Byla 2-297/2009
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų R. J. , G. J. M., A. P. , E. R. atstovo R. J. atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-120-212/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų R. J. , G. J. M., A. P. , E. R. atstovo R. J. atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-120-212/2009.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovai R. J., G. J. M., A. P., E. R. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, turto teisinės registracijos panaikinimo, įpareigojimo atkurti nuosavybės teises pagal R. J. , G. J. Misevičienės, A. P., E. R. ieškinį atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Panevėžio apskrities viršininko administracijai, UAB „Ramuva“, A. B., A. B., UAB „Cesta“, IĮ „Kristina“ savininkui V. I., UAB „Didriestė“, V. P. , tretiesiems asmenims R. Ž., UAB „SEB Lizingas“, VĮ Registrų centro Panevėžio filialui.

4Ieškovai 2009 m. sausio 21 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, kurį pavadino ,,sutikslintu ieškiniu“, ir prašė pripažinti imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančius sandorius niekiniais, įpareigoti kuo greičiau priimti sprendimą dėl žemės atkūrimo, taip pat ginčijo savavališkas statybas ir jų nepagrįstą įteisinimą, statybų leidimų išdavimo teisėtumą, žemės sklypo suformavimo ir jo teisinės registracijos teisėtumą bei nepagrįstą perdavimą naudotis fiziniams ir juridiniams asmenims. Ieškinį reiškė Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Panevėžio apskrities viršininko administracijai, UAB ,,Didriestė“, IĮ ,,Kristina“, UAB ,,SEB VB Lizingas“, VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, tretiesiems asmenims R. Ž., V. P. , UAB ,,Cesta“, A. B., A. B., UAB ,,Ramuva“, UAB ,,Fauna“.

5Panevėžio apygardos teismas 2009 m. sausio 26 d. protokoline nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį.

6Ieškovų atstovas R. J. šią nutartį apskundė atskiruoju skundu.

7Panevėžio apygardos teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

8Teismas nutartyje nurodė, jog ieškovų atstovas jau kurį laiką piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia vilkinti bylos nagrinėjimą. Teismas 2008 m. spalio 7 d. bei 2008 m. spalio 22 d. nutartimis atsisakė priimti analogiškus ieškovų patikslintus ieškinius ir jose išdėstė visus atsisakymo motyvus, tačiau ieškovų atstovas 2009 m. sausio 21 d. vėl pateikė analogišką patikslintą ieškinį. Teismas taip pat nurodė, jog pagal CPK 141 straipsnio nuostatas protokolinė nutartis yra neskundžiama.

9Atskiruoju skundu ieškovų atstovas R. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti ieškovų pateiktą 2009 m. sausio 30 d. atskirąjį skundą.

10Apeliantas nurodo, jog pateikė atskirąjį skundą dėl protokolinės teismo nutarties, nes ši užkirto kelią tolimesnei bylos eigai. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 30 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovų pretenzijos dėl žyminio mokesčio mokėjimo yra pagrįstos ir išaiškino, kad pagrindinis ieškovų reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra nuosavybės teisių atkūrimas, o kiti reikalavimai yra išvestiniai, todėl ieškovai įgijo teisę tinkamai suformuluoti savo reikalavimus. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, pažeidė CPK 334 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias teismas gavęs atskirąjį skundą jį tiesiog persiunčia apeliacinės instancijos teismui. Įstatymas pirmosios instancijos teismui nesuteikia teisės nuspręsti dėl atskirojo skundo turinio ir šiuo pagrindu atsisakyti jį priimti. Ieškovai nekeitė ginčo dalyko, tačiau galutinai, atsižvelgdami į ieškiniui keliamus formos ir turinio reikalavimus bei minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išaiškinimus, suformulavo savo reikalavimus, tačiau teismas atsisakė juos priimti, tuo pažeisdamas ieškovų procesines teises. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat neteisingai nurodė, jog ieškovų atstovas piktnaudžiauja teise ir vilkina bylos nagrinėjimą. Priešingai, ieškovai rūpinasi savo teisių gynimu, tuo tarpu teismas, priimdamas nepagrįstas nutartis, užkerta ieškovams kelią tinkami įgyvendinti teisę į teisminę gynybą ir išreikšti savo valią.

