Byla 2A-1053-826/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Ž. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. A. ieškinį atsakovams A. L., B. L., trečiajam asmeniui DNSB „Leipa“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė:

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1697,25 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-07-15 per lubas iš aukščiau esančio buto prasiskverbęs vanduo užliejo ieškovės butą. Dėl vandens prasiskverbimo per lubas, į atsakovus įvykio dieną kreipėsi ieškovės sutuoktinis S. A.. Atsakovai pripažino, kad jie keitė vieną detalę savo buto vonios kambaryje, kaip tik tuo metu atsakovų bute buvo santechnikas. S. A. matė, kad vonios kambaryje, po vonia buvo šlapios grindys.
  2. Apie avariją pranešė DNSB „Leipa“ primininkui V. G., kuriam atsakovai pripažino, jog butas galėjo būti užlietas dėl jų kaltės. Į prašymą įsileisti į butą avarinę tarnybą, kad nustatytų vandens prasiskverbimo priežastį, buvo atsakyta neigiamai. Nurodė, kad buto užliejimo vandeniu iš atsakovų buto faktą patvirtina ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Viešosios policijos skyriaus pažyma, jog jai buvo pranešta apie avariją. Butui padarytą žalą įvertino bendrijos pirmininkas V. G., surašęs aktą, kuriame užfiksavo, jog dėl apliejimo sugadintos buto virtuvės lubos, apgadinta virtuvės siena prie vonios durų, išsipūtė ir apipelijo dvi virtuvės baldų spintelės.
  3. 2013-09-17 viešosios įstaigos „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atstovas, atvykęs į butą, įvertino padarytą žalą. Pagal pastato apžiūros aktą apgadintos prieškambario – virtuvės patalpos, lubų gipso – kartono plokštė sudrėkusi, dažai atšokę, dalis gipso kartono sienos dažų atšokę, sugadintos virtuvės spintelės, išbrinkusios ir susikraipiusios medinių durų stakta su apvadais ir lango rėmas su apvadais.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-03-29 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovams po 659,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas rėmėsi 2015-09-22 teismo ekspertizės aktu ir konstatavo, kad tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės žalos nėra priežastinio ryšio, nes ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovų butui žala padaryta dėl netinkamai apskardinto kamino. Vanduo į ieškovės butą pateko ne iš atsakovų buto, o iš ventiliacinės kanalo šachtos, kuris naudojamas kaip dūmtraukis ir toje zonoje stogo dangos būklė nėra tinkama normaliai eksploatacijai, be to, pastogėje virš ieškovės ir atsakovų butų polietilenine plėvele buvo uždengtas fekalinės kanalizacijos stovo alsuoklis išeinantis į pastogę, po plėvele aptiktas ledo pavidalu sušalęs pakankamai didelis kondensacinės drėgmės sluoksnis.
  2. Teismas taip pat nurodė, kad DNSB „Leipa“ vienasmeniškas pirmininko 2013-07-31 pasirašytas aktas nėra pakankamas konstatuoti, kad 2013-07-15 dėl atsakovų kaltės buvo užlietas ieškovės butas. Aktas surašytas 2013-07-31, ieškovė ieškinyje teigė, kad butas, užlietas vieną kartą, posėdžio metu nurodė, kad užlietas buvo du kartus. Liudininkas S. A. nurodė, jog žino, kad butas užlietas buvo tik vieną kartą. Kaimynė V. R. nurodžiusi, kad 2013 metais name buvo tragiška situacija, labai drėko sienos, kai apskardino kaminą, neliko jokių problemų. Liudytojas Z. G. nurodęs, kad skardino tik vieną kaminą, o ieškovė po kamino apskardinimo nė karto nesikreipė į atsakovus dėl buto užliejimo. Ieškovė buto užliejimu skųsdavosi po gausaus kritulių kiekio.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė neteisingą sprendimą.
  2. Apeliantė teigia, kad teismas rėmėsi tik ekspertizės išvada, nors ši jam nėra privaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ekspertizės metu nebuvo atlikti jokie tyrimai, o išvados padarytos tik apžiūrėjus pastatą, nepateiktos nuorodos į jokius teisės aktus, nustatančius reikalavimus stogui ir pastatui. Ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovės buto užpylimą galėjo lemti netinkamas vėdinimo kanalų naudojimas, tačiau tai savaime nereiškia, kad tai lėmė lietaus vandens patekimą į ieškovės butą, tuo labiau, kad buto užpylimo dieną kritulių nebuvo, dėl to ieškovų buto užpylimas lietaus vandenimis dėl netvarkingos stogo dangos ir pažeistų ventiliacijos šachtų neįmanomas. Eksperto išvada dėl užpylimo priežasties nebuvo kategoriška, be to, jis pripažino, kad dėl sausų orų nebuvo galimybės nustatyti lietaus vandenų patekimo į butus galimybės.
  3. Atkreipė dėmesį, jog ekspertizės akte nurodoma, kad užpylimą galėjo lemti ir į ledą sušalęs kondensatas, kuris pasikeitus temperatūrai atsileidžia, tačiau ledas buvo aptiktas apžiūrint stogą 2014 m. vasario mėn., tuo tarpu liepos mėn., kai buvo užpiltas butas, negalėjo susidaryti joks ledas.
  4. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog bendrijos pirmininko 2013-07-31 aktas nėra pakankamas konstatuoti atsakovų neteisėtiems veiksmams, nes būtent paminėtame akte buvo užfiksuota avarija atsakovų bute, t. y. buvo užfiksuota vandentiekio avarija atsakovų bute. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai, kurie lankėsi atsakovų bute po jame įvykusios avarijos, kai buvo keičiami vamzdžiai.
  5. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė atsakovų kaltės dėl buto užliejimo, tačiau būtent atsakovai turėjo paneigti faktą, kad jie nekalti dėl ieškovų buto užliejimo.
  6. Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Atsakovai atsiliepime į ieškinį paneigė visus ieškovės pateiktus įrodymus ir konstatavo esminį faktą, kad butas buvo aplietas ne dėl atsakovų kaltės, bet dėl kitų priežasčių. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovų buto sienos taip pat drėksta ir pelija, abu butai ribojasi su tuo pačiu kaminu (ventiliacine šachta), kuris ir buvo butų drėkimo priežastis. Atsakovų bute taip pat nebuvo užfiksuotas joks vamzdyno trūkimas ar avarija.
  7. Ieškovės sutuoktinis kartu su atsakovu po 2013-07-15 pranešimo apie užliejimą apžiūrėjo atsakovų butą, tačiau vandens išsiliejimo žymių nenustatyta.
  8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad po šito apliejimo jos butas daugiau aplietas nebebuvo, todėl teismas privalėjo pripažinti atsakovus kaltais dėl padarytos žalos. Atkreipia apeliacinio teismo dėmesį į tai, jog liudytojai patvirtino, kad 2013 m. rugpjūčio pirmomis dienomis stogas buvo apskardintas.

10IV. Apeliacinis skundas netenkintinas

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu dėl žalos atlyginimo įrodinėjo, kad atsakovų nuosavybės teise valdomame bute, esančiame virš jos buto, įvyko vandentiekio avarija ir dėl to buvo aplietas jos butas ir ieškovės turtui – butui Nr. 2 – padaryta žala, t. y. „aplietos virtuvės lubos, liko rudos dėmės, pradėjo lupinėtis ir kristi gabalais nuo drėgmės, atšoko dažai ir atsirado pelėsis“. Pirmosios instancijos teismas, pasirėmęs ekspertizės aktu bei kitais byloje surinktais įrodymais, konstatavo, kad atsakovų kaltės dėl buto užliejimo nėra. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.
  4. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kitais atvejais,

    12t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei. Jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Kai žala padaroma dėl turto sugadinimo užliejus jį vandeniu iš patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, savininko (valdytojo) neteisėtais veiksmais laikytinas jo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Patalpų savininko (valdytojo) veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties atsitiko toks įvykis savininko (valdytojo) patalpoje, dėl jo nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti.

  5. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė yra buto, adresu ( - ), Ginduliuose, Klaipėdos r., savininkė, o atsakovai yra buto, adresu ( - ), Ginduliuose, Klaipėdos r., savininkai. Atsakovų butas yra virš ieškovės buto. Ieškovė, įrodinėdama, kad užpylimas įvyko dėl atsakovų bute įvykusios vamzdynų avarijos, teismui pateikė bendrijos, kuriai priklauso abu butai, pirmininko V. G. 2013-07-31 surašytą raštą dėl ieškovės buto apliejimo fakto nustatymo, taip pat rėmėsi liudytojų paaiškinimais. V. G. 2013-07-31 surašytame akte nurodyta, kad ieškovės prašymas dėl buto užpylimo fakto nustatymo buvo gautas 2013-07-29, t. y. praėjus net 2 savaitėms po ieškovės patirtos žalos. Šiame akte užfiksuoti ieškovės buto apgadinimai, susiję su vandens pratekėjimu: nuo apliejimo sugadintos virtuvės lubos, likusios rudos dėmės, virš ventiliacinės angos pradėjusios lupinėtis sienos, apgadinta virtuvės siena prie vonios durų, apipelijimas, vietomis atšokę dažai, suskilinėjusios siūlės. Taip pat nurodyta, kad po apliejimo apeliantė buto neremontavo. Šiems apgadinimams pagrįsti pateiktos ieškovės buto fotonuotraukos. Ieškovė rėmėsi ir liudytojo V. G. paaiškinimais, jis teigė, kad apžiūrėjęs atsakovų butą matė po jų buto vonios vamzdžiais pakištus indus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės, vien defektų fakto, defektų apimties ir lokalizacijos nurodyti nepakanka, o ypač, kai tokie defektai nustatyti vienasmeniškai tik bendrijos pirmininko ir praėjus net 2 savaitėms po apliejimo (CPK 185 straipsnis).
  6. Atsakovai, siekdami paneigti savo kaltę dėl žalos atsiradimo, taip pat rėmėsi liudytojų paaiškinimais. Liudytojas V. S., kuris tvarkė atsakovų vonios vamzdynus, teigė, kad po 2013-07-15 ieškovės nusiskundimų nuvykęs pas atsakovus jokių vamzdžių įtrūkimų nenustatė, tačiau pasiūlė juos pakeisti naujais, kad ateityje būtų išvengta galimų bėdų. Taigi abi šalys rėmėsi jiems palankiais, tačiau prieštaringais liudytojų paaiškinimais. Paaiškinimų prieštaringumui buvo nutarta byloje paskirti teismo ekspertizę, kurios išvadas apeliantė kvestionuoja, teigdama, jog išvados nėra kategoriškos, dėl to vien eksperto išvada teismas negalėjo remtis, esant priešingiems liudytojų paaiškinimams.
  7. Apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti ekspertizės akto išvada, jog ieškovės buto apliejimo priežastimi galėjo būti netinkamai apskardinta ventiliacinė šachta (kaminas), esantis virš šalių butų, pro kurio plyšius besikaupianti drėgmė pateko į atsakovų ir atitinkamai į apačioje esantį ieškovės butą. Ekspertizę atliko kvalifikaciją tam turintis asmuo, jos apeliantė neginčijo, ekspertizės metu buvo įvertinta namo būklė, jo nusidėvėjimas, stogo būklė ir konstrukcija, apžiūrėtos ieškovės ir atsakovų butų patalpos, įvertintas apliejimų pobūdis. Ekspertas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog stogo dangos, besišliejančios prie ventiliacijos šachtos, atliekančios ir dūmtraukio paskirtį, techninė būklė virš šalių butų neatitinka STR 2.05.02:2008 reikalavimų, nėra tinkama eksploatacijai ir galėjo turėti įtakos drėgmės patekimui į vidaus patalpas. Ekspertizės akte ne kartą nurodyta, kad esminė drėkimo priežastis yra netinkamai įrengta ventiliacinė šachta, kuri nesant indėklo yra neatspari temperatūrų pokyčiams, gali įtrūkti, per įtrūkimus patenka lietaus vandenys, patenkantys į abiejų šalių butų patalpas. Nors ekspertizės išvadoje naudojamos kalbinės konstrukcijos nėra kategoriškos, tačiau išvadoje nėra jokių užuominų apie galimas kitokias butų drėkimo priežastis, kurios būtų susijusios su atsakovų veiksmais netinkamai eksploatuojant jų turtą bei santechninius įrenginius, padariusiais ieškovės turtui žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog atsakovų buto lubos ir sienos yra drėgnos, taip pat patvirtina ekspertizės teiginius, kad vanduo į ieškovės butą pratekėjo ne iš viršuje esančio atsakovų buto, o iš bendrųjų namo netinkamai įrengtų konstrukcijų – ventiliacinės šachtos (kamino). Tuo labiau, kad 2013 m. rugpjūčio pradžioje tinkamai sutvarkius ir apskardinus ventiliacinę šachtą (kaminą) apeliantė jokių nusiskundimų nebeturėjo ir drėgmė į butą nebesiskverbė. Įvertinus ekspertizės išvadas bei atsakovų liudytojų paaiškinimus sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovų kaltės dėl ieškovės butui padarytos žalos nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl kitų apeliantės kvestionuojamų ekspertizės akto aspektų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nebuvo esminiai ar nulėmę ekspertizės išvadas.
  8. Tuo tarpu ieškovės teiginiai apie padarytos žalos priežastis yra grindžiami jos pačios bei jos sutuoktinio, apsilankiusio atsakovų bute ir nurodžiusio priešingas aplinkybes nei atsakovai, paaiškinimai bei bendrijos pirmininko surašytas aktas. Dėl šio akto surašymo ieškovė kreipėsi praėjus net 2 savaitėms po drėgmės prasiskverbimo į jos butą. Abejonių akto teisingumu kelia ir tai, jog ieškovės bute buvo užfiksuotas pelėsis, tačiau mažai tikėtina, kad pelėsis galėjo atsirasti per 2 savaites po prasiskverbusios drėgmės, t. y. nuo 2013-07-15 iki 2013-07-31, kai buvo surašytas aktas.
  9. Apeliantė teigia, kad teismo išvada, jog ji neįrodė atsakovų kaltės dėl buto užliejimo, yra neteisinga, nes būtent atsakovai turėjo paneigti faktą, kad jie nekalti dėl ieškovės buto užliejimo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų perkėlęs šią įrodinėjimo naštą ieškovei. Priešingai, būtent atsakovų prašymu byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kurios metu ir buvo nustatyta, kad ieškovės butas buvo užlietas ne dėl atsakovų bute esančių inžinerinių sistemų netinkamo eksploatavimo. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, jog atsakovų neteisėti veiksmai dėl ieškovės turtui padarytos žalos neįrodyti, tačiau įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė tokio pobūdžio bylose nebuvo pažeista.
  10. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai apeliacinės instancijos teisme turėjo 250,00 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, dėl to iš ieškovės atsakovams priteistina po 125 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

14Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš ieškovės Ž. A. atsakovams A. L. ir B. L. po 125 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai