Byla 2-503/2008
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti civilinėje byloje Nr. 2-2062-30/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti civilinėje byloje Nr. 2-2062-30/2008.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl pareiškėjo teisių ir turtinių interesų pažeidimo nagrinėjant Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-67/2002 pripažinimo ir jų atstatymo bei 218 414 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsakovais nurodydamas Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo bei teisėjų V. J. ir I. P., Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, J. Š, V. V. Pareiškėjas ieškiniu prašė:

41) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei šio teismo teisėjai Z. L., E. L. ir J. J., Kauno apygardos teismas bei šio teismo teisėjai G. B., B. B. ir R. M., Kauno miesto apylinkės teismas bei šio teismo teisėjai V. J. ir I. P. kartu su atsakovais Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, J. Š, V. V. kaltais nusikalstamais veiksmais, dengdami vienas kitą nuo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės civilinėje byloje Nr. 2-67/2002, padarė pareiškėjui žalą;

52) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei šio teismo teisėjai Z. L., E. L. ir J. J., Kauno apygardos teismas bei šio teismo teisėjai G. B., B. B. ir R. M., Kauno miesto apylinkės teismas bei šio teismo teisėjai V. J. ir I. P. kaltais nusikalstamais veiksmais pardavė civilinę bylą Nr. 2-67/2002 atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, J. Š, V. V., taip padarydami žalą pareiškėjui;

63) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei šio teismo teisėjų Z. L., E. Laužiko ir J. J., Kauno apygardos teismo bei šio teismo teisėjų G. B., B. B. ir R. M., Kauno miesto apylinkės teismo bei šio teismo teisėjų V. J. ir I. P., atsakovų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kalti nusikalstami veiksmai yra antikonstituciniai, prieštarauja teisingumo principams, be to, turi organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymių, o teisėjų J. Š, V. V. veikla yra korumpuota;

74) priteisti pareiškėjui iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, J. Š, V. V. solidariai 18 414 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

8Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 6 punktų pagrindu.

9Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tarp jų - 5 368 Lt žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinyje minimų teisėjų kaltės, nors ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas būtent iš neteisėtų teisėjų ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Be to, teismas sprendė, kad pareiškėjas nesilaikė CPK 114 straipsnio pirmosios dalies nuostatų. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jam nusikalstama veika padaryta žala ir jis pripažintas nukentėjusiuoju, tuo tarpu nagrinėjant civilinę bylą nusikalstama veika nėra nustatinėjama ir įrodinėjama. Taip pat teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų esant pagrindą atleisti jį nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą.

10Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria jis įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111) teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo suformuotos teisminio precedento doktrinos, nes neatsižvelgė į tai, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1421/2003 2003 m. lapkričio 23 d. priimta nutartimi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-104/2008, atleido nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 6 punkto pagrindu, kaip, beje, šią normą pritaikė ir Jonavos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-20-559/2007, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas, Kauno apygardos teismas, Panevėžio apygardos teismas;

122) teismas, konstatuodamas, kad ieškinyje nėra nurodyta, kas, kokiu būdu ir kokius faktus procesiniuose dokumentuose suklastojo, netinkamai aiškino ir taikė CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą, nes šioje byloje kaip tik ir bus įrodinėjami neteisėti atsakovų, tarp jų ir teisėjų bei teismų veiksmai, ir jų kaltė;

133) teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnį, draudžiantį bausti du kartus už tą patį, nes žyminis mokestis buvo sumokėtas už ieškinio padavimą civilinėje byloje Nr. 2-67/2002;

144) teismas, nurodydamas, kad nusikalstama veika gali būti nustatyta tik BPK nustatyta tvarka ir įrodyta teismo nuosprendžiu ar kitu procesiniu teismo dokumentu, o civilinio proceso tvarka nusikalstamos veikos neįrodinėjamos, netinkamai aiškino ir taikė CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punktą;

155) teismas pažeidė CPK 5, 6, 7 straipsnių nuostatas, nes apribojo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

16Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

18Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis turi būti apmokamas įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Priešingu atveju, ieškiniui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. Nustatytu terminu neištaisius nurodyto trūkumo, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Taigi žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. Tačiau CPK 83 straipsnio pirmojoje dalyje yra numatyti atvejai, kai viena ar abi šalys arba kiti dalyvaujantys byloje asmenys yra pagal įstatymą atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

19CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte yra nustatyta, kad ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio proceso įstatyme nėra nustatyta, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas baudžiamojoje byloje, kad asmuo, kreipdamasis į teismą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto pagrindu. Civilinėje byloje gali būti pareikšti turtiniai reikalavimai atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nors atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimas dar nėra išspręstas. Bet kuriuo atveju civilinė byla dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo negali būti išnagrinėta anksčiau, nei nusprendžiama dėl nusikaltimą padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės. Taigi, jei asmuo kreipiasi į teismą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, kokioje stadijoje yra nagrinėjama baudžiamoji byla, jis turi būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto pagrindu, o civilinė byla, tol kol bus išspręstas atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimas, turėtų būti sustabdoma (CPK 163 str. 4 p.). Tokios praktikos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus lombardas“ v. V. A. (bylos Nr. 2-550/2006, kat. 99.4)). Tačiau pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, jog ieškinio pareiškime nurodyti valstybės pareigūnai įvykdė nusikalstamus veiksmus ir dėl to pareiškėjas patyrė žalą. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2006 m. kovo 16 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo skundo (b. l. 11). Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir reiškiamos nuomonės apie asmenų kaltę nusikaltimo padarymu negalima daryti išvados, jog nusikalstama veika ir asmenų kaltumas yra įrodytas ar bent atliekamas tyrimas baudžiamojo proceso tvarka, kas sudarytų pagrindą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodytos įstatymo normos pagrindu. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už šioje byloje pareikšto ieškinio nagrinėjimą CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto pagrindu.

20Prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo pareiškėjas grindžia taip pat ir CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 6 punktu. Ši teisės norma numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys - bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sąrašas atvejų, kada asmuo yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bylose dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, o taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo turinio ir jame reiškiamų reikalavimų, ieškiniu yra prašoma priteisti pareiškėjui iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, J. Š. ir V. V. solidariai 18 414 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taigi ieškiniu yra prašoma atlyginti žalą, kuri atsirado, kaip teigia pareiškėjas, dėl atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, J. Š, V. V. bendrų veiksmų. Todėl negalima teigti, kad pareiškėjo ieškinio reikalavimai yra susiję tik su teismų ir teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ir jų pasekmėmis - 218 414 Lt turtine ir neturtine žala. Kaip jau minėta, CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo sąrašas yra išsamus. Atsižvelgiant į tai, į šios normos taikymo sritį nepatenka ta ieškinio reikalavimų dalis, kuriais yra prašoma atlyginti žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, J. Š, V. V. veiksmų, todėl šie reikalavimai turi būti apmokestinami įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Teisėjų kolegija sutinka, kad pagal CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys inter alia bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Kaip matyti iš pareiškėjo ieškinio turinio, juo yra reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą atsiradusią dėl teismų ir teisėjų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-67/2002. Taigi pareiškėjas yra įstatymo atleistas nuo žyminio mokesčio už šį ieškinio reikalavimą sumokėjimo. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, ar pareiškėjui buvo padaryta žala neteisėtais teismo ar teisėjo veiksmais, nustatomos ir įvertinamos išnagrinėjus bylą pagal ieškovo ieškinį iš esmės, tai yra teismas, priimdamas ieškinio pareiškimą, nesvarsto ir nesprendžia ieškinyje nurodytų aplinkybių, pateiktų dokumentų ir pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tik priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys tenkintinas. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo apmokėjimo žyminiu mokesčiu klausimą, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškiniu yra reikalaujama solidariai atlyginti žalą, atsiradusią dėl atsakovų veiksmų, tai yra iš ieškinio turinio nėra aišku, kokio dydžio turtiniai reikalavimai yra siejami su teismų ir teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ir jų pasekmėmis, ir kokio dydžio reikalavimai yra siejami su kitų valstybės pareigūnų bei kitų asmenų veiksmais ir jų pasekmėmis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjui nustatytas terminas 5 368 Lt žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas, vadovaudamasis CPK 138 straipsniu ir 115 straipsnio antrąja dalimi, turėtų nustatyti pareiškėjui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra aiškiai suformuluoti, kokio dydžio turtiniai reikalavimai yra reiškiami kiekvienam iš atsakovų. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai yra reiškiami solidariosios atsakomybės pagrindu, už juos turi būti sumokėtas įstatyme nustatyto dydžio žyminis mokestis.

21Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, kaip matyti iš ieškinio pareiškimo turinio, juo yra reiškiami ir kiti reikalavimai, tai yra pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei šio teismo teisėjai Z. L., E. L. ir J. J., Kauno apygardos teismas bei šio teismo teisėjai G. B., B. B. ir R. M., Kauno miesto apylinkės teismas bei šio teismo teisėjai V. J. ir I. P. kartu su atsakovais Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, J. Š, V. V. kaltais nusikalstamais veiksmais, dengdami vienas kitą nuo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės civilinėje byloje Nr. 2-67/2002, padarė pareiškėjui žalą; pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei šio teismo teisėjai Z. L., E. L. ir J. J., Kauno apygardos teismas bei šio teismo teisėjai G. B., B. B. ir R. M., Kauno miesto apylinkės teismas bei šio teismo teisėjai V. J. ir I. P.kaltais nusikalstamais veiksmais pardavė civilinę bylą Nr. 2-67/2002 atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, J. Š, V. V., taip padarydami žalą pareiškėjui; pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei šio teismo teisėjų Z. L., E. L.ir J. J., Kauno apygardos teismo bei šio teismo teisėjų G. B., B. B.ir R. M., Kauno miesto apylinkės teismo bei šio teismo teisėjų V. J. ir I. P., atsakovų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kalti nusikalstami veiksmai yra antikonstituciniai, prieštarauja teisingumo principams, be to, turi organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymių, o teisėjų V. J. ir I. P. veikla yra korumpuota. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą privalo nustatyti, ar visi ieškinyje keliami reikalavimai yra nagrinėtini teisme. Teismui nustačius, jog ieškinio reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme, jis turėtų atsisakyti nagrinėti tokį reikalavimą CPK 137 straipsnio antrosios dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme, o ne šalinti ieškinio trūkumus. Tik teismui nustačius, jog šis reikalavimas nagrinėtinas teisme, teismas gali spręsti šio reikalavimo apmokestinimo žyminiu mokesčiu klausimą.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

23Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui A. B. nustatytas terminas 5 368 Lt žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti ir perduoti pareiškėjo A. B. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl... 4. 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai Lietuvos Respublikos... 5. 2) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai Lietuvos Respublikos... 6. 3) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų Lietuvos Respublikos... 7. 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos... 8. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio už... 9. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatė terminą... 10. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 11. 1) teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo suformuotos teisminio precedento... 12. 2) teismas, konstatuodamas, kad ieškinyje nėra nurodyta, kas, kokiu būdu ir... 13. 3) teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos... 14. 4) teismas, nurodydamas, kad nusikalstama veika gali būti nustatyta tik BPK... 15. 5) teismas pažeidė CPK 5, 6, 7 straipsnių nuostatas, nes apribojo... 16. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai... 19. CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte yra nustatyta, kad ieškovai... 20. Prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo... 21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, kaip matyti iš ieškinio pareiškimo... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3... 23. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutarties dalį,...