Byla 2-1788/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kelias“ ir N. S. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-633-278/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autotopus“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kelias“, N. S., trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Autotopus“ kreipėsi į teismą (bylos medžiaga su UAB „Kelias“ skundu, b. l. 2-9), prašydamas: 1) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Kelias“ ir N. S. 1 384 761,59 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Administratorius, įvertinęs po bankroto bylos UAB „Autotopus“ iškėlimo jam perduotus dokumentus, nustatė, kad pagal 2009-06-18 tarp „Swedbank lizingas“, UAB, UAB „Autotopus“ ir UAB „Kelias“ sudarytą sutartį Nr. 3030025 dėl teisių ir pareigų pagal Lizingo sutartį Nr. 3030025 perleidimo, UAB „Kelias perėmė“ iš UAB „Autotopus“ visas lizingo sutarties pagrindu kilusias teises ir pareigas. Sutarties 3.5 punkte numatyta, kad neišpirkta turto vertė yra 1 614 766,40 Lt. Pagal tą pačią dieną „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Kelias“ sudarytą įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT083347/ĮMS, įsiskolinimo dydis lizingo bendrovei sutarties pasirašymo metu yra 230 004,81 Lt. Ieškovo teigimu, nurodyti duomenys rodo, kad UAB „Autotopus“ pagal 2003-02-05 lizingo sutartį Nr. 3030025 sumokėjo „Swedbank lizingas“, UAB skirtumą tarp visos turto vertės ir UAB „Kelias“ įsiskolinimo – 1 384 761,59 Lt (1 614 766,40 Lt-230 004,81 Lt). Tačiau UAB „Kelias“, perimdamas visas teises ir pareigas pagal šią sutartį, nesumokėjo UAB „Autotopus“ jokio atlygio ir / ar kompensacijos. Tokiu būdu UAB „Autotopus“ ne tik prarado sumokėtas lėšas, bet ir neteko teisės įregistruoti nuosavybės teise lizinguojamą nekilnojamąjį turtą, kurio didžiąją dalį jau buvo išpirkusi. Tokio sandorio sudarymas yra nuostolingas ir priešingas įmonės veiklos tikslams (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p.), taip pat prieštarauja UAB „Autotopus“, kaip privataus juridinio asmens, veiklos tikslams pagal CK 1.82 str. 1 d., 2.34 str. 3 d., tarp kurių pagrindinis – pelno siekimas. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė dėl minėto sandorio patyrė finansinį nuostolį, kurio dydį ieškovas vertina 1 384 761,59 Lt suma, bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala ir ją atlyginti privalo nesąžiningai veikusios sandorio šalys – UAB „Autotopus“ buvęs vadovas N. S. ir vienintelė akcininkė UAB „Kelias“.

5Šio ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumos ribose atsakovams UAB „Kelias“ ir N. S. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančius atsakovams ir esančius pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, ieškinio suma yra labai didelė, todėl egzistuoja didelė rizika bei kyla realus pavojus, kad atsakovai, gavę ieškinį, imsis neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą – perleis savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėps, sunaikins, sužalos ar atliks kitus veiksmus, turinčius įtakos teismo sprendimo vykdymui bei teisėtų BUAB „Autotopus“, jos kreditorių teisių, interesų ir teisėtų lūkesčių užtikrinimui.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2014-07-30 nutartimi (bylos medžiaga su UAB „Kelias“ skundu, b. l. 42) ieškovo BUAB „Autotopus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo 1 384 761,59 Lt sumai atsakovams UAB „Kelias“ ir N. S. priklausantį ir pas juos ar pas trečiuosius asmenis esantį nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant - ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises. Nepakankant šio turto, nurodė areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovų bankų sąskaitose. Uždraudė areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises. Nustatė, kad atsakovams leidžiama areštuotas pinigines lėšas naudoti atsiskaitymui su ieškovu, o atsakovui UAB „Kelias“ ir darbo užmokesčio mokėjimui darbuotojams, privalomiems mokėjimams valstybės biudžetui ir įmokoms į valstybinio socialinio draudimo fondą. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad prašoma priteisti suma yra didelė, o atsakovai yra ne tik juridinis, bet ir fizinis asmuo, kas leidžia daryti prielaidą, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimo užtikrinimas yra susijęs su viešuoju interesu, kadangi ieškovas yra bankrutavusi bendrovė ir palankaus teismo sprendimo atveju iš priteistų lėšų būtų tenkinami įmonės kreditorių reikalavimai.

8III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9Atsakovas UAB „Kelias“ atskirajame skunde (bylos medžiaga su UAB „Kelias“ skundu, b. l. 48-54) prašo: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-07-30 nutartį; 2) pripažinti, kad ieškovą BUAB „Autotopus“ atstovaujančio bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo M. B. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir skirti jam 20 000 Lt baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nepagrįsta, paremta tik prielaida. UAB „Kelias“ turimo turto vertė yra daugiau kaip 20 kartų didesnė, nei ieškinio užtikrinimui areštuojama suma, bendrovės finansinė būklė yra stabili.
  2. Areštavus UAB „Kelias“ nekilnojamąjį turtą ar sąskaitas, sutrikdoma bendrovės veikla, dėl ko sutrinka ir atsiskaitymai su kreditoriais, valstybės biudžetu bei darbuotojais. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendrovė patiria ir kitų neigiamų padarinių: negali įvykdyti jau pasirašytų sandorių ir gauti pajamų, bankai reikalauja papildomos informacijos, ataskaitų apie bendrovės finansinę būklę, rengiamasi persvarstyti suteiktų paskolų sutarčių sąlygas, prekių ir paslaugų tiekėjai atsisako teikti prekes ir paslaugas be išankstinio apmokėjimo, bendrovė patiria žalą, dėl kurios reikš ieškinį.
  3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumą lemia akivaizdus ieškinio nepagrįstumas ir labai maža tikimybė, kad jis bus patenkintas. 2009-06-18 „Swedbank lizingas“, UAB, UAB „Autotopus“ ir UAB „Kelias“ sudaryta sutartis dėl teisių ir pareigų pagal 2003-02-05 lizingo sutartį Nr. 3030025 perleidimo, iš kurios ieškovas kildina prašomus atlyginti nuostolius, nepadarė žalos BUAB „Autotopus“ ir jos kreditoriams, priešingai, sudarė sąlygas išvengti galimų papildomų nuostolių – UAB „Kelias“ pagal minėtą sutartį perėmė įsipareigojimus iš viso 1 844 771,21 Lt sumai (įsipareigojimus 1 614 766,40 Lt sumai už neišpirktą turtą ir papildomai UAB „Autotopus“ įsiskolinimą UAB „Swedbank lizingas“ 230 004,81 Lt sumai), kai turto vertė sandorio sudarymo metu buvo 1 614 766,40 Lt. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinyje kaip savo gynimo būdą nurodo CK 6.66 ir 6 67 straipsnius, t. y. actio Pauliana institutą, ir administratoriui apie sutartį, iš kurios kildinama prašoma atlyginti žala, buvo žinoma jau 2011-11-28 (ataskaita už laikotarpį nuo 2011-03-11 iki 2011-12-08), o kreditoriams sandorių teisinis vertinimas buvo pateiktas 2012-11-23, ieškinys paduotas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, kurio ieškovas atnaujinti neprašo.

    10

  4. Administratorius, teikdamas ieškinį ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi kitų tikslų, galimai asmeninių, o ne realiai apginti kreditorių ir bankrutuojančios įmonės įstatymo saugomus interesus, t. y. elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Administratoriaus, kuriam keliami ypatingai aukšti reikalavimai, veiksmai turi įtakos UAB „Kelias“ veiklai ir patiriamai žalai, neatitinka civilinio proceso tikslų, todėl pripažintini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už ką administratoriui skirtina maksimali 20 000 Lt bauda (CPK 95 str. 2 d.).

