Byla 2-841-823/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1232-467/2017, kuria buvo patikslintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sisneta“ kreditorių sąrašas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Ukmergės statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1232-467/2017, kuria buvo patikslintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sisneta“ kreditorių sąrašas, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. BUAB „Sisneta“ bankroto administratorė UAB „Vantolina“ kreipėsi į teismą, prašydama patikslinti UAB „Sisneta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, iš sąrašo išbraukiant įkaito turėtoją UAB „Ukmergės statyba“ su 51 298,52 EUR dydžio finansiniu reikalavimu ir UAB „Ukmergės statyba“ įtraukiant į trečios eilės UAB „Sisneta“ kreditorių sąrašą su 15 996,46 EUR finansiniu reikalavimu.
  2. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 9 d. BUAB „Sisneta“ nuosavybės teise priklausantis turtas buvo parduotas iš antrųjų varžytinių už 100 800 EUR, 2016 m. birželio 10 d. pasirašytas varžytinių aktas. Išmokėjus BUAB „Sisneta“ bankroto administratorei atlyginimą bei apmokėjus visas administravimo išlaidas, BUAB „Sisneta“ bankroto byloje patirtas iki 2016 m. birželio 10 d., bankroto administratorė 2016 m. birželio 17 d. hipotekos kreditorei UAB „Ukmergės statyba“ pervedė 35 302,06 EUR sumą. Po šio atsiskaitymo BUAB „Sisneta“ bankroto byloje liko nepatenkintas kreditorės UAB „Ukmergės statyba“ finansinis reikalavimas 15 996,46 EUR sumai, kurią sudaro 14 123,45 EUR pagrindinės skolos ir 1 873,01 EUR palūkanų.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi BUAB „Sisneta“ bankroto administratorės UAB „Vantolina“ prašymą tenkino.
  2. Teismas nustatė, kad pardavus iš varžytinių UAB „Ukmergės statyba“ įkeistą turtą buvo iš dalies atsiskaityta su įkaito turėtoja UAB „Ukmergės statyba“, t. y. jai buvo išmokėta 35 302,06 EUR suma. Likusi nepadengta UAB „Ukmergės statyba“ finansinio reikalavimo suma sudaro 15 996,46 EUR. Atsižvelgdamas į tai teismas iš BUAB „Sisneta“ kreditorių sąrašo išbraukė įkaito turėtoją UAB „Ukmergės statyba“ su 51 298,52 EUR dydžio finansiniu reikalavimu ir šią kreditorę įtraukė į kreditorių sąrašą kaip trečios eilės kreditorę su 15 996,46 EUR dydžio finansiniu reikalavimu.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu UAB „Ukmergės statyba“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Sisneta“ bankroto administratorės UAB „Vantolina“ prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Bankroto administratorė BUAB „Sisneta“ 2016 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, tarp jų ir nutarimą nepatvirtinti bankroto administratorės pasiūlytos administravimo išlaidų paskirstymo, atsiskaitant su hipotekos kreditore, tvarkos, ginčijo teisme, prašydama šiuos nutarimus panaikinti (civilinė byla Nr. eB2-5333-467/2016). Bankroto administratorės prašymo dėl UAB „Sisneta“ kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo pateikimo metu, t. y. 2016 m. rugpjūčio 3 d., civilinė byla Nr. eB2-5333-467/2016 dar nebuvo išnagrinėta ir joks procesinis teismo sprendimas byloje nebuvo priimtas. Bankroto administratorė neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą, prašydama iš bankrutuojančios UAB „Sisneta“ kreditorių sąrašo išbraukti UAB „Ukmergės statyba“ su 51 298,52 EUR finansiniu reikalavimu, kadangi minėtu laikotarpiu dar nebuvo išspręstas klausimas dėl atsiskaitymo su įkaito turėtoja, t. y. nebuvo žinoma, kokia tvarka bus atsikaitoma su hipotekos kreditore ir kokia hipotekos kreditorės (įkaito turėtojos) UAB „Ukmergės statyba“ finansinių reikalavimų dalis liks nepatenkinta. Bankroto administratorė sąmoningai suklaidino teismą ir dėl to buvo priimta neteisėta nutartis.
    2. Bankroto administratorės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad ji ginčijamą nutartį nuslėpė nuo kreditorių. UAB „Ukmergės statyba“ apie tokią nutartį tapo žinoma tik po pusmečio nuo jos priėmimo, kai kreditorė elektroniniu paštu gavo pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, kartu su ginčijamos nutarties kopija. UAB „Ukmergės statyba“ nebuvo informuota apie bankroto administratorės pateiktą prašymą, kuriuo prašoma ją išbraukti iš įkaito turėtojų sąrašo. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
  2. UAB „Sisneta“ bankroto administratorė UAB „Vantolina“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantė nesiekia savo teisių ar interesų gynimo, o siekia tik visais įmanomais būdais vilkinti BUAB „Sisneta“ bankroto procedūras. Ginčijamos teismo nutarties panaikinimas jokios įtakos apeliantės teisėms ar pareigoms neturės – ginčijamos teismo nutarties panaikinimo atveju bankroto administratorė turės teisę ir pareigą kreiptis į teismą dėl to paties turinio nutarties priėmimo, o klausimo išsprendimo rezultatas bus tas pats, kadangi klausimas dėl pareiškėjos kaip hipotekos kreditorės statuso bei pareiškėjai kaip hipotekos kreditorei išmokėtinos sumos dydžio jau yra išspręstas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Ši aplinkybė apeliantei yra žinoma bei suprantama.
    2. Apeliantė atskirajame skunde nepateikė nei vieno argumento dėl ginčijamos nutarties turinio neteisėtumo – visi argumentai siejami tik su tariamais procedūriniais pažeidimais priimant ginčijamą nutartį.
    3. Aplinkybę, kad bankroto administratorė tinkamai ir teisingai apskaičiavo bei išmokėjo hipotekos turėtojai pardavus įkeistą turtą išmokėtinos sumos dalį, patvirtino tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas. Tai reiškia, kad ginčijama teismo nutartimi pareiškėjos pašalinimo iš hipotekos turėtojų sąrašo ir jos įtraukimo į trečiosios eilės kreditorių sąrašą klausimas išspręstas tinkamai ir teisingai.
    4. Bankroto administratorė turėjo teisę bei pagrindą kreiptis į teismą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo, kadangi dar 2016 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymu pervedė pareiškėjai 35 302,06 EUR sumą. Vien ta aplinkybė, kad prašymo teismui pateikimo metu dar nebuvo galutinai išspręstas ginčas dėl 2016 m. liepos 7 d. BUAB „Sisneta“ kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, nesudaro pagrindo administratorei nesikreipti į teismą ir neprašyti patikslinti kreditorių finansinių reikalavimų dydžio. Tokiu atveju visą ginčo laikotarpį pareiškėja turėtų didesnį balsavimo teisių skaičių, neatitinkantį jos nepatenkintų finansinių reikalavimų dydžio.
    5. Visi 2016 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie teismų įsiteisėjusiomis nutartimis pripažinti neteisėtais, buvo priimti dviejų kreditorių – UAB „Ukmergės statyba“ ir UAB „Sartonic būsto statyba“ balsais, siekiant vilkinti bankroto procesą ir keršyti bankroto administratorės įgaliotam asmeniui dėl nepalankių šiems kreditoriams sprendimų. Kreditorinio reikalavimo dydžio nepatikslinimas, net ir kreditorei išmokėjus 35 302,06 EUR sumą, leistų kreditorei dar ilgiau netinkamai ir nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu naudotis savo teisėmis. Tuo atveju, jei teismas nebūtų pritaręs administratorės nuomonei ir būtų palikęs 2016 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimus galioti, tai nebūtų kliūtis dar kartą kreiptis į teismą bei patikslinti kreditorės statusą ir jos reikalavimo dydį.

3VI. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų
  1. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji nebuvo informuota apie bankroto administratorės pateiktą prašymą, kuriuo prašoma ją išbraukti iš įkaito turėtojų sąrašo. Tai, apeliantės vertinimu, reiškia, kad ginčijama nutartimi nuspręsta dėl neįtraukto byloje asmens teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
  2. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinami kreditoriaus finansiniai reikalavimai, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Šiuo atveju apeliantė tiek iki ginčijamos teismo nutarties priėmimo, tiek ir po jos, buvo BUAB „Sisneta“ kreditorė, kurios kreditorinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartis), kas reiškia, jog ji buvo ir yra BUAB „Sisneta“ bankroto byloje dalyvaujantis asmuo. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto absoliutaus ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindo egzistavimo.
  3. Bankroto bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus išimtis, kurias nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Pagal ĮBĮ 26 straipsnį, nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (tikslinimo) teismas priima rašytinio proceso tvarka. Pagal CPK 153 straipsnio 2 dalį rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys yra informuojami pranešimais, išskyrus atvejus, kai CPK nenumato, kad būtų informuojama apie procesinių veiksmų atlikimą. Įstatymas nenumato teismo pareigos informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie rašytinį teismo posėdį, kuriame sprendžiamas kreditoriaus reikalavimo tikslinimo klausimas (toks reikalavimas numatytas tik teismui sprendžiant administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą), todėl apeliantės argumentai, kad ginčijama nutartis priimta tinkamai jai nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nepagrįsti.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
  1. Esminis apeliantės argumentas susijęs su tuo, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pagal bankroto administratorės prašymą, kuris, apeliantės teigimu, pateiktas tuo metu, kai dar nebuvo žinoma atsiskaitymo su ja kaip hipotekos kreditore tvarka ir likusio nepatenkinto jos kreditorinio reikalavimo dydis.
  2. Byloje nustatyta, kad pardavus iš varžytinių UAB „Ukmergės statyba“ įkeistą turtą, BUAB „Sisneta“ bankroto administratorė UAB Vantolina“ 2016 m. birželio 17 d. pavedimu į UAB „Ukmergės statyba“ sąskaitą pervedė 35 302,06 EUR sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra hipotekos kreditorės UAB „Ukmergės statyba“ finansinio reikalavimo tenkinimas BUAB „Sisneta“ bankroto byloje (b. l. 3). 2016 m. liepos 7 d. BUAB „Sisneta“ kreditorių susirinkimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą nepritarti bankroto administratorės siūlytai administravimo išlaidų paskirstymo tvarkai atsiskaitant su hipotekos kreditore UAB „Ukmergės statyba“, kreditorei UAB „Ukmergės statyba“ pervesti visą hipoteka užtikrintą pinigų sumą, t. y. 51 298,52 EUR, lėšų likutį nuo parduoto įkeisto turto – 49 501,48 EUR, skirti kitų kreditorių reikalavimams tenkinti, įpareigoti bankroto administratorę nedelsiant pervesti kreditorei UAB „Ukmergės statyba“ likusią skolos dalį.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi panaikino 2016 m. liepos 7 d. UAB „Sisneta“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu. Teismas sprendė, kad administratorės pateiktas projektas dėl administravimo išlaidų paskirstymo tvarkos atsiskaitant su hipotekos kreditore atitiko ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatą, nustatančią, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų bei teismų praktiką šiuo klausimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį paliko nepakeistą.
  4. Pagal CPK 328 straipsnį, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo procesinis sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu atsiskaitymo su apeliante kaip hipotekos kreditore tvarka ir likusio nepatenkinto jos kreditorinio reikalavimo dydis patvirtintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, net ir tuo atveju, jei kolegija sutiktų su apeliantės argumentais, kad kreditorinio reikalavimo tikslinimo klausimas negalėjo būti sprendžiamas tol, kol bus išnagrinėtas ginčas dėl 2016 m. liepos 7 d. UAB „Sisneta“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, tai nesudarytų pagrindo panaikinti šioje byloje ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
  5. Kita vertus, kolegija neturi pagrindo sutikti su tuo, kad apeliantės kreditorinio reikalavimo klausimas šiuo atveju negalėjo būti tvirtinamas nesulaukus teismo proceso dėl 2016 m. liepos 7 d. UAB „Sisneta“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu pabaigos. Kolegijos vertinimu, pardavus iš varžytinių UAB „Ukmergės statyba“ įkeistą turtą ir bankroto administratorei 2016 m. birželio 17 d. pavedimu į UAB „Ukmergės statyba“ sąskaitą pervedus 35 302,06 EUR sumą, apeliantės kreditorinio reikalavimo tikslinimo klausimas galėjo ir turėjo būti sprendžiamas, juolab, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, teisme nebuvo ginčijamas 35 302,06 EUR sumos pervedimas apeliantei, priešingai, buvo ginčijamasi dėl įpareigojimo administratorei pervesti apeliantei visą hipoteka užtikrintą pinigų sumą, t. y. 51 298,52 EUR.
  6. Apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad BUAB „Sisneta“ bankroto administratorė sąmoningai suklaidino teismą nenurodydama reikšmingų aplinkybių, o būtent, kad teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl administravimo išlaidų paskirstymo tvarkos, atsiskaitant su hipotekos kreditore, paneigiamas kitais, pačios apeliantės atskirajame skunde nurodomais argumentais t. y. kad minėtos aplinkybės bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui negalėjo būti nežinomos, kadangi abi civilines bylas nagrinėjo tos pačios sudėties teismas. Be to, kaip jau minėta, ši aplinkybė nebuvo reikšminga sprendžiant apeliantės kreditorinio reikalavimo tikslinimo klausimą.
  7. Apeliantės argumentai, susiję su bankroto administratorės veiksmais neinformuojant kreditorių apie ginčijamą nutartį, neturi įtakos vertinant ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl šių argumentų nepasisako.
  8. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  9. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, iš jos BUAB „Sisneta“ naudai priteisiamos pastarosios apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, – 317 EUR.

5Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

7Priteisti iš apeliantės UAB „Ukmergės statyba“ BUAB „Sisneta“ naudai 317 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai