Byla 2A-233/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant: ieškovo atstovui advokatui Ignui Dargužui, atsakovo atstovui advokatui Sauliui Dambrauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Granex“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-660-264/2009 pagal ieškovo Firma Handlowa Chmiel Bogdan ieškinį atsakovui UAB ,,Granex“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, taip pat atsakovo priešieškinį ieškovui dėl pripažinimo, kad ieškovas pažeidė sutartį, dėl teisės į netesybas bei nuostolius pagal sutartį pripažinimo, nuostolių atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovo Firma Handlowa Chmiel Bogdan atstovė 2009 m. balandžio 6 d. patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo UAB ,,Granex“ priteisti 19 550 EUR (67 502,24 Lt) skolą už perduotas prekes bei 1 779,05 EUR (6 142, 53 Lt) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas ir atsakovas 2004 m. lapkričio 11 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20041111/03 (toliau – Sutartis) dėl saulėgrąžų sėklų lukšte pirkimo-pardavimo. Vykdant Sutartį ieškovas pagal 2005 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 13/EX/04/2005 ir specifikaciją prie sąskaitos perdavė atsakovui 23 000 kg prekių, kurių bendra kaina sudarė 19 550 EUR arba 67 502,24 Lt sumą. Atsakovas prekes priėmė, jo atstovas savo parašu ir atsakovo antspaudu patvirtino prekių bei PVM sąskaitos-faktūros ir specifikacijos gavimą. Pagal Sutarties 4.1 punktą atsakovas turėjo sumokėti už prekes per 30 dienų nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminas pasibaigė 2005 m. gegužės 8 d., tačiau atsakovas piniginės prievolės neįvykdė Atsižvelgdamas į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą senaties terminą reikalavimams dėl netesybų, ieškovas priteistinų delspinigių sumą skaičiavo už pusės metų laikotarpį. Ieškinyje nurodyta, kad vadovaujantis pirkimo-pardavimo sutarties 4.3 punktu, atsakovas privalo ieškovui mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą termino dieną (19 550 EUR x 0,05 procentų x 182 d. = 1 779,05 EUR).

5Atsakovo UAB „Granex“ atstovas priešieškiniu prašė: 1) ieškinio dalį dėl 788,03 Lt skolos bei 70,92 Lt delspinigių priteisimo (iš viso dėl 858,95 Lt sumos) tenkinti, o likusią ieškinio dalį atmesti; 2) pripažinti, kad ieškovas, nutraukdamas Sutarties vykdymą, šią Sutartį pažeidė; 3) pripažinti atsakovo teisę į prekių kainų skirtumą, susidariusį dėl patiektų prekių kainos padidėjimo, bei į baudą pagal Sutarties 3.7 punktą; 4) pripažinti atsakovo mokėjimo prievolę pagal 2005 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 13/EX/04/2005 pasibaigusia 19 321,77 EUR arba 66 714,20 Lt sumos priešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pagrindu; 5) priteisti iš ieškovo 254 014,80 Lt nuostolių, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo padaryto Sutarties pažeidimo, taip pat priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Priešieškinio pareiškime nurodyta, kad atsakovas Sutartį sudarė vieneriems metams, norėdamas užsitikrinti, kad Sutartyje nustatytą prekių kiekį jis gaus per visą Sutarties galiojimo laikotarpį joje nustatyta prekių kaina. Pagal Sutartyje nustatytą kainą ieškovas atsakovui patiekė tik 46 tonas saulėgrąžų sėklų. Sutarties 3.6 punkte nustatyta, kad pardavėjas turi iš anksto informuoti pirkėją apie prekių kainos padidėjimą, tačiau ne vėliau kaip prieš 45 dienas. Ieškovas pristatė 69 tonas saulėgrąžų vienašališkai padidinęs jų kainas. Iš viso atsakovui buvo pristatyta 115 tonų saulėgrąžų iš Sutartyje numatyto 300 tonų kiekio, po to ieškovas nutraukė jų tiekimą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas vėlavo atlikti mokėjimus pagal Sutartį. Dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, t. y. prekės kainos padidinimo, atsakovas, vadovaudamasis CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, sustabdė savo prievolės apmokėti sąskaitą Nr.13/EX/04/2005 vykdymą ir kreipėsi į ieškovą su prašymu pateikti patirtų nuostolių atlyginimo pasiūlymą. Ieškovas nepateikė jokių pasiūlymų, bet 2005 m. gegužės 16 d. raštu pranešė atsakovui, kad nusprendė nutraukti prekių tiekimą dėl uždelsto atsiskaitymo, nors sąskaitos jau buvo apmokėtos, išskyrus vieną sąskaitą, tapusią šio ginčo dalyku. Pagal Sutarties 3.7 punktą, nepristačius pirkėjui nurodyto prekių kiekio arba pristačius prekes skirtingomis kainomis nei buvo sutarta, pardavėjas turi padengti kainų skirtumą ir sumokėti 10 procentų baudą nuo nepristatytų prekių vertės. Remdamasis minėtu Sutarties punktu atsakovas 2005 m. liepos 5 d. pranešė ieškovui, kad šiam nutraukus Sutarties vykdymą atsakovas patyrė nuostolių, kartu pateikė 2005 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą dėl 24 432,70 EUR sumos bei prie sąskaitos pridėjo 2005 m. liepos 5 dienos skolų balansą ir tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, taip pranešdamas apie prievolių įskaitymą. Iš atsakovo išsiųstų dokumentų matyti, kad 2005 m. liepos 5 d. atsakovo mokėtina ieškovui suma buvo 19 550 EUR (pagal 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą Nr.13/EX/04), ieškovo mokėtina atsakovui suma buvo 24 432,70 EUR (pagal 2005 m. liepos 5 d. sąskaitą Nr.LTE100024), todėl įskaičius priešinius reikalavimus galutinė ieškovo skola atsakovui buvo 4 882,70 EUR, apie ką atsakovas ir pranešė ieškovui. Įvertinus ginčo esmę pagal ieškovo pareikštą ieškinį bei 24 432,70 EUR skolos pagal atsakovo 2005 m. liepos 5 d. sąskaitą-faktūrą teisinę prigimtį, atsakovas pripažino, kad šios skolos dalį, viršijančią baudos bei nuostolių, nurodytų Sutarties 3.7 punkte, dydį (9 321,77 EUR arba 66 714,20 Lt), jis neturėjo teisinio pagrindo įskaityti. Šią sumą viršijanti dalis yra teismine tvarka įrodinėtini nuostoliai, todėl atsakovo mokėjimo prievolė pagal ieškovo 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą Nr. 13/EX/04/2005 pripažintina pasibaigusia ne visai atsakovo įskaitytai 24 432,70 EUR sumai, bet pagal Sutarties 3.7 punktą nustatytai 19 321,77 EUR arba 66 714,20 Lt sumai. Atsakovo teigimu, prievolė šiai sumai pripažintina pasibaigusia nuo 2005 m. liepos 5 d. priešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pagrindu. Nuo šios datos delspinigiai už 180 dienų laikotarpį skaičiuotini tik nuo neįvykdytos prievolės dalies, t. y. nuo 228,23 EUR arba 788,03 Lt skolos sumos ir jie sudarytų iš viso 70,92 Lt sumą. Ieškovas, būdamas atsakovo skolininku, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Be to, ieškovui pažeidus Sutartį, atsakovas turi teisę į nuostolių atlyginimą tiek, kiek jie viršija Sutartimi nustatytų netesybų bei pagal Sutarties 3.7 punktą aptartos prekių kainos skirtumą. Ieškovui netinkamai vykdžius Sutartį, atsakovas patyrė 320 729 Lt nuostolių, todėl atsakovo atstovas prašė iš ieškovo priteisti 254 014,80 Lt dydžio nuostolių atlyginimą (320 729,00 Lt - 66 714,20 Lt = 254 014,80 Lt).

7Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovo Firma Handlowa Chmiel Bogdan ieškinį atsakovui tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 18 590,90 EUR (64 190,66 Lt) skolą už pristatytas prekes, 1 691,70 EUR (5 841 Lt) delspinigių; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos per laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2 101 Lt žyminio mokesčio ir 8 200 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Dėl likusios dalies ieškinys atmestas. Atsakovui UAB “Granex” iš ieškovo priteista 395 Lt advokato pagalbos išlaidų. Teismas atsakovo UAB ,,Granex“ priešieškinį atmetė.

8Teismas konstatavo, kad pagal šalių sudarytą Sutartį ieškovas įsipareigojo tiekti prekes pagal atsakovo užsakymus, atsakovas įsipareigojo priimti pristatytas saulėgrąžas ir sumokėti už jas pagal sutartą kainą – 780 eurų už toną, jeigu prekė pasiimama iš Lenkijos (EXV - iš pardavėjo sandėlio), arba 808,30 eurų už toną, jei prekės pristatomos į Kauną (sutarties 1.2, 1.3 punktai). Pagal Sutarties 3.5 punktą pardavėjas įsipareigojo patiekti nustatytą prekių kiekį bei nekeisti Sutartyje nurodytos prekių kainos, o Sutarties 3.6 punktas numatė, kad pardavėjas turi iš anksto informuoti pirkėją apie prekių kainos padidėjimą, tačiau ne vėliau kaip prieš 45 dienas. Teismas nustatė, kad ieškovas patiekė atsakovui 69 tonas saulėgrąžų didesne nei 808,30 EUR/t kaina, o 185 tonų iš vis nepatiekė. Pagal 2005 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 13/EX/04/2005 ieškovas perdavė atsakovui 23 000 kg prekių po 850 EUR/t (bendra kaina 19 550 EUR), už kurias atsakovas neatsiskaitė.

9Pagal Sutarties 6.1 punktą visi ankstesni susitarimai tarp šalių nustojo galioti po šios Sutarties pasirašymo. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo teismas nustatė, kad atsakovas 2005 m. balandžio 18 d. raštu pranešė ieškovui, jog buvo priverstas pirkti žaliavas iš kitų tiekėjų už 930 EUR/t ir patyrė 24 432,70 EUR nuostolių. Ieškovas 2005 m. gegužės 16 d. raštu nurodė, kad atsakovo 2005 m. balandžio 18 d. raštą gavo faksu tik gegužės 13 dieną, o savo raštu pranešė, kad nutraukia prekių tiekimą, nes atsakovas nesilaikė apmokėjimo terminų. Atsakovas 2005 m. gegužės 24 d. raštu pripažino 28 196 EUR skolą ieškovui. Atsakovas 2005 m liepos 5 d. pateikė ieškovui sąskaitą-faktūrą Nr. LTE 1000241 dėl 24 423,70 EUR nuostolių pagal sutarties 3.7 punktą, 19 550 EUR skolos ieškovui įskaitymo aktą bei 4 882,70 EUR nuostolių atsakovui atlyginimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sutarties šalių įgalioti asmenys nuolat bendravo telefonu, atsakovas žodžiu teikė užsakymus, o ieškovas žodžiu informuodavo apie kainos padidėjimą. Atsakovas, gavęs 46 tonas prekių nežymiai padidinta kaina (po 810 EUR/t), pretenzijų ieškovui nepateikė, už prekes mokėjo sąskaitose nurodytomis kainomis. Tai patvirtina, jog dėl padidintos kainos atsakovas buvo informuotas Sutarties 3.6 punkte nustatyta tvarka, šalys buvo susitarusios konkliudentiniais veiksmais, o tai įrodo šalių tarpusavio pasitikėjimą, gerus dalykiškus santykius. Tokiomis aplinkybėmis laikyti, kad ieškovas pažeidė Sutartį, nebuvo jokio pagrindo, tai prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovo atstovas teisme pripažino, kad gavęs telefonu atsakovo užsakymą, tik prieš savaitę iki 2005 m. balandžio 8 d. prekių tiekimo, pranešė apie kainų padidėjimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sutarties 3.5 punkto reikalavimas nekeisti sutartinės prekių kainos nebuvo absoliutus, nes Sutarties 3.6 punktas numatė galimybę keisti kainą apie tai pranešus atsakovui prieš 45 dienas. Teismas pripažino, kad ieškovas, patiekdamas prekes – 23 000 kg saulėgrąžų sėklų pagal 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą Nr. 13/EX/04/2005 padidinta kaina, tinkamai neįvykdė pareigos, numatytos Sutarties 3.6 punkte. Teismo įsitikinimu, šis pažeidimas nebuvo esminis. Ieškovui padidinus kainą ir apie tai tinkamai neinformavus atsakovo, tik visiškai apmokėjęs už gautas prekes pagal 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą atsakovas turėjo teisę į Sutartyje numatytas sankcijas, pvz., pagal Sutarties 3.7 punktą – reikalauti iš atsakovo padengti kainų skirtumą ir sumokėti baudą; pagal Sutarties 3.9 punktą – atsisakyti nupirkti dar nepatiektą prekių kiekį, jeigu kaina padidinama daugiau kaip 10 procentų. Teismo manymu, ieškovo pateiktos prekės kaina 850 EUR už toną, palyginus su Sutartyje numatyta 808,30 EUR už toną kaina, padidėjo tik 5 procentais, todėl dėl tokio pažeidimo atsakovas neturėjo teisės sustabdyti savo prievolės pagal Sutarties 4.1 punktą - per 30 dienų atsiskaityti už prekes - vykdymo. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas ieškovo reikalavimą priteisti 19 550 EUR skolos už patiektas prekes pagal 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad atsakovas privalo atsiskaityti pagal Sutarties 1.2 punkte nustatytą kainą – po 808,30 EUR už toną, iš viso 18 590,90 EUR, kas sudaro 64 190,66 Lt (808,30 EUR x 23 t). Atitinkamai teismas sumažino ir prašomą priteisti delspinigių sumą už uždelsimo atsiskaityti laiką. Teismas priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2008 m. vasario 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Teismas nustatė, kad UAB „Granex“ įmokų suvestinė ir banko išrašų kopijos bei šalių paaiškinimai teisme patvirtina, jog atsakovas pradelsė atsiskaityti su ieškovu pagal sąskaitas faktūras-Nr.1/EX/01/2005,Nr.2/EX/01/2005,Nr.3/EX/11/2004,Nr.4/EX/12/2004, Nr.5/EX/12/2004, Nr. 1/EX/10/2004, Nr.2/EX/10/2004, Nr. 3/EX/02/2005, Nr. 4/EX/02/2005, Nr.5/EX/02/2005, Nr.7/EX/02/2005, Nr. 11/EX03/2005 (tik iš dalies apmokėdamas laiku 2005 m. balandžio 6 d.), Nr. 12/EX03/2005, visiškai neapmokėjo sąskaitos Nr. 13/EX/04/2005. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė Sutarties 4.1 punkto reikalavimus ir šį pažeidimą pripažino esminiu Sutarties pažeidimu. Ieškovui 2005 m. gegužės 16 d. raštu pranešus apie savo prievolės vykdymo sustabdymą, atsakovui nepateikus garantijų dėl sąskaitos-faktūros Nr. 13/EX/04/2005 apmokėjimo, teismo nuomone, ieškovas turėjo teisę naudotis teisinėmis gynybos priemonėmis, numatytomis CK 6.217 straipsnyje, Jungtinių Tautų Konvencijos 61-64 straipsniuose – sustabdyti prekių tiekimą. Ieškovas, įvykdęs sutartinę prievolę, negavo to, ko pagal Sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, todėl teismas pripažino, kad Sutartis nutrūko dėl atsakovo kaltės.

11Atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti, kad ieškovas, nutraukdamas Sutarties vykdymą, šią Sutartį pažeidė, pripažintas nepagrįstu įrodymais, todėl atmestas. Atsakovo reikalavimas pripažinti jo teisę į prekių kainų skirtumą, atsiradusį dėl patiektų prekių kainos padidėjimo, bei į baudą pagal Sutarties 3.7 punktą atmestas, nes Sutarties vykdymas nutrūko dėl atsakovo kaltės, jam padarius esminį Sutarties pažeidimą. Atsakovas, neįvykdęs Sutarties 4.1 punkto reikalavimo, neturi teisės pagal Sutarties 3.7 punktą reikalauti baudos bei kainų skirtumo padengimo. Teismas nustatė, jog atsakovas taip pat neįrodė, kad su ieškovu nebuvo susitaręs dėl 46 tonų prekių pirkimo nežymiai didesne (po 810 EUR/t) nei Sutartyje numatyta kaina, ieškovui pasinaudojus Sutarties 3.6 punkte numatyta galimybe dėl kainos keitimo. Teismas konstatavo, kad atsakovui tinkamai neįvykdžius savo prievolės, nenustačius, jog ieškovas pažeidė Sutartį, ieškovas neturi pareigos atlyginti atsakovo nuostolių dėl Sutarties nutraukimo. Teismo nuomone, šie reikalavimai išvestiniai, neįrodyti, todėl taip pat atmesti.

12Atsakovo UAB ,,Granex“ atstovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo 254 014,80 Lt nuostolių atlyginimą - palikti nepakeistą. Skunde rašoma:

131. Teismo išvada, kad atsakovas pažeidė Sutartyje nustatytą pareigą laiku atsiskaityti su pardavėju ir tai yra esminis Sutarties pažeidimas, nepagrįsta. Teismas nepasisakė dėl tarp šalių susiklosčiusios komercinės praktikos, pagal kurią faktinis mokėjimų atidėjimas buvo priimtinas abiems šalims. Iš ieškovo pateiktų apmokėtų sąskaitų sąrašo, tik dvi buvo apmokėtos laiku, o keturiolika – nesilaikant sutartyje nustatyto mokėjimo termino. Per visą sutartinių santykių laikotarpį ieškovas nėra pareiškęs nei vienos pretenzijos ar pareikalavęs sutartinių netesybų, kaip numato Sutarties 4.3 punktas. Sutarties 4.1 punktas numato galimybę pardavėjui atidėti mokėjimą 30 dienų, todėl pripažintina, kad šalys konkliudentinias veiksmais mokėjimo terminą atidėjo, atsakovas jo nepažeidė ir ši aplinkybė negali būti laikytina esminiu Sutarties pažeidimu, pateisinančiu Sutarties vykdymo sustabdymą ar jos nutraukimą.

142. Šalys susitarė, kad pirkėjui neatsiskaičius už prekes pagal Sutartyje nurodytas sąlygas bei reikalavimus, jis turi sumokėti baudą – 0,05 procentų vertės nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutartyje nėra nustatytos sąlygos, kad Sutartis galėtų būti vienašališkai nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva, todėl ieškovo Sutarties vykdymo nutraukimas remiantis mokėjimų vėlavimo priežastimi buvo nepagrįstas ir neteisėtas.

153. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartimi Nr. 3K-P-346/2004, mokėjimų vėlavimas ir vienos sąskaitos neapmokėjimas negali būti pripažįstamas esminiu sutarties pažeidimu. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad vertinant ar sutarties pažeidimas yra esminis, svarbu atsižvelgti į tarp šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagrįstai tikėjosi gauti, ar pažeidimas nėra tik formalus, dėl kurio neatsiranda neigiamų pasekmių nukentėjusiai šaliai. Sutartimi sulygtas prekių kiekis buvo 300 tonų saulėgrąžų. Sąskaitos neapmokėjimas už 23 tonas sudaro tik 13 procentų įvykdymo sumos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal Sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti.

164. Teismas Sutartyje nustatytos kainos padidinimą vertino prieštaringai ir nenuosekliai, neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas, nes laikėsi nuostatos, kad atsakovas neįrodė, jog nebuvo susitaręs su ieškovu dėl kainos padidinimo. Pareiga įrodyti teisėtą kainos pakeitimą tenka ieškovui.

175. Ieškovas rėmėsi tuo, kad Sutarties kaina galėjo būti pakeista priklausomai nuo prekių kainos Vengrijoje, atsižvelgiant į šalių ikisutartinius santykius reglamentavusios 2004 m. spalio 26 d. sutarties nuostatas. Teismas pagrįstai atmetė tokius ieškovo motyvus, kadangi pagal 2004 m. lapkričio 11 d. sutartį visi ankstesni susitarimai nustojo galioti po šios Sutarties pasirašymo. Ieškovas, kaip nukentėjusi sutarties šalis, turėjo teisę kreiptis į atsakovą prašyti pakeisti Sutartį, tačiau to nepadarė.

186. Ieškovas kainų padidėjimą grindė padidėjusiomis saulėgrąžų pirkimo kainomis Vengrijoje ir gauta 1,25 procentų marža vietoj planuotos apytikriai 5,5 procentų maržos nuo sandorio vertės. Tokie motyvai yra nepagrįsti. Ieškovo planuojamas pelnas yra jo biznio dalykas ir negali turėti įtakos teisinėms prievolėms. Pagal ieškovo pateiktą lentelę matyti, kad jo pelnui sumažėjus, jis prekių tiekimą nutraukė. Ieškovas turėjo galimybę ir pareigą pakeisti kainas – pakeisti sutartines sąlygas sutarties ar įstatymo pagrindu. Laikydamasis šios tvarkos ieškovas būtų nepažeidęs Sutarties, sumažinęs žalos atsiradimo tikimybę atsakovui ir išlaikęs planuojamą vidutinį pelną. Pardavėjas to nepadarė ir nutraukė Sutarties vykdymą be teisėto pagrindo. Ieškovo pateikti įrodymai nepaneigia fakto, kad sutartinius saulėgrąžų kiekius ieškovas sukaupė arba turėjo galimybę sukaupti už palankiausias kainas, kai pelnas buvo didžiausias. Ieškovas, prisiimdamas sutartinius įsipareigojimus, tuo pačiu prisiėmė ir kainų rinkoje svyravimo riziką.

197. Teismas konstatavo, kad Sutarties 3.5 punkto reikalavimas nekeisti kainos nebuvo absoliutus, nes Sutarties 3.6 punktas numatė galimybę keisti kainą apie tai pranešus atsakovui prieš 45 dienas. Sprendime teismas nenurodė, iš kokių šalių atstovų paaiškinimų jis padarė tokią išvadą.

208. Teismas neteisingai aiškino Sutarties turinį dėl atsakovo teisės reikšti pretenzijas dėl padidintų kainų, kadangi Sutarties 2.3 punktas numatė galimybę reikšti pretenzijas tik dėl gautų prekių kiekių. Atsakovo visiškas sąskaitos apmokėjimas negalėjo reikšti sutikimo su pristatytų prekių kaina. Kainos kompensavimas turėjo būti įvykdytas atskiru mokestiniu veiksmu, ką vėliau ir atliko atsakovas, įvykdydamas įskaitymą.

219. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pripažino prekės kainos pakeitimą. Sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad pasirašydamas dokumentus pirkėjas patvirtina gautų prekių kiekį ir nieko daugiau. Sąskaitos pasirašymas nesąlygoja sutikimo su nauja kaina. Sutartyje nustatyta, kad ji gali būti pakeista tik raštišku abiejų šalių sutarimu. Sąskaitos priėmimas neįrodo prekių kainos pakeitimo pripažinimo. Atsiradęs kainų skirtumas yra pateiktas kaip priešinė skola ieškovui, siunčiant jam priešinę sąskaitą-faktūrą.

2210. Teismo sprendimas yra naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kadangi teismas nieko nepasisakė dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti atsakovo mokėjimo prievolę pagal 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą Nr. 13.EX/04/2005 pasibaigusia 19 321,77 EUR sumai dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo.

2311. Teismas nepagrįstai pripažino, kad Sutartis nutrūko dėl atsakovo kaltės. Ieškovas nepagrįstai padidino prekių kainą, o vėliau visai nutraukė prekių tiekimą, sukurdamas neadekvačią žalą atsakovui.

24Ieškovo Firma Handlowa Chmiel Bogdan atstovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimo išlaidas. Atsiliepime rašoma, kad apeliantas nepagrįstai kritikuoja teismo išvadas dėl delsimo atsiskaityti, kaip esminio Sutarties pažeidimo. Atsakovas netinkamai interpretuoja CK 6.217 straipsnyje įtvirtinto esminio sutarties pažeidimo esmę. Pirkimo-pardavimo sutarties atveju pagrindinis ieškovo lūkestis buvo nustatytos pinigų sumos gavimas iš atsakovo už jam perduotas prekes. Atsakovui sąmoningai nemokant už prekes Sutartyje įtvirtintais atsiskaitymo terminais, ieškovas negavo to, ko pagrįstai tikėjosi sudarydamas Sutartį. Kainos nesumokėjimas yra esminis pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas. Atsakovui delsiant atsiskaityti, jis nenutraukė Sutarties, bet pagrįstai ir teisėtai sustabdė jos vykdymą. Tai, kad ieškovas nereiškė pretenzijų dėl apmokėjimo terminų pažeidimo, nereiškia, jog toks atsakovo elgesys ieškovui buvo priimtinas ir toleruotinas, bet parodo, kad ieškovas kaip sandorio šalis ilgą laiką elgėsi sąžiningai. Kadangi sutarties šalys nesulygo dėl visų juridinių pasekmių pirkėjui delsiant atsiskaityti už prekes, ieškovas turėjo neribotą teisę pasinaudoti visais teisės aktuose numatytais jo pažeidžiamų teisių gynimo būdais. Šalys, sudarydamos pagrindinę sutartį, suprato ir susitarė, kad draudimas vienašališkai keisti kainą nėra absoliutus ir taikytinas tik tais atvejais, kai kaina didinama nepagrįstai ir nemotyvuotai. Atsakovas, sutikęs įsigyti ieškovo parduodamas prekes už ieškovo su atsakovu žodžiu suderintą dar iki prekių išsiuntimo momento ir prekių priėmimo metu sąskaitoje-faktūroje nurodytą kainą, be jokio pagrindo ginčija ieškinį tuo pagrindu, kad nebuvo tinkamai informuotas apie kainos padidinimą. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad toks pranešimas galėjo būti pateikiamas tik raštu. Rašytinis įspėjimas apie kainos padidėjimą prieš Sutartyje numatytą 45 dienų terminą yra sunkiai įgyvendinamas. Toks prievolės įvykdymo būdas neabejotinai neatitiktų šalių interesų, todėl šalys ir susitarė, kad konkreti pristatomų prekių kaina bus šalių suderinama žodžiu iš karto po užsakymo pateikimo. Kadangi ieškovas nepažeidė Sutarties nuostatų ir nesukėlė atsakovui žalos, kurią privalėtų atlyginti, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atlikti priešpriešinių reikalavimų užskaitymą. Apeliantas neturi teisės reikšti reikalavimo ieškovui dėl nuostolių atlyginimo ir šį reikalavimą grįsti teisėtais ieškovo veiksmais, kadangi tai prieštarautų fundamentaliam teisės principui ex injuria jus non oritur.

25Apeliacinis skundas atmestinas.

26Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išanalizavo ir objektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė procesinių normų reikalavimų, todėl iš dalies patenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį byloje priėmė teisingą procesinį sprendimą.

27Dėl šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo

28CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (CK 6.193 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005, 2008 m. sausio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008, ir kt.). Sutartys turi būti aiškinamos vienodai tiek joms galiojant, tiek ir pasibaigus.

29Nėra ginčo, kad nagrinėjamoje byloje šalis siejo saulėgrąžų sėklų didmeninio pirkimo-pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai. Pagal Sutarties 1.1 ir 6.2 punktus pardavėjas įsipareigojo per vienerius metus parduoti, o pirkėjas įsipareigojo per tą patį laikotarpį nupirkti 300 tonų saulėgrąžų sėklų. Iš sutarties 1.2 ir 2.1 punktų turinio matyti, kad šios prekės turėjo būti tiekiamos atskiromis partijomis pagal konkrečius pirkėjo pateiktus pardavėjui užsakymus. Pirkėjas ne vėliau kaip prieš dvi dienas turėjo perduoti elektroniniu paštu arba faksu pardavėjui užsakymą (byloje nustatyta, kad atsakovas prekes patiekti užsakydavo telefonu) dėl konkrečios prekių partijos pateikimo (Sutarties 2.1 p.). Kiekvienos prekių partijos konkreti pakrovimo data turėjo būti suderinta abipusiu susitarimu. Kadangi pirkėjas turėjo teisę užsakyti prekių partiją ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki pristatymo, darytina išvada, kad kiekvienos prekių partijos užsakymas buvo atliekamas greitai, o prekės tiekiamos operatyviai. Tiek iš minėtų Sutarties sąlygų dėl prekių užsakymo ir pristatymo tvarkos, tiek iš šalių verslo santykių praktikos vykdant Sutartį matyti, jog Sutarties 3.5 punkte numatytas pardavėjo įsipareigojimas nekeisti Sutartyje nurodytų prekių kainos vertintinas kaip bendro deklaratyvaus pobūdžio sutartinė sąlyga, kurios realus veikimas šalių tarpusavio santykiuose ne tik buvo sunkiai įsivaizduojamas, bet ir, sistemiškai analizuojant kitų Sutarties sąlygų turinį, – net neprivalomas. Ieškovas nėra saulėgrąžų augintojas. Veikdamas didmeninės prekybos srityje ir norėdamas įvykdyti pagal Sutartį gautus užsakymus, ieškovas turėdavo pirkti saulėgrąžas iš augintojų (pardavėjų) Vengrijoje, todėl pats buvo priklausomas nuo šių prekių kainų pokyčio rinkoje. Neabejotina, kad atskiras prekių partijas įsigijęs pakitusia (padidėjusia) kaina, ieškovas šios prekės partijos pardavimo atsakovui kainą, jeigu ji nebeatitiko Sutarties 1.3 punkte nustatytos kainos, kiekvienu atveju turėjo atskirai suderinti su atsakovu, nes priešingu atveju, t. y. nesusitarus dėl kainos, atsakovas galėjo pasinaudoti Sutarties 3.7 arba 3.9 punktuose (priklausomai nuo kainos padidinimo masto) numatytomis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, šalių veiksmus po Sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu, padarė teisingą teisinę išvadą, kad Sutarties 3.5 punkte nurodyta pardavėjo pareiga nekeisti sutartinės prekių kainos negali būti priskiriama griežtam ir absoliučiam reikalavimui, nes Sutarties 3.6 punkte yra numatyta pardavėjo galimybė tiekti prekes pasikeitusia (padidėjusia) kaina, apie tai pranešant pirkėjui ne vėliau kaip prieš 45 dienas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarties 3.5 punkte įrašyta sąlyga dėl pardavėjo įsipareigojimo nekeisti sutartinės kainos, sisteminiame ryšyje su Sutarties 3.6 - 3.9 punktų turiniu leidžia ne tik spręsti apie tai, kad Sutarties 3.5 punkto sąlyga yra deklaratyvi, neabsoliuti, šalių tarpusavio sutartiniuose santykiuose praktiškai neįgyvendinama, bet ir daryti išvadą, jog ši sutarties sąlyga prieštarauja kitoms sutartinėms nuostatoms, detalizuojančioms šalių teisių ir pareigų turinį vykdant prievoles pagal Sutartį. Sutarties 3.7 punktas vienprasmiškai įtvirtina pardavėjo teisę pakeisti (padidinti) Sutartyje numatytą pateiktinų prekių kainą, kartu numatant pardavėjo pareigą informuoti pirkėją apie kainos pasikeitimą (padidinimą) ne vėliau kaip prieš 45 dienas. Dar daugiau, tokią teisę pardavėjas gali įgyvendinti vienašališkai, tačiau tokiu būdu jis prisiima Sutarties 3.7 arba 3.9 punktuose numatytus kainos, dėl kurios nebuvo susitarta, pakeitimo padarinius (atsiranda pardavėjo pareiga pirkėjui padengti sutartinės ir faktinės prekių kainos skirtumą; pirkėjo teisė atsisakyti pirkti dar neįsigytą prekių kiekį, jeigu kaina padidinama daugiau kaip 10 procentų nuo Sutartyje numatytos kainos). Vertintina, kad ir Sutarties 3.6 punkte numatytos pardavėjo pareigos dėl išankstinės informacijos pateikimo nekomplikuotas įvykdymas, atsižvelgiant į praktinę sutarties vykdymo pusę (tarp šalių susiklosčiusią faktinę prekių užsakymo ir tiekimo padėtį) yra sunkiai įsivaizduojamas, kada ieškovas nėra prekės gamintojas (saulėgrąžų augintojas), o tik perpardavėjas, pats ją kiekvienu atveju įsigydamas iš kitų verslo subjektų. Be to, gavus kiekvieną užsakymą konkrečiai prekių partijai, praktiškai neįgyvendinamas tinkamas kitų Sutarties prievolių vykdymas galiojant Sutarties sąlygai dėl išankstinio net 45 dienų termino pranešimui apie kainos pasikeitimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalys prieš tai (2004 m. spalio 26 d.) buvo sudarę organizacinio pobūdžio sutartį dėl numatomo prekių tiekimo, galiojusią iki 2004 m. lapkričio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo (t. 2, b. l. 93-94). Pagal ankstesnės sutarties sąlygas abiem šalims buvo ir turėjo būti žinoma, kad tiekiamų atsakovui prekių kainos, atsižvelgiant į jų gavimo pas pardavėją ir tolesnio pateikimo atsakovui sąlygas, neišvengiamai gali kisti, nes pardavėjas pats buvo priklausomas nuo šios prekių rūšies kainų pokyčio Vengrijoje (nuo saulėgrąžų augintojų diktuojamų kainų). Esant tokiai faktinei situacijai dėl prekių užsakymo ir jų tiekimo atsakovui praktikos darytina išvada, kad po kiekvienos prekių partijos užsakymo šalys, bendraudamos operatyvaus ryšio priemonėmis (telefonu), prekių kainos pokyčius derino žodžiu. Pirmosios instancijos teismo 2009 m. birželio 16 d. posėdyje ieškovo direktorius aiškino, kad pokalbiais telefonu su įgaliotu atsakovo atstovu prieš kiekvieną prekių pristatymą buvo derinamos prekių kainos, nes užsakymai taip pat buvo teikiami ir derinami telefonu. Pažymėtina, kad Sutarties sąlygose nėra nurodyta, jog informacija apie tiekiamų prekių kainų pasikeitimą (padidėjimą) turėjo būti pateikiama tik raštu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus teisme bei šalių veiksmus Sutarties vykdymo metu, teisingai nustatė, kad ieškovo direktorius B. S. C. ir atsakovo įgaliotas asmuo E. B. Sutarties vykdymo reikalais nuolat bendravo telefonu - atsakovas žodžiu teikė užsakymus, o ieškovas žodžiu informuodavo apie kainos pokyčius.

30Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo iki jos nutrūkimo ieškovas patiekė atsakovui atskiromis partijomis 46 tonas saulėgrąžų Sutarties 1.3 punkte aptartomis kainomis, 46 tonas prekių patiekė nežymiai didesne už sutartinę kaina – po 810 EUR/t, o vieną 23 tonų prekių partiją – padidindamas kainą iki 850 EUR/t. Atsakovas neapmokėjo paskutinės ieškovo pateiktos partijos prekių, už kurias atsakovas pagal ieškovo 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą turėjo mokėti po 850 EUR už toną (arba iš viso sumokėti 19 550 EUR). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, prieš paskutinės partijos prekių patiekimą ieškovas du kartus nežymiai padidino sutartinę kainą, parduodamas prekes atsakovui po 810 EUR/t. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, priimdamas ieškovo pristatytas saulėgrąžas, kurių pardavimo kaina buvo po 810 EUR/t, jokių pretenzijų ieškovui nepareiškė, šia kaina patiektas prekes apmokėjo, tokiais savo veiksmais patvirtindamas abipusį susitarimą arba sutikimą su ieškovo pristatytų prekių kaina. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šalių veiksmai vykdant Sutartį, susiję su 46 tonų saulėgrąžų už 810 EUR/t kainą patiekimu ir apmokėjimu, leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju abi Sutarties šalys buvo abipusiškai susitarusios dėl nurodyto kiekio prekių pateikimo už 810 EUR/t kainą (Sutarties 3.7 p. sąlyga), todėl laikytina, kad abi tinkamai vykdė sutartį ir jos sąlygų nepažeidė. Šiuo atveju ieškovas neįgijo pareigos, o atsakovas neįgijo teisės į Sutarties 3.7 punkte numatytą kainų skirtumo padengimą (810 EUR/t - 808,30 EUR/t), nes šalių buvo susitarta dėl prekių pateikimo už 810 EUR/t kainą. Aplinkybę, kad prekių, patiektų po 810 EUR/t, kaina buvo suderinta abipusiu šalių susitarimu patvirtina ne tik atsakovo veiksmai, be jokių pretenzijų priimant šias prekes ir už jas sumokant, bet ir vėlesnė atsakovo išreikšta pozicija dėl šalių tarpusavio sutartinių santykių praktikos (pavyzdžiui, atsakovo 2006 m. kovo 30 d. paaiškinime, adresuotame Lenkijos advokatui, paties atsakovo nurodoma, kad 2005 m. kovo 18 d. prekės dar buvo gautos kontraktine kaina – po 810 EUR už vieną toną, o 2005 m. balandžio 8 d. – jau po 850 EUR už toną - t. 1, b. l. 125-131).

31Aiškindama Sutarties 3.7 punkto turinį, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pardavėjo pareiga padengti kainų skirtumą neatsiranda tais atvejais, kuomet šalys prieš vykdant kiekvieną užsakymą susitaria dėl konkrečios prekių partijos (pagal tą užsakymą) kainos. Laikantis pozicijos, kad pardavėjo pareiga padengti kainų skirtumą atsirastų visais atvejais, jeigu tik prekės būtų pateiktos didesne, nei Sutarties 1.3 punkte numatyta kaina, būtų iškreiptas kitų Sutarties nuostatų turinys, jų tarpusavio ryšys, netektų prasmės Sutarties 3.6, 3.7, 3.9 punktuose įtvirtintos šalių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo sąlygos.

32Taigi sisteminiu ir loginiu būdu aiškinant šalių Sutarties sąlygas, darytinos išvados, kad pirkėjas įgyja teisę į prekės kainų skirtumo atlyginimą tuo atveju, jeigu prekė buvo patiekta nesusitarus dėl jos kainos padidinimo, o jeigu prekė patiekta nesusitarus dėl jos kainos padidinimo daugiau kaip 10 proc. nuo sutartyje numatytos kainos – pirkėjas įgyja teisę atsisakyti pirkti likusį sutartimi numatytą patiekti prekių kiekį. Visais atvejais, jeigu šalys atskirai derėdamosi (pvz., prieš konkrečios prekių partijos pristatymą) susitarė dėl prekių patiekimo pakitusia (padidėjusia) kaina, tuomet Sutarties 3.7 punkto sąlyga dėl pirkėjo teisės į kainų skirtumo atlyginimą arba 3.9 punkto sąlyga dėl pirkėjo teisės atsisakyti pirkti likusį sutartinį prekių kiekį, netaikytinos.

33Dėl pirkėjo prievolių pagal Sutartį vykdymo gavus iš pardavėjo prekes nesuderinta kaina ir teisės sustabdyti mokėjimo prievolės vykdymą

34Pagal 2005 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 13/EX/04/2005 ieškovas perdavė atsakovui 23 000 kg saulėgrąžų po 850 EUR už toną (bendra visos prekių partijos kaina 19 550 EUR - t. 1, b. l. 16-20), už kurias atsakovas nesumokėjo. Sprendžiant iš atsakovo 2005 m. balandžio 18 d. datuoto rašto ieškovui turinio, atsakovas atsisakė mokėti už prekes pagal 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą, nes prekės buvo pateiktos nesuderinta didesne nei sutartinė kaina (t. 1, b. l. 89-90). Ieškovo direktorius B. S. C. pirmosios instancijos teismo posėdyje aiškino, kad pateikiant 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą jis buvo prieš savaitę iki prekių pristatymo pranešęs atsakovui apie kainos pakeitimą. Jis teigė žinojęs, kokia bus tos partijos prekių kaina, nes turėjęs didesnę kainą anksčiau sumokėti prekes parduodantiems vengrams. Tai buvę suderinta su atsakovo atstovu E. B. telefonu, šis žinojęs visą situaciją dėl pakitusios kainos. Kaip jau nurodyta, aplinkybę, jog iki prekių pagal 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą pateikimo, ieškovas anksčiau pardavė atsakovui prekes nenukrypdamas nuo Sutartyje numatytos kainos arba pardavė abipusiu sutarimu suderinta kaina (pvz., 810 EUR/t) patvirtino faktiniai atsakovo veiksmai vykdant savo prievoles pagal Sutartį (prekių priėmimas ir visiškas jų apmokėjimas pagal sąskaitose nurodytas kainas be jokių pretenzijų dėl kiekio, kokybės ar kainos). Kadangi atsakovas atsisakė apmokėti ieškovo 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą, ieškovui atsirado pareiga įrodyti, kad jis sąskaitoje nurodytą prekių partijos kainą – 850 EUR/t, kuri neatitiko sutartyje numatytos kainos, buvo atskirai suderinęs su atsakovu. Ieškovo direktoriaus paaiškinimas, kad prieš patiekiant prekes, tokią kainą (850 EUR/t) jis buvo suderinęs su atsakovo atstovu, nėra patvirtintas jokiais kitais įrodomąją reikšmę turinčiais faktiniais duomenimis, todėl remtis vien tokiu suinteresuoto bylos baigtimi asmens paaiškinimu nėra pagrindo. Kadangi byloje nebuvo įrodyta, kad prekės pagal 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą buvo patiektos susitarus dėl jų kainos po 850 EUR už toną, todėl būtina spręsti, ar pagal Sutarties sąlygas prekių pardavėjas laikytinas tinkamai informavusiu pirkėją dėl vienašalio prekių kainos pakeitimo. Kaip minėta, pagal Sutarties 3.6 punktą pardavėjas privalo informuoti pirkėją apie kainos pasikeitimą (padidėjimą) ne vėliau kaip prieš 45 dienas. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog tinkamai informavo atsakovą apie kainos padidinimą sutarties 3.6 punkte numatytu terminu. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada, nes kaip jau pažymėta, ieškovo direktorius pripažino, kad apie prekių pateikimą už 850 EUR/t kainą jis informavęs atsakovo atstovą prieš savaitę iki jų perdavimo atsakovui. Tokiu atveju susidarė Sutarties 3.7 punkte numatyta teisinė situacija, kuomet pateikus prekes už kainą, kuri neatitinka sutartyje numatytos kainos ir dėl kurios nebuvo atskirai šalių susitarta, prekių pardavėjui atsiranda pareiga padengti kainų skirtumą. Suprantama, kad tokia pareiga atsiranda tuo atveju, jeigu pirkėjas pareikalauja iš pardavėjo kainų skirtumą padengti, nes jeigu pardavėjas, pateikęs prekes didesne kaina esant Sutarties 3.7 punkte numatytoms aplinkybėms, pats savo iniciatyva dengs kainų skirtumą, toks elgesys ir veiksmas neatitiktų elementarios logikos (nebūtų prasmės patiekti prekių didesne nei sutartinė kaina). Atkreiptinas dėmesys, kad faktiniuose šalių sutartiniuose santykiuose pirkėjui realiai nebuvo atsiradusi subjektyvi teisė, numatyta Sutarties 3.9 punkte, atsisakyti pirkti likusį neįsigytą pagal Sutartį kiekį prekių, nes pardavėjas nebuvo padidinęs prekių kainos daugiau kaip 10 procentų nuo numatytos Sutartyje (10 procentų padidėjimas nuo 780 EUR/t kainos = 858 EUR/t, 10 procentų padidėjimas nuo 808,30 EUR/t kainos = 889,13 EUR/t). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas, patiekdamas 23 000 kg saulėgrąžų partiją pagal 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą Nr. 13/EX/04/2005 tinkamai neįvykdė pareigos, numatytos Sutarties 3.6 punkte, tačiau tokį pažeidimą laikė neesminiu, kadangi ieškovui padidinus kainą ir apie tai tinkamai neinformavus atsakovo, pastarasis įgijo teisę į Sutarties 3.7 punkte numatytas sankcijas, t. y. teisę reikalauti iš atsakovo padengti kainų skirtumą ir sumokėti baudą. Su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prekių pateikimas tinkamai neinformavus pirkėjo apie pasikeitusią (padidėjusią) kainą nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu, teisėjų kolegija sutinka, o su nuostata, kad tokiu atveju pirkėjas įgyja teisę į visas Sutarties 3.7 punkte numatytas sankcijas – sutinka iš dalies.

35Kaip jau pažymėta, Sutarties 3.5 punkte apibrėžta pardavėjo pareiga nekeisti sutartinės prekių kainos nėra griežto turinio ar absoliutaus pobūdžio, nes Sutarties šalys galėjo atskirai susitarti dėl konkrečios prekių partijos kainos, be to, Sutarties 3.6 punkte buvo numatyta pardavėjo galimybė tiekti prekes pasikeitusia (padidėjusia) kaina, apie tai pranešant Sutartyje numatytu terminu. Prekių pateikimas didesne nei sutartyje numatyta kaina, jeigu dėl tokio kainos padidėjimo nebuvo atskirai susitarta, t. y. vienašališko kainos padidinimo atveju, negalėjo pirkėjui turėti esminės reikšmės, nes pagal Sutarties sąlygas jis įgyja teisę reikalauti iš pardavėjo padengti kainų skirtumą (Sutarties 3.7 p.) arba įgyja teisę atsisakyti pirkti prekes, jeigu kaina padidinama daugiau kaip 10 procentų už sutartinę (Sutarties 3.9 p.). Esant tokioms Sutarties sąlygoms dėl pirkėjo teisių gavus prekes didesne už sutartinę kaina, Sutarties 3.5 ir 3.6 punktuose numatytų pardavėjo prievolių griežtas laikymasis neturėjo esminės reikšmės vykdant Sutartį, tuo pačiu laikytina, kad tokių prievolių pažeidimas negali būti laikomas esminiu šalių sudarytos Sutarties pažeidimu, nes tokio pažeidimo atveju pirkėjo teisių apsaugos būdus reguliavo Sutarties 3.7 ir 3.9 punktų nuostatos. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad prekių pagal pardavėjo (ieškovo) 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą pateikimas tinkamai neinformavus pirkėjo (atsakovo) apie pasikeitusią, t. y. padidėjusią kainą (Sutarties 3.6 p. numatyta pareiga) nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu, yra teisinga.

36Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad ieškovui padidinus kainą ir apie tai tinkamai neinformavus atsakovo, atsakovas turėjo teisę į Sutarties 3.7 p. numatytas sankcijas - reikalauti iš atsakovo padengti kainų skirtumą ir sumokėti baudą. Teisėjų kolegijos nuomone, verbalinis ir sisteminis Sutarties 3.7 bei 3.8 punktų turinio aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog tiek pirkėjo, tiek pardavėjo teisių į 10 procentų dydžio baudos reikalavimą atsiradimas sietinas tik su faktinėmis aplinkybėmis dėl nustatyto (nurodyto) prekių kiekio nepardavimo arba nenupirkimo. Gi Sutarties 3.7 punkte numatyta pirkėjo reikalavimo padengti prekių kainų skirtumą teisė sietina su tais atvejais, kuomet prekės yra pateikiamos už kainą, dėl kurios nebuvo sutarta, arba prekės pateikiamos ne tokios kokybės, dėl kokios buvo sutarta. Gavęs prekes pagal 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą atsakovas galėjo įgyti subjektyvią teisę reikalauti iš ieškovo prekių partijos kainos skirtumo padengimo, nes prekės buvo patiektos didesne nei sutarta kaina, tačiau teisė reikalauti Sutarties 3.7 punkte numatytos baudos atsakovui nebuvo atsiradusi, nes nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų pateikęs mažesnį prekių partijos kiekį, negu buvo tuo metu užsakytas. Taigi pagal Sutarties 3.7 punktą 10 procentų dydžio bauda nuo likusios sutartinės kainos galėjo būti reikalaujama mokėti tuo atveju, kai dėl pardavėjo kaltės nepristatomas numatytas prekių kiekis, tačiau kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Sutartis liko neįvykdyta (Sutartyje numatytas prekių kiekis nebuvo patiektas) ne dėl pardavėjo (ieškovo), o dėl pirkėjo (atsakovo) kaltės.

37CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose apibrėžti bendrieji prievolių, įskaitant sutartines prievoles, vykdymo principai, įtvirtinantys pareigą prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, pareigą savo prievoles atlikti kuo ekonomiškiau, visapusiškai kooperuojantis su kita prievolės šalimi. Atsakovo aiškinimu priešieškinio pareiškime, kadangi ieškovas pažeidė sutarties sąlygas, pateikdamas prekes sutartyje nesuderinta padidinta kaina, atsakovas turėjęs pagrindą sustabdyti savo sutartinės prievolės vykdymą – ieškovo 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitos apmokėjimą. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Pagal CK 6.58 straipsnio 1 dalį, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių (CK 6.207 str. 2 d.). Kadangi ieškovas turėjo tiekti atsakovui prekes pagal šio pateiktus konkrečius užsakymus, o atsakovas – apmokėti už gautas prekes, akivaizdu, kad savo sutartines prievoles dėl prekių tiekimo ieškovas turėjo vykdyti pirmiau už atsakovo mokėjimo prievoles. Teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis minėtomis CK normomis atsakovas neturėjo teisės sustabdyti mokėjimo prievolės, nes nebuvo aplinkybių, kurios leistų teigti, jog ieškovas neįvykdė savo pirmiau vykdytinos priešpriešinės pareigos. Ieškovas buvo patiekęs visas prekes pagal konkrečius atsakovo užsakymus (Sutarties 2.1 p.), nėra duomenų, kad jis būtų netinkamai vykdęs savo prievoles, susijusias su prekių patiekimu, išskyrus šioje byloje nagrinėjamą ginčą dėl pagal 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą pateiktų prekių kainos neatitikimo sutartinei kainai. CK 6.58 straipsnio 7 dalyje (CK 6.207 str. 3 d.) įtvirtinta principinė nuostata, kad teise sustabdyti prievolės vykdymą šalis privalo naudotis sąžiningai ir protingai. Pagal Sutarties sąlygas ir nurodymus atsakovas, gavęs iš ieškovo prekes nesuderinta (nesutarta) didesne už sutartinę kaina, neturėjo teisės sustabdyti mokėjimo už prekes prievolės vykdymą. Atsakovas turėjo teisę atsisakyti vykdyti savo prievoles pagal sutartį (pirkti likusį neįsigytą prekių kiekį) tuo atveju, jeigu pardavėjas prekių kainą padidintų daugiau kaip 10 procentų už sutartinę (Sutarties 3.9 p.). Kaip nurodyta Sutarties 3.7 punkte, gavęs prekes už kainą, dėl kurios nebuvo susitarta, tačiau kuri padidinta ne daugiau kaip 10 procentų nuo sutartinės kainos, atsakovas įgyja teisę reikalauti kainos skirtumo padengimo. Tokia sutarties nuostata reiškia, kad jeigu atsiranda sąlygos, aptartos Sutarties 3.7 punkte, atsakovas neįgyja teisės sustabdyti prievolės vykdymo, nes pirkėjo teisės, susijusios su kainos mokėjimu, apsaugomos pagal Sutarties 3.7 punkto nurodymus (per teisės reikalauti padengti kainų skirtumą įgijimą). Pagal Sutarties 4.1 punktą pirkėjas turėjo pareigą už gautas prekes, nurodytas sąskaitoje, sumokėti per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Apmokėti už gautas prekes pagal ieškovo 2005 m. balandžio 8 d. išrašytą sąskaitą atsakovas privalėjo ne vėliau kaip iki 2005 m. gegužės 8 d. Pateikiant apmokėjimui minėtą sąskaitą, Sutarties 4.1 punkte numatyta atsakovo teisė į mokėjimų atidėjimą faktiškai nebegaliojo, nes atsakovas iki šios sąskaitos pateikimo jau buvo pradelsęs daugiau kaip trijų prieš tai patiektų prekių partijų apmokėjimą. Darytina išvada, kad ieškovo 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą atsakovas turėjo apmokėti per 30 dienų nuo jos išrašymo, nes ieškovas nebuvo atsakovui suteikęs šios sąskaitos apmokėjimo atidėjimo (CK 6.344 str. 1 d. reikalavimas). Atsakovas, nors ir nesutikdamas su minėtoje sąskaitoje nurodyta kaina, turėjo už prekes sumokėti pagal Sutarties nurodymus, nes prekės buvo pateiktos, o vėliau galėjo reikšti pretenzijas bei prašyti kompensuoti kainos skirtumą, kaip numatyta Sutarties 3.7 punkte. Atsisakymas mokėti bet kokią kainą (net ir aptartą Sutartyje) yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad pagal 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą ieškovo pateiktos prekių partijos kaina (850 EUR už toną), palyginus su sutartyje numatyta 808, 30 EUR už toną kaina, padidėjo tik 5 procentais, todėl atsakovas neturėjo teisės sustabdyti Sutarties 4.1 punkte nurodytos prievolės vykdymo, nes pagal Sutarties esmę ir turinį, tik apmokėjęs už gautas prekes atsakovas turėjo teisę į Sutarties 3.7 punkte numatytas jo teisių apsaugos priemones. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovui nebuvo nei įstatyme, nei Sutartyje numatytų mokėjimo prievolės sustabdymo teisės atsiradimo sąlygų. Visiškai sustabdydamas savo mokėjimo prievolę pagal ginčo sąskaitą, atsakovas tokia teise naudojosi nepagrįstai, nesąžiningai, ignoruodamas bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus vykdant sutartines prievoles, o tuo pačiu pažeisdamas CK 6.58 straipsnio 7 dalies, 6.207 straipsnio 3 dalies ir 6.314 straipsnio 4 dalies nuostatas.

38Dėl ieškovo prievolių tiekti atsakovui prekes nutraukimo ir dėl šalių Sutarties pasibaigimo aplinkybių kvalifikavimo

39Gavęs 23 000 kg saulėgrąžų partiją, už kurias pagal ieškovo 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą atsakovas turėjo mokėti 850 EUR/t kainą, atsakovas 2005 m. balandžio 18 d. datuotu raštu nurodė ieškovui, kad šis ėmė tiekti prekes aukštesne, nei numatyta Sutartyje, kaina, be to, nutraukė prekių tiekimą, todėl atsakovas buvo priverstas pirkti žaliavas iš kitų tiekėjų už dar didesnę kainą ir taip patyrė 19 715,40 EUR nuostolių (t. 1, b. l. 89-90). Atsakydamas į šį raštą ieškovas atkreipė atsakovo dėmesį, kad vykdant prievoles pagal Sutartį atsakovas nesilaikė nustatyto mokėjimų už prekes termino, nurodė, kad atsakovas vėlavo apmokėti penkias anksčiau pateiktas sąskaitas. Kadangi atsakovas laiku nevykdė mokėjimo prievolių, nuolat uždelsdavo apmokėti sąskaitas už patiektas prekes, ieškovas pranešė nusprendęs nutraukti tolesnį prekių tiekimą (t. 1, b. l. 104-105). Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad atsakovo UAB „Granex“ įmokų suvestinė ir banko išrašų kopijos (t. 2, b. l. 99, t. 3, b. l. 14) patvirtina, jog atsakovas pradelsė atsiskaityti su ieškovu pagal sąskaitas Nr.1/EX/01/2005, Nr.2/EX/01/2005, Nr.3/EX/11/2004, Nr.4/EX/12/2004, Nr.5/EX/12/2004, Nr.1/EX/10/2004, Nr.2/EX/10/2004, Nr.3/EX/02/2005, Nr.4/EX/02/2005, Nr.5/EX/02/2005, Nr.7/EX/02/2005, Nr.11/EX03/2005, visiškai neapmokėjo sąskaitos Nr. 13/EX/04/2005. Teismas laikėsi nuostatos, kad sistemingai nesilaikydamas Sutarties 4.1 punkte numatyto apmokėjimo už prekes termino, taip pat visiškai neapmokėdamas 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitos Nr. 13/EX/04/2005 atsakovas iš esmės pažeidė Sutartį, todėl ieškovas turėjo teisę nutraukti savo prievolės tiekti atsakovui prekes vykdymą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Apeliaciniame skunde atsakovas aiškina, kad spręsdamas dėl atsakovo prievolių vykdymo tinkamumo teismas turėjo įvertinti tarp šalių faktiškai susiklosčiusią atsiskaitymų praktiką, pagal kurią nuolatinis mokėjimų už prekes vėlavimas buvo priimtinas abiem sutarties šalims, be to, atsižvelgtina į tai, kad ieškovas niekada nereiškė atsakovui pretenzijų dėl uždelstų mokėjimų bei neskaičiavo Sutartyje numatytų netesybų dėl prievolės vykdymo uždelsimų. Remdamasis tokiomis aplinkybėmis apeliantas siekia įtikinti, kad jis nepadarė esminio Sutarties pažeidimo, o ieškovui nebuvo pagrindo nutraukti savo sutartinių prievolių vykdymo dėl tariamos atsakovo kaltės. Šie apelianto argumentai nepriimtini.

40Prievolės (sutartys) turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Pagal šalių Sutarties 4.1 punktą pirkėjas įsipareigojo sumokėti už gautas prekes per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Taigi Sutartyje numatytas konkretus sumokėjimo už prekes terminas. Tame pačiame sutarties punkte numatyta ir sąlyga, pagal kurią pardavėjas suteikia pirkėjui papildomą 30 dienų mokėjimo atidėjimą, bet ne daugiau kaip 3 (trims) prekių partijoms. Ši sąlyga ieškovui nutraukiant prekių tiekimą nebegaliojo, nes pirkėjas vėlavo atsiskaityti už daugiau kaip tris anksčiau pristatytas prekių partijas. Atsakovo atstovas, teigdamas, kad nuolatinis atsakovo mokėjimų už prekes vėlavimas buvo priimtinas abiem sutarties šalims ir atitiko jų valią, be kita ko, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio mėn. 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008 pateiktu ginčo šalių kitoje byloje tarpusavio atsiskaitymų praktikos įvertinimu. Kasacinis teismas nagrinėtoje byloje pažymėjo, kad tos bylos atsakovas už prekes atsiskaitydavo nesilaikydamas PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų apmokėjimo terminų, o ieškovas, kuris žinojo arba privalėjo žinoti apie tai, kada atsakovas atsiskaito už prekes, iki šalių komercinių santykių pasibaigimo nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl apmokėjimo terminų praleidimo. Faktiniai bylos duomenys įgalino kasacinį teismą padaryti išvadą, kad abiejų šalių elgesys rodė, jog faktiškai susiklostę apmokėjimo terminai atitiko abiejų šalių valią. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, remtis toje byloje pateiktu atsiskaitymo santykių teisiniu įvertinimu negalima, nes nesutampa tos bylos ir čia nagrinėjamos bylos ratio decidendi. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-15/2008 buvo nustatyta, kad didmeninio pirkimo-pardavimo santykius šalys tęsė nesant rašytinės formos didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovas PVM sąskaitose-faktūrose nurodydavo jų apmokėjimo terminus, kurių atsakovas nesilaikydavo, tačiau iki šalių komercinių santykių pasibaigimo ieškovas nereiškė atsakovui pretenzijų dėl apmokėjimo terminų praleidimo. Kasacinis teismas pagal toje byloje esančius duomenis pripažino pagrįsta išvadą, jog atsakovas neturėjo prievolės atsiskaityti už prekes PVM sąskaitose-faktūrose nurodytais terminais, nes tarp šalių nebuvo sutarties, kurioje būtų sulygta dėl atsiskaitymo pagal sutartį terminų. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ir atsakovo komerciniai santykiai buvo reglamentuoti Sutartimi iki pat jos nutraukimo momento. Sutarties 4.1 punkte buvo nustatytas konkretus pirkėjo (atsakovo) prievolės sumokėti už gautas prekes terminas – 30 dienų nuo pardavėjo sąskaitos išrašymo dienos. Atsakovas nuolat vėluodavo atlikti mokėjimus pagal Sutartį, tačiau tai nereiškia, kad jis neturėjo prievolės atsiskaityti per Sutarties 4.1 punkte numatytą terminą arba ši prievolė jam buvo neprivaloma. Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojama, kad ta aplinkybė, jog ieškovas tam tikrą laiką nereiškė pretenzijų dėl apmokėjimo termino pažeidimo, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovui toks atsakovo elgesys buvo priimtinas ir toleruotinas, o tuo labiau nepatvirtina, jog atsakovo daromas nuolatinis prievolės vykdymo termino pažeidimas (mokėjimų vėlavimas) atitiko abiejų Sutarties šalių valią.

41Net ir pripažinus, kad ieškovas su atsakovu nesusitarė dėl kainos, nurodytos ieškovo 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitoje, atsakovas turėjo pareigą Sutartyje numatytu terminu sumokėti už faktiškai patiektas prekes bent jau Sutartyje nustatytą kainą, tačiau be teisėto pagrindo visiškai atsisakė mokėti. CK 6.314 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas pagal sutartį turi perduoti pirkėjui ne tik daiktus, už kuriuos pirkėjas dar nesumokėjo, bet ir kitus daiktus, šių daiktų perdavimą pardavėjas gali sustabdyti, kol pirkėjas visiškai sumokės už anksčiau perduotus daiktus, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Pagal Sutarties sąlygas atsakovas per metinės sutarties galiojimo terminą įsipareigojo nupirkti iš ieškovo 300 tonų saulėgrąžų. Ieškovas šias prekes tiekė atsakovui atskiromis partijomis pagal konkrečius šio užsakymus. 2005 m. gegužės 16 d., kada ieškovas pranešė atsakovui nutraukiąs tolesnį prekių tiekimą, atsakovas turėjo pradelstą įsiskolinimą ieškovui daugiau kaip už 28 000 EUR sumą, ką ir pats pripažino savo 2005 m. gegužės 24 d. rašte (t. 1, b. l. 107-108). Atsakovui nuolat vėluojant atsiskaityti už prekes ir taip pažeidžiant konkretų sutartyje numatytą atsiskaitymo terminą, taip pat visiškai nemokant už gautą prekių partiją pagal 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą, ieškovas turėjo teisę nutraukti savo tolesnių prievolių vykdymą (nutraukti tolesnį prekių tiekimą) CK 6. 314 straipsnio 7 dalies pagrindu.

42Nagrinėjamoje byloje ginčo santykiams taikytina Jungtinių Tautų konvencija „Dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių“ (toliau – JT Konvencija) bei CK šeštosios knygos XXIII skyriaus normos, įtvirtinančios pirkimo-pardavimo teisinių santykių bendrąsias nuostatas, taip pat reglamentuojančios didmeninio pirkimo-pardavimo sutartinių santykių ypatumus (XXIII skyriaus pirmasis–trečiasis ir penktasis skirsniai). Pirkimo-pardavimo teisinius santykius reguliuojančios teisės aktų normos nenumato tokio pobūdžio sutartiems šalims absoliutaus draudimo neteismine tvarka nutraukti sutartį, taigi dėl pirkimo-pardavimo (didmeninio pirkimo-pardavimo) sutarties įstatyme nėra specialaus imperatyvinio pobūdžio apribojimo kuriai nors iš šalių nutraukti sutartį vienašališkai, nesikreipiant į teismą, jei tik atsiranda sutarties nutraukimo pagrindas – esminis sutarties pažeidimas. Be to, tokiam pažeistų teisių operatyvaus gynimo ribojimui nėra objektyvios būtinybės, nes tuo pirkimo-pardavimo sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra yra išlaikoma, o kuriai nors iš šalių piktnaudžiaujant vienašališko sutarties nutraukimo teise kita šalis turi teisę reikalauti pripažinti priešingos šalies veiksmus neteisėtais ir atlyginti nuostolius. Šalis siejo didmeninio pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai. Pagal didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise (patikėjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.371 str.).

43CK teisės normos išdėstytos tam tikra logine seka – nuo bendrųjų teisės principų iki konkrečių taisyklių ir išimčių. Be to, Kodekso skirstymas į atitinkamus skyrius, o tų skyrių skirstymas į skirsnius, leidžia daryti išvadą, kad Kodekso XXIII skyriuje yra reglamentuojama tokia pirkimo-pardavimo sutarčių grupė, kuriai yra taikytinos ne tik bendrosios šios grupės sutarčių nuostatos, bet taip pat ir CK 6.371-6.379 straipsniai, reglamentuojantys didmeninių pirkimo-pardavimo sutarčių pasibaigimo tvarką pardavėjo arba pirkėjo iniciatyva. Pagal CK 6.397 straipsnio 3 dalies 1 punktą pirkėjas laikomas pažeidusiu sutartį, o pardavėjas įgyja teisę vienašališkai ją nutraukti, jeigu pirkėjas daugiau kaip du kartus laiku nesumokėjo už daiktus, kai jie perduodami nustatytais terminais. CK 6.217 straipsnis įtvirtina bendrąsias bet kurios sutarties nutraukimo taisykles ir nurodo pagrindinius bendro pobūdžio kriterijus, kurių pagrindu vertinami bet kurios rūšies sutarčių esminio pažeidimo buvimo ar nebuvimo faktai. Taigi CK 6.397 straipsnis įtvirtina specialiuosius savarankiškos rūšies sutarčių (pirkimo-pardavimo) atskiros grupės (didmeninio pirkimo-pardavimo) vienašalio nutraukimo pagrindus ir papildomus kriterijus, kada didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas laikomas esminiu. Darytina išvada, kad CK 6.397 straipsnis yra specialioji norma lyginant su CK 6.217 straipsniu, skirta didmeninio pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimui, vienareikšmiškai reglamentuojanti tokios sutarties nutraukimo prieš terminą galimybę pirkėjui arba pardavėjui nesikreipiant į teismą, todėl šia norma pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai vadovavosi. Vienašalis sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė, įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Kaip minėta, esant didmeninio pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, pirkėjas laikomas iš esmės pažeidusiu sutartį, o pardavėjas įgyja teisę vienašališkai ją nutraukti, jeigu pirkėjas daugiau kaip du kartus laiku nesumokėjo už daiktus, kai jie perduodami nustatytais terminais (CK 6.379 str. 3 d. 1 p.). Būtent tokia faktinė situacija susidarė atsakovui netinkamai vykdant mokėjimo už gautas iš ieškovo prekes prievolę.

44Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas neįvykdė savo prievolės ir pažeidė Sutarties 4.1 punkte , CK 6.371 straipsnyje, JT Konvencijos 54 straipsnyje nustatytą pareigą, tuo pačiu padarydamas esminį Sutarties pažeidimą. Esant tokiam pažeidimui ieškovas turėjo pagrindą nutraukti tolesnį savo prievolių pagal Sutartį vykdymą, 2005 m. gegužės 16 d. raštu pranešdamas atsakovui apie savo prievolių tiekti prekes vykdymo nutraukimą (CK 6. 217 str. 1 d., 6.314 str. 7 d., 6.379 str. 3 d. 1 p., JT Konvencijos 61 str. 1 d. „a“ p., 64 str. 1 d. „a“ p.), nes vykdydamas savo sutartines pareigas, negavo iš atsakovo to, ko pagrįstai tikėjosi gauti pagal Sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad šalių sutartiniai santykiai nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes nepateikus garantijų dėl apmokėjimo ir neapmokėjus už gautas prekes, ieškovui nebuvo pagrindo atnaujinti ar tęsti prekių tiekimą atsakovui. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais remiantis atmestas atsakovo reikalavimas pripažinti, jog ieškovas nutraukė prievolių pagal Sutartį vykdymą nepagrįstai, yra teisingi.

45Dėl atsakovo atlikto reikalavimų įskaitymo ir atsakovo veiksmų vertinimo

46CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. CK 6.134 straipsnyje nustatyti atvejai, kuomet draudžiama atlikti įskaitymą. Teismų praktikoje aiškinama, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas dėl įskaitymo draudimo taikytinas ne tik tuomet, kai įskaityti reikalavimai ginčijami teisme, bet ir tais atvejais, kai viena prievolės šalis apskritai ginčija savo prievolę kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Atsakovas 2005 m. liepos 5 d. pranešime ieškovui nurodė, kad įvertinęs dėl ieškovo veiksmų jam atsiradusius 24 432,70 EUR nuostolius, jis šią sumą įskaito į ieškovo reikalavimą sumokėti 19 550 EUR kainą už gautas prekes ir tuo pačiu išveda likutinį balansą, fiksuodamas 4 882,70 EUR ieškovo skolą atsakovui (t. 1, b. l. 113-116, t. 2, b. l. 17-21). Sprendžiant iš atsakovo 2005 m. balandžio 18 d. datuoto rašto ieškovui, atsakovo pareikšto priešpriešinio reikalavimo ieškovui dydį sudarė jo apskaičiuotų 19 715,40 EUR nuostolių, kuriuos jis patyrė pirkdamas tokias pačias prekes didesne kaina iš kitų tiekėjų, suma, o likusią 4 717,30 EUR sumą sudarė atsakovo apskaičiuotas ieškovo faktiškai patiektų prekių kainų, lyginant jas su sutartine prekių kaina, skirtumas (t. 1, b. l. 89-90). Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad šalis sieję didmeninio prekių pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai nutrūko ne dėl ieškovo, o dėl atsakovo kaltės. Tokiu būdu, atsakovas neturėjo pagrindo laikyti, kad dėl jo nurodytų 19 715,40 EUR nuostolių atsiradimo yra kaltas atsakovas, o tuo pačiu jis negalėjo reikšti reikalavimo ieškovui dėl tokių nuostolių atlyginimo, tame tarpe ir įskaitymo būdu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui tinkamai neįvykdžius savo prievolės, nenustačius, jog ieškovas pažeidė Sutartį, ieškovui neatsirado pareiga atlyginti atsakovo nurodytų nuostolių dėl Sutarties nutraukimo. Byloje nustatyta, kad atsakovui atsirado subjektinė teisė reikalauti iš ieškovo padengti kainų skirtumą už prekes, gautas pagal 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą, ne didesnei kaip 959,10 EUR sumai (apskaičiuota taip: a) 23 000 kg po 0,85 EUR/kg = 19 550 EUR, b) 23 000 kg po 0,808 EUR/kg = 18 590,90 EUR. Skirtumas yra 959,10 EUR arba 3 311,58 Lt). Tokiu būdu, atsakovas turėtų įskaitytino priešpriešinio reikalavimo teisę į ne didesnę kaip 959,10 EUR prekių kainų skirtumo padengimo sumą. Tačiau kaip jau nurodyta, reikalavimo padengti kainų skirtumą teisę atsakovas būtų įgijęs tuomet, kai jis būtų apmokėjęs už prekes, gautas pagal ieškovo 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą, bent ne mažesnę kaip Sutarties 1.3 punkte nustatyta kainą (808,30 EUR/t). Atsakovas be teisėto pagrindo šios sąskaitos visiškai nepamokėjo. Be to, kadangi prekių tiekimas pagal Sutartį buvo nutrauktas dėl atsakovo padaryto esminio Sutarties pažeidimo, atsakovas neįgijo reikalavimo teisės į Sutarties 3.7 punkte numatytą baudą. Darytina išvada, kad nebuvo atsiradę sąlygos atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kadangi atsakovas nebuvo teisėtai įgijęs galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės ieškovo atžvilgiu. Atsakovo atliktas įskaitymas buvo neteisėtas veiksmas, todėl atsakovo prievolės ieškovui negali būti pripažintos pasibaigusiomis tokiu įskaitymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas nepagrįstai ir dėl savo kaltės neįvykdė Sutarties 4.1 punkte numatytos pareigos laiku sumokėti ieškovui už gautas prekes, todėl turi prievolę atsiskaityti Sutarties 1.3 punkte nustatyta kaina – po 808,30 EUR už toną. Kadangi sutartinės prievolės buvo neįvykdytos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jam taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl netesybų ieškovo naudai priteisimo (CK 6.245 str. 3 d., 6.246 – 6.248 str., 6.256 str. nuostatos).

47Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius, teisingai įvertino faktines aplinkybes dėl ginčo šalių sutartinių prievolių vykdymo, pagrįstai pripažino atsakovo kaltę dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, tinkamai taikė teisės normas spręsdamas dėl šalių sutarties pasibaigimą nulėmusių veiksmų ir civilinės atsakomybės atsakovui taikymo, kiti atsakovo apeliacinio skundo motyvai (dėl ieškovo tiekiamų prekių rinkos kainos pasikeitimą sąlygojusių aplinkybių, ieškovo planuojamo veiklos pelno užsitikrinimo, sutartinio prekių kiekio sukaupimo palankiausiomis kainomis, galimybių keisti sutarties sąlygas priklausomybės nuo sutarties formos, aplinkybių, ar ieškovas tik sustabdė prievolių vykdymą ar ir nutraukė sutartį, aiškinimo) laikytini neturinčiais esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl šių motyvų teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja.

48Sutartinių teisinių santykių dalyvių tarpusavio veiksmai ir prievolių vykdymas turi būti grindžiami sąžiningu elgesiu ir garbinga dalykine praktika. Vertinant atsakovo veiksmus po to, kai jis pagal 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitą gavo iš ieškovo eilinę prekių partiją, bet už ją nesumokėjo, negalima pripažinti, kad kontrahento atžvilgiu jie buvo sąžiningi. Atsakovas nedėjo maksimalių pastangų tam, kad ginčytini klausimai būtų išspręsti konstruktyviai, nesiėmė priemonių išsaugoti sutartinius santykius, nors jų nutrūkimą lėmė teisėto pagrindo neturėję atsakovo veiksmai (neveikimas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas po 2005 m. balandžio 8 d. gautos prekių partijos iki tol, kol ieškovas pateikė 2005 m. gegužės 16 d. raštą, kuriame nurodė, jog sustabdo prekių tiekimą, būtų teikęs ieškovui naujus prekių užsakymus. Neaišku, kuo remdamasis atsakovas jau 2005 m. balandžio 18 d. datuotame rašte (t. 1, b. l. 89-90) ieškovui teigė, kad ieškovas visiškai nutraukė prekių tiekimą, todėl esą dėl šios priežasties atsakovas turėjęs pirkti žaliavas iš kitų tiekėjų didesne kaina ir taip patirti nuostolių, už kurių atsiradimą esąs atsakingas ieškovas. Kadangi prekės pagal Sutartį buvo tiekiamos tik pagal pirkėjo užsakymus, aktualu tai, ar po 2005 m. balandžio 8 d. ir vėliau (iškilus konfliktui dėl sąskaitos apmokėjimo) pirkėjas dar teikė ieškovui paraiškas (Sutarties 1.1 ir 2.1 p.). Įrodymų apie ieškovo užsakymų ieškovui teikimą iki 2005 m. gegužės 16 d., kada ieškovas pranešė, kad nutraukia prekių tiekimą, byloje nėra. Atsakovo 2005 m. gegužės 24 d. rašte ieškovui (t. 1, b. l. 107-108) nurodoma, kad atsakovas negavo iš ieškovo jokio raštiško pranešimo dėl mokėjimų vėlavimo, kainų padidinimo ir tiekimo nutraukimo, nors šiuo raštu atsakovas teikė atsakymą į ieškovo 2005 m. gegužės 16 d. pranešimą atsakovui, kuriame nurodytos aplinkybės ir dėl kainų padidėjimo, ir dėl ieškovo pavėluotų mokėjimų, ir dėl prekių tolesnio tiekimo nutraukimo. Nors 2005 m. balandžio 18 d. datuotame pranešime bei kituose atsakovo susirašinėjimo su ieškovu bei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad ieškovas jau iki 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitos išrašymo buvo patiekęs prekių už kainą, neatitinkančią sutartinės kainos (padidinta kaina), tačiau 2006 m. kovo 30 d. raštiškame paaiškinime ieškovo atstovui pripažino, kad iki 2005 m. balandžio 8 d. sąskaitos gavimo prekės buvo gaunamos kontraktine kaina (t. 1, b. l. 125-131). Tokia prieštaringa, besikaitaliojanti, svyruojanti atsakovo pozicija susirašinėjant su ieškovu dėl sutarties vykdymo aplinkybių, leidžia abejoti atsakovo sąžiningu elgesiu iškilus sutartinių prievolių tinkamo vykdymo problemoms. Atsakovo pozicijos prieštaringumas ir nenuoseklumas išryškėjo ir iš jo įvairiu laikotarpiu teiktų procesinių dokumentų turinio neatitikimo teisminio ginčo nagrinėjimo eigoje. Atsakovo atstovas prašė nesivadovauti atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentais, teigdamas, kad atsiliepimą rengusi ankstesnė atsakovo atstovė neteisingai suprato faktinę situaciją, todėl netinkamai atskleidė faktines ginčo šalių santykių aplinkybes, kad atsiliepimas į ieškinį neatitiko atsakovo tikrosios valios. Pažymėtina, jog atsiliepimas yra vienas svarbiausių šalies procesinių dokumentų, kuriame išdėstomi ne tik nesutikimo su ieškiniu motyvai, bet ir įrodymai, kuriais grindžiami nesutikimo motyvai. Atsiliepime, kaip privalomame atsikirtimų į ieškinį procesiniame dokumente, atsakovas išdėsto faktines aplinkybes, argumentus, paaiškinimus kuriais siekiama paneigti ieškinio pagrįstumą. Tam, kad atsakovas tinkamai paruoštų ir pagrįstų išsamius atsikirtimus į ieškinį, įstatymas suteikia atsakovui atitinkamą terminą atsiliepimui pateikti (CPK 142 str. 1 d. nuostatos). Įstatymu sudarytos sąlygos kruopščiai parengti išsamų ir suderintą procesinį šalies dokumentą, kuriame aiškiai išdėstoma šalies teisinė pozicija ir ji pagrindžiama atitinkamais įrodymais. Atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo pripažinęs ieškovo reikalavimą dėl 9 136,42 EUR skolos ir siūlė sudaryti taikos sutartį. Šie atsakovo pripažinimai ir pasiūlymai buvo išdėstyti aiškiai ir nedviprasmiškai, pateikus konkrečius skaičiavimus dėl skolinių įsipareigojimų dydžio, todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo teisinė pozicija buvo apgalvota ir suderinta. Pateikdamas priešieškinį, atsakovas ne tik nukrypo nuo ikiteisminio susirašinėjimo su ieškovų dokumentuose išreikštos pozicijos, bet ir nuo atsiliepimo į ieškinį turinio. Esminis atsakovo gynybinės pozicijos pasikeitimas, nenuoseklumas, akivaizdūs neatitikimai atsakovo teiktuose ikiteisminiuose ir teisminiuose ginčo su ieškovu dokumentuose verčia juose išdėstytas aplinkybes vertinti atsargiai, rezervuotai ir netgi kritiškai, kelia abejonių atsakovo išsakytų argumentų objektyvumu, sąžiningu elgesiu teisminio ginčo nagrinėjimo procese.

49Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė bylą teisingai, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

51Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovo Firma Handlowa Chmiel Bogdan atstovė 4. Ieškovas ir atsakovas 5. Atsakovo UAB „Granex“ atstovas priešieškiniu prašė: 1) ieškinio dalį... 6. Priešieškinio pareiškime nurodyta, kad atsakovas Sutartį sudarė vieneriems... 7. Kauno apygardos teismas 8. Teismas konstatavo, kad pagal šalių sudarytą Sutartį ieškovas... 9. Pagal Sutarties 6.1 punktą visi ankstesni susitarimai tarp šalių nustojo... 10. Teismas nustatė, kad UAB „Granex“ įmokų suvestinė ir banko išrašų... 11. Atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti, kad ieškovas, nutraukdamas... 12. Atsakovo UAB ,,Granex“ atstovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos... 13. 1. Teismo išvada, kad atsakovas pažeidė Sutartyje nustatytą pareigą laiku... 14. 2. Šalys susitarė, kad pirkėjui neatsiskaičius už prekes pagal Sutartyje... 15. 3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 16. 4. Teismas Sutartyje nustatytos kainos padidinimą vertino prieštaringai ir... 17. 5. Ieškovas rėmėsi tuo, kad Sutarties kaina galėjo būti pakeista... 18. 6. Ieškovas kainų padidėjimą grindė padidėjusiomis saulėgrąžų pirkimo... 19. 7. Teismas konstatavo, kad Sutarties 3.5 punkto reikalavimas nekeisti kainos... 20. 8. Teismas neteisingai aiškino Sutarties turinį dėl atsakovo teisės... 21. 9. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pripažino prekės kainos... 22. 10. Teismo sprendimas yra naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte... 23. 11. Teismas nepagrįstai pripažino, kad Sutartis nutrūko dėl atsakovo... 24. Ieškovo Firma Handlowa Chmiel Bogdan atstovė atsiliepimu į atsakovo... 25. Apeliacinis skundas atmestinas.... 26. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, kad... 27. Dėl šalių sudarytos pirkimo-pardavimo... 28. CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal... 29. Nėra ginčo, kad nagrinėjamoje byloje šalis siejo saulėgrąžų sėklų... 30. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo iki jos nutrūkimo... 31. Aiškindama Sutarties 3.7 punkto turinį, teisėjų kolegija laikosi nuostatos,... 32. Taigi sisteminiu ir loginiu būdu aiškinant šalių Sutarties sąlygas,... 33. Dėl pirkėjo prievolių pagal Sutartį... 34. Pagal 2005 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 13/EX/04/2005... 35. Kaip jau pažymėta, Sutarties 3.5 punkte apibrėžta pardavėjo pareiga... 36. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad ieškovui padidinus... 37. CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose apibrėžti bendrieji prievolių, įskaitant... 38. Dėl ieškovo prievolių tiekti... 39. Gavęs 23 000 kg saulėgrąžų partiją, už kurias pagal ieškovo 2005 m.... 40. Prievolės (sutartys) turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei... 41. Net ir pripažinus, kad ieškovas su atsakovu nesusitarė dėl kainos,... 42. Nagrinėjamoje byloje ginčo santykiams taikytina Jungtinių Tautų konvencija... 43. CK teisės normos išdėstytos tam tikra logine seka – nuo bendrųjų teisės... 44. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 45. Dėl atsakovo atlikto reikalavimų... 46. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas... 47. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo... 48. Sutartinių teisinių santykių dalyvių tarpusavio veiksmai ir prievolių... 49. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 51. Kauno apygardos teismo