. sudarė santuoką su S. B. 1992-08-01, o šią santuoką nutraukė - 2008-10-03. Taigi, mokestinė nepriemoka atsirado skolininko S. B. santuokos metu su S. B.. Nustačius vieno sutuoktinio mokestinę nepriemoką, kuri atsirado santuokos metu, būtina spręsti ir kito sutuoktinio atsakomybės pagal tokias prievoles ir išieškojimo klausimus vykdymo proceso metu, vadovaujantis civilinės teisės normomis, o ne mokestinio patikrinimo metu. S. B. bet kokios pajamos ir nauda, gauta iš individu veiklos, būnant santuokoje su S. B., laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl abiems sutuoktiniams atsirado ir pareiga atsakyti kreditoriams pagal turtines prievoles, kylančias iš tokios bendrosios jungtinės nuosavybės. Kadangi pajamos iš individualios veiklos gautos santuokoje, darytina išvada, jog jos buvo naudojamos bendriems šeimos reikalams tvarkyti abiejų sutuoktinių interesais. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomais dokumentais.

7Suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo nutartį palikti. Nurodo, kad santuoka tarp S. B. ir S. B. nutraukta 2008-09-03, sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra pasibaigęs 2008 metais, todėl nėra pagrindo nustatyti solidariąją sutuoktinių prievolę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Sprendimai dėl mokestinės prievolės yra priimti tik S. B. atžvilgiu, prievolė kildinama tik iš jo veiklos, todėl santuoką nutraukusių asmenų atžvilgiu prievolės solidarumas negali būti preziumuojamas. Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 1997-09-01, t.y. nuo gyvenimo skyrium pradžios, taigi suinteresuoti asmenys nuo 1997-09-01 neįgijo nei bendro turto, nei bendrų prievolių. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad pagal antstolio pareiškimą dėl prievolės pobūdžio nustatymo negali būti sukurtos prievolės S. B., nes prievolės gali kilti tik iš teismo sprendimo, o nei iš teismo išaiškinimo vykdymo procese. Prievolės, tarp jų ir kylančios iš mokestinių teisinių santykių, gali kilti ir iš teismo ar mokesčio administratoriaus sprendimo. Šis sprendimas turi būti priimtas konkretaus asmens atžvilgiu. Byloje yra ieškovo sprendimas, priimtas S. B. atžvilgiu, o ne S. B.. Taigi, prievolė yra kilusi tik S. B.. Antstolio teisė kreiptis į teismą dėl to, kad teismas išaiškintų kokio pobūdžio prievolė egzistuoja nereiškia prievolės buvimo prezumpcijos. Ieškovas siekia, kad vykdymo procese būtų sukurta nauja prievolė S. B., nors tokia prievolė neegzistuoja.

8Pareiškėjas antstolis R. V. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su atskirojo skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Ši byla nagrinėjama suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirojo skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais ir motyvais.

11Bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus apskrities VMI 2007-03-16 patikrinimo aktu konstatavo, jog S. B. už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2006-12-31 nesumokėjo į biudžetą 84.970,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio, taip pat nedeklaravo už 2003-2005 metus 65.189,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 2601 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai. Pagal šį aktą jam buvo priskaičiuoti delspinigiai ir baudos, o visa skola valstybės biudžetui sudarė – 189.149,00 Lt. 2007-05-15 VMI viršininko sprendimu iš dalies 2007-03-16 patikrinimo aktas buvo patvirtintas. Todėl S. B. dėl 2007-05-15 sprendimo pateikė skundą, kuris 2007-07-05 VMI sprendimu buvo atmestas. 2007-07-05 sprendimą S. B. apskundė Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2007 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir patvirtino 2007 m. liepos 5 d. Inspekcijos sprendimą. 2008 m. birželio 19 d. Vilniaus apskrities VMI priėmė sprendimą Nr. 14-19-30768 dėl 244.952,83 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo į biudžetą iš S. B.. 2009-01-23 Vilniaus apskrities VMI priėmė sprendimą Nr. 14-19-1414 dėl 4030,52 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo į biudžetą iš S. B.. Vilniaus apskrities VMI 2008-06-19 sprendimą dėl 244.952,83 Lt skolos išieškojimo iš S. B. priėmė vykdyti antstolis R. V.. Atliekant vykdomuosius veiksmus, antstolis 2008-09-03 areštavo žemės sklypą, esantį ( - ), priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise S. B. ir S. B.. 2008-09-02 Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp S. B. ir S. B. buvo nutraukta jų bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią areštuotas žemės sklypas buvo paliktas bendrąja daline šalių nuosavybe, nenustačius skolininkui priklausančios turto dalies. Šalys sutartyje nurodė, jog kreditorių neturi. 2009-03-25 antstolis kreipėsi į VMI su siūlymu dėl skolininko turto dalies nustatymo. 2009-04-20 raštu Vilniaus apskrities VMI kreipėsi į antstolį R. V. dėl skolininko turto dalies nustatymo, prašydama nustatyti prievolės pobūdį, t.y.: ar sutuoktiniai privalo kreditoriui atsakyti solidariai pagal vykdomą išieškojimą. Antstolis pareiškimu prašė nustatyti prievolės pobūdį, t.y. ar S. B. prievolė pagal Vilniaus apskrities VMI 2008 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 14-19-30768 dėl 244.952,83 Lt skolos išieškojimo ir Vilniaus apskrities VMI 2009 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 14-19-1414 dėl 4030,52 Lt skolos išieškojimo Vilniaus apskrities VMI naudai yra solidari su S. B., ir ar yra pagrindas pagal šią prievolę, vykdant vykdomuosius dokumentus, išieškojimą vykdyti iš bendro S. B. ir S. B. turto, o jo nepakankant - iš kiekvieno jų asmeninio turto.

12Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-607/2007). Mokestinė nepriemoka susidarė S. B. vykdant individualią veiklą, kurios metu pastarasis nuo gautų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, delspinigių. Visi padaryti pažeidimai yra susiję tik su S. B.. Vilniaus apskrities VMI 2008-06-19 priėmė sprendimą Nr. 14-19-30768 dėl 244.952,83 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo į biudžetą iš S. B., o 2009-01-23 – priėmė sprendimą Nr. 14-19-1414 dėl 4030,52 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo į biudžetą iš S. B.. Skolininku VMI sprendimuose nurodytas tik S. B.. Pažymėtina, kad pagal CK 6.6 str. 1 d., solidarioji skolininkų pareiga nepreziumuojama, o dėl S. B. nebuvo priimtas VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką.

13Be to, asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. l d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. l d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad iš mokestinių teisinių santykių kilusios S. B. prievolės yra asmeninės jo prievolės. Teismas pagrįstai nurodė, kad pripažinus prievolę pagal VMI sprendimus solidaria, S. B. būtų nustatytos teisės ir pareigos, kurios nebuvo nustatytos, kadangi būtų pakeista VMI 2008-06-19 ir 2009-01-23 sprendimų dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo esmė - nurodyti sprendimai buvo priimti tik S. B. atžvilgiu, todėl jie negali sukurti pareigų S. B.. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant įrodyti, jog sutuoktinių prievolė yra solidari, turi būti reiškiamas ieškinys bendra tvarka, nurodant atsakovais buvusius sutuoktinius S. B. ir S. B., kadangi solidari atsakomybė nėra preziumuojama.

14Todėl teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentą, kad aplinkybė, jog VMI sprendimuose nurodytas skolininkas tik S. B. nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog prievolė yra jo asmeninė. Taip pat atmestinas ieškovo argumentas, kad nepriemoka atsirado S. B. santuokos su S. B. metu, todėl abiems sutuoktiniams atsirado pareiga atsakyti kreditoriams pagal turtines prievoles, kadangi bylos medžiaga nustatyta, kad santuoka tarp S. B. ir S. B. buvo nutraukta 2008 m., tačiau bendro ūkio jie nevedė nuo 1997-09-01. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009-09-29 sprendimas.

15Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą nutartį, ieškovas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.

16Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistinos 17,00 Lt pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

18Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Priteisti iš ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188728821) valstybei 17,00 Lt pašto išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai