Byla 2A-381-343/2007

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų: Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovės Z. L. atstovui R. L. , atsakovo Kauno rajono savivaldybės atstovei V.Guogienei, Kauno apskrities viršininko administracijos atstovui R.Šeškui, trečiajam asmeniui D. Ž. , jos atstovei adv. Živilei Urbonavičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų Kauno rajono savivaldybės, Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-0121-97/2006 pagal ieškovės Z. L. ieškinį atsakovams Kauno rajono savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, D. Š. , A. D. , N. R. , P. G. A., V. B. , V. T. , I. A. , A. B. teisių perėmėjai L. V. , S. R. , J. A. , J. Č. , A. K. , Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tretiesiems asmenims- J. R. , D. Ž. , M. R. , A. S. R., A. S. R. dėl sprendimų panaikinimo, pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, senaties termino atnaujinimo, ir trečiųjų asmenų - D. Ž. , M. R. ieškinį atsakovams - Kauno rajono savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, D. Š. , A. D. , N. R. , P. G. A., V. B. , V. T. , I. A. , A. B. teisių perėmėjai L. V. , S. R. , J. A. , J. Č. , A. K. , Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir tretiesiems asmenims - J. R. , A. S. R., A. S. R. dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą,

Nustatė

3Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 45-55, t.7) prašė: panaikinti 1991 m. rugsėjo 19 d. Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos 1 šaukimo 8 sesijos sprendimo "Dėl sklypų tvirtinimo gyvenamųjų namų statybai " 23 p., 36 p., 57 p.; panaikinti 1991 metų spalio 24 d. Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos 1 šaukimo 9 sesijos sprendimo "Dėl sklypų skyrimo" 20 p., 22 p., 30 p., 33 p., 36 p., 41 p., 43 p., 53 p.; panaikinti 1991 metų liepos 10 d. Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos 1 šaukimo 5 sesijos sprendimo "Dėl žemės sklypo išskyrimo individualiai statybai dalyje dėl žemės sklypo išskyrimo J. A. ; pripažinti niekiniais Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos 1 šaukimo 8 sesijos 1991-09-19 sprendimu išrašus, kuriuose nurodyta, kad šios sesijos sprendimu N. R. gyvenamojo namo statybai paskirta 0,15 ha žemės sklypas Nr. 214 ( - ), A. D. 0,15 ha žemės pasodybinis sklypas ( - ) sklypo Nr. 213, D. Š. 0,15 ha žemės pasodybinis sklypas ( - ) sklypo Nr. 212.; 1-ojo šaukimo 9 sesijos Kauno rajono Samylų apylinkės Tarybos 1991-10-24 sprendimu išrašus, kuriuose nurodyta, kad šios sesijos sprendimu A. B. paskirtas 0,15 ha žemės sklypas Nr. 248 ( - ), S. R. paskirtas 0,15 ha žemės sklypas Nr. 249 ( - ), I. A. paskirtas 0,15 ha žemės sklypas Nr. 259 ( - ), J. Č. paskirtas 0,15 ha žemės sklypas Nr. 244 ( - ), V. T. paskirtas 0,15 ha žemės sklypas Nr. 257 ( - ), P. G. A. paskirtas 0,15 ha žemės sklypas Nr. 215 ( - ), V. B. paskirtas 0,15 ha žemės sklypas Nr. 235 ( - ), A. K. paskirtas 0,15 ha žemės sklypas Nr. 252 ( - ); 1991-07-10 Kauno rajono Samylų apylinkės 1-ojo šaukimo Tarybos 5 sesijos sprendimo įrašą, kuriame nurodyta, kad J. A. paskirtas 0,15 ha žemės sklypas Nr. 247 ( - ); panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo 1998-04-22 Nr.52/6657 4 punktą: " Nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį - 1,36 ha žemės (vertė - Lt), - ha miško (vertė -Lt) - ha vandens telkinio (vertė - Lt) - bus atkurtos vėliau šiomis sąlygomis: sudarant kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą"; pripažinti negaliojančiomis: 1992-08-10 Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį tarp Kauno rajono valdybos ir Š. D., A. dėl pirkimo 0,15 ha žemės sklypo Nr. 212, esančio Kauno rajone, ( - ); 1992-07-07 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tarp Kauno rajono valdybos ir D. A., R. dėl pirkimo 0,15 ha žemės sklypo Nr. 213, esančio Kauno rajone, ( - ); 1992-07-07 Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį tarp Kauno rajono valdybos ir R. N., A. dėl pirkimo 0,15 ha žemės sklypo Nr. 214, esančio Kauno rajone, ( - ); 1992-07-30 Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį tarp Kauno rajono valdybos ir A. P. G., A. dėl pirkimo 0,15 ha žemės sklypo Nr. 215, esančio Kauno rajone, ( - ); 1992-07-10 Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį tarp Kauno rajono valdybos ir B. V. , J. dėl pirkimo 0,15 ha žemės sklypo Nr. 235, esančio Kauno rajone, (duomenys neskelbtini); 1993-04-26 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tarp Kauno rajono valdybos ir J. Č. , J. dėl pirkimo 0,15 žemės sklypo Nr. 244, esančio Kauno rajone, ( - ); 1992-07-10 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tarp Kauno rajono valdybos ir J. A. , I. dėl pirkimo 0,15 ha žemės sklypo Nr. 247, esančio Kauno rajone, ( - ); 1992-07-23 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tarp Kauno rajono valdybos ir A. B., J. dėl pirkimo 0,15 ha žemės sklypo Nr. 248, esančio Kauno rajone, ( - ); 1992-07-10 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tarp Kauno rajono valdybos ir S. R., S., dėl pirkimo 0,15 ha žemės sklypo Nr.249, esančio Kauno rajone, ( - ); 1992-07-08 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tarp Kauno rajono valdybos ir I. A. , M., dėl pirkimo 0,15 ha žemės sklypo Nr.259, esančio Kauno rajone, ( - ); 1992-07-10 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tarp Kauno rajono valdybos ir V. T. , A., dėl pirkimo 0,15 ha žemės sklypo Nr. 257, esančio Kauno rajone, ( - ); taikyti restituciją: grąžinti 1,65 ha žemės, esančios Kauno rajone, ( - ) į valstybinį žemės fondą; iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės) priteisti D. Š. , A. D. , N. R. , P. G. A., V. B. , J. Č. , J. A. , A. B. , S. R. , I. A. , V. T. po 37,95 Lt; iš Kauno apskrities viršininko administracijos priteisti minėtiems asmenims po 3,00Lt; įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją nedelsiant atkurti S. R. , S., nuosavybės teises į 1,36 ha žemės, grąžinant natūra žemę buvusioje vietoje ( - ), Kauno rajone; pripažinti, kad ieškinio senaties terminas dėl 1991 m. rugsėjo 19 d. Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos 1 šaukimo 8 sesijos sprendimo "Dėl sklypų tvirtinimo gyvenamųjų namų statybai " 23 p., 36 p., 57 p. panaikinimo ir šio sprendimo išrašų pripažinimo niekiniais, 1991 metų spalio 24 d. Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos 1 šaukimo 9 sesijos sprendimo "Dėl sklypų skyrimo" 20 p., 22 p., 30 p., 33 p., 36 p., 41 p., 43 p., 53 p. panaikinimo ir šio sprendimo išrašų pripažinimo niekiniais, 1991 metų liepos 10 d. Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos 1 šaukimo 5 sesijos sprendimo "Dėl žemės sklypo išskyrimo individualiai statybai dalyje dėl žemės sklypo išskyrimo J. A. panaikinimo ir šio sprendimo išrašo pripažinimo niekiniu, Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo 1998-04-22 Nr.52/6657 4 punkto panaikinimo ir 1992-08-10 Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties tarp Kauno rajono valdybos ir Š. D. , A., 1992-07-07 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties tarp Kauno rajono valdybos ir D. A. , R., 1992-07-07 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties tarp Kauno rajono valdybos ir R. N. , A., 1992-07-30 Žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties tarp Kauno rajono valdybos ir A. P. G., A., 1992-07-10 Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties tarp Kauno rajono valdybos ir B. V. , J., 1993-04-26 Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties tarp Kauno rajono valdybos ir J. Č. , J., 1992-07-10 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties tarp Kauno rajono valdybos ir J. A. , I., 1992-07-23 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties tarp Kauno rajono valdybos ir A. B. , J., 1992-07-10 Žemės sklypo pirkimo pardavimo-sutarties tarp Kauno rajono valdybos ir S. R. , S., 1992-07-08 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties tarp Kauno rajono valdybos ir I. A. , M., 1992-07-10 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties tarp Kauno rajono valdybos ir V. T. , A., pripažinimo negaliojančiomis praleistas dėl svarbios priežasties ir terminą atnaujinti; priteisti 7183,05 Lt bylinėjimosi išlaidų.

4Tretieji asmenys D. Ž. ir M. R. patikslintu ieškiniu (b.1.56-67, t.7) prašė, be ieškovės nurodytų reikalavimų, įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją nedelsiant atkurti J. R. , S. nuosavybės teises į 2,41 ha žemės, grąžinant natūra žemę buvusioje vietoje ( - ), Kauno rajone.

5Ieškovė Z. L. nurodė, kad jos senelis, S. R. , iki nacionalizacijos valdė 11.30 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Kauno r. Senelis turėjo tris sūnus, vienas iš jų, buvo ieškovės tėvas, S. R. ir jam atiteko 3,76 ha žemės. Šioje žemėje yra išlikusi sodyba, priklausiusi seneliui. 1998-04-22 Kauno apskrities viršininko įsakymu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,41 ha žemės. Buvo pažymėta, kad likęs 1,36 ha žemės plotas bus grąžintas vėliau pagal antrą etapą. 1997-07-01 buvo priimtas LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo papildymas ir pažymėta, kad prie išlikusių sodybų turi būti suteikta ne mažiau 3 ha žemės. 1999 m ieškovė parašė pareiškimą dėl 0,59 ha žemės grąžinimo prie sodybos. 1999 m. rugpjūčio mėn. minėtas plotas buvo ieškovei pamatuotas, sukalti riboženkliai, abrisą sudarė S.. Šia žeme ieškovė naudojasi iki šios dienos. 2000 m. pavasarį ieškovė Agrarinės reformos tarnyboje sužinojo, kad jokia žemė nebus grąžinama, nes yra paskirti sklypai. 2000-05-19 pakėlus archyvinius dokumentus, buvo rasta Samylų apylinkės tarybos sprendimai, kad išskirti sklypai atsakovams. Tada ieškovė kreipėsi į administracinį teismą.

6Atsakovas Kauno rajono savivaldybė su pareikštais ieškovės Z. L. ir trečiųjų asmenų reikalavimais nesutiko, nurodė, kad Samylų apylinkės tarybos sprendimai yra priimti vadovaujantis tuo metu galiojusiu Savivaldos įstatymu, kurio 11 punktas numatė, kad galima skirti individualius sklypus. Konstitucinis teismas yra pripažinęs, kad jei negalima atkurti nuosavybės teisių natūra, galima gauti kompensaciją ir tai neprieštaraus nuosavybės teisių neliečiamumui ir nuosavybės gynimo principams.

7Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija nesutiko tik su teismo išvadomis, ginčo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Atstovas paaiškino, kad sklypai individualiai statybai buvo išskirti, tačiau, kaip nustatė specialiosios tarnybos, dokumentai buvo netinkamai įforminti. Atsakovai P. G. A. , V. T. , S. R. , J. Č. , J. A. su patikslintais ieškiniais nesutiko.

8Kauno rajono apylinkės teismas 2006-12-21 sprendimu (b.l. 88-100, t.7) ieškovės Z. L. ieškinį ir trečiojo asmens D. Ž. ir M. R. ieškinį su savarankiškais reikalavimais patenkino pilnai. Teismas nustatė, kad 1998-04-22 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendime Nr.52/6657, atkuriant ieškovės Z. L. tėvui S. R. nuosavybės teises į 2,41 ha natūra, nebuvo nurodyta kokiu būdu bus atkurta nuosavybės teisė į 1,36 ha plotą. ( - ) kadastrinėje vietovėje prie S. R. grąžinto 2,41 ha žemės sklypo yra galimybė suprojektuoti ir grąžinti likusį 1,36 ha žemės plotą, nes šiuo metu jis nėra užstatytas ar kitaip pagal įstatymą užimtas, kad būtų galima minėtą 1,36 ha plotą pripažinti valstybės išperkama žeme. Teismas padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad sklypai individualių gyvenamųjų namų statybai D. Š. , skl. Nr. 212 , A. D. , skl. Nr. 213, N. R. , skl. Nr. 214, P. G. A. skl. Nr. 215, V. B. , skl. Nr. 235, J. Č. , skl. Nr. 244, J. A. , skl. Nr. 247, A. B. , skl. Nr. 248, S. R. , skl. Nr. 249, I. A. , skl. Nr. 259, V. T. , skl. Nr. 257, A. K. , sklypo Nr. 252, buvo paskirti buvusio savininko S. R. žemėje, nes skiriant žemės sklypus individualiai statybai Samylų apylinkės Tarybos 1991-09-19 1 šaukimo 8 sesijos ir 1991-10-24 1 šaukimo 9 sesijos sprendimuose nenurodyti paskirtų sklypų individualiai statybai numeriai. Darant minėtų ( - ) apylinkės Tarybos sprendimų išrašus, be teisinio pagrindo, sklypų numeriai buvo nurodyti. Teismas taip pat nustatė, jog ginčijamais sprendimais sklypai individualiai statybai buvusio savininko S. R. žemėje negalėjo būti paskirti, kadangi dėl ( - ) išplėtimo projektavimo darbų Samylų apylinkės Taryba sprendimą priėmė 1991-10-24 1 šaukimo 9 sesijoje. ( - ) gyvenvietės generalinis planas, patvirtintas 1990-05-23, Teritorijų planavimo registre neįregistruotas. Buvusio savininko S. R. žemės sklype ( - ) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte nėra suprojektuotų jokių sklypų individualiai gyvenamųjų namų statybai. Iš bylos duomenų teismas padarė išvadą, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo Kauno rajono valdyba nebuvo nustačiusi ieškovei suteikiamo neatlygintinai naudojamo žemės sklypo dydžio, ribų ir pan., nebuvo priėmusi sprendimo, dėl kurios nors dalies žemės sklypo paėmimo į valstybinį žemės fondą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės tėvui nuosavybės teisės į žemę atkūrimo klausimo nebuvo galima išspręsti dėl nuo pretendentės priklausančių priežasčių. Todėl teismas padarė išvadą, kad Kauno apskrities viršininko administracija nerūpestingai, neatidžiai ir nesilaikydama teisės aktų reikalavimų sprendė nuosavybės teisės į žemę ieškovei atkūrimo klausimą, jo išsprendimo niekaip nederino su ginčijamo žemės sklypo suteikimu atsakovams ir taip pažeidė įstatymo saugomas pretendento į nuosavybės teisės atkūrimą teises. Teismo nuomone, tai, jog nėra teisinio pagrindo priskirti valstybės išperkamos žemės kategorijai buvusio savininko S. R. 1,36 ha žemės dalį, patvirtina aplinkybė, kad 1992-02-04 Kauno rajono valdybos Potvarkiu Nr.25 patvirtinti Samylų apylinkės ( - ) gyvenvietės neprivatizuojami 45 ha dydžio plotai (b.l. 187, t. 3) buvo panaikinti Kauno rajono valdybos 1992-10-29 Potvarkiu Nr.52 7 (b.l. 8, t.3), pripažįstant, kad tvirtinant neprivatizuojamus plotus buvo pažeisti buvusių žemės savininkų interesai ir įstatymų reikalavimai. Teismas nusprendė, jog yra pagrindas panaikinti ginčijamus Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais ginčijamo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, nes įsigaliojus LR žemės reformos įstatymui 1991-07-25 Nr. 1-1607, žemės pardavimas turėjo būti vykdomas šio įstatymo normų nustatyta tvarka, vadovaujantis žemės reformos žemėtvarkos projektais. Teismas nustatė, jog ( - ) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte ginčo sklypai nėra suprojektuoti. Teismas padarė išvadą, jog sutartys yra negaliojančios ir dėl to, kad jos nepatvirtintos notariškai ir neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Teismas nusprendė, kad ieškinio senaties terminas dėl žemės sklypų pirkimo- pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis turi būti atnaujintas, kadangi apie šias sutartis ir apie tai, kad šios sutartys pažeidžia ieškovės ir trečiojo asmens teises, jos sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, kai Kauno apskrities viršininko administracija galutinai sutikslino duomenis apie žemės sklypus, kurie yra skirti ginčo žemėje. Teismas pripažino, kad terminas apskųsti 1991 m. rugsėjo 19 d. Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos 1 šaukimo 8 sesijos sprendimo "Dėl sklypų tvirtinimo gyvenamųjų namų statybai " 23 p., 36 p., 57 p. ir šio sprendimo išrašus, 1991 metų spalio 24 d. Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos 1 šaukimo 9 sesijos sprendimo "Dėl sklypų skyrimo" 20 p., 22 p., 30 p., 33 p., 36 p., 41 p., 43 p., 53 p. ir šio sprendimo išrašus, 1991 metų liepos 10 d. Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos 1 šaukimo 5 sesijos sprendimo "Dėl žemės sklypo išskyrimo individualiai statybai” dalį dėl žemės sklypo išskyrimo J. A. ir šio sprendimo išrašą, praleistas dėl svarbių priežasčių, nes 1991 m. rugsėjo 19 d. Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos 1 šaukimo 8 sesijos sprendimą ieškovė gavo 2000 m. gegužės 29 d. Šiuos aktus 2000-06-14 ieškovė apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui nepraėjus LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytam 30 dienų terminui. Kiti paminėti administraciniai aktai ir jų išrašai buvo pateikti teismui ir dėl jų nuginčijimo pareikšti teismui jau nagrinėjant šią civilinę bylą teisme, kada ieškinio senaties terminas, vadovaujantis LR CK 1.130 straipsnio 1 dalimi, jau buvo nutrauktas. Dėl minėtų aplinkybių teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas, taikydamas dvišalę restituciją, žemės ginčo sklypų vertei nustatyti rėmėsi Žemės sklypų įkainojimo aktais ir verte, nurodyta sklypų skyrimo bylose.

9Apeliaciniu skundu (b.l. 103-109, t.7) atsakovas Kauno rajono savivaldybė prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2006-12-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti kaip nepagrįstus ir paduotus praleidus senaties terminą. Apelianto nuomone, teismas privalėjo taikyti administracinių aktų panaikinimui ieškinio senatį, bet netaikė. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl Savivaldybės reikalavimo taikyti ieškinio senatį administraciniams aktams ir sandoriams. Tai pažeidžia CPK 259 straipsnį. Savivaldybės pozicija buvo išsakyta ne tik posėdžio metu (b.l. 82, t.7), bet ir Savivaldybės 2004-12-09 atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškininį (b.l. 46-49, t.6). Posėdžio metu buvo pažymėta, kad ieškovė yra praleidusi specialųjį 30 dienų sprendimo apskundimo terminą, reglamentuojamą LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje. Tai, kad praleistas ieškininės senaties terminas, pripažino ir ieškovės atstovo išsakyta pozicija teismo posėdžio metu (b.l. 77, t.7), kad senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti. Atsakovo nuomone, praleistas ir bendrasis 3 metų (CK 84 str., 1964 m.) ieškinio senaties terminas dėl sutarčių, sudarytų su Kauno rajono valdyba ir atsakovais, nes dar 1995-11-23 (b. l. 70, t.1 ) ieškovė dalyvavo nustatant žemės gretimybes ir sužinojo, kad žemė yra paskirta atsakovams individualiai statybai. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės 1995-11-23 raštas Kauno apskrities viršininko administracijos agrarinės reformos tarnybai, prašant atlikti tik dalinį nuosavybės teisių atstatymą į tėvo S. R. žemę (2,43 ha), o likusią - 1,36 ha palikti ateičiai (b.l. 97, t.1). Ieškovė 2003-08-20 ieškinyje (b.l. 39-46, t.3) nurodė, kad ankstesniuose posėdžiuose dalyvavę Kauno apskrities viršininko administracijos atstovai teigdavo, kad nuosavybės teisių į 1,36 ha žemės natūra atstatyti nėra galimybės, kadangi šiuose plotuose išskirstyti sklypai. Nors ieškinyje nurodoma, kodėl praleistas ieškinio senaties terminas skųsti KAVA 1998-04-22 sprendimo Nr. 52/6657 4 punktą, ieškovė nurodo, kad apie galimybę traktuoti šį punktą, kaip pagrindą nuosavybės teises į likusį 1,36 ha žemės dalį atkurti kitu būdu nei natūra, sužinojo tik Kauno apygardos teisme 2003-06-05. Teismas dėl ieškinio senaties taikymo KAVA įsakymui nepasisakė, nors ieškovė (b.l. 39, t.7) yra teigusi, kad KAVA įsakymas tuo metu, t. y. administracinio akto priėmimo metu, tenkino. Ieškovė 1998 metais galėjo reikšti ieškinį dėl KAVA įsakymo. Šių įrodymų neištyrimas yra akivaizdus procesinis pažeidimas, kas yra prielaida nepagrįstam teismo sprendimo priėmimui. Teismas sprendime nurodė, kad terminas apskųsti Samylų apylinkės tarybos sprendimus, kuriais buvo suteikti žemės sklypai atsakovams (fiziniams asmenims), praleistas dėl svarbios priežasties, nes ieškovė 1991 m. rugsėjo 19 d. sprendimą gavo tik 2000 m. gegužės 29 d. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Analogiška norma buvo ir 1964 m. CK 86 straipsnyje. Todėl sprendžiant, kada apie pažeistą teisę sužinojo ieškovas, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. Tai akivaizdžiai įrodo minimi dokumentai - (1 t. b. 1. 70, 97, 192; 3 t. b. 1. 21-24). Tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai atstatė ieškinio senaties terminą be tam svarbių motyvų. Teismas laikė pagrindu ieškinio senačiai atnaujinti tai, kad apie Samylų apylinkės tarybos sprendimus ieškovė sužinojo tik 2000 m. gegužės 29 d., nors ieškovė apie tai, kad ginčo žemė užimta individualiais sklypais, jau žinojo anksčiau (1995 m.). Atsakovo nuomone, senaties terminą akivaizdžiai praleido ir tretysis asmuo D. Ž. . D. Ž. apie tai, kad natūra žemė bus grąžinta tik jei bus laisva, tapo žinoma, kai Kauno apskrities viršininko administracija 1999-07-29 raštu Nr. RŽ-841 apie tai informavo. Todėl Pagal CK 1.31 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Kauno rajono savivaldybė ir atsakovai (fiziniai asmenys) bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti ieškinio senatį, o jos taikymas yra pagrindas ieškinį atmesti. Teismas sprendime pažymėjo, kad sklypai individualiai statybai skyrimo metu nebuvo suprojektuoti. Tai neatitinka byloje esantiems įrodymams, nes Kauno rajono valdyba 1991-05-23 potvarkiu Nr. 131 buvo patvirtinusi ( - ) gyvenvietės generalinį planą (b.1. 72, t.2), pagal kurį buvo skiriami sklypai atsakovams. Samylų apylinkės taryba turėjo teisę skirti sklypus individualiai statybai ir tai neprieštaravo Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsniui (LR Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 10.6.1. punktas nutraukė žemės sklypų skyrimą iki 1993-03-15 kaimo vietovėse). S. R. pareiškimą atkurti nuosavybės teises į žemę pateikė tik 1991-11-12 (b.l. 35, t.1), t. y. jau esant administraciniam aktui, kuris apsprendė ginčo žemės statusą.

10Apeliacinius skundu (b.l. 110-115, t.7) atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – restituciją taikyti Kauno apskrities viršininko administracijos pasiūlytu būdu, ieškinio reikalavimą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos įpareigojimo nedelsiant atkurti nuosavybės teises palikti nenagrinėtu. Atsakovo nuomone, Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria taikoma restitucija nepagrįsta, ją priimant teismas pažeidė procesines teisės normas, įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai taikė LR civilinio kodekso X skyriaus normas. Pagal Lietuvos Respublikos Lito komiteto 1992 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 2 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinųjų pinigų - talonų įvedimo ir rublių išėmimo iš apyvartos" 4 punktą ir Rublių išėmimo iš apyvartos Lietuvos Respublikos tvarkos ir sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Banko valdybos 1992 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 695, 2 punktą gyventojų rubliniai indėliai asmeninėse sąskaitose po 1992 m. rugsėjo 30 d. buvo perrašyti į laikinuosius pinigus - talonus. Nuo 1993 m. birželio 25 d. pagal Lietuvos Respublikos Lito komiteto 1993 m. birželio 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinųjų pinigų - talonų išėmimo iš apyvartos" 5 ir 6 punktus gyventojų indėliai bankuose buvo perrašyti iš laikinųjų pinigų - talonų į litus santykiu 100 su 1(100 laikinųjų pinigų - talonų su 1 litu). Būtent minėti teisės aktai reglamentuoja rublių perskaičiavimo į litus santykį. Nėra jokio teisės akto, kuris numatė pinigų keitimo tvarką, kad vienas rublis atitinka vieną litą. Šioje byloje Kauno rajono apylinkės teismas sprendimu ginčo žemę gražino valdyti valstybei, o atsakovai D. Š. , A. D. , N. R. , P. G. A. , V. B. , J. Č. , J. A. , L. V. , S. R. , I. A. , V. T. nebuvo pripažinti turtą įgijusiais sąžiningais asmenimis CK 1.80 straipsnio 4 dalies ar CK 4.96 straipsnio prasme, todėl, nesant pagrįstų išimtinių aplinkybių, dėl kurių restitucijos natūra žemės atžvilgiu taikymas konkretaus ginčo atveju prieštarautų sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams ir turėtų būti pakeistas ekvivalento mokėjimu pinigais. Tokios mokėjimo priemonės kaip valstybės vienkartinės išmokos bei tikslinės kompensacijos, kuriomis atsakovai D. Š. , A. D. , N. R. , P. G. A. , V. B. , J. Č. , J. A. , L. V. , S. R. , I. A. , V. T. mokėjo už ginčo žemę, nuo 1999 m. sausio 1 d. neteko galios pagal Lietuvos Respublikos 1995 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. 1-916 „Dėl valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo" bei 1995 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 435 „Dėl valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų, esančių gyventojų investicinėse sąskaitose, deponavimo tvarkos patvirtinimo", dėl ko atlikti restituciją natūra šiuo atveju neįmanoma, todėl konstatuotina, kad restitucija valstybės vienkartinių išmokų bei tikslinių kompensacijų atžvilgiu turi būti taikoma sumokant ekvivalentą pinigais. Ką ir numato sprendime minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis Nr. 3K-7-608/2003 civilinėje byloje Marijampolės rajono prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginant valstybės ir S. R. Š. bei O. S. interesus, atsakovai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Marijampolės apskrities viršininko administracija ir kt. Tačiau teismas vadovaudamasis šia nutartimi netinkamai apskaičiavo taikomą ekvivalentą pinigais. Nustatant atsakovams D. Š. , A. D. , N. R. , P. G. A., V. B. , J. Č. , J. A. , L. V. , S. R. , I. A. , V. T. grąžintų valstybės vienkartinių išmokų bei tikslinių kompensacijų piniginį ekvivalentą pagal CK 6.147 straipsnį, šios mokėjimo priemonės piniginis ekvivalentas yra užfiksuotas žemės pirkimo-pardavimo sutarčių 2 punkte, kurio b papunktyje nurodoma, kad visą parduodamos žemės kainą atsakovai sumoka valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Apelianto nuomone, už valstybei valdymui grąžintą 0,15 ha žemės sklypą kiekvienam atsakovui grąžintinų valstybės vienkartinių išmokų bei tikslinių kompensacijų piniginis ekvivalentas yra 37 Lt 95 ct. Pirmos instancijos teismas savo sprendime dėl restitucijos taikymo nepagrįstai iš Kauno apskrities viršininko administracijos priteisė grąžintinus pinigus atsakovams. Vadovaujantis CK X skyriaus normomis, restitucija taikoma tarp šalių. Atsakovai 1992-1993 m. D. Š. , A. D. , N. R. , P. G. A. , V. B. , J. Č. , J. A. , L. V. , S. R. , I. A. , V. T. ginčo pirkimo-pardavimo sutartis sudarė su Kauno rajono valdyba ir jai sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. O apskritys atsirado vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. 1-711 „Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo" priimtu 1994 m. gruodžio 20 d. Todėl taikant restituciją, pinigai turi būti priteisti iš Kauno rajono savivaldybės. Kauno apskrities viršininko administracija mano, kad Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria Kauno apskrities viršininko administracija įpareigota nedelsiant atkurti S. R., S. nuosavybės teises į 1,36 ha žemės ir J. R. , S. nuosavybės teises į 2,41 ha žemės, grąžinant natūra žemę buvusioje vietoje ( - ), Kauno rajone, nepagrįsta, ją priimant teismas pažeidė procesines teisės normas, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad atitinkamos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų pateikimo dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" numatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimas atliekamas per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinimo akte. Kauno apskrities viršininko administracija negali nedelsiant atkurti nuosavybės teisių. To nenumato joks teisės aktas, todėl reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtu.

11Atsiliepime į Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą (b.l. 121-123, t.7) atsakovė Kauno rajono savivaldybė apeliacinį skundą laiko iš dalies pagrįstu. Kauno rajono savivaldybė sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad pagal teisės aktus, investicinių čekių panaudojimo valstybės turtui privatizuoti terminai yra pasibaigę, o patys investiciniai čekiai netekę galios, jie nekeičiami į jokias valstybės (savivaldybės) obligacijas ir į grynuosius pinigus neperskaičiuojami. Taip pat sutinka su Kauno apskrities viršininko administracijos paskaičiavimu, kad grąžintinų valstybės vienkartinių išmokų bei tikslinių kompensacijų piniginis ekvivalentas yra 37,95 Lt. Kauno rajono savivaldybė nesutinka su atsakovo KAVA apeliacinio skundo motyvu, jog restitucija nepagrįstai taikyta KAVA atžvilgiu. Įsigaliojus LR apskrities valdymo įstatymui, savivaldybėms deleguotos valstybės funkcijos buvo perduotos apskričių valdytojams. Tai įrodo apelianto pareigą restitucijos taikymo atveju.

12Atsiliepime į Kauno rajono savivaldybės apeliacinį skundą (b.l. 124-130, t.7) tretieji asmenys D. Ž. ir M. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2006-12-21 sprendimą. Apie pažeistas teises D. Ž. ir M. R. sužinojo tik jas 2004 metais įtraukus į šios civilinės bylos nagrinėjimą. Teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Tretieji asmenys D. Ž. ir M. R. prašo atmesti ir Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą (b.l. 136-141, t.7), mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog Kauno apskrities viršininko administracija nerūpestingai, neatidžiai ir nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, sprendė nuosavybės teisių atkūrimo klausimą. Teismas pagrįstai įpareigojo nedelsiant spręsti nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo klausimą, bei tinkamai taikė dvišalę restituciją.

13Atsiliepime į apeliacinius skundus (b.l. 133-135, t.7) ieškovė Z. L. nesutinka su atsakovų apeliaciniais skundais. Jos nuomone, Kauno rajono apylinkės teismo pritaikytas restitucijos būdas yra teisingesnis ir labiau atitinka LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nei atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos apeliaciniame skunde siūlomas restitucijos būdas. Ieškovė laiko nepagrįstu apeliacinio skundo motyvą, jog apie pažeistas teises ji žinojo nuo 1995 m. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog žemės sklypų ribos nepaženklintos, žemės sklypai naudojimui neperduoti, atsakovų nenaudojami, sklypuose statybos nepradėtos, žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartys viešajame registre neįregistruotos, ( - ) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte buvusio savininko R. S. žemės sklype nėra pažymėta jokių sklypų individualiai gyvenamųjų namų statybai, nuo 1999-12-15 dalį ginčo žemės (0,60 ha) naudoja ieškovė pagal žemės sklypo ribų nustatymo paženklinimo lauke abrisą. Todėl ieškovės nuomone, joks protingas ir apdairus žmogus negalėtų suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Kauno rajono valdyba neturėjo teisės 1992 - 1993 sudaryti ginčijamų žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarčių, kadangi 1991-06-18 įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 12 straipsnis nenumatė, kad žemė, naudojama gyvenamajai statybai, yra priskirtina valstybės išperkamai žemei.

14Apeliaciniai skundai atmestini.

15Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Dėl Kauno rajono savivaldybės apeliacinio skundo.

17Kolegija atmeta visus Kauno rajono savivaldybės argumentus dėl to, kad apylinkės teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties ir tuo pagrindu neatmetė ieškinio bei trečiųjų asmenų ieškinio, nes ieškinio senaties terminus teismas atstatė. Kauno rajono savivaldybė nurodo, kad ieškovė dalyvavo nustatant sklypų gretimybes ir sužinojo, kad sklypai paskirti individualiai statybai 1995 11 23, todėl ieškinio senaties terminai buvo atstatyti nepagrįstai.

18Su tokiais motyvais kolegija nesutinka. Kauno rajono savivaldybė pagrindu panaikinti sprendimą ir ieškinį bei trečiųjų asmenų ieškinius atmesti nurodo vieną – nepagrįstai atstatytas ieškinio senaties terminas. Kolegija sprendžia, kad ieškinio senaties terminas atstatytas pagrįstai, nes iš bylos duomenų matyti, kad netgi ir teismui prireikė ne vienerių metų, kad išsiaiškinti, kas kada, kokių dokumentų pagrindu išparceliavo ieškovės seneliui priklausiusią žemę, ieškinys buvo tikslinamas priklausomai nuo gaunamų dokumentų. Kolegija sprendžia, kad ieškovė, neturėdama skundžiamų sprendimų, nutarimų, pirkimo – pardavimo sutarčių nuorašų, negalėjo pagrįstai manyti, kad jos teisės yra pažeistos. Kolegijos vertinimu apylinkės teismas, atstatydamas ieškinio senaties terminą, nepažeidė ir protingumo bei teisingumo, sąžiningumo principų. Niekas neginčija, kad ginčo žemė nuosavybės teise priklausė ieškovės seneliui. Ši jo žemė nėra užimta, atsakovai, nors ir nuosavybės teise įsigijo tą žemę 1992-1993 metais, tačiau jos pagal tikslinę paskirtį nenaudojo, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų įstatymo prasmė ir yra ta, kad savininkui turi būti sugrąžinamas turtas natūra jeigu tai tik yra įmanoma ir esant tokiam savininko pageidavimui. Ginčo žemės savininko paveldėtojai pageidauja žemę susigrąžinti natūra, žemė nėra užstatyta ar paimta visuomenės tikslams, nei ieškovė, nei tretieji asmenys niekuomet nebuvo gavę dokumentų, kurių pagrindu ginčo žemė buvo išparceliuota, nuorašų. Pažymėtina ta aplinkybė, kad naujieji ginčo žemės savininkai apeliacinių skundų netgi nerašė, todėl kolegija daro išvadą, kad jie sutinka su apylinkės teismo išvada, kad žemė turi būti sugrąžinta teisėtiems jos savininkams. Todėl kolegija atmeta visus Kauno rajono savivaldybės argumentus, kuriais ginčijamas reikalavimas dėl ieškinio senaties termino atstatymo. Svarbi yra ir ta aplinkybė, kad atsakovė ginčija sprendimą, tačiau jos materialinis teisinis suinteresuotumas dėl sprendimo panaikinimo yra neaiškus, nes sprendimu yra panaikinti sandoriai, kuriais ginčo žemė buvo tapusi fizinių asmenų nuosavybe, t.y. nuosavybės ginčijamu sprendimu neteko būtent fiziniai asmenys, kurie skundo nerašė, ginčo žemė grąžinta į valstybinį žemės fondą, ją valdys Kauno apskrities viršininko administracija.

19Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl Savivaldybės reikalavimo taikyti ieškinio senatį administraciniams aktams ir sandoriams. Tai pažeidžia CPK 259 straipsnį. Su šiuo argumentu kolegija nesutinka, nes teismas ieškinio senaties terminą atnaujino, o CPK 259str. numato, kad teismas bylą išsprendžia priimdamas sprendimą ir kad sprendimas skelbiamas Lietuvos respublikos vardu. Būtent tai apylinkės teismas ir padarė: bylą išsprendė priimdamas sprendimą, sprendimą paskelbė Lietuvos Respublikos vardu.

20Apeliantas ginčija ir sprendimo dalį, kuria panaikintas KAVA įsakymas tuo pagrindu, kad yra praleistas senaties terminas jį ginčyti. Su šiuo skundo argumentu kolegija nesutinka dėl dviejų priežasčių: pirma, KAVA šios sprendimo dalies neginčija, todėl kolegija sprendžia, kad su sprendimo dalimi, kuria yra panaikintas KAVA įsakymas sutinka. Antra, nepaneigtas ieškovės teiginys, kad ji apie galimybę traktuoti šį punktą, kaip pagrindą nuosavybės teises į likusį 1,36 ha žemės dalį atkurti kitu būdu nei natūra, sužinojo tik Kauno apygardos teisme 2003-06-05, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad terminas nėra praleistas.

21Kolegija pažymi, kad visi apelianto argumentai dėl to, kad turi būti taikytas ieškinio senaties terminas ir kad ieškinio senaties terminas nepagrįstai atnaujintas yra nepagrįsti, nes užsitęsęs bylos nagrinėjimas, aplinkybė, kad klausimą tyrė įvairios instancijos, patvirtina, kad buvo painu susigaudyti įvairių dokumentų gausoje, nuspręsti kokie aktai pažeidžia teises, juos ginčyti. Ieškovei nuosavybės teisės buvo atkuriamos vangiai, žemės sklypų savininkai statybų iki šiol nėra pradėję, nei vienas iš jų nėra pateikęs apeliacinio skundo, nors teismas ir panaikino žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorius.

22Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas sprendime pažymėjo, kad sklypai individualiai statybai skyrimo metu nebuvo suprojektuoti ir tai neatitinka byloje esantiems įrodymams, nes Kauno rajono valdyba 1991-05-23 potvarkiu Nr. 131 buvo patvirtinusi ( - ) gyvenvietės generalinį planą (b.1. 72, t.2), pagal kurį buvo skiriami sklypai atsakovams. Samylų apylinkės taryba turėjo teisę skirti sklypus individualiai statybai ir tai neprieštaravo Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsniui (LR Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 10.6.1. punktas nutraukė žemės sklypų skyrimą iki 1993-03-15 kaimo vietovėse). S. R. pareiškimą atkurti nuosavybės teises į žemę pateikė tik 1991-11-12 (b.l. 35, t.1), t. y. jau esant administraciniam aktui, kuris apsprendė ginčo žemės statusą. Kolegija su šiais motyvais nesutinka, kadangi teismas sprendime pažymėjo, jog išvadą, kad sklypai individualiai statybai skyrimo metu nebuvo suprojektuoti, padarė dėl to, kad Samylų apylinkės taryba sprendimą dėl projektavimo darbų ( - ) priėmė tik 1991 10 24 I šaukimo 9 sesijoje, o sklypai jau buvo paskirti Samylų apylinkės tarybos 1991 09 19 ir 1991 10 24 sprendimais, todėl tie sprendimai pripažinti niekiniais.

23Pažymėtina ta aplinkybė, kad Kauno rajono savivaldybė dėl ginčo esmės nurodo tik šį vieną motyvą, kai tuo tarpu apylinkės teismas nurodė visą eilę pažeidimų skiriant ir parduodant ginčo žemės sklypus.

24Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinio skundo.

25Kauno apskrities viršininko administracija nesutinka tik su sprendimo dalimi, kuria taikyta restitucija ir ją prašo taikyti Kauno apskrities viršininko administracijos pasiūlytu būdu, ieškinio reikalavimą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos įpareigojimo nedelsiant atkurti nuosavybės teises prašo palikti nenagrinėtu.

26Apeliantas nurodo, kad šioje byloje Kauno rajono apylinkės teismas sprendimu ginčo žemę grąžino valdyti valstybei, o pirkėjams grąžino piniginį ekvivalentą, nes tokios mokėjimo priemonės kaip valstybės vienkartinės išmokos bei tikslinės kompensacijos, kuriomis atsakovai D. Š. , A. D. , N. R. , P. G. A. , V. B. , J. Č. , J. A. , L. V. , S. R. , I. A. , V. T. mokėjo už ginčo žemę, nebėra. Tačiau teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2003 06 25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-608/2003 nutartimi netinkamai apskaičiavo taikomą ekvivalentą pinigais. Apelianto nuomone, nustatant atsakovams D. Š. , A. D. , N. R. , P. G. A., V. B. , J. Č. , J. A. , L. V. , S. R. , I. A. , V. T. grąžintinų valstybės vienkartinių išmokų bei tikslinių kompensacijų piniginį ekvivalentą pagal CK 6.147 straipsnį, reikia vadovautis tuo, kad šios mokėjimo priemonės piniginis ekvivalentas yra užfiksuotas žemės pirkimo-pardavimo sutarčių 2 punkte, kurio b papunktyje nurodoma, kad visą parduodamos žemės kainą atsakovai sumoka valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Todėl už valstybei valdymui grąžintą 0,15 ha žemės sklypą kiekvienam atsakovui grąžintinų valstybės vienkartinių išmokų bei tikslinių kompensacijų piniginis ekvivalentas yra 37 Lt 95 ct.. Su šiais motyvais kolegija sutinka iš dalies, t.y. sutinka su nurodytu ekvivalento paskaičiavimo principu, bet nesutinka su dydžiu. Paminėtoje LR Aukščiausiojo teismo nutartyje yra nurodyta, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojusias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką privalo grąžinti. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad restitucijai taikytina žemės sklypų vertė, kuri nurodyta sklypų skyrimo bylose. Kadangi kaina nurodyta rubliais, tai kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad taikytinas piniginis ekvivalentas vienas rublis atitinka vieną litą vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais ir todėl atmeta apelianto motyvus dėl piniginio ekvivalento paskaičiavimo.

27Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas savo sprendime dėl restitucijos taikymo nepagrįstai iš Kauno apskrities viršininko administracijos priteisė grąžintinus pinigus atsakovams. Vadovaujantis CK X skyriaus normomis, restitucija taikoma tarp šalių. Atsakovai 1992-1993 m. D. Š. , A. D. , N. R. , P. G. A. , V. B. , J. Č. , J. A. , L. V. , S. R. , I. A. , V. T. ginčo pirkimo-pardavimo sutartis sudarė su Kauno rajono valdyba ir jai sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. O apskritys atsirado vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. 1-711 „Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo" priimtu 1994 m. gruodžio 20 d. Todėl taikant restituciją, pinigai turi būti priteisti iš Kauno rajono savivaldybės. Kolegija su šiuo motyvu nesutinka, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai pinigus priteisė iš Kauno apskrities viršininko administracijos, kadangi ginčo žemė sprendimu yra grąžinama į valstybinį žemės fondą (Kauno apskrities viršininko administracijai).

28Kauno apskrities viršininko administracija mano, kad Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria Kauno apskrities viršininko administracija įpareigota nedelsiant atkurti S. R., S. nuosavybės teises į 1,36 ha žemės ir J. R., S. nuosavybės teises į 2,41 ha žemės, grąžinant natūra žemę buvusioje vietoje ( - ), Kauno rajone, nepagrįsta, ją priimant teismas pažeidė procesines teisės normas, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad atitinkamos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų pateikimo dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" numatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimas atliekamas per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinimo akte. Kauno apskrities viršininko administracija negali nedelsiant atkurti nuosavybės teisių. To nenumato joks teisės aktas, todėl reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtu. Kolegija su šiuo motyvu nesutinka, nes būtent dėl valstybės institucijų netinkamo veikimo ir neveikimo savininkai negali atgauti tai, kas jiems priklauso, bylos nagrinėjimas labai užsitęsė: byla nagrinėjama jau septynerius metus, visi dokumentai Kauno apskrities viršininko administracijai yra pateikti, jau vien nuo sprendimo priėmimo apylinkės teisme praėjo beveik šeši mėnesiai.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

31Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 45-55, t.7) prašė: panaikinti 1991 m.... 4. Tretieji asmenys D. Ž. ir M. R. patikslintu ieškiniu (b.1.56-67, t.7)... 5. Ieškovė Z. L. nurodė, kad jos senelis, S. R. , iki nacionalizacijos valdė... 6. Atsakovas Kauno rajono savivaldybė su pareikštais ieškovės Z. L. ir... 7. Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija nesutiko tik su teismo... 8. Kauno rajono apylinkės teismas 2006-12-21 sprendimu (b.l. 88-100, t.7)... 9. Apeliaciniu skundu (b.l. 103-109, t.7) atsakovas Kauno rajono savivaldybė... 10. Apeliacinius skundu (b.l. 110-115, t.7) atsakovas Kauno apskrities viršininko... 11. Atsiliepime į Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą... 12. Atsiliepime į Kauno rajono savivaldybės apeliacinį skundą (b.l. 124-130,... 13. Atsiliepime į apeliacinius skundus (b.l. 133-135, t.7) ieškovė Z. L.... 14. Apeliaciniai skundai atmestini.... 15. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą, pagrįstą,... 16. Dėl Kauno rajono savivaldybės apeliacinio skundo.... 17. Kolegija atmeta visus Kauno rajono savivaldybės argumentus dėl to, kad... 18. Su tokiais motyvais kolegija nesutinka. Kauno rajono savivaldybė pagrindu... 19. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl... 20. Apeliantas ginčija ir sprendimo dalį, kuria panaikintas KAVA įsakymas tuo... 21. Kolegija pažymi, kad visi apelianto argumentai dėl to, kad turi būti... 22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas sprendime pažymėjo, kad sklypai... 23. Pažymėtina ta aplinkybė, kad Kauno rajono savivaldybė dėl ginčo esmės... 24. Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinio skundo.... 25. Kauno apskrities viršininko administracija nesutinka tik su sprendimo dalimi,... 26. Apeliantas nurodo, kad šioje byloje Kauno rajono apylinkės teismas sprendimu... 27. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas savo sprendime dėl... 28. Kauno apskrities viršininko administracija mano, kad Kauno rajono apylinkės... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio... 30. Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti... 31. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....