11Atsakovas N. S. atskirajame skunde (bylos medžiaga su N. S. skundu, b. l. 1-7) prašo: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-07-30 nutartį; 2) pripažinti, kad ieškovą BUAB „Autotopus“ atstovaujančio bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo M. B. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir skirti jam 10 000 Lt baudą. Iš esmės pakartodamas atsakovo UAB „Kelias“ atskirajame skunde su preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimu, ieškinio senaties taikymu ir bankroto administratoriaus procesinio elgesio vertinimu susijusius motyvus, papildomai nurodo, kad ieškovo nurodomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą galintis nulemti objektyvusis požymis – didelė ieškinio suma – nėra pagrįstas. Ieškinyje nurodomas žalos dydis pagal pateiktus dokumentus paskaičiuotas neteisingai, nėra paremtas ekspertų ar specialistų paskaičiavimais, išvadomis. Jokių subjektyvių faktinių duomenų, kurios sudarytų prielaidas būsimo sprendimo neįvykdymo rizikai atsirasti, ieškovas nenurodo. Tuo tarpu nepagrįstai areštavus atsakovo N. S. nekilnojamąjį turtą ar sąskaitas pakertamas jo, kaip atsakingas pareigas UAB „Ekskomisarų biuras“ einančio asmens, pasitikėjimas bendradarbių tarpe, vadovų akivaizdoje, kredito įstaigose nebetaikomas joks kredito limitas.

12Trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepime į atsakovo UAB „Kelias“ atskirąjį skundą (bylos medžiaga su UAB „Kelias“ skundu, b. l. 112-113) prašo skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovas neįvykdė CPK 144 straipsnyje nustatyto imperatyvo tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimus. Tai akivaizdžiai įrodo ydingas ieškinio reikalavimų sumos apskaičiavimas. Sutartyje dėl teisių ir pareigų perleidimo yra nurodoma, kad likusi neišpirkta turto vertė sutarties sudarymo dieną yra 1 614 766,40 Lt, o tai reiškia, jog ieškovas turėjo prievolę sumokėti šią sumą, kuri neapima palūkanų, delspinigių ir kitų pagal lizingo sutartį mokėtinų sumų, lizingo bendrovei. Įsiskolinimo mokėjimo sutartimi UAB „Kelias“ įsipareigojo padengti 230 004,81 Lt dydžio ieškovo skolą lizingo bendrovei. Taigi sudarius sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo, ieškovas neteko 1 844 771,21 Lt dydžio turtinės prievolės lizingo bendrovei. Aplinkybę, kad ieškovas turėjo didelių įsiskolinimų lizingo bendrovei ir negalėjo tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, patvirtina minėta įsiskolinimo mokėjimo sutartis, taip pat bankroto bylos iškėlimo aplinkybės. Vienašališkai nutraukus lizingo sutartį ir perėmus turtą, jo realizuoti finansinio nuosmukio metu už didesnę kainą, nei ieškovų finansinių įsipareigojimų suma, buvo objektyviai neįmanoma. Vadinasi, teisių ir pareigų perleidimo sutarties sudarymas buvo naudingas tiek bankrutavusiai bendrovei, tiek jos kreditoriams. Itin didelės disproporcijos tarp daikto vertės rinkoje ir likusios nesumokėtų įmokų sumos, sudarančios prielaidas sandorio ir (ar) jos šalių pripažinimą nesąžiningais, ieškovas neįrodinėja.
  2. Pareikšdamas tikėtinai nepagrįstą ieškinį, be to, praleidus ieškinio senaties terminą, ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
  3. CPK nustatyto dydžio žyminis mokesti skatina ieškovus tinkamai įvertinti reiškiamo reikalavimo ir jo sumos pagrįstumą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio, kas eliminuoja riziką dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų neatgavimo. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, privalo įvertinti, ar ieškovo nurodyta ieškinio suma yra bent tikėtinai pagrįsta ir tinkamai apskaičiuota.
  4. Atsakovo UAB „Kelias“ turimo turto vertė bei aplinkybė, jog jis yra likvidus, rodo, kad atsakovui ieškinio suma atsakovui nėra didelė.

13Atsakovas N. S. atsiliepime į atsakovo UAB „Kelias“ atskirąjį skundą (bylos medžiaga su UAB „Kelias“ skundu, b. l. 119-121), prašo skundą tenkinti, iš esmės remiasi trečiojo asmens „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepime išdėstytais motyvais.

14Trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepime į atsakovo N. S. atskirąjį skundą (bylos medžiaga su N. S. skundu, b. l. 17-18) prašo skundą tenkinti, pakartoja su preliminaraus ieškinio vertinimu susijusius motyvus, išdėstytus atsiliepime į atsakovo UAB „Kelias“ atskirąjį skundą.

15Atsakovas UAB „Kelias“ atsiliepime į atsakovo N. S. atskirąjį skundą (bylos medžiaga su N. S. skundu, b. l. 17-18) prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad palaiko atsakovo poziciją, prašo remtis ir UAB „Kelias“ atskirajame skunde nurodytais motyvais.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirieji skundai iš dalies tenkintini.

18Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nepakankamai įvertino ginčo šalių interesų šioje pradinėje bylos stadijoje derinimo poreikį, būtinybę išlaikyti jų pusiausvyros principą, nevisiškai tinkamai įvertino galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymu sukeliamas pasekmes, todėl skundžiama nutartis iš dalies pakeistina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

19Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones

20Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai negalimas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kita būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui tikėtinumas ir jį pagrindžiančios aplinkybės.

21Apeliantų teigimu, ginčo atveju nėra nei vienos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui būtinos sąlygos. Pirma, ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Antra, nesama objektyviųjų ar subjektyviųjų faktinių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti prielaidą dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos buvimo. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais teiginiais.

22Analizuojant atskirųjų skundų ir apeliantų poziciją palaikančio trečiojo asmens atsiliepimo argumentus, kuriais ginčijamas ieškinio pagrįstumas bei tikimybė dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo, matyti, kad esminiai motyvai siejami su netinkamu ieškinyje prašomos atlyginti žalos paskaičiavimu, turinčiu reikšmės vertinant sandorio, iš kurio ieškovas kildina tokios žalos atsiradimą, (ne)nuostolingumą bei apeliantų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimą, taip pat su ieškinio senaties instituto taikymu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos keliamus klausimus laiko teisiškai neaktualiais skundžiamos teismo nutarties, kuria apeliantams taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Toks preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Tuo tarpu esamoje nagrinėjimo stadijoje teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, tik tuomet, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagristas materialinis teisinis reikalavimas. Ieškinio turinys bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad sandorio, dėl kurio, ieškovo vertinimu, bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai patyrė turtinę žalą, sudarymo metu apeliantas N. S., buvo įmonės vadovu, o apeliantas UAB „Kelias“ – vienintelis akcininkas. Abu turėjo atitinkamas pareigas įmonei ir (ar) jos kreditoriams (priklausomai nuo faktiškai atliekamų funkcijų), taigi netinkamas jų įgyvendinimas gali nulemti ginčo dėl civilinės atsakomybės jiems taikymo kilimą. Vadinasi, toks ieškovo reikalavimas, koks yra pareikštas šioje byloje, materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, todėl apeliantų skundų argumentai, kad ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir tikimybė, kad jis bus patenkintas, įvertinus ieškinio senaties taikymą pagrindžiančias aplinkybes, yra labai maža, atmestini.

