Byla 1-94-966/2016
Dėl žalos atlyginimo, bet su juo susitikti nepavyko. Jis gyvena iš 250 Eur pensijos. Mano, kad civilinis ieškinys per didelis

1Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, Ingridai Pikusau, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajam J. G., kaltinamajam V. S., gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „( - )“ filialas Lietuvoje atstovams J. K., N. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2V. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 3 klasių išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis ( - ), Kauno apylinkės teismo 2015-11-24 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 1 d., perduodant laiduotojo G. G. atsakomybėn BK 40 str. pagrindais ir tvarka 1 metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta,

3kaltinamas pagal BK 281 str. 1 d.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5V. S. 2015 m. kovo 21 d. apie 12.00 val., ( - ) gatve vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybiniais numeriais ( - ) ir važiuodamas link ( - ) pr. ties sankryža su P. g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusio pėsčiojo J. G., jį parbloškė ir padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

6K. V. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną važiavo iki turgaus. Vairavo automobilį „Audi 80“. Jam važiuojant, prie parduotuvės „Norfa“ nepastebėjo pėsčiojo nukentėjusiojo, einančio per perėją ir jį partrenkė. Vairavo neatidžiai. Nukentėjusysis buvo sužalotas. Bandė su nukentėjusiuoju susitarti dėl žalos atlyginimo, bet su juo susitikti nepavyko. Jis gyvena iš 250 Eur pensijos. Mano, kad civilinis ieškinys per didelis.

7Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.). Nukentėjusysis J. G., laiduotojas G. G., draudimo bendrovės atstovė apklausti tik dėl civilinio ieškinio ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

8Nukentėjusysis J. G. parodė, kad pareiškęs civilinį ieškinį 157,36 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį palaiko. Kreipėsi į draudimą. Žalą sudaro – jo liga, vaistai ir kančia. Du kartus operavo gerklę. Buvo praskelta galva, nutrūkęs raištis, sužalotas kaklas, dantys išmušti. Ligoninėje gulėjo 3 mėnesius. Į kaklą įdėta metalinė plokštė, sunku nuryti maistą, labai skauda. Pastoviai vartoja vaistus. Pats savim pasirūpinti negali, padeda žmona ir sūnus. Kaltinamasis sumokėjo 100 Eur neturtinės žalos. Draudimas atlygino 44,49 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos. Sumažinus ieškinį sumokėtom sumom, reiškia – 112,87 Eur turtinei ir 1900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Papildomai nurodė, kad draudimas dar atlygino 420 Eur būsimoms dantų gydymo išlaidoms padengti.

9Draudimo bendrovės atstovė N. P. parodė, kad nukentėjusiajam 44,49 Eur turtinė ir 2000 Eur neturtinė žala atlyginta. Pozicija nepasikeitė. Įsipareigoja papildomai nukentėjusiajam išmokėti 420 Eur turtinei žalai (būsimoms dantų gydymo išlaidoms padengti) ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10Be kaltinamojo V. S. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

11Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad J. G. padaryta muštinė žaizda galvoje, kaklo slankstelių priekinio išilginio raiščio plyšimas su kaklo IV slankstelio panirimu, kairio žastikaulio lūžimas, dviejų dantų lūžimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 28).

12Pirminėje administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos medžiagoje Nr. 07-15-9161556 užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2015 m. kovo 21 d. apie 12.00 val. ( - ) g. sankryža, eismo įvykio schema patvirtina, kad eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje (b. l. 5-13).

13BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

14Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tik V. S. neteisėti veiksmai – KET 30 punkto, numatančio vairuotojui pareigą artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada) atsirasti, taigi tarp V. S. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. V. S. neatsargios formos kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 1 d.

15V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

16Teisiamojo posėdžio metu pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį V. S. pagal laidavimą (b. l. 117), byloje buvo apklaustas siūlomas laiduotojas G. G.. Prokurorė baigiamosiose kalbose prašė prašymą dėl laidavimo atmesti, nes nėra BK 40 str. visų nustatytų sąlygų.

17Pagal BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu galimas tik nustačius šiame straipsnyje nurodytų sąlygų visumą.

18Šiuo atveju, nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2 d., 281 str. 7 d.), jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį neturtinės žalos, tačiau nėra vienos iš laidavimo taikymo sąlygų: pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. 2K-P-85/2008 nurodė, kad svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; asmuo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pritaikius jam amnestiją arba suteikus malonę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39-1, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan.

20Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2015-11-24 nuosprendžiu V. S. BK 40 straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo (neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šoviniais), išaiškinto 2015-11-02. Šiame nuosprendyje konstatuotą nusikaltimą padarė 2015-03-21, t. y. dar prieš priimtą nuosprendį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už 2015-11-02 padarytą nusikaltimą. Todėl teismas nesivadovauja BK 40 straipsnio 7 dalimi ir nedaro išvados, kad ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti. Kita vertus, teismui nagrinėjant bylą, teisinės pasekmės, kilusios dėl 2015-11-02 padaryto nusikaltimo, dar nėra pasibaigusios, nes dar nėra praėję vieneri metai nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos. Tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę. Taip pat neigiamai kaltinamąjį apibūdina ir tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, taip pat už KET pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 34-35). Taigi, pirmosios būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos nėra. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo prašymu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas pažymi ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu.

21Bausmės skyrimas

22Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. S. padarė neatsargų nusikaltimą, veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma. V. V. S. asmenybę pažymėtina, kad jis veikos padarymo metu nebuvo teistas (b. l. 36), baustas administracine tvarka (b. l. 34-35), VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos ir priklausomybės ligų skyriaus įstaigoje neužregistruotas (b. l. 33), pensininkas, gauna neįgalumo pensiją. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą V. S. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda (BK 47 str. 3 d. 5 p.). Vertinant tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo J. G. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, V. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi, eismo įvykį kaltinamasis sukėlė būdamas blaivus, tik dėl nepakankamo savo atidumo, kaltinamasis yra garbaus amžiaus, bei tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jam taikyti BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas sprendžia, kad specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas kaltinamajam V. S. yra netikslingas ir nepadės įgyvendinti jam paskirtos bausmės paskirties.

23Kadangi šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taikytinos BK 641 str. nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

24V. S. kardomoji priemonė nepaskirta, laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

25Dėl civilinio ieškinio

26Nukentėjusysis J. G. civiliniu ieškiniu prašo jo naudai priteisti 5000 Eur dydžio patirtą neturtinę žalą ir 157,36 eurų turtinę žalą iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „( - )“ filialas Lietuvoje ir kaltinamojo V. S., bendroje sumoje – 5157,36 Eur (b. l. 54-57, 58-65).

27Nukentėjusysis ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad dėl ilgo gydymosi patyrė išlaidų medikamentams pirkti bei kelionės į gydymo įstaigas išlaidų. Be to jis eismo įvykio metu nukentėjo ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Kaltinamojo veiksmai sukėlė jam daug skausmo ir neigiamų dvasinių išgyvenimų. Po eismo įvykio jis tris mėnesius gulėjo ligoninėje, patyrė dvi operacijas, jam buvo operuotas kaklas, įdėta metalinė plokštelė, išmušti du dantys. Išleistas iš ligoninės jis visiškai negalėjo ir šiuo metu iš dalies negali savarankiškai savimi pasirūpinti, priklausomas nuo kitų žmonių, jam turi padėti sūnūs, buvusi sutuoktinė, jam sunku ryti maistą, negali pakelti rankos, bijo, kad vėl nelūžtų, nes jau katą buvo lūžę pakartotinai, nes jis kažkiek fiziškai padirbo, nuo ilgo gulėjimo ligoninėje atsirado pragula ant kojos, kurią jis gydo iki šiol. Iki įvykio sveikata buvo gera, tik jis serga cukralige, širdies ritmas sutrikęs.

28Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Automobilis, kurį vairuodamas V. S. padarė eismo įvykį, draustas draudimo bendrovės AAS „( - )“ filiale Lietuvoje. Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, o šiuo atveju draudiko – AAS „( - )“ filialo Lietuvoje pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties ir ji ribojama draudimo išmokos dydžiu.

29Byloje yra pateiktas draudimo bendrovės rašytinis paaiškinimas, kad 2016-01-11 nukentėjusiajam J. G. yra išmokėta 3000 Eur neturtinei žalai ir 464,49 Eur turtinei žalai kompensuoti (b. l. 149-150, 152). Rašte nurodyti kompensuotos turtinės žalos (464,49 Eur) ir neturtinės žalos (3000 Eur) dydį pagrindžiantys argumentai.

30Byloje nustatyta, kad V. S., vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. ( - ) ir važiuodamas link ( - ) pr. ties sankryža su P. g., pažeidė KET, dėl ko kilo eismo įvykis ir dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. G. sveikata. Specialisto išvada nustatyta, kad J. G. padaryta muštinė žaizda galvoje, kaklo slankstelių priekinio išilginio raiščio plyšimas su kaklo IV slankstelio panirimu, kairio žastikaulio lūžimas, dviejų dantų lūžimai.

31Nors nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą, t. y. išlaidos kurui bei medikamentams sudaro 157,36 eurų, tačiau kartu su ieškiniu pateikė kuro bei medikamentų įsigijimo kvitus tik 124,75 eurų sumai: 9,91 eurų sumą patvirtinantį kuro įsigijimo kvitą (b. l. 63) bei 114,84 eurų sumą patvirtinančius vaistų įsigijimo kvitus (b. l. 63-63). Iš pateiktų vaistų įsigijimo kvitų matyti, kad buvo įsigyti vaistiniai preparatai: Otipax (ausų lašai), 3,96 Eur, kuriuos nukentėjusysis nurodė lašinęs dėl ausų skausmo po gerklės operacijos, Nutridrink braškių skonio specialus medicininės paskirties dietinis maistas, 10,57 Eur, kurį nukentėjusysis nurodė turėjęs gerti gulėdamas ligoninėje, Dolobene gel, 9,48 Eur, T. F., 19,67 Eur, Melobax, 1,90 Eur, Orfarin, 1,93 Eur, Arcoxia, 8,87 Eur bei Altajaus mumijo tabletės, 5,00 Eur, viso 61,38 eurų sumai. Šie medikamentai yra susiję su patirta trauma ir potrauminiu gydymu, taip pat nukentėjusysis pagrindė 9,91 eurų išlaidas kurui, todėl teismas sprendžia, kad šioje dalyje (71,29 eurų) ieškinys pagrįstas. J. G. draudimo bendrovė 2015-08-20 išmokėjo 44,49 Eur turtinės žalos, kurią sudaro sveikatos sutrikdymą atitinkančių medikamentų įsigijimas pagal pateiktus čekius ir išlaidų transportui (degalams) kompensavimas (b. l. 73-74), todėl iš civilinio atsakovo priteistina likusi neišmokėta suma – 26,80 eurų turtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo naudai, kadangi ši suma neviršija civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokos dydžio. Iš vaistų pirkimo kvitų matyti, kad be kitų medikamentų, aukščiau nurodytos išlaidos susidarė ir dėl vaistų, kurie nėra tiesiogiai susiję su patirta trauma, pirkimu, t. y. buvo įgyti vaistai Metforal, Diaprel (diabetui, kuriuo nukentėjusysis serga, gydyti), Cordarone, homeopatiniai vaistai (vaistai širdžiai), Intac RollnCitrone (gliukozė), Hypromeloza (akių lašai, kuriuos nukentėjusysis nurodė lašinęsis ir iki eismo įvykio), žaizdų perrišimo bei antibakteriniai preparatai po pakartotinės traumos bei infekcijos dėl intraveninio kateterio – tvarstis, vandenilio peroksidas, Laevomecoli, Cefadroxil (pirktas Biodroxil), todėl likusioje dalyje bei dalyje, kurioje ieškinys nepagrįstas jokiais įrodymais, civilinis ieškinys atmestinas.

32Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, kuris pasireiškia kaip fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės, tai be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai, kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti atlikus operacijas ar taikant kitus gydymo metodus.

33Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialaus toks moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Pažymėtina, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.

34Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 580 Eur iki 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-292/2014). Tai reiškia, jog pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose yra priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra prašoma šioje byloje. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

35Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas –muštinė žaizda galvoje, kaklo slankstelių priekinio išilginio raiščio plyšimas su kaklo IV slankstelio panirimu, kairio žastikaulio lūžimas, dviejų dantų lūžimai. Po eismo įvykio nukentėjusysis buvo gydytas stacionare nuo 2015-03-21 iki 2015-04-09, atlikta C4-C5 slankstelių spondilodezė, pritaikytas minkštas kaklo įtvaras, kairiojo žastikaulio osteosintezės operacija (plokštelės, sraigtai), veido ir žandikaulio chirurgo konsultacija, rekomenduota protezavimas, reabilitacija, po išrašymo nustatyta tęsti imobilizaciją minkštu kaklo įtvaru dvi savaites, peties įtvaru tris savaites, vengiant žasto kėlimo su apkrova (b. l. 62, 134-135). Taigi neabejotina, kad nukentėjusysis dėl šių sužalojimų patyrė rankos, kaklo, galvos, dantų, skausmus ne tik iš karto po įvykio, bet ir šiuo metu, jis patyrė nepatogumus – rankos ir kaklo judesiai išlieka riboti, jam reikalinga pastovi artimųjų priežiūra, lankymasis pas gydytojus, laukia dantų protezavimas, akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis ne tik iš karto po sužalojimo negalėjo, bet ir šiuo metu iš dalies negali savarankiškai savimi pasirūpinti, yra priklausomas nuo kitų žmonių, dėl to patyrė ir patiria negatyvius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, todėl teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

36Taip pat, vertinant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į jau minėtas aplinkybes bei susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, bet ir į jau minėtus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinamojo turtinę padėtį – jis yra senatvės pensininkas, pragyvena iš nedidelės pensijos, nesunkias nusikalstamos veikos pasekmes – padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas nukentėjusiajam ir nukentėjusiojo ginamų pažeistų vertybių specifiką, kaltės formą (kaltinamasis sąmoningai nesiekė kitam asmeniui sužaloti sveikatą ir dėl to sukelti jai fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir nepatogumus). Taip pat teismas įvertina ir kaltinamojo V. S. padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. į tai, kad padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo ypatingai šiurkštus – vairuotojas nebuvo išgėręs, neviršijo greičio, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga. Pagal byloje esančius medicininius dokumentus taip pat nustatyta, kad bendrą J. G. sveikatos būklę įtakojo ne tik įvykio metu patirti sužalojimai, bet ir lėtiniai degeneraciniai pakitimai bei pakartotinai patirta kairio žastikaulio trauma, jam nesilaikant paskirto režimo, lėmusi kaulinių fragmentų pasislinkimą bei osteosintezės plokštelės migravimą, dėl ko nukentėjusysis turėjo antrą operaciją bei dar kartą buvo hospitalizuotas, t. y. jis po pirminės traumos ligoninėje gydėsi ne tris mėnesius, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, o nuo 2015-03-21 iki 2015-04-09, tik pakartotinai hospitalizuotas dėl pakartotinės traumos 2015-05-11 – 2015-05-29 (b. l. 62, 138). Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, vertinama tik pirminė eismo įvykio metu patirta trauma, po kurios nors ir tikėtini liekamieji potrauminiai reiškiniai, jų išraiška nukentėjusiajam nepatyrus pakartotinės traumos būtų ne tokia ryški.

37Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo, reikalavimų, taip pat prieštaraujanti sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams bei teismų praktikai panašiose bylose, todėl mažintina iki 3300 eurų. Kadangi civilinis atsakovas atlygino nukentėjusiajam 3000 eurų (b. l. 93-94, 149-150, 152, 152), nukentėjusysis bei kaltinamasis patvirtino, kad kaltinamasis yra atlyginęs 100 Eur neturtinės žalos, todėl iš civilinio atsakovo priteistina likusi neišmokėta suma – 200 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo naudai, kadangi ši suma neviršija civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokos dydžio. Nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl nustatyti didesnį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą, nėra įstatyminio pagrindo.

38Daiktinių įrodymų byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra.

39Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

Nutarė

40V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., ir paskirti jam 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.

41Vadovaujantis BK 641 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.

42Į. V. S. per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

43Kardomosios priemonės neskirti.

44Nukentėjusiojo J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš civilinio atsakovo AAS „( - )“ filialo Lietuvoje 26,80 Eur (dvidešimt šešis eurus 80 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo J. G. naudai.

45Likusioje dalyje nukentėjusiojo J. G. civilinį ieškinį atmesti.

46Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, sekretoriaujant Rasai... 2. V. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos... 3. kaltinamas pagal BK 281 str. 1 d.... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. V. S. 2015 m. kovo 21 d. apie 12.00 val., ( - ) gatve vairuodamas automobilį... 6. K. V. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną važiavo... 7. Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad... 8. Nukentėjusysis J. G. parodė, kad pareiškęs civilinį ieškinį 157,36 Eur... 9. Draudimo bendrovės atstovė N. P. parodė, kad nukentėjusiajam 44,49 Eur... 10. Be kaltinamojo V. S. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta... 11. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad J. G. padaryta... 12. Pirminėje administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos medžiagoje Nr.... 13. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 14. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tik V. S.... 15. V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai... 16. Teisiamojo posėdžio metu pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį V. S.... 17. Pagal BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų... 18. Šiuo atveju, nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. 2K-P-85/2008 nurodė,... 20. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Kauno... 21. Bausmės skyrimas ... 22. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. S. padarė neatsargų... 23. Kadangi šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir... 24. V. S. kardomoji priemonė nepaskirta, laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.... 25. Dėl civilinio ieškinio... 26. Nukentėjusysis J. G. civiliniu ieškiniu prašo jo naudai priteisti 5000 Eur... 27. Nukentėjusysis ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad dėl ilgo gydymosi... 28. Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl... 29. Byloje yra pateiktas draudimo bendrovės rašytinis paaiškinimas, kad... 30. Byloje nustatyta, kad V. S., vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr.... 31. Nors nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą, t. y. išlaidos kurui bei... 32. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą, teismas... 33. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250... 34. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų... 35. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveiktos... 36. Taip pat, vertinant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į... 37. Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė... 38. Daiktinių įrodymų byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra.... 39. Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313... 40. V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1... 41. Vadovaujantis BK 641 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti... 42. Į. V. S. per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti... 43. Kardomosios priemonės neskirti.... 44. Nukentėjusiojo J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš... 45. Likusioje dalyje nukentėjusiojo J. G. civilinį ieškinį atmesti.... 46. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...