Byla 2S-614-856/2017
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-425-1051/2017, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-425-1051/2017, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Vevira“ ieškiniu dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir jos panaikinimo kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia bei panaikinti nuo jos sudarymo momento 2010 m. kovo 31 d. sutartį dėl 6062,25 Eur trečiųjų asmenų skolos kreditoriui UAB „Vevira“ perleidimo naujam kreditoriui V. P., taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo neteisėtai perleistą reikalavimo teisę, turėtą iki neteisėto sandorio sudarymo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (I t, 59–65 b. l.).
  1. Šiaulių apylinkės teisme gautas ieškovės BUAB „Vevira“ atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. protokolinės nutarties, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus bei atsisakė priimti ieškovės atstovo pateiktą ieškinio papildymą (I t., 198–199 b. l., II t., 7–10 b. l.).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės BUAB „Vevira“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. protokolinės nutarties.
  1. Teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. protokolinė nutartis pagal savo turinį neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, o teismui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos, todėl padarė išvadą, jog ši nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Kadangi Šiaulių apylinkės teismo protokolinė nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „Vevira“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir skundą išspręsti iš esmės – priimti atskirąjį skundą dėl 2017-04-26 protokolinės nutarties (II t., 18–23 b. l.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

95.1. CPK 137 straipsnio 3 dalis numato, kad kai teismas atsisako priimti ieškinį (jo papildymą), dėl to priimama motyvuota nutartis, to paties straipsnio 5 dalis numato, kad dėl atsisakymo priimti ieškinį/jo papildymą gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, ieškovė turėjo teisę pateikti atskirąjį skundą dėl atsisakymo priimti ieškinio papildymą.

105.2. Teismas nesilaikė pasirengimo bylos nagrinėjimui nustatytos tvarkos, ieškovei nenustatė pareigos suformuluoti reikalavimo dalyką ir pagrindą atsižvelgiant į sujungtose bylose nurodytus reikalavimus, atsakovo atsiliepime nenurodomus dokumentus ir kuriuos atsakovo atstovas išdėstė tik parengiamojo posėdžio metu. Todėl ieškovė neturėjo galimybės visiškai suformuluoti ieškinį, pilnai nurodant visus reikalavimo pagrindus, apibrėžti reikalavimo dalyką, pateikti įrodymus.

115.3. Teismo diskrecijos teisei klausimo dėl ieškinio papildymo priskyrimas nėra absoliutus. Teismas saistomas pareiga bylai pasirengti tinkamai bei paties šalių prašymus spręsti operatyviai ir laikantis ekonomiškumo principo. Šiuo atveju teisėja prašymo dėl įrodymų išreikalavimo nesprendė daugiau kaip 4 mėnesius, kas įrodo, jog ieškovės veiksmuose nebuvo jokio bylos vilkinimo pateikiant ieškinio papildymą.

125.4. Teisėjos pasirinktu būdu nagrinėjant bylą (neprijungiant įrodymų, nekviečiant liudytojų, neišreikalaujant baudžiamosios bylos) nebus visapusiškai, objektyviai ir teisingai išnagrinėta byla, nebus atskleista ginčo esmė.

135.5. Protokolinė nutartis ir rezoliucija iš esmės neatitinka procesinio dokumento dėl nutarties atsisakyti priimti ieškinį/jo papildymą reikalavimų. CPK 137 str. 3, 5 d., 290 str. 2, 5 d. numatyta, kad visais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl ieškinio reikalavimo priėmimo, teismas priima rašytinę nutartį, o ne protokolinę žodinę nutartį, ar teisėjo rezoliuciją, kuri visais atvejais yra skundžiama.

  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. P. prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje atskirasis skundas paduotas dėl teismo atsisakymo priimti patikslintą ieškinį, t. y. atsisakyta leisti ieškovei keisti ieškinio dalyką ir pagrindą. Remiantis CPK 141 str. 4 dalimi, nutartis, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo, apeliacine tvarka neskundžiama, nes tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos (proceso) eigai. Pati ieškovė yra atsakinga už tai, kad netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, neįstengdama laiku ir tinkamai suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo. Ieškovė visą laiką iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios galėjo keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, kuo jau buvo pasinaudojusi 2016-11-21 pateikdama patikslintą ieškinį. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, ieškinio dalyko ir pagrindo keitimas yra ieškovės teisė, numatyta CPK 141 str. 1 d., todėl teismas negali „suteikti“ ar „atimti galimybę“, ar nustatyti terminą tikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios.

14Teismas

konstatuoja:

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

16teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliantės BUAB „Vevira“ atskirasis skundas netenkinamas.

18

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai). Taigi, bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymai (CPK 42 straipsnio 1 dalis) nustato ir tokią dispozityvumo principo išraišką kaip teisės keisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką suteikimas ieškovui po to, kai teismas priima ieškinį (iškelia civilinę bylą). Keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, kaip ir kreipdamasis su ieškiniu į teismą, ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis.

199. Taigi, CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011, ir kt.).

  1. Bylos duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi nutarė civilinę bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2017 m. balandžio 26 d., 9 val. 30 min. (I t., 187–188 b. l.). 2017 m. balandžio 26 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės BUAB „Vevira“ procesinis dokumentas – ieškinio papildymas, kurį teisėjos rezoliucija atsisakyta priimti (I t., 190–197 b. l.). Taigi, ieškinio papildymas teisme gautas teismo posėdžio dieną, t. y. 2017-04-26, galimai prieš pat teismo posėdį. Kaip nurodyta aukščiau, teisė pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovui suteikta iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, taigi, šiuo konkrečiu atveju ieškovė turėjo teisę pateikti patikslintą ieškinį iki 2017 m. kovo 28 dienos.
  1. Ieškovė nepagrįstai remiasi CPK 137 straipsnio 3 dalimi, nurodydama, kad teismui atsisakius priimti ieškinį, priimama motyvuota nutartis, o dėl atsisakymo priimti ieškinį gali būti duodamas atskirasis skundas. Pažymėtina, kad minėta teisės norma reglamentuoja ieškinio, bet ne patikslinto ieškinio, priėmimo klausimą. Patikslinto ieškinio (šiuo atveju ieškinio papildymo) priėmimo klausimą reglamentuoja CPK 141 straipsnio norma, kuri numato, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-04-26 protokoline nutartimi atsisakė priimti ieškinio papildymą, nurodydamas, jog 2017-03-28 nutartimi buvo nutarta bylą nagrinėti teismo posėdyje, todėl ieškinio tikslinimas negalimas (I t., 199 b. l.). Nesutikti su šiais teismo argumentais nėra teisinio pagrindo. Nors apeliantė nurodo, kad anksčiau patikslinti ieškinio ji neturėjo galimybės, nes tokios galimybės jai nesuteikė pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Ieškovė visą laiką iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios galėjo keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, ką ji sėkmingai padarė 2016-11-21, pateikdama patikslintą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laiko tarpas iki 2017-03-28, kuomet teismas nutarė bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje, buvo pakankamas pareikšti patikslintą ieškinį, todėl laikytina, kad ieškovė turėjo visas galimybes suformuluoti ieškinio reikalavimus, pilnai nurodant visus reikalavimo pagrindus, apibrėžiant reikalavimo dalyką, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad ieškovės netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali turėti reikšmės bylos nagrinėjimui.

2012. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio papildymo klausimą nepagrįstai išsprendė protokoline nutartimi, kai tuo tarpu turėjo būti priimta rašytinė nutartis, kuri visais atvejais yra skundžiama.

2113. Vadovaujantis CPK 290 straipsnio 2 dalies nuostata, teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal Civilinio proceso kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tuo tarpu nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 141 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina ir tai, kad CPK 181 straipsnyje, kuriame numatyta teismo teisė atsisakyti priimti įrodymus, nėra detalizuota, kokia nutartimi, t. y. žodine ar rašytine, teismas privalo išspręsti šį klausimą. Todėl teismas turi teisę šį klausimą išspręsti tiek žodine, tiek rašytine nutartimi. Be to, nei CPK 181 straipsnyje, nei kitose proceso įstatymo normose nėra nurodyta, kad teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti rašytinius įrodymus, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Įstatyme tik nurodyta, kad atsisakymas priimti byloje dalyvaujančio asmens nustatyta tvarka pateiktą įrodymą turi būti motyvuotas. Šiuo atveju teismas ieškovės pateiktų naujų įrodymų bei ieškinio papildymo atsisakymo priimti motyvus nurodė žodžiu 2017-04-26 teismo posėdžio metu. Kad protokolinė nutartis yra tinkama atsisakyti priimti patikslintą ieškinį (šiuo atveju ieškinio papildymą), konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-297/2009).

2214. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. protokolinė nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, motyvus dėl šios nutarties pagrįstumo/nepagrįstumo ieškovė galės nurodyti apeliaciniame skunde, jeigu, išnagrinėjus bylą, nuspręstų pateikti apeliacinį skundą dėl teismo priimto sprendimo.

2315. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad 2017-04-26 protokolinė nutartis nėra apeliacijos objektu, pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl 2017-04-26 protokolinės nutarties.

2416. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su įrodymų priėmimu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

26Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6.
    1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d.... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 8.
      1. Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „Vevira“... 9. 5.1. CPK 137 straipsnio 3 dalis numato, kad kai teismas atsisako priimti... 10. 5.2. Teismas nesilaikė pasirengimo bylos nagrinėjimui nustatytos tvarkos,... 11. 5.3. Teismo diskrecijos teisei klausimo dėl ieškinio papildymo priskyrimas... 12. 5.4. Teisėjos pasirinktu būdu nagrinėjant bylą (neprijungiant įrodymų,... 13. 5.5. Protokolinė nutartis ir rezoliucija iš esmės neatitinka procesinio... 14. Teismas... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 16. teisiniai argumentai ir išvados... 17. Apeliantės BUAB „Vevira“ atskirasis skundas netenkinamas.... 18.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 19. 9. Taigi, CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti... 20. 12. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos... 21. 13. Vadovaujantis CPK 290 straipsnio 2 dalies nuostata, teismo nutartis turi... 22. 14. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. protokolinė nutartis... 23. 15. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos... 24. 16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės atskirojo skundo... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 26. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį palikti...