11Atskirasis skundas atmetamas.

12Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinis asmens teisės kreiptis į teismą turinys yra platesnis nei teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas.

13Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar ieškovo pateiktas procesinis dokumentas laikytinas ieškinio pagrindo ar dalyko keitimu, ar naujai pareikštu ieškiniu, nors ieškovai jį įvardijo ,,ieškinio sutikslinimu“. Todėl svarbu išsiaiškinti, koks yra pirminio ieškinio, kuris buvo pradėtas nagrinėti teismo posėdyje, ir vėliau pateikto ieškinio dalykas ir pagrindas.

14Įstatymų leidėjas įtvirtino teisę ieškovui keisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Pagal CPK 141 straipsnį, ieškinio dalyką arba pagrindą ieškovas gali pakeisti tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tačiau teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 141 str. 4 d.).

15Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys, be bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi atitikti ir specialiuosius reikalavimus (CPK 135 str. 1 d.). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, t. y. konkrečių materialiosios teisės normų, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį, tačiau turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-334/2009).

16Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti niekinėmis imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančias valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas tarp Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir fizinių bei juridinių asmenų, ir jų sukeltas neteisėtas pasekmes, kurios turės tiesioginės įtakos sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra klausimus, bei įpareigoti kuo greičiau priimti sprendimą dėl žemės, kurios dalis šiuo metu yra užstatyta neteisėtais statiniais, atkūrimo. Vėliau pateiktame ieškinyje ieškovas ne tik prašo pripažinti niekiniais imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančius sandorius bei įpareigoti kuo greičiau priimti sprendimą dėl žemės atkūrimo, bet ir ginčija savavališkas statybas ir jų nepagrįstą įteisinimą, statybų leidimų išdavimo teisėtumą, žemės sklypo suformavimo ir jo teisinės registracijos teisėtumą bei nepagrįstą perdavimą naudotis fiziniams ir juridiniams asmenims. Bylą nagrinėjantis teismas, nagrinėjamoje byloje gavęs vėlesnį ieškinį, kuris suformuluotas kaip pradinio ieškinio tikslinimas, turėjo nustatyti, ar ieškovai patikslino pirminius reikalavimus, ar pakeitė ieškinio dalyką arba pagrindą, ar vis dėlto pakeitė abu ieškinio elementus, t.y. pareiškė naujus reikalavimus. Kaip matyti iš vėliau pateikto ieškinio, ieškovai ne tik patikslino jau pareikštus reikalavimus, bet ir pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką, t.y. pateikė iš esmės naujus, nors ir susijusius su nagrinėjama byla, reikalavimus, be to, nurodė kitus atsakovus nei anksčiau priimtame ieškinyje. Tuo atveju, jeigu ieškovas keičia abu ieškinio elementus – dalyką ir pagrindą, laikoma, kad jis ne tikslina ieškinį, o reiškia naują ieškinį (CPK 141 str.). Teisės normos suteikia teisę ieškovui įstatymų nustatyta tvarka ginti subjektines teises bei teisėtus interesus ir reikšti naujus reikalavimus, kurie susiję su kitoje byloje jau nagrinėjamais reikalavimais (CPK 5 str.). Dėl naujų reikalavimų priėmimo teismas sprendžia vadovaudamasis bendrosiomis ieškinio priėmimo taisyklėmis. Bylą nagrinėjantis teismas, nagrinėjamoje byloje gavęs naujai pareikštus ieškinio reikalavimus, kurie suformuluoti kaip pradinio ieškinio tikslinimas ar ieškinio dalyko (pagrindo) keitimas, turi nustatyti, ar ieškovas pakeitė ieškinio dalyką arba pagrindą, ar vis dėlto pakeitė abu ieškinio elementus ir pareiškė naują reikalavimą. Suprantama, jog dalyvaujantys byloje asmenys naujus ieškinio reikalavimus turėtų reikšti atskirame procesiniame dokumente. Teismas, klausimą, ar dalyvaujantys byloje asmenys tikslina pirminius reikalavimus, keičia ieškinio pagrindą ar dalyką, ar reiškia naują ieškinį, turi spręsti ne pagal procesinio dokumento pavadinimą, o pagal jo turinį. Šiuo atveju ieškovų pateikto teismui procesinio dokumento turinio nepakeičia ta aplinkybė, kad tame pačiame procesiniame dokumente išdėstyti anksčiau pareikšto ieškinio patikslinimai bei kartu pateikti nauji ieškinio reikalavimai (CPK 115 str. 4 d.). Nustatęs, jog nagrinėjamoje byloje yra pareikštas naujas ieškinys, teismas turi perduoti jį teismo pirmininkui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka priskiria teisėją, spręsiantį ieškinio priėmimo klausimą. Siekiant proceso koncentruotumo, naujai pareikštas ieškinys, jeigu jis susijęs su anksčiau nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais, turėtų būti perduotas nagrinėti tam pačiam teisėjui, nagrinėjančiam anksčiau pareikštą ir priimtą ieškinį (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-334/2009).

17Kadangi atskirąjį skundą apeliantas padavė dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą, kuriuo buvo atmestas ieškovų prašymas priimti ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisę, remdamasis CPK 141 straipsnio nuostatomis, atsisakyti priimti ieškovų pateiktą procesinį dokumentą, kaip ieškinio dalyko ir pagrindo keitimą, kuris yra neskundžiamas, tačiau privalėjo naujus reikalavimus perduoti teismo pirmininkui spręsti teisėjo paskyrimo ir ieškinio priėmimo klausimus. Kadangi teismas neišsprendė naujo ieškinio priėmimo klausimo ir neatsisakė jo priimti pagal CPK 137 straipsnio taisykles, todėl skundžiama nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai ir negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Taigi teismas turėtų perduoti ieškovų naujai pareikštus reikalavimus teismo pirmininkui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Sprendžiant šį klausimą, teismas gali atsisakyti priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio reikalavimais arba ieškovams turi būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Tik teismui atsisakius priimti ieškinį, dėl nutarties, kuriuo atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 137 str. 5 d.). Nutartis dėl trūkumų šalinimo (išskyrus dėl žyminio mokesčio) neskundžiama atskiruoju skundu, o nepašalinus trūkumų – ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai, skundžiama atskiruoju skundu (CPK 115 str. 5 d.).

18Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

20Palikti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovai R. J., G. J. M., A. P., E. R. kreipėsi į Panevėžio apygardos... 4. Ieškovai 2009 m. sausio 21 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, kurį... 5. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. sausio 26 d. protokoline nutartimi... 6. Ieškovų atstovas R. J. šią nutartį apskundė atskiruoju skundu.... 7. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė priimti... 8. Teismas nutartyje nurodė, jog ieškovų atstovas jau kurį laiką... 9. Atskiruoju skundu ieškovų atstovas R. J. prašo panaikinti Panevėžio... 10. Apeliantas nurodo, jog pateikė atskirąjį skundą dėl protokolinės teismo... 11. Atskirasis skundas atmetamas.... 12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje... 13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar ieškovo pateiktas procesinis... 14. Įstatymų leidėjas įtvirtino teisę ieškovui keisti ieškinio dalyką arba... 15. Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys, be bendrų procesiniam dokumentui... 16. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas... 17. Kadangi atskirąjį skundą apeliantas padavė dėl atsisakymo priimti... 18. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. Palikti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį nepakeistą....