23Dėl ieškinio sumos dydžio

24Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia priežastys, susijusios su byloje pareikštais materialiniais reikalavimais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarp šalių kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos sudaro prielaidas prezumpcijai, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo suma (1 384 761,59 Lt) apeliantui N. S., kaip fiziniam asmeniui, objektyviai yra pakankamai reikšminga. Tokiu atveju būtent atsakovui N. S. tenka pareiga įrodyti, kad pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 12 str., 178 str.). Tačiau jis, kritikuodamas skundžiamą nutartį, ieškinio sumos dydžio, sudariusio prielaidas jo turtui areštuoti, reikšmingumo net neginčija ir jokių objektyvių duomenų, kurie leistų susiformuoti priešingai, nei išvadai, nepateikė. Vadinasi, skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada apie pareikšto ieškinio sumos dydį, sudarantį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones N. S., šio apelianto atskirojo skundo argumentais nepaneigta.

25Apelianto UAB „Kelias“ su atskiruoju skundu teikiamame balanse už 2013 m. (bylos medžiaga su UAB „Kelias“ skundu, b. l. 60-60) užfiksuotų duomenų visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepašalina teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Bendrovės veikla jau 2012 m. buvo nuostolinga. 2013 m. nuostoliai išaugo, o nuosavas kapitalas sudarė mažiau nei ½ įstatinio kapitalo, kas liudija, kad finansinės padėties stabilumas, nesant įrodymų, jog buvo imtasi Akcinių bendrovių įstatyme numatytų priemonių šiais situacijai ištaisyti, abejotinas. Įrodymų, patvirtinančių, jog bendrovė disponuoja ženkliomis piniginėmis lėšomis, kuriomis galėtų padengti ieškinyje nurodytą sumą, teismui priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, byloje nesama. Pagal 2013 m. balansą pinigų ir pinigų ekvivalentų suma – 12 805 Lt, per vienerius metus gautinos sumos sudaro 3 774 377 Lt, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos viršija 20 mln. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstas prielaidas manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas turėtų galimybę perleisti savo turtą kitiems asmenims, prisiimti naujų prievolių arba užtikrinti jų įvykdymą disponuojamu turtu, kitaip jį apsunkinti, t.y. pakeisti status quo padėtį. Esant tokia situacijai, ir apelianto UAB „Kelias“ atskirojo skundo motyvai, susiję su apelianto finansiniais pajėgumais, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir ją panaikinti.

26Atsižvelgiant į apeliantų argumentus, susijusius su jų reputacijos pablogėjimu, pažymėtina, kad CPK 148 straipsnio 2, 3 dalių pagrindu apeliantai turi teisę pateikti ieškinio sumos užtikrinimo garantą ir prašyti teismo panaikinti jiems pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

27Dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties

28Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirųjų skundų argumentais dėl ekonomiškumo principo įgyvendinimo svarbos, siekiant užtikrinti, kad laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržytų nei vienos iš proceso šalių teisių daugiau, nei būtina jų taikymu siekiamam tikslui įgyvendinti. Net ir esant pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jos turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios mažiausiai varžo asmens, kuriam jos taikomos, veiklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nagrinėjamos situacijos ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifikos atsakovų daugeto atveju.

29Ieškovas pareiškė ieškinį dviem asmenims (fiziniam ir juridiniam), kildindamas jų pareigą atlyginti žalą bendrai (solidariai) iš šios žalos padarymo bendrais atsakovų veiksmais fakto. Iš teismui prieinamų Nekilnojamojo turto ir Turto arešto aktų registrų duomenų matyti, kad apeliantai disponuoja nekilnojamuoju bei kilnojamuoju turtu, kurio yra pakankamai ieškinio sumos užtikrinimui, todėl jų turtinių teisių ir piniginių lėšų areštas šioje ko konkrečioje situacijoje yra perteklinis. Šiame kontekste aktualu pažymėti, kad prievolės solidarumo atveju vieno skolininko nemokumas neįtakoja prievolės įvykdymo, kadangi prievolės įvykdymo galima reikalauti iš mokaus skolininko. Tokia išvadą suponuoja CK 6.6 straipsnio 7 dalyje įvirtinta teisės norma, nustatanti, kad tuo atveju, jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo tik vienas iš skolininkų, kiti skolininkai yra atleidžiami nuo jos vykdymo kreditoriui, nes tai įstatymų leidėjas laiko tinkamu pareigos kreditoriui atlikimu. Kita vertus, teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų. Stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas sudaro geresnes galimybes įvykdyti ir teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų, jeigu jis nagrinėjamoje byloje būtų priimtas ieškovo (apelianto) naudai.

30Apibendrindamas tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, tačiau pernelyg išplėtė jų taikymo apimtį. Todėl apeliantams taikyti apribojimai disponuoti turtinėmis teisėmis ir piniginėmis lėšomis panaikintini.

31Dėl ieškovui skirtinos baudos

32Tiek atskiruosiuose skunduose, tiek trečiojo asmens atsiliepimuose į skundus keliamas klausimas dėl baudos ieškovą atstovaujančio bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, remiantis CPK 95 straipsnio nuostatomis. Prašymas skirti baudą grindžiamas tuo, kad bankroto administratorius, teikdamas akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, be to, yra praleidęs ieškinio senaties terminą, ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galimai siekia asmeninių tikslų.

33Prašymai dėl baudos skyrimo atmestini. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis c.b. 3K-3-346/2012). Nagrinėjamu atveju tyčinis nesąžiningas ieškovo elgesys, nagrinėjant tokio pobūdžio procesinį klausimą – laikinųjų apsaugos priemonių instituto byloje taikymo poreikį - nenustatytas. Ieškovas pasinaudojo savo procesine teise prašyti ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o išvadai, kad šis prašymas yra aiškiai nepagrįstas ar kad juo buvo siekiama kitų tikslų, nesama jokių objektyvių duomenų, išskyrus apeliantų teiginius. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti argumentai, vertinant laikinųjų priemonių taikymo tikslingumą, paneigia ir teiginius, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesine teise kreiptis į teismą.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

35Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį iš dalies pakeisti.

36Panaikinti nutarties dalį, kuria pritaikytas atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kelias“, įmonės kodas 147044353, ir N. S., asmens kodas ( - ), turtinių teisių ir piniginių lėšų areštas.

37Kitoje dalyje Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Autotopus“ kreipėsi į teismą (bylos medžiaga su UAB... 5. Šio ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Panevėžio apygardos teismas 2014-07-30 nutartimi (bylos medžiaga su UAB... 8. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 9. Atsakovas UAB „Kelias“ atskirajame skunde (bylos medžiaga su UAB... 10.
  • Administratorius, teikdamas ieškinį ir prašydamas taikyti... 11. Atsakovas N. S. atskirajame skunde (bylos medžiaga su N. S. skundu, b. l. 1-7)... 12. Trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepime į atsakovo UAB... 13. Atsakovas N. S. atsiliepime į atsakovo UAB „Kelias“ atskirąjį skundą... 14. Trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepime į atsakovo N. S.... 15. Atsakovas UAB „Kelias“ atsiliepime į atsakovo N. S. atskirąjį skundą... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Atskirieji skundai iš dalies tenkintini.... 18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirųjų... 19. Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones ... 20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto... 21. Apeliantų teigimu, ginčo atveju nėra nei vienos laikinųjų apsaugos... 22. Analizuojant atskirųjų skundų ir apeliantų poziciją palaikančio trečiojo... 23. Dėl ieškinio sumos dydžio ... 24. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia priežastys,... 25. Apelianto UAB „Kelias“ su atskiruoju skundu teikiamame balanse už 2013 m.... 26. Atsižvelgiant į apeliantų argumentus, susijusius su jų reputacijos... 27. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties ... 28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirųjų skundų argumentais... 29. Ieškovas pareiškė ieškinį dviem asmenims (fiziniam ir juridiniam),... 30. Apibendrindamas tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 31. Dėl ieškovui skirtinos baudos ... 32. Tiek atskiruosiuose skunduose, tiek trečiojo asmens atsiliepimuose į skundus... 33. Prašymai dėl baudos skyrimo atmestini. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 35. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį iš dalies pakeisti.... 36. Panaikinti nutarties dalį, kuria pritaikytas atsakovų uždarosios akcinės... 37. Kitoje dalyje Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį...