Byla 3K-3-529/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. V. kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei „Šiaulėnų statyba“ dėl žalos atlyginimo sužalojus sveikatą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas L. V. pagal 2004 m. spalio 5 d. darbo sutartį pradėjo dirbti pas atsakovą - žemės ūkio bendrovėje „Šiaulėnų statyba“ - staklininku. Pradėdamas dirbti jis neturėjo 18 metų amžiaus, nebuvo instruktuotas ir apmokytas. Trečiąją darbo dieną medžio pjaustymo staklėmis skersuojant (skersai pjaustant) lenteles, ruošinys susiskersavo ir kairė ranka pakliuvo į pjūklo zoną, traumuodama kairės rankos plaštaką. Dėl patirtos traumos ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus.

5Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 5394,17 Lt žalos atlyginimo už trejus metus, 269,71 Lt palūkanų, skaičiuojant nuo 2007 m. spalio 7 d., ir mokant kas mėnesį po 149,84 Lt periodinių išmokų iki darbingumo procento pasikeitimo, šią sumą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo ieškinio pareiškimo padavimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

7Radviliškio rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 3600 Lt neturtinę žalą; likusią ieškinio dalį atmetė.

8Teismas nustatė, kad žala ieškovo sveikatai padaryta jam vykdant darbines pareigas. Ieškovas neteko 50 proc. darbingumo. Kadangi įvykis buvo pripažintas draudiminiu, tai ieškovui nuo susižalojimo dienos iki 2005 m. balandžio 14 d. buvo mokama ligos pašalpa, nuo 2005 m. balandžio 15 d. iki 2008 m. balandžio 28 d. paskirta ir iki šiol mokama netekto darbingumo kompensacija, taip pat neįgaliojo šalpos pensija. Negautos pajamos ieškovui yra kompensuojamos, todėl teismas jo reikalavimą priteisti iš atsakovo 5394,17 Lt žalos atlyginimo už trejus metus ir 149,84 Lt periodinių išmokų atmetė kaip nepagrįstą.

9Radviliškio rajono apylinkės prokuratūra, tyrusi įvykį ir nutarimu nutraukusi ikiteisminį tyrimą, konstatavo, kad įstatymų nereglamentuojama, kokiomis papildomomis apsauginėmis priemonėmis turėjo būti uždengtos staklės, kad jomis būtų galima naudotis pagal paskirtį. Staklės apsaugotos apsauga iš viršaus, jos darbinis - pjaunamasis - paviršius yra apačioje, kurį uždengus, būtų neįmanoma dirbti. Jei šis plotas būtų uždengtas slankiojančia apsauga, tai nebūtų apsaugoję nuo nelaimingo atsitikimo, nes, pasak ieškovo, sužalojimas įvyko susiskersavus ruošiniui, t. y. pjovimo metu. Teismas darė išvadą, kad šie argumentai iš esmės paneigia 2004 m. gruodžio 10 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytus pažeidimus, jog esą diskinis pjūklas nebuvo visiškai uždengtas apsaugų.

10Staklininko saugos ir sveikatos instrukcijos 1.4 punkte nustatyta, kad staklininko darbus leidžiama atlikti ne jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Įvykio dieną ieškovui buvo 17 metų. Pažymėta, kad atsakovas, paskirdamas 18 metų nesulaukusį asmenį dirbti prie pavojingo įrenginio, pažeidė minėtą instrukcijos punktą, todėl iš dalies atsakingas už ieškovo susižalojimą.

11Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgta į tai, kad atsakovas instruktavo ieškovą dėl darbo saugos, ieškovui iki 18 metų amžiaus buvo likę tik keli mėnesiai, atsakovas priėmė į darbą ieškovą norėdamas suteikti jam galimybę užsidirbti. Teismas atsižvelgė ir į ieškovo neatsargumą - ieškovas dirbdamas pažeidė Staklininko saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimus. Pažymėta, kad ieškovas dėl nelaimingo atsitikimo darbe patyrė didžiulį fizinį skausmą, palyginti ilgai gydėsi, apie mėnesį jam buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai, būdamas jauno amžiaus tapo neįgalus.

12Atmetant ieškovo reikalavimą priteisti 5 proc. metines palūkanas, konstatuota, kad neturtinės žalos priteisimą sprendžia teismas, todėl prievolė atsiras tik įsiteisėjus teismo sprendimui.

13Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 13 d. sprendimu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą iš dalies pakeitė: priteistą ieškovui neturtinės žalos atlyginimą padidino iki 12 000 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

14Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl neturtinės žalos dydžio. Spręsta, kad aplinkybė, jog darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, konstatuota 2004 m. gruodžio 10 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 02, kuriame nurodyta, jog nelaimingas atsitikimas, sukėlęs ieškovo sveikatos sužalojimą, įvyko dėl to, kad darbo priemonės neatitiko saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų ir taip buvo pažeisti Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.8 punkto reikalavimai ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo 2004 m. lapkričio 17 d. pažymoje Nr. V7-1285 apie traumos sunkumą nurodyta, kad ieškovui diagnozuota kairės plaštakos dalinė amputacija medžio apdirbimo staklėmis, ši trauma priskiriama prie sunkių.

15Kolegija kritiškai įvertino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad remiantis Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, yra paneigiami 2004 m. gruodžio 10 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyti pažeidimai. Pažymėta, kad prokuratūros nutarimu nustatytos aplinkybės nėra įtrauktos į aplinkybių sąrašą, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

16Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2006 m. balandžio 28 d. iki 2008 m. balandžio 28 d. yra išdavusi ieškovui neįgaliojo pažymėjimą, iš kurio matyti, kad jam nustatytas 50 proc. darbingumo netekimas. Ieškovui buvo padarytas sunkus savo laipsniu ir pobūdžiu sveikatos sutrikdymas, jis nuo 2004 m. spalio 7 d. iki 2005 m. balandžio 14 d. gydėsi, patyrė fizinį skausmą, būdamas jauno amžiaus tapo neįgalus, patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės yra tęstinės, ilgalaikės, iki galo nepašalinamos, truksiančios visą gyvenimą. Tai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nevisavertiškumo jausmą. Po patirtos traumos pablogėjo ieškovo galimybės susirasti gerai apmokamą darbą, atsirado neigiamų pasekmių bendraujant su bendraamžiais. Atsižvelgiant į teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, ginamos vertybės specifiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuota, kad priteistos neturtinės žalos atlyginimas didintinas.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą bei Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priteistą neturtinę žalą padidinti iki 60 000 Lt.

19Kasatorius nurodo, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo pasekmės ir jo įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Medikai traumą įvertino kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirtos traumos diagnozuota kairės plaštakos dalinė amputacija, kasatoriui padarytas sunkus savo laipsniu ir pobūdžiu sveikatos sutrikdymas. Kasatorius nuo 2004 m. spalio 7 d. iki 2005 m. balandžio 14 d. gydėsi, patyrė daug fizinio skausmo, būdamas nepilnametis tapo neįgalus, patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės yra tęstinės, ilgalaikės, iki galo nepašalinamos, truksiančios visą gyvenimą. Tai sukėlė kasatoriui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nevisavertiškumo jausmą, jam pasidarė sunku bendrauti su bendraamžiais. Teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Nurodoma, kad kasatorius yra tik iš dalies nedarbingas, tačiau šiuo metu nedirba ir darbo neieško, taip pat nenori įsigyti profesijos ir mokytis.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teisimo argumentai ir išaiškinimai

23Ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė priteisti dėl sveikatos sužalojimo patirtą turtinę žalą bei neturtinėms teisėms ir interesams padarytą žalą – neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei nebūtų sužalotas. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatyme įtvirtinta piniginė satisfakcija kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Ieškovas nurodo, kad neturtinę žalą, sužalojus sveikatą, jis patyrė dėl sunkaus savo laipsniu ir pobūdžiu sveikatos sutrikdymo, ilgai trukusio gydymo, fizinių skausmų ir dvasinių išgyvenimų, nes būdamas nepilnametis tapo neįgalus, patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės tęstinės, ilgalaikės, iki galo nepašalinamos, truksiančios visą gyvenimą. Tai skatina jam nevisavertiškumo jausmus, trukdo bendrauti su bendraamžiais. Atsižvelgdamas į visa tai, ieškovas nurodo padarytos 60 000 Lt neturinės žalos dydį. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatyme (CK 6.250 straipsnis) nenustatyta, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (žr., pvz., jau nurodytą nutartį, bylos Nr. 3K-3-450/2006). Medikai nukentėjusiojo nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtą traumą įvertino kaip sunkų kūno sužalojimą. Nukentėjusysis dėl sužalojimo ilgai gydytas, patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės tęstinės, ilgalaikės, iki galo nepašalinamos, truksiančios visą gyvenimą.

25Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, įvertintas priežastinis ryšys tarp darbdavio veiksmų (neveikimo) jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas vykdymo aspektu ir kilusių neigiamų pasekmių. Remiantis Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, tai reiškia, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis remiasi kasacinis teismas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), patvirtina, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl darbdavys turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnis). Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jis nepažeidė Darbo saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų, todėl nėra kaltas dėl kilusių neigiamų padarinių ieškovo sveikatai, dėl pakenkimo kuriai įrodinėjama padaryta ir neturtinė žala. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, 71 punkte nustatyta, kad valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) įmonės vadovo, darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai pareiškimais gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui. (N-)1 formos aktas, surašytas asmeniui, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbe, nustatyta tvarka nenuginčytas, o jame esantys sprendimai dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) patvirtina, kad nelaimingą atsitikimą lėmė konstatuoti darbo saugos reikalavimų pažeidimai. Pažymėtina, kad būtent šis aktas, kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, o ne ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai dėl baudžiamojo persekiojimo procedūrų nutraukimo, turi lemiamą reikšmę vertinimams, buvo ar ne pažeistos Darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su neigiamais padariniais sveikatai.

26Pažymėtina, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Apeliacinės instancijos teismas pagal konstatuotą byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą bei ginamų vertybių specifiką neturtinės žalos dydį nustatydamas 12 000 Lt nurodė, kad tokia žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

27Kasacinis teismas su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutinka. Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo maksimų turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų, kaip tam tikrų definicijų, suvokimo pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Štai bylose dėl neturtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimo darbe atveju, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 25 000, 50 000 Lt (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007; 2006 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. J. v. UAB „Rejona“, bylos Nr. 3K–3–540/2006). Tai suponuoja, kad esminiai nukrypimai nuo nurodytų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžininguumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 2 punktas).

28Iš dalies patenkinus kasacinį skundą, didintina ir iš atsakovo valstybei priteistino žyminio mokesčio suma iki 1500 Lt.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu L. V. iš ŽŪB „Šiaulėnų statyba“ priteista neturtinės žalos atlyginimo suma padidinta iki 12 000 Lt (dvylikos tūkstančių litų), pakeisti ir L. V. iš ŽŪB „Šiaulėnų statyba“ priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 50 000 Lt (penkiasdešimties tūkstančių litų).

31Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria iš ŽŪB „Šiaulėnų statyba“ valstybei priteista 360 Lt (trys šimtai šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir iš ŽŪB „Šiaulėnų statyba“ valstybei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų).

32Kitą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas L. V. pagal 2004 m. spalio 5 d. darbo sutartį pradėjo dirbti pas... 5. Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 5394,17 Lt žalos atlyginimo... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 7. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu... 8. Teismas nustatė, kad žala ieškovo sveikatai padaryta jam vykdant darbines... 9. Radviliškio rajono apylinkės prokuratūra, tyrusi įvykį ir nutarimu... 10. Staklininko saugos ir sveikatos instrukcijos 1.4 punkte nustatyta, kad... 11. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgta į tai, kad... 12. Atmetant ieškovo reikalavimą priteisti 5 proc. metines palūkanas,... 13. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 14. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo... 15. Kolegija kritiškai įvertino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad... 16. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės... 19. Kasatorius nurodo, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Nurodoma, kad... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teisimo argumentai ir išaiškinimai... 23. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė priteisti dėl sveikatos... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis... 25. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į žalą... 26. Pažymėtina, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas... 27. Kasacinis teismas su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutinka.... 28. Iš dalies patenkinus kasacinį skundą, didintina ir iš atsakovo valstybei... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 31. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 32. Kitą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...