Byla 2-222-755/2015
Dėl žalos už nuostolius padarytus gamtai atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams A. K., A. G. G., atsakovo R. M. ūkio atstovui advokatui A. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui R. M. ūkiui,tretieji asmenys Biržų rajono savivaldybė, Nacionalinė mokėjimų agentūra dėl žalos už nuostolius padarytus gamtai atlyginimo,

Nustatė

2Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - vadinama Departamentas) prašo priteisti iš ūkininko R. M. ūkio 419182,93 Lt padarytos gamtos žalos atlyginimą,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir ieškovo atstovai teismo posėdyje paaiškino, jog gavus pranešimus, kad Žemosios Gervės upės apsaugos juosta nupurkšta chemikalais, nuvyko į vietą ir 2013-09-23 patikrinimo metu nustatė, kad Žemosios Gervės upės pakrantės apsaugos juostoje (šlaite) iškirsti krūmai ir saugotini medžiai (juodalksniai, baltalksniai didesnio nei 16 cm ir beržai didesnio nei 8 cm skersmens) 6,4 km. ruože, išartos Žemosios Gervės upės apsauginės juostos, nupurkštas cheminėmis medžiagomis upės apsauginės juostos ilgis 4,327 km. Surašytas 2013-09-23 patikrinimo aktas Nr. B9-197.Iškirstų saugotinų medžių kelmai matuoti 2013-12-05,2013-12-06,2013-12-13. Surašytas 2013-12-18 patikrinimo aktas Nr. B9-269.Papildomai Agentūra atliko Žemosios Gervės upes išartų pakrantės apsauginių juostų matavimus ir nustatė, kad išartos upės apsauginės juostos 5388 m2 plote (2013-12-31 patikrinimo aktas Nr. B9-278).Upė Žemoji Gervė yra valstybinės reikšmės, kadangi atitinka Vandens įstatymo 4 str. 2 d. 2 p. kriterijų (upės, kurios baseino plotas didesnis kaip 50 km, kuriuo vadovaujantis paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą 2003 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo" Žemoji Gervė yra priskirta upėms pagal šio sąrašo IV sk. - Nemunėlio baseinas. Žemoji Gervė, vyresniosios upės Apaščios dešinysis intakas, atstumas nuo žiočių 6.7 km, upės ilgis 19,2 km. upės plotas 9,5 ha. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-98 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 4 punkto nuostatas, sureguliuotos upės nelaikomos grioviais, kanalais. Upės tvarkymo darbai turi būti organizuojami ir vykdomi laikantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų 1992 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 343. Be to, žemės sklypuose kadastrinis Nr. ( - ); Nr. ( - ) ; Nr. ( - ) ir kt., kurie ribojasi su upe Žemoji Gervė, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos yra nurodyti apribojimai, t.y. nurodyta XXIX sąlyga "Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, taip pat žemės sklypų planuose, upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapyje Žemoji Gervė įvardyta kaip upė. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro (UETK) žemėlapyje Žemoji Gervė įvardinta kaip upė. Lietuvos Respublikos upės ir tvenkinių klasifikatoriuje, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-12-12 įsakymu Nr. 594 upei Žemoji Gervė suteiktas kodas 42010653 ir ji įvardinta kaip Nemunėlio baseino, Apaščios dešinysis intakas. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos" Biržų rajono savivaldybės administracija leido R. M. (valdos Nr.( - )) atlikti Žemosios Gervės sausinimo sistemos Žemosios Gervės griovio t. p. 115+00-186+00 sutvarkymo darbus, t.y. išvalyti nuo tankių ir vidutinio tankumo krūmų, šlaitų, kraštų ir dugno šienauti rankiniu būdu. Nupjovus upės pakrantės apsaugos juostoje (šlaite) saugotinus medžius, neturint leidimo, cheminėmis priemonėmis nupurškus ir išarus upės pakrantės apsaugos juostas, pažeisti šie teisės aktai: 1.Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo ( toliau AAĮ) 4 str. nuostata, kad aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga, 9 str. nuostata, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinkų, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.2. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d. nuostata, kad ,,fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti, blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos" bei 15 str. 1 d. 1 p. reikalavimas ,, išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus ". 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems" 3.13 p., kuriuo medžiai ir krūmai augantys paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens <...> yra priskiriami saugotiniems. 4.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo'' XXVIII sk. 124.3 p. „tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo", XXIX sk. 126 p. „Pakrantės apsaugos juostose draudžiama ":-126.3 p.p. „naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus";-126.4 p.p. „dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius";-126.6 p.p. „ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krūmus" reikalavimai.5.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo" III sk. 9 p. „Saugotinų medžių, krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą <> ". Padaryta žala gamtai, sunaikinus augmeniją (nupjovus saugotinus medžius), paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos AM 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtintą "Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką" ir pagal Lietuvos Respublikos AM 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus ''Želdinių atkuriamosios vertės įkainius", atsižvelgiant į medžių grupę (1 priedas) nupjauti beržai karpotieji, juodalksniai priskirti II grupei, įkainis nustatytas 20 Lt (2.2 p.), baltalksniai priskirti I grupei, įkainis nustatytas 10 Lt (2.1 p.). Žemosios Gervės upės šlaite ir apsauginėse juostose augę medžiai iškirsti nuo Briedžių kaimo, kur kelias kerta Žemąją Gervę iki pralaidos laukuose ties Zeliškių kaimu ir tolyn iki Pardambių kaimo 6,4 km. ruože. Iškirsti baltalksniai didesnio nei 16 cm. ir beržai nei 8 cm skersmens. Atlikus matavimus, rasta, kad nupjauta: beržų karpotųjų - 882 vnt.; baltalksnių - 457 vnt; juodalksnių - 1 vnt.Žala bus lygi:-beržai karpotieji 882 vnt. (15387,5 cm) - 307 750 Lt (15387.5 cm x 20 Lt); baltalksniai 30 vnt. (8792.5 cm) - 87925 Lt (8792.5 cm x 10 Lt); juodalksniai - 1 vnt. (24 cm) - 480 Lt (24 cm x 20 Lt). Paskaičiuota žala gamtai iškirtus saugotinus medžius sudaro 396 155 Lt (307750 + 87925 + 480 ).

3Neteisėtai išartos Žemosios Gervės upės apsauginės juostos. Vietomis jos paliktos tik po 1 m. plotį, nors upės pakrantės apsaugos juostos plotis 5 metrai. Atlikus likusių po išarimo apsauginių juostų plotų matavimus, žemės sklype kadastrinis Nr. ( - ) palikta 2 metrai pakrantės apsaugos juostos (nuo šlaito briaunos) 322 m atkarpoje, išarta 966 m2; žemės sklype kad. Nr. ( - ) palikta 2 metrai pakrantės apsaugos juostos (nuo šlaito briaunos) 838 m atkarpoje, išarta - 2514 m ir 3 metrai palikta 88 m atkarpoje, išarta - 176 m ; žemės sklype kad. Nr. ( - ) palikta 1 metras pakrantės apsaugos juostos (nuo šlaito briaunos 248 m atkarpoje, išarta - 992 m"; žemės sklype kad. Nr. ( - ) palikta 1 metras pakrantės juostos (nuo šlaito briaunos) 185 m atkarpoje, išarta - 740 m2. Viso išarta 5388 m .Šie žemės sklypai nuosavybės teisė priklauso R. M. ir A. M., išskyrus žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ), kurį R. M. nuomoja iš J. E. K.. Padaryta žala gamtai, sunaikinus augmeniją (išarus pakrantės apsaugos juostas) paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos AM 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtintą "Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką" (toliau Metodika), taikant Statistikos departamento nustatytą žalos atlyginimo dydžių indeksavimo koeficientą ir įvertinus vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoms taikomą koeficientą 3 (Metodikos 3 p.) yra lygi 8838,01 Lt (1578,78 Ltx 1,866 x 3).

