Byla e2A-470-790/2018
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Antano Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. (R. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4391-661/2017 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas R. V. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kuriame prašė jam iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti 56 920 Eur turtinės ir 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas ieškinį grindė neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, sukėlusiais jam turtinę ir neturinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnis).

82.

9Ieškovas nurodė, kad jo namuose 2011 m. gegužės 9 d. buvo atlikta krata, tačiau kratos metu nebuvo rasta jokių 2011 m. gegužės 4 d. nutartyje nurodytų ir ieškotų daiktų. Nepaisant to, 2011 m. gegužės 10 d. ieškovui buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovui paskyrė suėmimą dviem mėnesiams, ši nutartis buvo grindžiama abstrakčiomis prielaidomis. Be to, teismas neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, kad ieškovo šeimai buvo reikalinga jo pagalba, nes ieškovas su sutuoktine augina neįgalų sūnų, kuriam reikalinga išskirtinė priežiūra. Ieškovui suėmimas buvo tęsiamas, jis buvo suimtas iki 2012 m. gegužės 4 d. Visus kartus, pratęsiant suėmimą, buvo nurodomi deklaratyvūs argumentai. Nebuvo jokių duomenų, kad ieškovas gali daryti įtaką baudžiamojo proceso dalyviams, bėgti (slėptis) ar daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, teismai skirtingai vertindavo kaltinamųjų charakteristikas, nes iš 33 kaltinamųjų 18 buvo laisvėje, nors buvo vertinamos tapačios aplinkybės.

103.

11Vėliau teismui paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą – ieškovas namų arešto sąlygų nepažeidė, tačiau šios kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas net du kartus. Namų areštas truko nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. gegužės 4 d. Teismai, priimdami sprendimus ir nustatydami namų arešto sąlygas, akivaizdžiai neatsižvelgdavo į aplinkybę, kad ieškovo sūnus sunkiai serga. Ši kardomoji priemonė apribojo ieškovui galimybę visapusiškai pasirūpinti vaiku ir suteikti jam pagalbą.

124.

132014 m. gegužės 22 d. ieškovas buvo išteisintas, nesurinkus įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo kaltę. Be to, nors buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, 2013 m. kovo 15 d. paskirtas rašytinis pasižadėjimas ir periodinė registracija policijos įstaigoje buvo panaikinti tik 2015 m. vasario 24 d. Šios aplinkybės pagrindžia, kad ieškovui taikytos kardomosios priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai ir aplaidžiai.

145.

15Dėl nepagrįstai taikytų kardomųjų priemonių, taip pat dėl to, kad ieškovo atžvilgiu neteisėtai buvo tęsiamas baudžiamasis procesas, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną. Be neturtinės žalos, valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai lėmė ir turtinės žalos ieškovui atsiradimą. Turtinę žalą dėl taikymo suėmimo ir namų arešto ieškovas apskaičiavo remdamasis BK 65 straipsnyje pateiktu vienos laisvės atėmimo dienos dydžio įvertinimu, kuris lygus 2 MGL. Į turtinę žalą ieškovas įtraukė ir dėl taikytų kardomųjų priemonių negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs dirbdamas tą patį darbą, kurį dirbo iki suėmimo.

166.

17Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 341 straipsnyje nustatyta suimto asmens teisė pasimatyti su šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais, tačiau nepaisant to ieškovo sutuoktinės ir motinos prašymai leisti pasimatyti su juo nebuvo tenkinami. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovo ir jo artimųjų teisės, dėl tokio draudimo ieškovas patyrė nuolatinius dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, kurių padarinius jaučia iki šiol.

187.

19Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieškovas neįrodė egzistuojant civilinės atsakomybės sąlygas. Baudžiamajame procese įtvirtintos ir ieškovui taikytos procesinės priemonės buvo taikytos ir pratęstos pagrįstai. Aplinkybė, kad asmuo buvo išteisintas, savaime nereiškia, jog asmens baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas. Ieškovas nepateikė duomenų, kad dėl kardomųjų priemonių, kurios buvo taikomos jam jau po nuosprendžio įsiteisėjimo, jis būtų patyręs realių jo laisvo judėjimo suvaržymo padarinių ar kad jam buvo neleista išvykti. Ilgą laiką nesikreipdamas dėl šių kardomųjų priemonių panaikinimo pats ieškovas buvo nerūpestingas. Ieškovas taip pat neįrodė, kad teismų procesiniai sprendimai ieškovo šeimos nariams neleisti susitikti su ieškovu buvo nepagrįsti. Net jei būtų nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra akivaizdžiai per didelė, be to, ji nebuvo pagrįsta objektyviais duomenimis. Tokiais duomenimis nėra pagrįstos ir prašomos priteisti negautos pajamos. BK 65 straipsnio nuostata, kuria remiantis ieškovas apskaičiavo turtinę žalą, patirtą dėl jam nepagrįstai taikyto suėmimo ir namų arešto, skirta bausmėms sudėti ir keisti, tačiau negali būti taikoma nagrinėjamu atveju siekiant pagrįsti patirtą žalą.

20II.

21Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

228.

23Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

249.

25Teismas nurodė, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamojo proceso pradėjimas ir visi su šiuo procesu susiję veiksmai buvo neteisėti. Baudžiamojo proceso metu ikiteisminio tyrimo ir teismų priimti sprendimai buvo grindžiami byloje esančiais duomenimis, kurie sudarė realų pagrindą taikyti tiek procesines, tiek kardomąsias priemones. Ieškovui suėmimas buvo paskirtas, nustačius, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių tokioje tyrimo stadijoje manyti, jog ieškovas padarė tyčinių labai sunkių nusikaltimų. Nusikaltimo sunkumas ir už jį numatyta laisvės atėmimo bausmė priskiriama prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamų „kitų aplinkybių“ ir jau vien to pakanka pagrįstai matyti, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo. Ieškovą charakterizuojantys duomenys neleido daryti kitokių išvadų, juo labiau, kai ieškovas buvo du kartus teistas. 2011 m. liepos 11 d. nutartyje dėl suėmimo pratęsimo yra nurodyta, kad byloje yra duomenų, jog ieškovas bandė susisiekti su kitu įtariamuoju ir neatmestina galimybė, jog dėl jo byloje duodamų parodymų. Teismas manė, kad ieškovas, būdamas laisvėje, trukdys procesui, nes gali daryti poveikį įtariamiesiems ir liudytojams. Skiriant kardomąją priemonę – namų areštą, buvo atsižvelgta į ieškovo nusikalstamos veikos sunkumą, asmenybę, į tai, kad ieškovas turi gyvenamąją vietą ir darbą, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Nusikalstamos veikos sunkumas, kuria ieškovas buvo kaltinamas, nurodytas kaip pirma aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą. Kuo sunkesnio nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo, tuo labiau tikėtina, kad, siekiant BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, turėtų būti taikoma griežtesnė kardomoji priemonė. Ieškovas buvo kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą, už kurio padarymą nustatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Be to, iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties matyti, kad teismas įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai pratęsė ieškovui paskirto namų arešto terminą. Ši nutartis nebuvo panaikinta, o tai reiškia, kad ji yra teisėta ir pagrįsta.

2610.

27Teismas nurodė, kad BPK 341 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22, 23 straipsniuose nurodyta teisė, o ne pareiga suteikti pasimatymus ir telefoninius pokalbius. Iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d., 2011 m. rugsėjo 14 d., 2011 m. lapkričio 7 d. nutarčių, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutarties matyti, kad teismai įvertino, jog baudžiamoji byla yra didelės apimties, sudėtinga, jos nagrinėjimas iš esmės nėra pradėtas, kaltinamųjų pozicijos nėra aiškios, o dalies kaltinamųjų netgi priešingos, be to, dalis kaltinamųjų ar jų šeimos nariai yra susiję giminystės ar draugystės ryšiais. Aukštesnės instancijos teismas nurodė, kad teismų motyvai atmesti ieškovo motinos ir sutuoktinės prašymus pasimatyti su ieškovu buvo motyvuoti ir pagrįsti. Skundai buvo netenkinti siekiant, kad visos baudžiamosios bylos aplinkybės būtų išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai. Teismas pažymėjo, kad visi teismų procesiniai sprendimai dėl leidimo pasimatyti su ieškovu atitiko BPK 341 straipsnio nuostatas, jo taikymo praktiką, todėl šiuo pagrindu valstybei negali kilti pareiga atlyginti žalą.

2811.

29Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą dėl to, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinė registracija policijos įstaigoje buvo panaikinti praėjus 278 dienų po išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, nepagrindė, kokias realiai pasekmes sukėlė šių kardomųjų priemonių panaikinimas.

3012.

31Ieškovas neįrodė, kad teismai, taikydami kardomąsias priemones, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, netinkamai taikė BPK normas, reglamentuojančias jų taikymą, todėl nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei negali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalą. Ieškovas neįrodė ir ikiteisminio tyrimo institucijų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų.

32III.

33Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3413.

35Apeliaciniame skunde ieškovas R. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų tenkintas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3613.1.

37Teismas padarė esminius CK 6.272 straipsnio 1 dalies pažeidimus ją aiškinant, nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika:

3813.2.

39Ieškovui be jokių įrodymų buvo pateikti įtarimai padarius nusikalstamas veikas ir nesant jokio pagrindo buvo paskirtas suėmimas ir kitos prievartos priemonės, o baudžiamojo proceso trukmė buvo nepagrįstai ilga. Tačiau teismas šių aplinkybių netyrė, tik formaliai nurodė, kad su priimtų teismo nutarčių baudžiamojoje byloje teisėtumu ir pagrįstumu nėra pagrindo nesutikti.

4013.3.

41Priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuriame nurodyta, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių ieškovo kaltę, pagrindžia, jog kardomosios priemonės ieškovui buvo taikomos nepagrįstai ir aplaidžiai. Teismai, taikydami kardomąsias priemonės nesant pagrindų jas taikyti, atliko neteisėtus veiksmus.

4213.3.1.

43Nei vienoje iš teismų priimtų nutarčių nebuvo nurodoma, kokie konkretūs dokumentai, faktiniai duomenys, liudytojų ar kitų įtariamųjų parodymai patvirtina, kad ieškovas yra kaltas dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Taip pat nei prokuroro pareiškimuose, nei teismo nutartyse nėra duomenų apie tai, kokiu būdu ieškovas, kaip įtariamasis, bandys paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius ar kitaip trukdys procesui.

4413.3.2.

45Prašymai pratęsti suėmimą buvo grindžiami abstrakčiomis frazėmis ir prielaidomis, taip pat nebuvo ir duomenų, kad ieškovas gali daryti naujas nusikalstamas. Ieškovas turi šeimą, legalų pragyvenimo šaltinį, augina mažametį sūnų, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau klausimas dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo nebuvo svarstomas.

4613.4.

47Teismas neatliko suėmimo teisėtumo vertinimo pagal kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuotus kriterijus, netyrė ir nevertino baudžiamosios bylos duomenų, atskleidžiančių konkrečius suėmimo taikymo pagrindus ir baudžiamojo proceso organizavimą suėmimo taikymo metu.

4813.4.1.

49Teismas nepasisakė, kokiais konkrečiais pagrindais buvo grindžiamas ieškovo suėmimas, kokios konkrečios faktinės aplinkybės patvirtino jų buvimą, kaip jos kito suėmimo laikotarpiu. Vertinant teismų priimtas nutartis dėl suėmimo ir jo pratęsimo, būtina aiškintis, ar jos atitiko BPK ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio reikalavimus.

5013.4.2.

51Daugelyje nutarčių baudžiamajame procese suėmimą pagrindžiančios aplinkybės nenurodomos, nutartyse slėpimosi pavojus motyvuojamas daugiausiai gresiančios bausmės griežtumu, o konkrečių motyvų, kodėl ieškovas galėtų trukdyti procesui, nutartyse nėra.

5213.4.3.

53Svarstant poveikio kitiems asmenims nustatymo pagrįstumą būtina analizuoti konkrečią ikiteisminio tyrimo eigą, tačiau tokios analizės teismo sprendime nėra. Nutartyse dėl suėmimo buvo pateiktos tik bendro pobūdžio išvados dėl tyrimo eigos ir jame atliekamų procesinių veiksmų. Be to, baudžiamojoje byloje teismas realiai neapsvarstė galimybės skirti kitas kardomąsias priemones ir nenurodė konkrečių motyvų, dėl ko tokios priemonės būtų neveiksmingos. Teismas tik apsiribojo formalia nuoroda, kad kitomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų.

5413.4.4.

55Teismas nevertino baudžiamojo proceso eigos suėmimo metu, nustatant, kokie konkrečiai procesiniai veiksmai ir kada buvo atliekami, kokios buvo pertraukos tarp jų, ar nebuvo nepagrįsto delsimo, nors suėmimo trukmė gali atitikti Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimus tik tuo atveju, jei baudžiamasis procesas buvo organizuojamas stropiai ir operatyviai. Ieškovui nuo pareikšto įtarimo iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2014 m. gegužės 22 d.) nepagrįstai buvo taikomos kardomosios priemonės. Tokia nepagrįstai ilga proceso trukmė, kai nebuvo rasta jokių konkrečių įrodymų ieškovo kaltei patvirtinti, yra neteisėta.

5613.4.5.

57Teismai, priimdami sprendimus ir nustatydami namų arešto sąlygas, nei karto neatsižvelgė į tai, kad ieškovo sūnus serga ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra, o paskirta kardomoji priemonė tą apribojo daryti.

5813.5.

59Egzistuoja priežastinis ryšys, nes dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų ir teismo veiksmų ieškovas patyrė žalą.

6013.6.

61Ieškovo dėl neteisėtų veiksmų patirtą žalą sudaro:

6213.6.1.

63Kadangi BK nustatyta, kad vienos laisvės atėmimo dienos dydis prilyginamas 2 MGL, ieškovui turi būti priteista kompensacija už jam neteisėtai 361 dieną taikytą suėmimą ir 315 dienų taikytą namų areštą, t. y. iš viso 51 376 Eur. Be to, ieškovas iki jam taikytų poveikio priemonių pradžios dirbo Tuskulėnų vidurinėje mokykloje, todėl jam turi būti atlyginti netiesioginiai nuostoliai negautų pajamų forma.

6413.6.2.

65Neadekvačiai taikytos kardomosios priemonės ieškovui sukėlė nepataisomus ir nepamirštamus dvasinius išgyvenimus.

6614.

67Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

6814.1.

69Skunde iš esmės nėra ginčijamos konkrečios pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės ar padarytos išvados, bet iš naujo bandoma įrodinėti pareigūnų veiksmų neteisėtumą, o tai neatitinka apeliacinio proceso esmės ir paskirties. Skunde pateikiami argumentai dėl neteisėtų veiksmų fakto egzistavimo yra identiški pirminiuose procesiniuose dokumentuose ieškovo išdėstytoms aplinkybėms, į kurias atsakovė jau buvo pateikusi argumentus.

7014.2.

71Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių neteisėtų veiksmų atlikimo faktą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir teismai nepadarė veiksmų, dėl kurių ieškovui galėjo atsirasti žala. Ieškovas šios išvados skunde nepaneigė, nors turi pareigą įrodyti, kokie veiksmai ir dėl kokių priežasčių yra neteisėti. Išteisinamajame nuosprendyje nėra konstatuotas ikiteisminio tyrimo subjektų atliktų procesinių veiksmų ar vykusio baudžiamojo proceso neteisėtumas.

7214.3.

73Suėmimo taikymas baudžiamajame procese yra pirmasis žingsnis, siekiant išsiaiškinti, ar įtariamasis nusikaltimo padarymu asmuo iš tiesų padarė konkretų nusikaltimą. Vėlesnis išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo ir nėra besąlyginis pagrindas atlyginti asmeniui žalą, jei atitinkami procesiniai veiksmai buvo priimti laikantis proceso teisės normų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas ištyrė argumentus ir pateikė išvadą dėl ieškovui taikytų kardomųjų priemonių, t. y. kad pažeidimų nėra.

7414.4.

75Nei viename iš pirminių dokumentų nebuvo nurodyta, kad ieškovas patyrė žalą dėl pernelyg ilgai užsitęsusio proceso, todėl skundo argumentas, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nevertino, ar atliekant atskirus baudžiamojo proceso veiksmus, nebuvo nepagrįstai delsiama, yra nepagrįstas. Jei teismas šiuo aspektu būtų pasisakęs, tai būtų vertinama kaip bylos nagrinėjimo ribų peržengimas.

7614.5.

77Ieškovas neįrodė žalos fakto ir jo dydžio. Neturtinė žala apskritai buvo grindžiama tik bendro pobūdžio neigiamais išgyvenimais.

7815.

79Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

8015.1.

81Teismai, skirdami kardomąją priemonę suėmimą ir namų areštą vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad suėmimas ir jo pratęsimas, namų areštas buvo skiriami teisėtai ir pagrįstai, laikantis BPK reikalavimų.

8215.2.

83Išteisinamais nuosprendis savaime nereiškia, kad baudžiamojo proceso metu atlikti procesiniai veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti. Nuosprendyje nėra aptartas kardomųjų priemonių skyrimo nepagrįstumas.

8415.3.

85Ieškovas nurodo, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir registracija policijos įstaigoje jam buvo panaikinta praėjus 278 dienų po išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vien šis faktas neleidžia teigti, kad ieškovas patyrė žalą, o duomenų, kurie pagrįstų, kokias neigiamas realias pasekmes tai sukėlė, ieškovas nepateikė.

8615.4.

87Prašomos priteisti turtinės žalos dėl suėmimo ir namų arešto nepagrįsto taikymo pagrindimas yra nelogiškas ir neatitinkantis šios kategorijos bylose suformuotos praktikos. BK 65 straipsnis reglamentuoja bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, bet ne žalos atlyginimo pagrindus. Prašomi priteisti netiesioginiai nuostoliai nėra pagrįsti įrodymais.

88Ieškovas taip pat neįrodė, kad teismai, taikydami kardomąsias priemones, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, netinkamai taikė BPK normas, reglamentuojančias kardomųjų priemonių taikymą, todėl valstybei negali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalą.

89Teisėjų kolegija

konstatuoja:

90IV.

91Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9216.

93Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

94Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taikymo sąlygų

9517.

96CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.

9718.

98Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

9919.

100Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016 22 punktą). Tai, kad civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka.

10120.

102Neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

103Dėl ginčo esmės

10421.

105Ieškovas ieškinį byloje pareiškė pirmiau nurodytu CK 6.272 straipsnio pagrindu. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala dėl šių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų: 1) dėl nepagrįstai pritaikytų kardomųjų priemonių (suėmimo, vėliau – namų arešto, o dar vėliau – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir periodinės registracijos policijos įstaigoje); 2) dėl pažeistos suimto asmens teisės pasimatyti su šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais.

10622.

107Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė neteisėtų veiksmų fakto. Ieškovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos CK 6.272 straipsniui taikyti būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegija toliau šiame procesiniame sprendime pateiks vertinimą, ar ieškovas yra teisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą.

10823.

109Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą remiasi šioje civilinėje byloje esančiais duomenimis, taip pat naudojasi duomenimis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO), t. y. baudžiamosios bylos, kurios teisminio proceso Nr. 1-10-9-00127-2011, duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

110Dėl neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo

1111)

112Dėl suėmimo neteisėtumo, kaip sąlygos taikyti atsakomybę už žalą dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų

11324.

114Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad suėmimo teisėtumas turi būti vertinamas ne tik pagal nacionalinės teisės, bet ir pagal Konvencijos 5 straipsnio reikalavimus, o juos pažeidus, paprastai priteisiamas žalos atlyginimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-378/2015; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016 23 punktą; kt.).

11525.

116Pagal EŽTT praktiką būtinoji (lot. sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga yra pagrįstas įtarimas, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (pvz., EŽTT 1994 m. spalio 28 d. sprendimas byloje M. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr.14310/88; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje L. prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95; 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje S. prieš Latviją, peticijos Nr. 32214/03). Faktai, kurie gali sukelti įtarimą, neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (pvz., minėtas sprendimas byloje M. prieš Jungtinę Karalystę; EŽTT didžiosios kolegijos sprendimas byloje M. prieš Gruziją, par. 184). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; minėtas sprendimas byloje M. prieš Gruziją, par. 184; EŽTT 2017 m. vasario 28 d. sprendimas byloje B. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28796/04, par. 95). Kadangi baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, tai aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Be to, minėta, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).

11726.

118Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui 2011 m. gegužės 10 d. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo, t. y. kad jis dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje ir kad jis, dalyvaudamas nusikalsdavo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, ir jas platino. Pareiškiant įtarimą konstatuota, kad baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamo susivienijimo, neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad R. V. padarė nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas. Tiek skirdami suėmimą, tiek ir vėliau suėmimo terminą pratęsdami, teismai taip pat konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys duoda pagrindą manyti, kad R. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes ši prielaida grindžiama byloje esančiais duomenimis – kitų įtariamųjų, liudytojų parodymais, kratų protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolais, specialistų išvadomis ir kita bylos medžiaga.

11927.

120Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad išteisinamojo nuosprendžio ieškovo atžvilgiu priėmimas baudžiamojoje byloje pats savaime sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tiek baudžiamosios bylos iškėlimas, tiek ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

12128.

122Teisėjų kolegijos nuomone, įtarimo pareiškimo, suėmimo skyrimo ir jo pratęsimo metu buvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovas padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Tą pagrindžia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014. Iš teismo nuosprendžio turinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu tai, kad R. V. buvo vienas iš asmenų grupės, kuri vertėsi prekyba narkotikais, narių, kad iš R. V. gaudavo narkotines medžiagas patvirtino byloje liudytojais apklausti E. E., A. K. ir liudytojas Nr. 15, kuriam buvo taikomas anonimiškumas. E. E. ir A. K. asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas metu atpažino R. V., apie kurį davė parodymus. (žr. nuosprendžio 253-254 p.). Aplinkybės, kad net keli asmenys davė parodymus apie tai, kad R. V. dalyvavo susivienijimo veikloje, kurios veikla, be kita ko, buvo susijusi su narkotinėmis medžiagomis, leidžia spręsti, jog ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir suėmimas jam taikomas esant pagrįstam įtarimui, atitikusiam Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus. Taigi, ikiteisminio tyrimo (baudžiamojoje byloje) medžiagoje buvo ieškovą kaltinančių duomenų. Šių duomenų vėlesnis vertinimas išteisinamajame teismo nuosprendyje nurodytos išvados nepaneigia, nes, kaip jau buvo nurodyta, įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.

12329.

124Šiuo atveju nustačius, kad buvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog ieškovas padarė nusikalstamas veikas (tokia apimtimi, kiek yra reikalaujama pagrįsti įtarimą), numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, vertintina, ar ieškovui buvo teisėtai taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, ar jos skyrimas atitiko bendrąsias kardomųjų priemonių ir specialiąsias suėmimo skyrimo bei pratęsimo nuostatas.

12530.

126Suėmimas R. V. dviejų mėnesių terminui buvo paskirtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas vienam mėnesiui, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d., 2011 m. spalio 28 d. ir 2012 m. vasario 2 d. nutartimis – tris kartus po tris mėnesius. Iš viso suėmimas ieškovui buvo taikomas nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2012 m. gegužės 4 d.

12731.

128Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

12932.

130Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 122 straipsnį suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 6–7 dalys).

13133.

132Pagal BPK (BPK 122 straipsnio 6 dalis ir kt.) ir Konvencijos reikalavimus teismo sprendimai suėmimo klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais.

13334.

134Teismas, skirdamas suėmimą, vėliau jį pratęsdamas mėnesiui (Vilniaus apylinkės 1 teismo 2011 m. gegužės 11 d. ir 2011 m. liepos 11 d. nutartys ir skundus dėl šių nutarčių išnagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. ir 2011 m. liepos 29 d. nutartys), nustatė, kad egzistuoja visi trys suėmimo skyrimo pagrindai, t. y. pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus:

13534.1.

136Kad ieškovas bėgs (slėpsis), teismų nuomone, patvirtina nusikaltimų, kuriais ieškovas buvo įtariamas, sunkumas ir už juos numatytų bausmių griežtumas;

13734.2.

138Kad ieškovas trukdys procesui teismai sprendė atsižvelgdami į ikiteisminio tyrimo stadiją, nusikalstamos veikos pobūdį ir R. V. vaidmenį jam inkriminuojamų nusikaltimu padaryme; vėliau, 2011 m. liepos 11 d. nutartimi pratęsdami suėmimą, teismai nurodė, kad byloje yra duomenų, kad R. V., būdamas laisvėje, bandė susisiekti su kitu įtariamuoju šioje byloje R. E., kurio nuomone, R. V. jo ieškojo dėl duodamų parodymų;

13934.3.

140Kad ieškovas darys naujus nusikaltimus teismai sprendė, atsižvelgdami į nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas sunkumą ir tai, kad ieškovas anksčiau buvo teistas, inkriminuojamos nusikalstamos veiklos nėra atsitiktinės, o iš anksto suplanuotos ir organizuotos.

14135.

142Teisėjų kolegija, vertindama suėmimo skyrimo ir jo pratęsimo vieno mėnesio terminui aplinkybes, sprendžia, kad pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje suėmimo skyrimas ir jo pratęsimas vieno mėnesio terminui R. V. atitiko bendrąsias kardomųjų priemonių ir specialiąsias suėmimo skyrimo bei pratęsimo nuostatas, teismų nutartys buvo priimtos pagrįstai ir tinkamai motyvuojant. Teisėjų kolegijos vertinimu, pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebuvo galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tiriant nusikalstamas veikas, susijusias su dalyvavimu šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje ir disponavimu dideliu kiekio narkotinių (psichotropinių) medžiagų kiekiu, turint tikslą jas platinti. Taigi, ikiteisminis tyrimas buvo susijęs su itin pavojingomis visuomenei nusikalstamomis veikomis, kurias tariamai įvykdė nusikalstamas susivienijimas, todėl tyrimas buvo sudėtingas. Įtarimai, o vėliau ir kaltinimai dėl šių labai sunkių nusikaltimų padarymo buvo pareikšti dideliam asmenų skaičiui, įskaitant ieškovą. Už šių nusikaltimų padarymą BK be alternatyvų numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Pagal EŽTT praktiką pradinėje tyrimo stadijoje gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant pabėgimo ar naujų nusikaltimų darymo pavojų. Todėl teismas pradinėje baudžiamojo proceso stadijoje visiškai teisėtai ir pagrįstai įvertino nusikalstamų veikų, kurių padarymu R. V. buvo įtariamas, sunkumą. Suėmimo teisėtumo pirminėje baudžiamojo proceso stadijoje nepaneigia tai, kad nutartyje pratęsti suėmimą nurodytas ieškovo bandymas susisiekti su kitu įtariamuoju vėliau teismų buvo pripažintas kaip nepakankamas galimam proceso trukdymo pagrindui pagrįsti. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais ieškovo argumentų, kad suėmimo skyrimas ir jo pratęsimas vieno mėnesio laikotarpiui pradinėje baudžiamosios bylos stadijoje buvo neteisėtas.

14336.

144Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, suėmimo terminas R. V. buvo pratęstas dar tris kartus po tris mėnesius. Priešingai nei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi paskirtas ir 2011 m. liepos 11 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas, vėlesnis suėmimo tęsimas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažintas tinkamai motyvuotu reikšmingais ir pakankamais pagrindais.

14537.

146Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi R. V. terminą pratęsė trims mėnesiams. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi R. V. skundą dėl šios teismo nutarties atmetė. Be to, kad byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai R. V. kaltinti jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu, aukštesnės instancijos teismas konstatavo, kad:

14737.1.

148nenustatyta aplinkybių, kad R. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismas konstatavo, kad nors R. V. kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. R. V. turi stiprius socialinius ryšius – jis yra vedęs, turi mažametį sūnų, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis, turi pastovią gyvenamąją vietą, iki suėmimo turėjo darbą. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis R. V. turėtų ryšių užsienyje, taip pat duomenų, kad iki sulaikymo būtų kur nors slapstęsis;

14937.2.

150nėra duomenų, kad būdamas laisvėje R. V. bandė trukdyti ar gali trukdyti procesui. Įtariamojo R. E. teiginius teismas įvertino kaip subjektyvią įtariamojo nuomonę, kuri negali būti pagrindu išvadai, jog R. V. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, siekdamas paveikti įtariamąjį R. E. ar kitus asmenis;

15137.3.

152nors šiuo metu R. V. teistumas yra išnykęs, tačiau R. V. praeityje buvo teistas net penkis kartus, šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kur jo vaidmuo darant inkriminuojamus nusikaltimus nebuvo antraeilis. Teismo nuomone, ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja R. V. ir rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymų nustatytas elgesio normas. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje R. V. gali daryti naujus nusikaltimus.

15338.

154Taigi, išnagrinėjus ieškovo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, aukštesnės instancijos teismas konstatavo, kad pratęsiant ieškovui suėmimą nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. egzistuoja tik vienas suėmimo skyrimo pagrindas, t. y. pagrįstas manymas, kad R. V. darys naujus nusikaltimus. Aukštesnės instancijos teismas sukritikavo R. V. suėmimo skyrimą pagrindais, kad jis gali bėgti (slėptis), trukdyti procesui.

15539.

156Pagrindu, kad būdamas laisvėje R. V. gali daryti naujus nusikaltimus, buvo grindžiami ir vėlesni suėmimo pratęsimai, nes tą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartimi pratęsto suėmimo termino, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi pratęsto suėmimo termino. Šiose nutartyse teismai padarė išvadą, kad R. V. gali daryti naujus nusikaltimus, remdamiesi tuo, kad R. V. praeityje buvo teistas, byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, R. V. vaidmuo darant inkriminuojamus nusikaltimus nebuvo antraeilis. Ankstesni teistumai, nors ir išnykę, neigiamai charakterizuoja R. V. ir rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymų nustatytas elgesio normas.

15740.

158Kaip jau minėta, iš baudžiamojo proceso metu priimtų teismų nutarčių dėl ieškovo suėmimo matyti, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. suėmimas R. V. buvo tęsiamas vieninteliu pagrindu, t. y. kad yra pagrįstas manymas, kad R. V. darys naujus nusikaltimus. Šis pagrindas teismų buvo motyvuojamas identiškomis aplinkybėmis (ieškovo teistumu, nusikalstamų veikų sunkumu ir jo vaidmeniu darant nusikalstamas veikas).

15941.

160Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo suėmimo termino tęsimas nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nebuvo pagrįstas tinkamai motyvuotais reikšmingais ir pakankamais pagrindais.

16142.

162Iš nuosprendžio baudžiamojoje byloje matyti, kad R. V. praeityje buvo teistas: 1)

1631998 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 471 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2) 2001 m. birželio 5 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 471 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 m. (teistumas išnykęs).

16443.

165Ankstesnis teistumas neabejotinai yra veiksnys, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl nukrypimo nuo asmens laisvės gerbimo taisyklės. Antai teistumas, tinkamai įvertintas naujo baudžiamojo proceso aplinkybių kontekste, gali suteikti pagrindą pagrįstai baimintis, kad kaltinamasis (įtariamasis) gali padaryti naujų nusikaltimų, ypač jeigu jis yra teistas neseniai ir už analogiškus nusikaltimus (EŽTT 2007 m. balandžio 12 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 29798/02; 2015 m. liepos 30 d. sprendimas byloje L. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 50104/11, par. 43–44), arba jei bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tokių nusikaltimų darymas – jo pajamų šaltinis (pvz., EŽTT 2010 m. spalio 28 d. sprendimas byloje K. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 20157/05, par. 66; 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas byloje L. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 3 6249/14, par. 76–77), kt.

16644.

167Nagrinėjamu atveju R. V. pratęsę suėmimą teismai neanalizavo, ar R. V. praeityje teistas už analogiško ar panašaus pobūdžio nusikaltimus, kuriais jis kaltinamas naujame baudžiamajame procese, ar bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad nusikaltimų darymas yra jo pajamų šaltinis. Faktas, kad ieškovas praeityje buvo teistas, buvo nurodomas formaliai, nevertinant teistumų naujo baudžiamojo proceso aplinkybių kontekste. Todėl nutartyse abstrakti nuoroda į tai, kad ieškovas praeityje buvo teistas, negali būti laikoma pakankama naujų nusikaltimų padarymo pavojui nustatyti.

16845.

169Teismai, pratęsdami R. V. suėmimą nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. tuo pagrindu, kad R. V. gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat rėmėsi tuo, jog R. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis.

17046.

171Tačiau teismai, nurodydami šiuos argumentus, kaip pagrindžiančius, kad R. V. gali daryti naujus nusikaltimus, nedetalizavo, kokie konkrečiai baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. V. vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis. Toks pagrindimas itin reikšmingas, nes iš nuosprendžio turinio matyti, kad pas R. V. narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebuvo rasta (nuosprendžio 375 lapas), o viena iš nusikalstamų veikų, kuria jis buvo kaltinamas, buvo neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Taip pat pažymėtina, kad iš nuosprendyje išdėstytų liudytojų Nr. 15 ir R. E. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jie parodė apie ieškovo tariamai neteisėtus veiksmus, t. y. kad jis platino narkotines (psichotropines) medžiagas, 2002 m. ir 2003 m. pradžioje. Tuo tarpu visas ikiteisminis tyrimas buvo susijęs su žymiai platesniu laikotarpiu.

17247.

173Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nuoseklią EŽTT praktiką gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant pabėgimo ar naujų nusikaltimų darymo pavojų, tačiau kaltinimų sunkumas savaime negali pateisinti ilgesnių suėmimo laikotarpių. Be to, suėmimo tęsimas negali būti naudojamas užbėgant už akių gresiančiai laisvės atėmimo bausmei (pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 5826/03, par. 145; 2018 m. vasario 13 d. sprendimas byloje A. S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 43149/10, par. 27).

17448.

175Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šių abstrakčių argumentų pagrindu suėmimas R. V. buvo tęsiamas net 9 mėnesius. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju besitęsiančiam suėmimui pateisinti teismai, be išliekančio pagrįsto įtarimo buvimo, nepateikė reikšmingų ir įtikinamų motyvų. EŽTT yra konstatavęs, kad suėmimo ir jo termino pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs (žr. EŽTT 1991 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje C. prieš Belgiją, peticijos Nr. 12718/87; 2007 m. balandžio 12 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 29798/02). Skirdamas suėmimą ir jį pratęsdamas, teismas turi įvertinti kiekvienos bylos konkrečias aplinkybes, apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės apribojimą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti (žr. EŽTT 2007 m. balandžio 12 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 29798/02).

17649.

177Iš teismų nutarčių dėl ieškovo suėmimo termino pratęsimo taip pat matyti, kad jose beveik nebuvo realiai apsvarstytos alternatyvios kardomosios priemonės (BPK straipsnio 122 straipsnio 7 dalis) ir neišdėstyti konkretūs atsisakymo taikyti tokias priemones motyvai, švelnesnių priemonių neveiksmingumo priežastys (šiuo aspektu, žr., pvz., EŽTT 2013 m. spalio 29 d. sprendimo byloje B. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 30138/12, par. 63–68).

17850.

179Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. besitęsiantis suėmimas nebuvo tinkamai motyvuotas reikšmingais ir pakankamais pagrindais, todėl šiuo aspektu konstatuotini valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai.

1802)

181Dėl neteisėto procesinės prievartos priemonės – namų arešto – taikymo

18251.

183Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi panaikino kardomąją priemonę – suėmimą ir paskyrė kitą kardomąją priemonę – namų areštą šešiems mėnesiams. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi nurodė, kad apygardos teismas BPK 119 ir 132 straipsnių reikalavimų nepažeidė, tačiau pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi nustatytas namų arešto sąlygas (jas sušvelnino), leidžiant išeiti į jo namui priklausantį žemės sklypą nuo 10 val. iki 12 val. ir nuo 16 val. iki 18 val. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartimi namų arešto sąlygos buvo pakeistos įpareigojant kasdien nuo 19 val. iki 6 val. nuolat būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nesusitikinėti, nebendrauti, neieškoti ryšių bet kokiais būdais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su nutartyje nurodytais asmenimis. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartimi namų arešto sąlygos buvo patikslintos, leidžiant bet kada išeiti į jo namui priklausantį žemės sklypą, esantį tuo pačiu adresu. Kardomoji priemonė – namų areštas – buvo pratęsta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartimi trims mėnesiams, 2013 m. sausio 31 d. dar trims mėnesiams, iš viso namų arešto terminas buvo pratęstas iki 2013 m. gegužės 4 d. R. V. prašymu Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi namų areštą pakeitė į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliko nustatytą draudimą nesusitikinėti, nebendrauti, neieškoti ryšių bet kokiais būdais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su nutartyje nurodytais asmenimis. Taigi, namų areštas R. V. buvo taikomas nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 15 d., kai buvo teismo pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

18452.

185Kardomosios priemonės įtariamajam (kaltintajam) taikymas nėra savitikslis dalykas. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 32 punkte, kardomosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomoji priemonė – namų areštas – tai įpareigojimas įtariamajam nustatytu metu būti savo gyvenamojoje vietoje, nesilankyti viešosiose vietose ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis (BPK 132 straipsnio 1 dalis).

18653.

187Ieškovas neįrodinėja, kad teismai, taikydami jam namų areštą, būtų pažeidę BPK 119 straipsnio reikalavimus, t. y. kad ir be nurodytų teisių suvaržymo buvo galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Ieškovas nurodo, kad teismai, priimdami sprendimus dėl namų arešto ir nustatydami namų arešto sąlygas, nei karto neatsižvelgė į tai, kad jo sūnus sunkiai serga, o pritaikyta kardomoji priemonė apribojo ieškovo galimybę visapusiškai pasirūpinti sūnumi ir suteikti jam pagalbą.

18854.

189R. V., paskyrus jam namų areštą, įpareigotas visą laiką būti namuose ir nesusitikinėti, nebendrauti, neieškoti ryšių bet kokiais būdais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su konkrečiai įvardytais asmenimis. Tačiau jau 2012 m. gegužės 28 d., atsižvelgiant į tai, kad R. V. turi neįgalų, cerebriniu paralyžiumi sergantį sūnų ir kad dėl nustatytų namų arešto sąlygų yra ribojama galimybė išvežti sūnų į lauką, namų arešto sąlygos buvo pakeistos, leidžiant R. V. išeiti į jo namui priklausantį žemės sklypą kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 12 val. ir nuo 16 val. iki 18 val. Vėliau namų arešto sąlygos buvo dar labiau švelninamos, įpareigojant R. V. kasdien nuo 19 val. iki 6 val. nuolat būti namuose, tačiau leidžiant bet kada išeiti į jo namui priklausantį žemės sklypą, esantį tuo pačiu adresu.

19055.

191Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pirmiau nurodytos aplinkybės nepatvirtina ieškovo teiginių, kad skirdami namų areštą (jo sąlygas) teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo sūnus sunkiai serga. Priešingai, teismai į šią aplinkybę atsižvelgė ir atitinkamai koregavo nustatytas namų arešto sąlygas. Ieškovas nepateikė duomenų, kaip pakeistos namų arešto sąlygos ribojo jo galimybę pasirūpinti sergančiu sūnumi, taip pat duomenų, kad jis kreipėsi su prašymais jas atitinkamai modifikuoti. Teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovui taikytos kardomosios priemonės – namų arešto – sąlygos buvo nepagrįstos, neproporcingos ir nereikalingos tam, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Kaip jau minėta, ieškovas tokių aplinkybių byloje ir neįrodinėjo. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto.

1923)

193Dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikymo

19456.

195Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi tenkino R. V. prašymą ir kardomąją priemonę – namų areštą pakeitė į dvi švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje. Ieškovas šiuo atveju neteisėtų veiksmų faktą įrodinėjo tuo, kad šios kardomosios priemonės jam buvo taikomos net ir priėmus jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, t. y. nebesant šioms priemonėms jokio teisinio pagrindo.

19657.

197Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi tenkino R. V. prašymą ir jam paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą pakeitė į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant, kad R. V. privalo registruotis policijos įstaigoje du kartus per mėnesį – pirmą ir trečią mėnesio pirmadienį nuo 8 iki 9 val. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. R. V. dėl veikų, kuriomis buvo kaltinamas, išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Teismas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliko kardomąsias priemones – registraciją policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Dėl nuosprendžio dalies, kuria R. V. buvo išteisintas, apeliacinis skundas nebuvo paduotas, tačiau kardomosios priemonės, suėjus nuosprendžio apskundimo terminui, nebuvo panaikintos. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo gauta 2014 m. lapkričio 10 d. Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. lapkričio 21 d. buvo gautas išteisintojo R. V. gynėjo advokato prašymas dėl kardomųjų priemonių panaikinimo, kuris buvo išspręstas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi, nurodytas kardomąsias priemones panaikinant.

19858.

199BPK 320 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Kaip jau buvo nurodyta, dėl R. V. išteisinimo apeliacinis skundas nebuvo paduotas, todėl nuosprendžio dalis dėl R. V. išteisinimo, nepadavus apeliacinio skundo, kuriuo būtų siekiama pabloginti jo padėtį, įsiteisėjo ir tuo pačiu išnyko tikslai, kurių buvo siekiama R. V. pritaikytų teisių suvaržymais. BPK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis ir įstatymo nuostatomis, panaikino iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. V. paliktas galioti procesines prievartos priemones, tačiau tą padarė tik 2015 m. vasario 24 d. nutartimi.

20059.

201Teisėjų kolegijos vertinimu, procesinės prievartos priemonės ieškovo atžvilgiu turėjo būti panaikintos anksčiau. Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (BPK 313 straipsnio 3 dalis). Byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta priimant nuosprendį 2014 m. gegužės 22 d. Taigi, prokuroras, nesutikdamas su nuosprendžio dalimi išteisinti R. V. dėl nusikalstamų veikų, kuriomis jis buvo kaltinamas, šią nuosprendžio dalį turėjo apskųsti iki 2014 m. birželio 11 d. (įskaitytinai). Vilniaus apygardos prokuratūra padavė apeliacinį skundą 2014 m. birželio 11 d., tačiau nuosprendžio dalies dėl R. V. išteisinimo neskundė. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2014 m. birželio 12 d. procesinių prievartos priemonių taikymas tapo nebereikalingas ir būtent šiuo metu jų taikymas R. V. turėjo būti nutrauktas. Kadangi R. V. taikytos procesinės prievartos priemonės – periodinė registracija policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – buvo panaikintos tik 2015 m. vasario 24 d., yra pagrindas daryti išvadą, jog nustatytas neteisėtas neveikimas (CK 6.246 straipsnis). Dar kartą paminėtina, kad neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

2024)

203Dėl artimųjų prašymų netenkinimo leisti pasimatyti su ieškovu

20460.

205Ieškovas teigia, kad jo šeimos nariams (sutuoktinei ir tėvams) nebuvo leista susitikti su juo kardomosios priemonės – suėmimo taikymo jam metu. Ieškovas, nesutikdamas su teismų sprendimais netenkinti ieškovo artimųjų prašymų leisti susitikti su ieškovu, nurodo, kad teismai pažeidė jo ir artimųjų teises.

20661.

207BPK 341 straipsnyje nustatyta, kad prieš pateikdamas nuosprendį vykdyti, teismas gali leisti suimto nuteistojo šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams jų prašymu pasimatyti su nuteistuoju. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.) 22 straipsnio 1 dalį suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas.

20862.

209Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, teismas turi teisę, o ne pareigą suteikti pasimatymus. Be to, teismo atsisakymas leisti pasimatyti su R. V. buvo motyvuotas dviem pagrindais, t. y. kad: 1) baudžiamosios bylos teismas dar neperdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje ir jos neparengė; 2) kaltinamųjų pozicijos nėra aiškios, dalies kaltinamųjų – netgi priešingos, dalis kaltinamųjų ar jų šeimos narių pažįsta kitus kaltinamuosius, kitus byloje dalyvaujančius asmenis ar jų šeimos narius, taip pat yra susiję draugystės ar giminystės ryšiais. Taigi, teismai atsisakė tenkinti prašymus, nes nustatė, kad tokie pasimatymai gali trukdyti bylos procesui. Ieškovas nepateikė argumentų ir (ar) duomenų, kad teismo motyvai, dėl kurių nebuvo tenkinti ieškovo artimųjų prašymai leisti pasimatyti su juo, yra nepagrįsti, neatitiko tuo metu baudžiamojoje byloje buvusios situacijos. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad netenkinus jo artimųjų prašymų pasimatyti su juo, buvo atlikti neteisėti veiksmai, t. y. kad teismas padarė klaidą, kuri lėmė ieškovo teisių baudžiamajame procese pažeidimą.

2105)

211Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neteisėtais veiksmais

21263.

213Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teikia argumentus, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo nepagrįstai ilga. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Argumentai, susiję su pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukme, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti ir jie priimant skundžiamą teismo sprendimą nebuvo analizuojami. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nevertina ieškovo apeliacinio skundo argumentų, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, t. y. argumentų, susijusių su pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

214Dėl žalos ir jos priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais

2151)

216Dėl turtinės žalos

21764.

218Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Taigi, asmuo, prašantis atlyginti jam nuostolius, turi pagrįsti, kad dėl neteisėtų veiksmų jis neteko turto ar turėjo išlaidų.

21965.

220Ieškovo nuomone, dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų jis patyrė 51 376 Eur tiesioginių nuostolių ir 5 544 Eur netiesioginių nuostolių. Tiesioginius nuostolius ieškovas apskaičiuoja taip: kiekvieną ieškovo nuomone nepagrįstai jam taikytą suėmimo ir namų arešto dieną, vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies a punktu, padaugina iš 2 MGL. Netiesioginius nuostolius ieškovas įrodinėja dėl neteisėtai jam taikytų kardomųjų priemonių negautomis pajamomis, kurias jis būtų gavęs dirbdamas darbovietėje, kurioje dirbo iki suėmimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė turtinės žalos fakto.

22166.

222Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 65 straipsnis reglamentuoja bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles. Pagal BK 65 straipsnį paskirtos bausmės sudedamos, taip pat vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai (1:1), o viena arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BPK 65 straipsnio 1 ir 2 dalies a punktai). Taigi, teisės norma, įtvirtinta BK 65 straipsnyje, reguliuoja visai kitokias situacijas ir nėra niekaip susijusi su žala ir (ar) jos apskaičiavimu, kai nustatomi neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai. Be to, teisės normoje nurodytas MMA kriterijus nepatvirtina, kad ieškovas dėl neteisėtų veiksmų neteko turto ar turėjo išlaidų.

22367.

224Ieškovas nurodo, kad iki kardomųjų priemonių taikymo pradžios dirbo Tuskulėnų vidurinėje mokykloje ir gaudavo 231 Eur atlyginimą per mėnesį, todėl jam turi būti atlyginta 5 544 Eur negautų pajamų. Negautų pajamų faktui ir dydžiui pagrįsti ieškovas pateikė 2009 m. vasario 2 d. darbo sutartį Nr. 180, iš kurios matyti, kad jis nuo 2009 m. vasario 2 d. dirbo Tuskulėnų vidurinėje mokykloje. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateiktoje darbo sutartyje nėra įrašo apie darbo sutarties nutraukimą. Nesant duomenų, kokiu pagrindu ir kada ši su ieškovu sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta, negalima daryti išvados, kad ieškovas iki suėmimo dirbo ir gavo darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį. Ieškovas neįrodė, kad jis iki suėmimo pradžios būtų realiai gavęs jo nurodomas pajamas iš darbinės veiklos (CPK 178, 185 straipsniai). Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes tam nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

22568.

226Kita vertus, net ir darant prielaidą, kad darbo teisinių santykių pasibaigimą lėmė ieškovo suėmimas, tačiau, kaip buvo minėta, suėmimo jam skyrimas baudžiamojo proceso pradžioje nebuvo pripažintas neteisėtu veiksmu. Todėl ieškovo nurodomos negautos pajamos negali būti laikomos valstybės pareigūnų veiksmų rezultatu. Negautos pajamos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais.

2272)

228Dėl neturtinės žalos

22969.

230Ieškovas prašė priteisti jam 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtai jam taikytų kardomųjų priemonių, taip pat dėl pažeistos jo teisės suėmimo metu pasimatyti su artimaisiais. R. V. paskirtos kardomosios priemonės sukėlė jam nepamirštamus neigiamus dvasinius išgyvenimus, privertė kentėti, negrįžtamai paveikė jo asmenybę, jis buvo izoliuotas nuo artimųjų, neturėjo galimybės pamatyti sunkiai sergančio sūnaus, juo rūpintis, dėl ko jis jautė nerimą. Be to, ieškovas nepagrįstai buvo laikomas nusikaltėliu.

23170.

232Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

23371.

234Pagal kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014), nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymą teismas, be bendrųjų kriterijų, įtvirtintų CK 6.250 straipsnyje, taip pat turi atsižvelgti į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (suėmimo trukmę, neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimą, pobūdį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus ir kt.); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (ar suimtas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas); suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; aplinkybes, dėl kurių galėtų būti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į ją būtina atsižvelgti tam, kad priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis atspindėtų socialinį kontekstą ir nebūtų socialiai neteisingas) bei nukentėjusiojo asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-412-690/2015).

23572.

236Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę (neturtinę) žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

23773.

238Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovas dėl jam taikyto suėmimo, kuris buvo siejamas su reiškiamais įtarimais (kaltinimais) pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taip pat dėl po nuosprendžio įsiteisėjimo taikytų kitų, švelnesnių kardomųjų priemonių (rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir registracijos policijos įstaigoje), patyrė neturtinę žalą.

23974.

240Sprendžiant klausimą dėl priteistino neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad: pirma, ieškovui buvo suvaržyta asmens laisvė; antra, suėmimas nepagrįstai taikytas pakankamai ilgą laiko tarpą (nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. gegužės 4 d.); trečia; neteisėtus valstybės institucijų veiksmus, sukėlusius ieškovui išgyvenimus, nepatogumus, netikrumo jausmą dėl baudžiamojo proceso baigties; ketvirta, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus, t. y. kad ieškovo suėmimo pratęsimas nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. buvo grindžiamas ne reikšmingais ir pakankamais motyvais, o abstrakčiais argumentais; penkta, suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (apriboti šeimos ryšiai su sutuoktine ir sūnumi, kuris, be kita ko, sunkiai serga ir kuriuo dėl taikyto suėmimo ieškovas negalėjo rūpintis); šešta, ieškovui suėmimo taikymo metu buvo apribota galimybė matytis su artimaisiais; septinta, savo teisių suvaržymus ieškovas jautė net ir jo atžvilgiu procesui pasibaigus išteisinamojo nuosprendžio priėmimu, kartu ir tai, kad nepateikti duomenys, jog dėl taikyto apribojimo ieškovas patyrė realius judėjimo laisvės suvaržymus; aštunta, nenustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų ieškovas būtų patyręs turtinės žalos ir (ar) kad suėmimas būtų turėjęs kokią nors neigiamą įtaką jo sveikatos būklei, profesiniam gyvenimui, taip pat nenustatyta ir tai, jog ieškovas turėjo kokių nors ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas; devinta, valstybės ekonominę padėtį; dešimta, nusikaltimų, kuriuos tyrė valstybės institucijos, pavojingumas visuomenei yra itin didelis; galiausiai, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis) ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018 buvo pripažintas teisingu 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl 2 metus ir 7 mėnesius trukusio nepagrįsto suėmimo, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014 buvo pripažintas teisingu 3 475,44 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl 199 dienas trukusio nepagrįsto suėmimo).

24175.

242Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo, atstovaujamo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros. Pagrindo priteisti ieškovo prašomą neturtinės žalos dydį nėra, nes jis akivaizdžiai neadekvatus ieškovo patirtiems neturtiniams praradimams ir neatitinka teisiškai reikšmingų kriterijų, kurie aptarti 74 punkte.

243Dėl procesinės bylos baigties

24476.

245Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų CK 6.272 straipsniui taikyti, padarė nepagrįstą išvadą. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl nepagrįstai jam tęsto suėmimo termino nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. ir nepagrįstai po nuosprendžio įsiteisėjimo jam taikytų procesinės prievartos priemonių pasitvirtino. Dėl nurodytų neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė neturtinės žalos. Todėl skundžiamas sprendimas keistinas, ieškovo ieškinį tenkinant iš dalies, t. y. priteisiant 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

246Dėl bylinėjimosi išlaidų

24777.

248Apeliaciniam teismui iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir nusprendus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atitinkamai iš naujo turėtų būti paskirstytos šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

24978.

250Ieškovas ieškinyje teikė prašymą priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos nebuvo pateikti ieškovo turėtas išlaidas ir jų dydį patvirtinantys įrodymai, todėl šis ieškovo prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

251Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

252Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

253„Ieškovo R. V. ieškinį patenkinti iš dalies.

254Priteisti ieškovui R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

255Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas R. V. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad jo namuose 2011 m. gegužės 9 d. buvo atlikta krata,... 10. 3.... 11. Vėliau teismui paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą... 12. 4.... 13. 2014 m. gegužės 22 d. ieškovas buvo išteisintas, nesurinkus įrodymų,... 14. 5.... 15. Dėl nepagrįstai taikytų kardomųjų priemonių, taip pat dėl to, kad... 16. 6.... 17. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 18. 7.... 19. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 20. II.... 21. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. 8.... 23. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 24. 9.... 25. Teismas nurodė, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra... 26. 10.... 27. Teismas nurodė, kad BPK 341 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos suėmimo... 28. 11.... 29. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą dėl to, kad rašytinis... 30. 12.... 31. Ieškovas neįrodė, kad teismai, taikydami kardomąsias priemones, netinkamai... 32. III.... 33. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 34. 13.... 35. Apeliaciniame skunde ieškovas R. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m.... 36. 13.1.... 37. Teismas padarė esminius CK 6.272 straipsnio 1 dalies pažeidimus ją... 38. 13.2.... 39. Ieškovui be jokių įrodymų buvo pateikti įtarimai padarius nusikalstamas... 40. 13.3.... 41. Priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuriame nurodyta, kad byloje nėra... 42. 13.3.1.... 43. Nei vienoje iš teismų priimtų nutarčių nebuvo nurodoma, kokie konkretūs... 44. 13.3.2.... 45. Prašymai pratęsti suėmimą buvo grindžiami abstrakčiomis frazėmis ir... 46. 13.4.... 47. Teismas neatliko suėmimo teisėtumo vertinimo pagal kasacinio teismo ir... 48. 13.4.1.... 49. Teismas nepasisakė, kokiais konkrečiais pagrindais buvo grindžiamas ieškovo... 50. 13.4.2.... 51. Daugelyje nutarčių baudžiamajame procese suėmimą pagrindžiančios... 52. 13.4.3.... 53. Svarstant poveikio kitiems asmenims nustatymo pagrįstumą būtina analizuoti... 54. 13.4.4.... 55. Teismas nevertino baudžiamojo proceso eigos suėmimo metu, nustatant, kokie... 56. 13.4.5.... 57. Teismai, priimdami sprendimus ir nustatydami namų arešto sąlygas, nei karto... 58. 13.5.... 59. Egzistuoja priežastinis ryšys, nes dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų... 60. 13.6.... 61. Ieškovo dėl neteisėtų veiksmų patirtą žalą sudaro:... 62. 13.6.1.... 63. Kadangi BK nustatyta, kad vienos laisvės atėmimo dienos dydis prilyginamas 2... 64. 13.6.2.... 65. Neadekvačiai taikytos kardomosios priemonės ieškovui sukėlė nepataisomus... 66. 14.... 67. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė... 68. 14.1.... 69. Skunde iš esmės nėra ginčijamos konkrečios pirmosios instancijos teismo... 70. 14.2.... 71. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių neteisėtų veiksmų atlikimo... 72. 14.3.... 73. Suėmimo taikymas baudžiamajame procese yra pirmasis žingsnis, siekiant... 74. 14.4.... 75. Nei viename iš pirminių dokumentų nebuvo nurodyta, kad ieškovas patyrė... 76. 14.5.... 77. Ieškovas neįrodė žalos fakto ir jo dydžio. Neturtinė žala apskritai buvo... 78. 15.... 79. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė... 80. 15.1.... 81. Teismai, skirdami kardomąją priemonę suėmimą ir namų areštą vertino... 82. 15.2.... 83. Išteisinamais nuosprendis savaime nereiškia, kad baudžiamojo proceso metu... 84. 15.3.... 85. Ieškovas nurodo, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir registracija... 86. 15.4.... 87. Prašomos priteisti turtinės žalos dėl suėmimo ir namų arešto nepagrįsto... 88. Ieškovas taip pat neįrodė, kad teismai, taikydami kardomąsias priemones,... 89. Teisėjų kolegija... 90. IV.... 91. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 92. 16.... 93. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 94. Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl... 95. 17.... 96. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 97. 18.... 98. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra... 99. 19.... 100. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės... 101. 20.... 102. Neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas,... 103. Dėl ginčo esmės... 104. 21.... 105. Ieškovas ieškinį byloje pareiškė pirmiau nurodytu CK 6.272 straipsnio... 106. 22.... 107. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė neteisėtų... 108. 23.... 109. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą... 110. Dėl neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės... 111. 1)... 112. Dėl suėmimo neteisėtumo, kaip sąlygos taikyti atsakomybę už žalą dėl... 113. 24.... 114. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad suėmimo teisėtumas... 115. 25.... 116. Pagal EŽTT praktiką būtinoji (lot. sine qua non) suėmimo (sulaikymo)... 117. 26.... 118. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui 2011 m. gegužės 10 d. buvo... 119. 27.... 120. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad... 121. 28.... 122. Teisėjų kolegijos nuomone, įtarimo pareiškimo, suėmimo skyrimo ir jo... 123. 29.... 124. Šiuo atveju nustačius, kad buvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti,... 125. 30.... 126. Suėmimas R. V. dviejų mėnesių terminui buvo paskirtas Vilniaus miesto 1... 127. 31.... 128. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos... 129. 32.... 130. Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos... 131. 33.... 132. Pagal BPK (BPK 122 straipsnio 6 dalis ir kt.) ir Konvencijos reikalavimus... 133. 34.... 134. Teismas, skirdamas suėmimą, vėliau jį pratęsdamas mėnesiui (Vilniaus... 135. 34.1.... 136. Kad ieškovas bėgs (slėpsis), teismų nuomone, patvirtina nusikaltimų,... 137. 34.2.... 138. Kad ieškovas trukdys procesui teismai sprendė atsižvelgdami į ikiteisminio... 139. 34.3.... 140. Kad ieškovas darys naujus nusikaltimus teismai sprendė, atsižvelgdami į... 141. 35.... 142. Teisėjų kolegija, vertindama suėmimo skyrimo ir jo pratęsimo vieno mėnesio... 143. 36.... 144. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, suėmimo terminas R. V. buvo pratęstas dar... 145. 37.... 146. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi R. V. terminą... 147. 37.1.... 148. nenustatyta aplinkybių, kad R. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismas... 149. 37.2.... 150. nėra duomenų, kad būdamas laisvėje R. V. bandė trukdyti ar gali trukdyti... 151. 37.3.... 152. nors šiuo metu R. V. teistumas yra išnykęs, tačiau R. V. praeityje buvo... 153. 38.... 154. Taigi, išnagrinėjus ieškovo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 155. 39.... 156. Pagrindu, kad būdamas laisvėje R. V. gali daryti naujus nusikaltimus, buvo... 157. 40.... 158. Kaip jau minėta, iš baudžiamojo proceso metu priimtų teismų nutarčių... 159. 41.... 160. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo suėmimo termino tęsimas nuo 2011 m.... 161. 42.... 162. Iš nuosprendžio baudžiamojoje byloje matyti, kad R. V. praeityje buvo... 163. 1998 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 225 straipsnio 1... 164. 43.... 165. Ankstesnis teistumas neabejotinai yra veiksnys, į kurį turi būti... 166. 44.... 167. Nagrinėjamu atveju R. V. pratęsę suėmimą teismai neanalizavo, ar R. V.... 168. 45.... 169. Teismai, pratęsdami R. V. suėmimą nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. tuo... 170. 46.... 171. Tačiau teismai, nurodydami šiuos argumentus, kaip pagrindžiančius, kad R.... 172. 47.... 173. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal... 174. 48.... 175. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šių abstrakčių argumentų... 176. 49.... 177. Iš teismų nutarčių dėl ieškovo suėmimo termino pratęsimo taip pat... 178. 50.... 179. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m.... 180. 2)... 181. Dėl neteisėto procesinės prievartos priemonės – namų arešto – taikymo... 182. 51.... 183. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi panaikino... 184. 52.... 185. Kardomosios priemonės įtariamajam (kaltintajam) taikymas nėra savitikslis... 186. 53.... 187. Ieškovas neįrodinėja, kad teismai, taikydami jam namų areštą, būtų... 188. 54.... 189. R. V., paskyrus jam namų areštą, įpareigotas visą laiką būti namuose ir... 190. 55.... 191. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pirmiau nurodytos aplinkybės nepatvirtina... 192. 3)... 193. Dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių – rašytinio pasižadėjimo... 194. 56.... 195. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi tenkino R. V. prašymą... 196. 57.... 197. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi tenkino R. V. prašymą... 198. 58.... 199. BPK 320 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 200. 59.... 201. Teisėjų kolegijos vertinimu, procesinės prievartos priemonės ieškovo... 202. 4)... 203. Dėl artimųjų prašymų netenkinimo leisti pasimatyti su ieškovu... 204. 60.... 205. Ieškovas teigia, kad jo šeimos nariams (sutuoktinei ir tėvams) nebuvo leista... 206. 61.... 207. BPK 341 straipsnyje nustatyta, kad prieš pateikdamas nuosprendį vykdyti,... 208. 62.... 209. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, remiantis nurodytomis įstatymo... 210. 5)... 211. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neteisėtais veiksmais... 212. 63.... 213. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teikia argumentus, kad baudžiamojo... 214. Dėl žalos ir jos priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais... 215. 1)... 216. Dėl turtinės žalos... 217. 64.... 218. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala suprantama kaip asmens turto netekimas... 219. 65.... 220. Ieškovo nuomone, dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų jis patyrė... 221. 66.... 222. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 65 straipsnis reglamentuoja bausmių... 223. 67.... 224. Ieškovas nurodo, kad iki kardomųjų priemonių taikymo pradžios dirbo... 225. 68.... 226. Kita vertus, net ir darant prielaidą, kad darbo teisinių santykių... 227. 2)... 228. Dėl neturtinės žalos... 229. 69.... 230. Ieškovas prašė priteisti jam 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.... 231. 70.... 232. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 233. 71.... 234. Pagal kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 235. 72.... 236. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos... 237. 73.... 238. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovas dėl jam taikyto... 239. 74.... 240. Sprendžiant klausimą dėl priteistino neturtinės žalos dydžio... 241. 75.... 242. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos... 243. Dėl procesinės bylos baigties... 244. 76.... 245. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 246. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 247. 77.... 248. Apeliaciniam teismui iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir... 249. 78.... 250. Ieškovas ieškinyje teikė prašymą priteisti turėtų bylinėjimosi... 251. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 252. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą pakeisti, jo... 253. „Ieškovo R. V. ieškinį patenkinti iš dalies.... 254. Priteisti ieškovui R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš valstybės,... 255. Kitą ieškinio dalį atmesti.“...