4Nupurkšta chemikalais Žemosios Gervės upės vaga, abu upės šlaitai ir apsauginės juostos 25962 m2 plote. Vykdant darbus, naudotos cheminės priemonės augalų ir žolinės augmenijos pašalinimui 0,867 km ilgio atkarpose. Bendras nupurkštas upės apsauginės juostos ilgis 4.327 km. Padaryta žala gamtai, sunaikinus augmeniją (nupurškus chemikalais upės pakrantės apsaugos juostas) paskaičiuota pagal Metodiką, taikant Statistikos departamento nustatytą žalos atlyginimo dydžių indeksavimo koeficientą ir įvertinus vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoms taikomą koeficientą 3 (Metodikos 3 p.), yra lygi 14189,92 Lt (2534,82 Lt x 1.866 x 3). Pagal Metodikos 2 punktą, nuostolių, padarytų sunaikinus ar pažeidus kraštovaizdžio kompleksus, dydis apskaičiuojamas sumuojant atskirų kraštovaizdžio objektų nuostolių dydžius.

5Viso paskaičiuota žala yra lygi 419 182,93 Lt (396155 Lt + 14189.92 Lt + 14189.93 Lt). Departamentas 2014-04-20 pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos, padarytos gamtai, tačiau ji nebuvo atlyginta.

6Atlikus neteisėtą medžių sunaikinimą, pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos įstatymai, bet ir viešasis interesas. AAĮ 14 straipsnis įpareigoja gamtos išteklių naudotojus, neteisėta veika padariusius žalos aplinkai, padarytą žalą atlyginti, 32 str .nuostatoje įteisinta pareiga asmenims padariusiems žalą gamtai atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo ir atlyginti visus nuostolius, o 34 str. nuostata nustato civilinę atsakomybę, neatsižvelgiant į ūkio subjekto kaltę, už bet kokią žalą aplinkai, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos. CK 6.37 str.2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.245 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės samprata - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atlyginti žalą padarytą gamtai atsiranda pagal AAĮ bei pagal CK 6.251 str. ir 6.263 str. normas. Atsakovo kaltę patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje priimtas įsiteisėjęs nutarimas nubausti R. M..

7Su ieškovo reikalavimais atsakovas, jo atstovas nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsakovas neneigė atlikęs dalį nurodytų veiksmų ( iškirtęs medžius, krūmus, šienavęs), bet teigia valęs ir tvarkęs melioracijos įrenginį pagal savivaldybės užsakymą ir atitinkamą programą , o ne veikęs kaip Žemosios Gervės upės apsauginėje juostoje. Užsakytuose darbuose nebuvo nurodyta, kad atliekami Žemosios Gervės upės tvarkymo darbai, tačiau nurodyta, kad darbai atliekami kaip melioracijos griovio ir jo šlaitų tvarkymo darbai. Kadangi jis atliko darbus pagal užsakymą laikydamas, kad atlieka melioracijos griovio ir jo šlaitų tvarkymo darbus, taikomos kitokios negu nurodo ieškovas teisės normos. Melioracijos įrenginio - melioracijos griovio augantys medžiai, nesvarbu kokie, kokio diametro kamienas, - šalinami, todėl žala gamtai šalinat medžius nuo melioracijos griovio yra nepadaroma.Taigi, ir šiuo atveju žala gamtai nėra padaryta, nes melioracijos įrenginio sutvarkymas, tame tarpe pašalinant medžius, gamtos neigiamai neveikia. Jis 2012-09-14 pateikė paraišką Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriui, dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos" programoje, prašė paramos Žemosios Gervės sausinimo sistemos Žemosios Gervės grioviui t.p. 115+00-186+00 tvarkyti. Planuojama veiklos pradžia 2012-09-28 planuojama veiklos pabaiga - 2013-06-01). Paminėta programa numatė 7,100 km. melioracijos griovių ir 8,38 km. melioracijos griovių šlaitų sutvarkymą. Dalyvaudamas programoje, įsipareigojo vykdyti šienavimo ir krūmų kirtimo melioracijos grioviuose darbus. Biržų rajono savivaldybės administracija patvirtino atliekamų darbų lokalinę sąmatą, kur numatyta atlikti tankų krūmų šalinimą; vidutinio tankumo krūmų šalinimą; šienavimo ir išvežimo darbus bendrai 46588 Lt sumai. Biržų rajono savivaldybės administracija 2012-09-14 išdavė pažymą Nacionalinei mokėjimo agentūrai Nr. SN -1222, kur pažymėjo, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose yra melioracijos grioviai: Žemosios Gervės sausinimo sistemos Žemosios Gervės griovys t.p. 115+00+00-186+00, jie blogos būklės. Pažyma išduota vadovaujantis melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės įvertinimo pagrindiniais duomenimis, patvirtintais ŽŪ ministro 2007-06-22 įsakymu Nr. 3D-309. Biržų rajono savivaldybės administracija 2012-09-14 raštu Nr. SN-1226 nurodė, kad atsižvelgdami į prašymą GR-86, sutinka, kad jis atliktų Žemosios Gervės sausinimo sistemos Žemosios Gervės griovio sutvarkymo darbus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos" ir 5 metus vykdyčiau tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą. ŽŪ ministro 2012-04-05 įsakymu Nr.3D-249 Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos „ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo, Taisyklių 19.8 punktas tame tarpe numato, kad pareiškėjas turi pateikti savivaldybės administracijos išduotą melioracijos griovio žemėlapį, turi būti pateikti tikslūs duomenys apie melioracijos griovį. Biržų rajono savivaldybė nurodė ir pateikė duomenis, kad Žemosios Gervės griovys yra melioracijos įrenginys. Pagal paminėtų taisyklių 22 p.t inkamų finansuoti išlaidų kategorijai priskirta : krūmų, augančių ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo ir sutvarkymo darbai; medžių bei kitos augalijos , augančios ant melioracijos griovio šlaitų , pašalinimo ir sutvarkymo darbai. Jeigu ir laikyti, kad medžiai yra saugotini, augantys ne ant melioracijos įrenginio, o ant valstybinės reikšmės upės, tai šiuo atveju Biržų rajono savivaldybė yra išdavusi leidimą nukirsti visus medžius visame melioracijos griovio ( upės ) tvarkymo plote.

82008-03-12 nutarimu Nr. 206 Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems 3.13 punkte nustatyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: auga paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens, išskyrus numatytus iškirsti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (šlaitų) tvarkymo projektus, taip pat medžius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose ir deklaruotuose laukuose. Biržų rajono savivaldybė parengė ir išdavė melioracijos griovio ( pakrantės) tvarkymo projektą, parengusi jos sąmatą. Atliktus darbus priėmė Nacionalinė mokėjimų agentūra.

9Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo patvirtintas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas. Paminėto aprašo II skyriuje yra nurodyta , kad: 4. Saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami) šiais atvejais, kai: 4.10. auga pylimo (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos juostose; 4.15. auga apsaugos zonose, kuriose pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" , neturi augti. Paminėto aprašo 10 punkte nustatyta, kad Leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga: 10.1. pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose; 10.2. ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas iš viso nepateikė duomenų, kad Žemosios gervės upė būtų priskirta prie sureguliuotų upių ir upelių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikė, kad medžių ir krūmų kirtimas yra galimas be nustatyta tvarka išduoto savivaldybės leidimo. VĮ Valstybės žemės fondas pateikė 2013-12-05 Pažymą Nr. T5/5458M, kur nurodyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių kiekis Biržų rajone yra 1634,70 km., melioracijos griovių balansinė vertė - 40636593 Lt. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Dėl melioracijos griovių tvarkymo darbų dokumentų, reikalingų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos", rengimo procedūros aprašo patvirtinimo ( 2014 m. kovo 26 d. Nr. A-236 ), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str.8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos ŽŪ ministro įsakymu Nr. 3D-249 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos" įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo" bei atsižvelgdamas į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugsėjo 4 d. raštą Nr. BR6-(16.1.)-8247 „Dėl procedūrų aprašų pateikimo", patvirtino Melioracijos griovių tvarkymo darbų dokumentų, reikalingų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos", rengimo procedūros aprašą. Šiuo aprašu vadovavosi, gavo pritarimą atlikti Žemosios Gervės melioracijos įrenginio - griovio valymo darbus. Melioracijos įstatymas ( toliau MĮ) nustato, kad jis nustato melioracijos statinių nuosavybės santykius, žemės savininkų ir kitų naudotojų teises ir pareigas, susijusias su melioracijos statinių statyba, naudojimu ir apsauga, taip pat melioracijos organizavimą, valdymą, projektavimą, ekspertizę, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą bei melioracijos finansavimo tvarką. Paminėto įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad: Bendro naudojimo melioracijos sistema - grupė melioracijos statinių, esančių dviejų ar daugiau melioruotos žemės savininkų ar kitų naudotojų žemės sklypuose. Melioracija - dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis, siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą. Melioracijos statiniai - melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti). ŽŪ ministro įsakymu Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės" patvirtinimo ( 2008 m. balandžio 16 d. Nr. 3D-218 ) patvirtintas MELIORACIJOS TECHNINIS REGLAMENTAS MTR 1.12.01:2008, kur nustatyta: 32. Melioracijos grioviai (toliau - grioviai) yra pagrindiniai melioracijos sistemų statiniai [9.13], todėl juos saugant: 32.2. nustatoma (matuojant nuo griovio šlaito viršutinės briaunos) 15 m pločio griovio priežiūros juosta, kurioje draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, ir 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kurią galima arti tik persėjant žolę. 33.Nuolatinių, sezoninių ir neeilinių apžiūrų metu apžiūrint griovius tikrinama: 33.1. grunto sąnašų, augmenijos, bebrų užtvankų, akmenų ir kitų pašalinių daiktų, trukdančių normaliam vandens tekėjimui, atsiradimas griovyje; 33.2. šlaitų išplovimas ir nuslinkimas; 33.3. aukštaūgė augmenija (medžiai, krūmai, piktžolės) ant šlaitų ir pagriovyje. Remontuojant griovius, atstatomi jų projektiniai parametrai, iš griovio vagos pašalinant grunto sąnašas, augmeniją ir įvairius kliuvinius, išvalomos drenažo žiotys, pašalinami krūmai nuo griovių šlaitų ir pagriovių (1 m pločiu), sutvarkomas paviršinio vandens pritekėjimas. 37.Augmenija griovių šlaituose ir vagoje neturi trukdyti vandeniui tekėti ir didinti jo šiurkštumą. Aukštaūgės piktžolės ir krūmai melioracijos griovių šlaituose ir pagrioviuose yra nepageidautini, išskyrus medžius didelio nuolydžio ištiesintuose upeliuose. 38.Griovių šlaitus ir pagriovius būtina kasmet šienauti.39.Krūmai melioracijos griovių šlaituose ir pagrioviuose kertami rankiniu būdu arba mechaniniais pjūklais. Visiškam krūmų ir stambiastiebių piktžolių (dilgėlių, kiečių, varnalėšų) išnaikinimui gali būti naudojami cheminiai preparatai.

10Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo patvirtino žemės ir miško naudojimo sąlygas, tame tarpe XXI skyriuje žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai nustatė, kad : 96. Pagal MĮ žemės savininkas arba naudotojas, turintis sklypą, kuriame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, privalo: tausoti melioracijos sistemas ir įrenginius; neatlygintinai atlikti jam priskirtų melioracijos įrenginių smulkius priežiūros darbus pagal ŽŪ ministerijos patvirtintą sąrašą leisti Žemės ūkio ministerijos ir valstybinių melioracijos tarnybų įgaliotiems asmenims tikrinti ir remontuoti jų žemėje esančius melioracijos įrenginius, atlikti nustatytuosius priežiūros darbus (suderinus šį klausimą su naudotojais); derinti su valstybinėmis melioracijos tarnybomis melioruotoje žemėje atliekamus žemės kasimo darbus.Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas atsakovo vertinimu leido atlikti visų medžių , krūmų šalinimo melioracijos griovyje ir jo apsaugos zonoje darbus, bei leido naudoti chemines priemones. Visus darbus užsakė Biržų rajono savivaldybė ir juos finansavo nacionalinė mokėjimo agentūra. Vykdydamas projektą t.y. atstatydamas melioracijos įrenginį -griovį - jokių pažeidimų nepadarė. Ar melioracijos griovys yra teisingai apskaitytas, ar Žemosios Gervės griovys nėra melioracijos įrenginys, o prilyginamas vandens telkiniui, nežino, bet atliko darbus pagal techninius reikalavimus, nepadarė jokių pažeidimų, todėl atsakomybė yra negalima. Be to, jo ūkiui prašoma priteisti žala yra nepakeliama, sumokėjus prašomą priteisti sumą-ūkis bankrutuotų. Ši aplinkybė yra pagrindas mažinti žalą. CK 6.282 str. nustato galimybę sumažinti žalos atlyginimą arba iš viso atmesti reikalavimą atlyginti žalą atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltę. Šiuo atveju valstybė yra kalta, kad skirtingos institucijos skirtingai reglamentuoja vandens telkinį ir melioracijos įrenginį. Valstybė užsakė atlikti darbus, suteikė leidimus, todėl pati valstybė yra atsakinga už žalą gamtai.

11Tretysis asmuo Biržų rajono savivaldybės administracija prašė atmesti ieškinį. Nurodo, jog vadovaujantis MĮ 3 str.1 dalimi, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Valstybei nuosavybės teise priklauso grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas. Žemosios Gervės sausinimo sistemos griovys Žemoji Gervė priklauso valstybei, patikėjimo teise valdo savivaldybė. ŽŪ ministerija yra parengusi ir patvirtinusi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos" (Melioracijos griovių tvarkymas), pagal kurią šiuo metu priimamos paraiškos. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Finansuojama iki 100 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų, patirtų atliekant krūmų, medžių ir kt. augalų, augančių ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo, išvalymo iš melioracijos griovio dugno, taip pat drenažo žiočių ir latakų išvalymo bei sutvarkymo darbus. Bebrai užtvenkia griovius ten kur, yra nekertami krūmai, medžiai, nešienaujama. Grioviuose užaugusius medžius bebrai naudoja užtvankoms statyti, todėl užliejami laukai ir miškai. Griovių šlaituose priaugo medžių ir krūmų, todėl kad valstybė apleido jai priklausanti turtą, pakankamai neskirdama lėšų melioracijos statinių priežiūrai. R. M. pasinaudodamas Europos Sąjungos parama savo lėšomis iškirto krūmus ir medžius, esančius griovyje ir 1 m atstumu nuo griovio šlaitų viršutinės briaunos, nes tai nustato Melioracijos techninis reglamentas MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės". Jis nustato melioracijos statinių, išskyrus tvenkinius, tvenkinių hidrotechnikos statinius, techninės priežiūros reikalavimus. 30 punktas skelbia, jog privačių melioracijos statinių smulkūs priežiūros darbai (drenažo žiočių, vandens nuleistuvų išvalymas, griovių šienavimas ir kiti) atliekami, gedimai šalinami, melioracijos statiniai remontuojami bei rekonstruojami žemės savininko ar nuomininko lėšomis. Pagal reglamento 32. punktą melioracijos grioviai (toliau - grioviai) yra pagrindiniai melioracijos sistemų statiniai , todėl juos saugant: draudžiama važinėti per griovius nenustatytose vietose, jų šlaituose ganyti gyvulius ir kūrenti ugnį ir nustatoma (matuojant nuo griovio šlaito viršutinės briaunos) 15 m pločio griovio priežiūros juosta, kurioje draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, ir 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kurią galima arti tik persėjant žolę.

12Vadovaujantis MĮ 6 straipsniu melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai privalo naudoti pagal paskirtį ir prižiūrėti melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, nuosavybės teise priklausančius žemės savininkui, ir skubiai remontuoti, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai. R. M. turėjo iškirsti krūmus ir medžius iš griovio esančio jo žemėje, nes buvo daroma žala valstybės turtui ir kitų asmenų turtui, bei gamtinei aplinkai. Melioracijos statinių apskaitą tvarko VĮ Valstybės žemės fondas. Minėtoje apskaitoje yra įrašyta tik melioracijos grioviai. Upių ir upelių šioje apskaitoje iš viso nėra. Mano, kad tai yra nesutarimas tarp dviejų ministerijų: Žemės ūkio ir Aplinkos. Prieš melioraciją buvę upeliai yra perkasti, ištiesinti, prailginti, netgi visai kitose vietose ir pritaikyti vandens nuvedimui iš sausintinų plotų. Mano, kad dėl Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų nesutarimo ir nesuderintų teisės aktų neturi būti baudžiamas ūkininkas, kuris savo iniciatyva imasi tvarkyti apleistą valstybei nuosavybės teise priklausantį melioracijos turtą. Anksčiau buvo skiriamas tinkamas dėmesys melioracijos statinių priežiūrai ir melioracijos grioviai buvo šienaujami kiekvienais metais, melioracijos griovių šlaituose nebuvo nei krūmų, nei medžių. Melioracijos grioviai iškasti ne dėl krūmų ir medžių auginimo, o tam kad sausintų užmirkusius plotus ir būtų užtikrintos geros ūkininkavimo sąlygos.

13Nacionalinė mokėjimų agentūra atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atsakovas 2012 m. rugsėjo 14 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriui pateikė paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisykles, paraiškos registracijos Nr. 2GR-KP-12-2-012020-PR001 (toliau – Paraiška), gauti.Prašoma 46588 Lt paramos suma melioracijos grioviams ir jų šlaitams tvarkyti. Pažymi, jog Atsakovo tvarkomi grioviai (100 proc. griovių ilgio) buvo blogos būklės, kaip tai nurodyta savivaldybių administracijų sudarytuose probleminių griovių sąrašuose pagal Lietuvos Respublikos ŽŪ ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. 3D-309 „Dėl Melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės įvertinimo pagrindinių duomenų pagal 2007-01-01 patvirtinimo“. Paraiškoje Atsakovas numatė paramą panaudoti 7100 metrų blogos būklės melioracijos grioviui tvarkyti. Kartu su Paraiška buvo pateikti papildomi dokumentai, įrodantys prašomą paramos sumą (lokalinė sąmata, sudaryta Biržų rajono savivaldybės) ir blogą melioracijos griovių būklę (2012 m. rugsėjo 14 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos pažyma apie melioracijos griovių būklę Nr. SN-1222). Taip pat pateiktas Biržų rajono savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. SN-1226 dėl melioracijos griovių priežiūros, kuriame nurodyta, jog administracija sutinka, kad atsakovas atliktų Žemosios Gervės sausinimo sistemos Žemosios Gervės griovio, t. p. 115-00-186+00, sutvarkymo darbus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ (toliau – Priemonė) ir penkerius metus vykdytų tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą. Pagal Atsakovo pateiktus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (registro Nr. ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - )) nustatyta, kad Atsakovo nuosavybės pagrindai valdomuose žemės sklypuose yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 19 d. vedėjo įsakymu Nr. ( - ). Atsakovo Paraiškos vertinimas buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis ŽŪ ministro 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-249 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės). Vadovaujantis taisyklių 4 p. ir 17 p., paramos priemonės bendrasis tikslas – išsaugoti kraštovaizdį, užtikrinti tvarų ūkininkavimą, siekiant pagerinti sausinimo sistemų veikimą, kaimo vandentvarkos infrastruktūrą, tikslas – padėti išspręsti melioracijos griovių priežiūros problemas, užtikrinant kaimo vandentvarkos infrastruktūrą ir sausinimo sistemų funkcionavimą ir išsaugant kraštovaizdį. Atsakovas buvo pripažintas tinkamu pareiškėju pagal priemonę paramai gauti ir jo pateikta Paraiška pripažinta tinkama finansuoti. Paramos suma apskaičiuojama pagal sąmatą, kurioje nurodytos išlaidos nustatomos vadovaujantis įkainiais, patvirtintais MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“, patvirtintame ŽŪ ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 3D-1. Parama Atsakovui yra išmokėta 2013 m. rugsėjo 6 d. Agentūra atkreipė dėmesį, jog, be ieškinyje nurodytos nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos AM ministro 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198, nustatant žalą, žalos dydį bei atsakingą asmenį, turi būti vadovaujamasi ir CK, kurio 6.263 str.1 dalyje numatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius viešosios atsakomybės sąlygų visumą: nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų bei atsiradusios žalos bei nustačius atsakovo kaltę dėl neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

14Vadovaujantis CK 6.246 str., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vadovaujantis minėto straipsnio 3 d. teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga. Neteisėtumas civilinėje teisėje suprantamas plačiai. Jis gali pasireikšti teisėje nustatytos pareigos nevykdymu, veiksmų, kuriuos draudžia teisė, atlikimu ar bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Vertinant, ar atsakovo veiksmai teisėti, būtina atsižvelgti į atsakovo atliktos veiklos specifiką, žalos pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pagal teisės doktriną ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Taigi, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Ar yra priežastinis ryšys, turi spręsti teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Šiuo atveju pateiktame ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nenagrinėjama atsakovo kaltė dėl galimai atsiradusios žalos. Atkreiptinas dėmesys, kad melioracijos grioviai priklauso ne Atsakovui, o savivaldybei vadovaujantis MĮ 3 straipsniu. Kadangi Atsakovu nurodytas asmuo melioracijos griovių nevaldantis nuosavybės teise, teismas turėtų atkreipti dėmesį į atsakovo kaltę nagrinėjamu atveju. Kaltė civilinėje teisėje suprantama objektyvia prasme, tad sprendžiant klausimą, ar yra Atsakovo kaltė, šiuo atveju privalu vadovautis protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Remiantis CK 6.249 str. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šiuo konkrečiu atveju Ieškovas privalo įrodyti nuostolių realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais Atsakovo veiksmais. Pažymi, jog Agentūros teikiama parama pagal Priemonę buvo teikiama būtent melioracijos grioviams tvarkyti. Pagal Agentūrai pateiktus dokumentus buvo matyti, jog parama prašoma konkretiems melioracijos grioviams tvarkyti (Nekilnojamo turto registro centrinio banko išrašuose nurodyta, kad žemės sklypuose yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai), einantiems per Atsakovo valdomą žemę bei teisėtais pagrindais, t. y. patikėjimo teise, valdomiems Biržų rajono savivaldybės. Atkreipia dėmesį, jog parama skiriama tik teisėtam valdytojui, šiuo atveju Biržų rajono savivaldybei, davus sutikimą dėl melioracijos griovių tvarkymo.

15Ieškinys atmestinas.

16Ištyręs bylos įrodymus teismas nustatė, jog 2013 metų vasarą-rudens pradžioje Žemosios Gervės upės pakrantės apsaugos juostoje (šlaite) iškirsti krūmai ir medžiai (juodalksniai, baltalksniai didesnio nei 16 cm ir beržai didesnio nei 8 cm skersmens) 6,4 km. ruože, išartos Žemosios Gervės upės apsauginės juostos, nupurkštas cheminėmis medžiagomis upės apsauginės juostos ilgis 4.327 km. Žemosios Gervės upės šlaite ir apsauginėse juostose augę medžiai iškirsti nuo Briedžių kaimo, kur kelias kerta Žemąją Gervę iki pralaidos laukuose ties Zeliškių kaimu ir tolyn iki Pardambių kaimo 6,4 km. ruože. Iškirsti baltalksniai didesnio nei 16 cm. ir beržai nei 8 cm skersmens. Atlikus matavimus, rasta, kad nupjauta: beržų karpotųjų - 882 vnt.; baltalksnių - 457 vnt; juodalksnių - 1 vnt. I. Ž. Gervės upės apsauginės juostos. Vietomis jos paliktos tik po 1 m. plotį. Atlikus likusių po išarimo apsauginių juostų plotų matavimus, žemės sklype kadastrinis Nr. ( - ) palikta 2 metrai pakrantės apsaugos juostos (nuo šlaito briaunos) 322 m atkarpoje, išarta 966 m2; žemės sklype kad. Nr. ( - ) palikta 2 metrai pakrantės apsaugos juostos (nuo šlaito briaunos) 838 m atkarpoje, išarta - 2514 m ir 3 metrai palikta 88 m atkarpoje, išarta - 176 m ; žemės sklype kad. Nr. ( - ) palikta 1 metras pakrantės apsaugos juostos (nuo šlaito briaunos 248 m atkarpoje, išarta - 992 m"; žemės sklype kad. Nr. ( - ) palikta 1 metras pakrantės juostos (nuo šlaito briaunos) 185 m atkarpoje, išarta - 740 m2. Viso išarta 5388 m. Šie žemės sklypai priklauso R. M. ir A. M., išskyrus žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ), kurį R. M. nuomoja iš J. E. K.. Nupurkšta chemikalais Žemosios Gervės upės vaga, abu upės šlaitai ir apsauginės juostos 25962 m2 plote. Vykdant darbus, naudotos cheminės priemonės augalų ir žolinės augmenijos pašalinimui 0,867 km ilgio atkarpose. Bendras nupurkštas upės apsauginės juostos ilgis 4.327 km( t.1,b.l.10-13,17-21,27-35, t.3, b.l.106-132) ). Dėl aukščiau nurodytų darbų pobūdžio ir jų apimties ginčo byloje nėra.

17Atsakovo paaiškinimu nustatyta, jog šlaitų tvarkymo darbai – krūmų ,medžių iškirtimas, šienavimas atlikti atsakovo nurodymu. Nors atsakovas neigia nupurškęs upės šlaitus ,bet teismo vertinimu, tas įrodyta. Atsakovo žodžiams, jog tai buvo padaryta kitiems asmenims purškiant gretimus sklypus, konkrečių įrodymų teismui nepateikta. Šlaitai nupurkšti abejose upės pusėse. Neįtikėtina, jog kas nors be atsakovo valios būtų purškęs šlaitus atsakovui priklausančioje ar jo naudojamoje žemėje ir daręs pasitelkiant specialią techniką bei neatlygintinai.

18Darbai atlikti Žemosios Gervės upės šlaituose. Pagal Vandens įstatymo 4 str. 2. paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, yra ežerai ir tvenkiniai, kurių plotas didesnis kaip 50 ha, upės, kurių baseino plotas didesnis kaip 50 km2. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro (UETK) žemėlapyje Žemoji Gervė įvardinta kaip upė. Lietuvos Respublikos upės ir tvenkinių klasifikatoriuje, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-12-12 įsakymu Nr. 594, upei Žemoji Gervė suteiktas kodas 42010653,ji įvardinta kaip Nemunėlio baseino, Apaščios dešinysis intakas( t.1, b.l.38). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais (registro Nr. ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - )) nustatyta, kad R. M. ir A. M. valdomuose žemės sklypuose yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, kurie įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 19 d. vedėjo įsakymu Nr. ( - ). Taip pat Registrų centrinio duomenų banko išrašuose pažymėta, kad sklypuose valstybei priklausančių melioracijos sistemų bei įrenginių, paviršinio vandens telkinių apsaugos ir pakrantės apsaugos zonos. Iš žemės sklypų planų matosi,jog daugumoje jų yra įrašas- upė “Žemoji Gervė“( t.3,b.l.10-51), kai kur ta pati vaga dar vadinama „ griovys k8( t.3, b.l.27). Žemės sklypuose kadastrinis Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ) ir kt., kurie ribojasi su upe Žemoji Gervė, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos yra nurodyti apribojimai, t.y. nurodyta XXIX sąlyga "Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“.

19Biržų rajono savivaldybės apskaitoje ši Žemosios Gervės upės atkarpa apskaitoma kaip melioracijos griovys– Žemosios Gervės sausinimo sistemos Žemosios Gervės griovys t.p.115+00+00-186+00, jo būklė bloga (( VĮ Valstybės žemės fondas pažyma, t.2, b.l.38-39, t.2 b.l.116). R. M. teikė prašymą dalyvauti „Melioracijos griovių tvarkymo“ priemonėje ( t.2, b.l.44), pildė atitinkamą paraišką, kurios II 2 p. grafoje informacija apie veiklą, kadastrinis Nr., griovio pavadinimas nurodyti melioracijos įrenginio duomenys ( t.2 b.l.49-52), savivaldybės specialistas parengė melioracijos įrenginio- griovio šlaitų tvarkymo darbų sąmatą, savivaldybė sutiko,kad R. M. atliktų nurodyto griovio tvarkymo darbus( t.2, b.l.49-57),pateikė melioracijos sistemų planus, R. M. išmokėta parama už melioracijos griovio tvarkymo darbus .

20Pagal MĮ 2 str. 5 d. melioracijos statiniai – melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti). ŽŪ ministro 2006 m. sausio 9 d. Nr. 3d-210.7 įsakymu „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. pagrindiniai reikalavimai“ patvirtinimo reglamentu 10.7 griovys – dirbtinė atvira vandens nuleidimo vaga su nuolatine tėkme arba vidutinio vandeningumo metais neturinti nuolatinio nuotėkio. Taigi, melioracijos įrenginys yra dirbtinis įrenginys. Pagal esančius byloje įrodymus, tarp jų ir liudytojo R. Š. paaiškinimu dėl upės vagos tvarkymo, vietos keitimo nustatyta, jog vietoje, kurioje buvo atlikti šlaitų valymo darbai, ji atitiktų sureguliuotos upės kriterijus. Vienok, dėl to ji netapo melioracijos įrenginiu. Šio ginčo atveju tvarkyti upės, o ne melioracijos įrenginio šlaitai. Pagal Lietuvos Respublikos AA ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-98 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 4 punkto nuostatas, sureguliuotos upės nelaikomos grioviais, kanalais. Taigi, upės tvarkymo darbai turėjo būti organizuojami ir vykdomi laikantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų 1992 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 343. Pagal AA ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 ( 2007 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. D1-98 redakcija) patvirtintą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą sureguliuotos upės nėra laikomos grioviu ar kanalu. Sykiu tas pats aprašas vartoja sąvoką sureguliuotas upės ruožas – upės ruožas su dirbtinai suformuota vaga. Iš liudyt. R. Š. , dirbančio ( - ), Žemosios Gervės upės vaga šiose vietose maždaug 6 dešimtmetyje buvo keičiama, gilinama ir pan., todėl teismo vertinimu įrodytas žmogaus veiklos poveikis natūraliai upei. AA ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 patvirtintos Vandensaugos tikslų nustatymo metodikos 9 p. nustato, kad paviršinį vandens telkinį, įvertinus jo hidromorfologinių charakteristikų pakitimus, padarytus dėl antropogeninės veiklos poveikio, leidžiama priskirti prie dirbtinio ar labai pakeisto vandens telkinio. Pagal 10 p. vandens telkinių priskyrimas dirbtiniams ar labai pakeistiems turi būti peržiūrimas kas šešerius metus. Į bylą nepateikta įrodymų,jog Žemoji Gervė būtų priskirta labai pakeistiems vandens telkiniams, viešai skelbiamoje informacijoje ji vertinama kaip dalinai sureguliuota(http://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Bir%C5%BE%C5%B3rajono_up%C4%97s).

21Dėl aukščiau pasakyto atliekant darbus upės šlaituose turėjo būti paisyta ir Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems" 3.13 p., kuriuo medžiai ir krūmai augantys paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens <...> yra priskiriami saugotiniems, Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo'' XXVIII sk. 124.3 p. „tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be AM leidimo", XXIX sk. 126 p. „Pakrantės apsaugos juostose draudžiama ":-126.3 p.p. „naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus";-126.4 p.p. „dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius";-126.6 p.p. „ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krūmus" reikalavimai, AM ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo" III sk. 9 p. „Saugotinų medžių, krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą.

22Tuo tarpu melioracijos įrenginio( griovio, kanalo ar pan.) tvarkymui taikytinos ŽŪ ministro įsakymu Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008„Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės" patvirtinimo patvirtintas melioracijos techninis reglamentas MTR 1.12.01:2008.

23Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos" Biržų rajono savivaldybės administracija leido R. M. (valdos Nr. ( - ) atlikti Žemosios Gervės sausinimo sistemos Žemosios Gervės griovio t. p. 115+00-186+00 sutvarkymo darbus, t.y. išvalyti nuo tankių ir vidutinio tankumo krūmų, šlaitų, kraštų ir dugno šienauti rankiniu būdu. 2012-09-14 atsakovas pateikė paraišką Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriui, dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos" programoje, prašė paramos Žemosios Gervės sausinimo sistemos Žemosios Gervės grioviui t.p. 115+00-186+00 tvarkyti. Paminėta programa numatė 7,100 km. melioracijos griovių ir 8,38 km. melioracijos griovių šlaitų sutvarkymą. Dalyvaudamas programoje įsipareigojo vykdyti šienavimo ir krūmų kirtimo melioracijos grioviuose darbus. Biržų rajono savivaldybės administracija patvirtino atliekamų darbų lokalinę sąmatą, kur numatyta atlikti tankų krūmų šalinimą; vidutinio tankumo krūmų šalinimą; šienavimo ir išvežimo darbus bendrai 46588 Lt sumai. Biržų rajono savivaldybės administracija 2012-09-14 išdavė pažymą Nacionalinei mokėjimo agentūrai Nr. SN -1222, kur pažymėjo, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose yra melioracijos grioviai: Žemosios Gervės sausinimo sistemos Žemosios Gervės griovys t.p. 115+00+00-186+00, jie blogos būklės. Pažyma išduota vadovaujantis melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės įvertinimo pagrindiniais duomenimis, patvirtintais Žemės ūkio ( toliau – ŽŪ) ministro 2007-06-22 įsakymu Nr. 3D-309. Biržų rajono savivaldybės administracija 2012-09-14 raštu Nr. SN-1226 nurodė, kad atsižvelgdami į prašymą GR-86, sutinka, kad jis atliktų Žemosios Gervės sausinimo sistemos Žemosios Gervės griovio sutvarkymo darbus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos" ir 5 metus vykdytų tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą.

24Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (registro Nr. ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - )) nustatyta, kad Atsakovo valdomuose žemės sklypuose yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪ ministerijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 19 d. vedėjo įsakymu Nr. ( - ). Atsakovo Paraiškos vertinimas buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis ŽŪ ministro 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-249 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės). Atsakovas pagal 17 Įgyvendinimo taisyklių punktą buvo pripažintas tinkamu pareiškėju pagal priemonę paramai gauti ir jo pateikta Paraiška pripažinta tinkama finansuoti. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis, finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Paramos suma apskaičiuojama pagal sąmatą, kurioje nurodytos išlaidos nustatomos vadovaujantis įkainiais, patvirtintais Melioracijos techniniame reglamente MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“, patvirtintame ŽŪ ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 3D-1. Atsakovas, vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 19.5 papunkčiu, įsipareigojo 5 metus vykdyti tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą, kuri yra nustatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ su ne mažesniu plotu (galimas 3 proc. nuokrypis) nei vykdė veiklą pagal Priemonę. Parama Atsakovui yra išmokėta 2013 m. rugsėjo 6 d.

25AAĮ 4 str. skelbia, kad aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga, 9 str. nuostata, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinkų, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. ŽĮ 14 str. 2 d. nuostata, kad ,,fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti, blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos" bei 15 str. 1 d. 1 p. reikalavimas ,, išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus ". Pagal AAĮ 34 str. asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.

26Teismo vertinimu, upės šlaituose iškirtus saugotinus medžius, nupurškus chemikalais šlaitus gamtai buvo padaryta žala, kuri pagal bendrą taisyklę yra atlygintina ( CK 6.251 str.). CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.CK nustato būtinąsias civilinės atsakomybes taikymo sąlygas-žala, neteisėti veiksmai , priežastinis ryšis ir kaltė. Kaip minėta, AAĮ esant ūkinės veiklos faktui asmens kaltė preziumuojama, taigi neįrodinėtina. Šio ginčo atveju ieškinys yra pateiktas ne asmeniškai R. M., o R. M. ūkininko ūkiui. Pagal CK 2.4. str.2 dalies nuostatas fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 2 dalies normas ūkininkas- fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste. Šio įstatymo 2 str.5 dalyje nurodyta, kad ūkininko ūkis – tai ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Pagal to paties įstatymo 4 str.1 dalį ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ar kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės. Atsakovo ūkis yra įregistruotas viešame Ūkininkų ūkių registre( t.1,b.l. 55). Iš pasakyto akivaizdu, jog fizinio asmens ir ūkininko ūkio teisių ir pareigų apimtys skirtingos, asmens, esančio ūkininko ūkio savininku, asmeninės prievolės tuo pačiu nėra ūkio teisėmis bei pareigomis ir atvirkščiai.

27Vienok, šio ginčo atveju matyti, jog ginčo objektu tapusią veiką atliko ne atsakovas kaip ūkininko ūkis ,o jis pats asmeniškai veikdamas kaip fizinis asmuo.R. M. aptariamos veiklos pagrindu buvo su trečiuoju asmeniu NMA sudaryta sutartis, ji sudaryta ne su ūkininko ūkiu, todėl dėl netinkamo sutarties vykdymo kilusios pareigos vykdytinos sutarties dalyvio. Netgi jeigu netgi neatriboti R. M. ir jo ūkininko ūkio teisių ir pareigų, nes ją vykdant atsakovas, tikėtina, ir naudojo ūkio išteklius, ši veikla nėra žemės ūkio ar panaši veikla, kuria būtų siekiama komercinės naudos. Pati programa numato, jog tai ne pelno siekianti veikla, kuria siekiama visuomeniškai reikšmingų rezultatų ( melioracijos sistemos funkcionavimo užtikrinimo) ir ją vykdantis asmuo nesiekia tiesioginės naudos gavimo. Dėl pasakyto( nesant ūkinės veiklos sąlygos ), teismo vertinimu turėtų būtų įrodyta ir asmens kaltė.

28Viena būtinų civilinės atsakomybės sąlygų yra neteisėtų veiksmų atlikimas ir kaltės buvimas. Pagal CK 6. 246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinio teismo praktikoje CK 6.248 str. 3 dalies nuostata, kad laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, yra aiškinama nurodant, kad civilinėje teis je nesvarbus žalą padariusio asmens veiksmų vidinis vertinimas, asmens požiūris į savo veiksmus .Yra svarbus žalą padariusio asmens faktinio elgesio ir tam tikro elgesio standarto santykis. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo pasielgti taip, kaip turėtų pasielgti protingas žmogus. Taigi sprendžiant, ar žalos padaręs asmuo yra kaltas, būtina vertinti jo elgesį remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2006).

29Šio ginčo atveju, teismo vertinimu, neįrodyta, jog atsakovas būtų elgesis nerūpestingai, neatidžiai, nesąžiningai įtakojęs į sutarties su juo sudarymą, ignoravęs akivaizdžias aplinkybes ar pan., todėl sprendžiama, jog nėra atsakovo kaltės dėl žalos padarymo, o, nesant šios būtinos sąlygos, civilinė atsakomybė , nepaisant žalos aplinkai padarymo, jam netaikytina.

30Tokias išvadas teismas daro vertindamas šias aplinkybes. Kaip nustatyta, R. M. veikė pagal sutartį dalyvaujant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos" programoje. Pagal jos sąlygas jis turėjo pareigą veikti kaip melioracijos statinio - griovio tvarkytojas, išvalyti jo vagą ir šiuos darbus jis atliko, NMA juos priėmė, pripažinimo tinkamai atliktais ir apmokėjo. Nors pagal parengtą sąmatą joje nebuvo numatytas medžių, augančių šlaituose, iškirtimas ,bet, teismo vertinimu, jų pašalinimas buvo šios sutarties dalimi. Tą patvirtina trečiojo asmens Biržų rajono savivaldybės pozicija, liud. R. Š. savivaldybės ( - ) paaiškinimas, kad 2002 m. Panevėžio apskrities viršininko administracija perdavė Biržų raj.savivaldybei Žemąją Gervę kaip melioracijos įrenginį, teisinis reglamentavimas - ŽŪ ministro 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-249 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklių 21 p. nustatė, jog tinkamos finansuoti išlaidos turi būti nurodytos sąmatoje, tai sudaro pagal 22.2. yra ne tik krūmų, bet ir medžių bei kitos augalijos, augančios ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo ir sutvarkymo darbai. Kadangi R. M. buvo pavesta tvarkyti melioracijos statinį – griovį, jis tą atlikdamas turėjo vadovautis ir Melioracijos techniniu reglamentu MTR 1.12.01:2008, kurio 32-39 p. nustato, kad saugant melioracijos griovius nustatoma (matuojant nuo griovio šlaito viršutinės briaunos) 15 m pločio griovio priežiūros juosta, kurioje draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kurią galima arti tik persėjant žolę, remontuojant griovius atstatomi jų projektiniai parametrai, iš griovio vagos pašalinant grunto sąnašas, augmeniją ir įvairius kliuvinius, išvalomos drenažo žiotys, pašalinami krūmai nuo griovių šlaitų ir pagriovių (1 m pločiu), sutvarkomas paviršinio vandens pritekėjimas, krūmai ir nukirstų krūmų kelmai nuo griovių šlaitų neraunami, aukštaūgės piktžolės ir krūmai melioracijos griovių šlaituose ir pagrioviuose yra nepageidautini, išskyrus medžius didelio nuolydžio ištiesintuose upeliuose, visiškam krūmų ir stambiastiebių piktžolių išnaikinimui gali būti naudojami cheminiai preparatai.

31Taigi, pagal nurodytą reglamentavimą leidžiamas tiek medžių ,augančių griovio šlaituose ir jo apsauginėje zonoje šalinimas, tiek chemikalų naudojimas, todėl jų nenurodžius sąmatose ir atitinkamai to kaštų neatlyginant, teismo vertinimu, neįrodo kaltės buvimo .

32Pagal Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašą saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami) šiais atvejais, kai auga pylimo (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos juostose (4.10.), o leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose, nereikia (10.1.).

33Melioracijos įrenginiu tvarkymui netaikytinos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos 126 p. nustatyti ribojimai ir draudimai, konkrečiai imant nustatyti 126.3. naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus;126.6. ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krūmus.

34Ieškovas argumentuoja, jog žemės sklypų duomenyse nurodyta, jog juose reikia laikytis paviršinio vandens apsaugos zonos reikalavimų, todėl atsakovas turėjo suvokti, kad tvarko ne melioracijos griovį, bet upę (melioracijos grioviui zona tokiu pavadinimu nenustatoma) ir laikytis atitinkamų reikalavimų. Teismo vertinimu, vien dėl šios aplinkybės atsakovo veiksmų negalima vertinti kaip kaltų. Nors tokie įrašai galėjo sukelti abejonių dėl vandens telkinio statuso, bet, vertinant, jog Biržų rajono savivaldybė pateikė vienareikšmę informaciją dėl Žemosios Gervės statuso kaip melioracijos statinio, ji nesukėlė abejonių ir NMA, sutarties pagal projekto sąlygas sudarymo ir vykdymo teisėtumas nėra ginčijamas, teismas sprendžia, jog iš atsakovo nebuvo pagrindo reikalauti dar papildomai tikrinti turimą informaciją, o to nedarymas nelaikytinas neapdairiu ir neatsakingu elgesiu.Vertinant, jog žemės sklypų naudojimo sąlygose numatytas melioracijos sistemų buvimas, o savivaldybei teigiant, jog Žemoji Gervė apskaityta kaip to paties pavadinimo melioracijos griovys, tai galėjo sąlygoti išvadą, jog nepaisant įrašo Žemosios Gervės upė faktiškai yra ji yra Žemosios Gervės melioracijos statinys - griovys.

35Faktas, jog R. M. nutarimu administracinėje byloje yra nubaustas už veiksmų, kurie įrodinėjami šioje civilinėje byloje, atlikimą, nutarimas įsiteisėjęs teismo vertinimu nėra prejudicinis, nes nutarimas skirtas ne teismo ( CPK 182 str.2 p.). Administracinėje byloje baustas R. M. kaip fizinis asmuo, o šiuo atveju atsakovu yra ūkininko ūkis.

36Ieškovo nuoroda į gausią kasacinio teismo praktiką, kad asmens kaltė sprendžiant dėl gamtai padarytos žalos yra nesvarbi, teismo vertinimu nepagrįsta, nes šių bylą faktinės aplinkybės skirtingos- nė vienoje jų atsakovai nevykdė veiklos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos" programą. Nepagrįstai remiamasi ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties byloje Nr.1-2148-171/2013 argumentacija, kadangi ši nutartis Vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-02 nutartimi panaikinta.

37Apibendrinant pasakytą, atsakovui įrodžius, jog jis nekaltas dėl padarytos žalos, ieškinys atmetamas.

38Ieškinį atmetus atsakovas turi teisę reikalauti jo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo ( CPK 98 str.). Atsakovas prašo priteisti 2190,18 € atstovavimo išlaidų ( t.3,b.l.133-136).Iš jų 700 € už atsiliepimo į ieškinį, 300 € už tripliko parengimą, atstovavimas teisme 1090,18 € ir 100 € žodinės konsultacijos.

39Spręsdamas dėl jų dydžio pagrįstumo, teismas atsižvelgia į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose( toliau- Rekomendacijos). Pagal jas atsiliepimo ieškinį parengimas negali viršyti 3 , o tripliko 1,75 MMA. Iki 2015-01-01 MMA buvo 1000 Lt. Teismo vertinimu atsiliepimas į ieškinį yra tinkamai parengtas, teisiškai motyvuotas, nemažos apimties, neviršija maksimalaus dydžio , todėl jo parengimui patirtos išlaidos 700 € atlygintinos. Triplikas nedidelės apimties, motyvacija kartojasi, todėl pagrįstomis pripažįstama 100 € išlaidų atlyginimas. Teismo posėdžiai užtruko maždaug 6,2 (2,2 + 4) val., pagal Rekomendacijų 9 p. skaičiuojamos 6 valandos. Esant vienos valandos maksimaliam atstovavimo teisme įkainiui 0,15 MMA, šios išlaidos negali priklausomai nuo teismo posėdžio laiko viršyti 300 Lt ( 1000 Lt 0,15x2) ir 621 Lt (1035 Lt x 0,15x4).Viso teismo posėdžių išlaidų 921 Lt ( 266,74 €), viso pirmos instancijos proceso išlaidų 1066,74 € ( 266,74+100+700).

40Vadovaudamasis CPK 268-270 str., teismas

Nutarė

41ieškinį atmesti.

42Priteisti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento R. M. ūkininko ūkiui atstovavimo išlaidų 1066,74 €.

43Priteisti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų 14,07 €.

44Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui pateikiant skundą apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas... 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos... 3. Neteisėtai išartos Žemosios Gervės upės apsauginės juostos. Vietomis jos... 4. Nupurkšta chemikalais Žemosios Gervės upės vaga, abu upės šlaitai ir... 5. Viso paskaičiuota žala yra lygi 419 182,93 Lt (396155 Lt + 14189.92 Lt +... 6. Atlikus neteisėtą medžių sunaikinimą, pažeisti ne tik Lietuvos... 7. Su ieškovo reikalavimais atsakovas, jo atstovas nesutiko ir prašė juos... 8. 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai,... 9. Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 Dėl saugotinų medžių ir... 10. Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 Dėl specialiųjų... 11. Tretysis asmuo Biržų rajono savivaldybės administracija prašė atmesti... 12. Vadovaujantis MĮ 6 straipsniu melioruotos žemės savininkai ar kiti... 13. Nacionalinė mokėjimų agentūra atsiliepime į ieškinį nurodė, jog... 14. Vadovaujantis CK 6.246 str., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 15. Ieškinys atmestinas.... 16. Ištyręs bylos įrodymus teismas nustatė, jog 2013 metų vasarą-rudens... 17. Atsakovo paaiškinimu nustatyta, jog šlaitų tvarkymo darbai – krūmų... 18. Darbai atlikti Žemosios Gervės upės šlaituose. Pagal Vandens įstatymo 4... 19. Biržų rajono savivaldybės apskaitoje ši Žemosios Gervės upės atkarpa... 20. Pagal MĮ 2 str. 5 d. melioracijos statiniai – melioracijai naudojami... 21. Dėl aukščiau pasakyto atliekant darbus upės šlaituose turėjo būti... 22. Tuo tarpu melioracijos įrenginio( griovio, kanalo ar pan.) tvarkymui... 23. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno... 24. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (registro... 25. AAĮ 4 str. skelbia, kad aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos... 26. Teismo vertinimu, upės šlaituose iškirtus saugotinus medžius, nupurškus... 27. Vienok, šio ginčo atveju matyti, jog ginčo objektu tapusią veiką atliko ne... 28. Viena būtinų civilinės atsakomybės sąlygų yra neteisėtų veiksmų... 29. Šio ginčo atveju, teismo vertinimu, neįrodyta, jog atsakovas būtų elgesis... 30. Tokias išvadas teismas daro vertindamas šias aplinkybes. Kaip nustatyta, R.... 31. Taigi, pagal nurodytą reglamentavimą leidžiamas tiek medžių ,augančių... 32. Pagal Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio... 33. Melioracijos įrenginiu tvarkymui netaikytinos Vyriausybės 1992 m. gegužės... 34. Ieškovas argumentuoja, jog žemės sklypų duomenyse nurodyta, jog juose... 35. Faktas, jog R. M. nutarimu administracinėje byloje yra nubaustas už veiksmų,... 36. Ieškovo nuoroda į gausią kasacinio teismo praktiką, kad asmens kaltė... 37. Apibendrinant pasakytą, atsakovui įrodžius, jog jis nekaltas dėl padarytos... 38. Ieškinį atmetus atsakovas turi teisę reikalauti jo patirtų atstovavimo... 39. Spręsdamas dėl jų dydžio pagrįstumo, teismas atsižvelgia į Teisingumo... 40. Vadovaudamasis CPK 268-270 str., teismas... 41. ieškinį atmesti.... 42. Priteisti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono... 43. Priteisti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono... 44. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka...