Byla 2KT-13/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, susipažinęs su ieškovės D. R. atstovo advokato Igorio Romaškevičiaus 2008 m. vasario 7 d. pareiškimu dėl civilinę bylą Nr. 2-502-38/2008 pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Sistema“, uždarajai akcinei bendrovei „Beatričės viešbutis“, uždarajai akcinei bendrovei „Kennedy forbes“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui dalyvaujant tretiesiems asmenims R. D., V. P., M. A. įmonei, J. Z., R. P., R. B., S. P., L. A., G. P., 998-ąjai daugiabučių namų savininkų bendrijai, I. R. ir uždarajai akcinei bendrovei „GMG investments“ dėl žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo teisėjo A. Rudzinsko ir visų kitų šio teismo teisėjų nušalinimo,

Nustatė

2Vilniaus apygardos teismo pirmininko A. Šumsko 2008 m. vasario 12 d. raštu Nr. TR-152 Lietuvos apeliaciniam teismui buvo perduotas spręsti ieškovės D. R. atstovo advokato I. Romaškevičiaus 2008 m. vasario 7 d. pareiškimas dėl civilinę bylą Nr. 2-502-38/2008 pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovams BUAB „Sistema“, UAB „Beatričės viešbutis“, UAB „Kennedy forbes“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui (tretieji asmenys R. D., V. P., M. A. įmonė, J. Z., R. P., R. B., S. P., L. A., G. P., 998-ąjai DNSB, I. R. ir UAB „GMG investments“ dėl žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo teisėjo A. Rudzinsko ir visų kitų šio teismo teisėjų nušalinimo. Abejonės dėl bylą nagrinėjančio teisėjo A. Rudzinsko nešališkumo grindžiamos tuo, kad teisėjas, nepaisydamas Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktų išaiškinimų, atsisakė priimti patikslintą ieškinį, klaidingai nurodydamas, jog šiuo klausimu priimta nutartis neskundžiama, taip pat padarė kitų proceso teisės pažeidimų, tai yra nepriėmęs bylos savo žinion, paskyrė joje teismo posėdį, nenustatė pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo, nenustatė termino proceso dalyvių atsiliepimams, pasikeitus teismo sudėčiai, pateikti, nepriėmė nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, neišsprendė į bylą pateiktų įrodymų priėmimo klausimo, prašymo skirti ekspertizę ir pan., neužtikrino dokumentų prijungimo prie bylos. Taip pat nušalinimo pareiškime yra nurodoma, kad Vilniaus miesto 2 policijos komisariate 2007 m. gegužės 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų dingimo iš civilinės bylos, ir nors šis tyrimas buvo nutrauktas, kiti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, gali šališkai ir neobjektyviai vertinti bylos aplinkybes. Be to, nušalinimo pareiškime reiškiama abejonė dėl to, kad šioje byloje gali būti siekiama priimti ieškovei nepalankius procesinius sprendimus, neatitinkančius įstatymo reikalavimų. Kaip nurodoma Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2008 m. vasario 12 d. rašte Nr. TR-152, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio medžiaga teisme jau yra ilgą laiką ir byla nėra pradedama nagrinėti iš esmės, be kita ko, ir dėl joje reiškiamų nušalinimų, taip pat į tai, kad nušalinimo pareiškime yra reiškiamas nepasitikėjimais visais Vilniaus apygardos teismo teisėjais, abejojant jų nešališkumu ir objektyvumu, į tai, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjos R. Kisielienė ir L. Gerasičkinienė buvo nušalintos nuo bylos nagrinėjimo, yra pagrindo manyti, kad ir ateityje bus nuolat reiškiami nušalinimai kitiems teisėjams, dėl ko bylos nagrinėjimas gali užtrukti.

3Prašymas dėl teisėjų nušalinimo atmestinas.

4Teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą, vadovaujantis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme, nagrinėjančiame civilinę bylą, nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia aukštesniosios pakopos teismas. Tokį teisinį reguliavimą sąlygoja tai, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia nušalinimą visiems apylinkės ar apygardos teismo teisėjams, įskaitant šio teismo pirmininką, teisme nelieka subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą. Kadangi ieškovės D. R. atstovo advokato I. Romaškevičiaus 2008 m. vasario 7 d. pareiškimas Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas ne tik dėl šio teismo teisėjo A. Rudzinsko, bet ir dėl visų kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-502-38/2008 nagrinėjimo, jis turėjo būti perduotas spręsti aukštesniam teismui, tai yra Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 69 str. 1 d., 3 str. 6 p.).

5Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ir prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teismo) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teismui), būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį ar kuriuos pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 67 str. 1 d.).

6Nušalinimo pareiškime ieškovės D. R. atstovo advokato I. Romaškevičiaus reiškiama abejonė dėl civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo A. Rudzinsko nešališkumo yra iš esmės siejama su procesinių veiksmų šioje civilinėje byloje atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu. Ieškovės atstovo manymu, teisėjas nagrinėdamas bylą neatsižvelgia į aukštesnės instancijos teismų išaiškinimus bylos nagrinėjimui aktualiais teisės klausimais. Tačiau pabrėžtina, kad ta aplinkybė, jog ieškovės atstovas reiškia nesutikimą su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu. Instancinė teismų sistema dalyvaujantiems byloje asmenims suteikia teisę apeliacine ir kasacine tvarka skųsti jiems nepalankius teismo procesinius sprendimus (CPK 301, 340 str.), o motyvai dėl teismo nutarčių, kurios nėra skundžiamos atskiraisiais skundais, neteisėtumo ir nepagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Be to, byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdžio metu turi teisę reikšti prašymus, teikti paaiškinimus aktualiais bylos nagrinėjimo klausimais ir pan. (CPK 42 str.).

7Ieškovės D. R. atstovas advokatas I. Romaškevičius nušalinimo pareiškime nenurodė konkrečių motyvų, kurie sudarytų pagrindą abejoti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu, o pareiškime nurodomi argumentai dėl kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumo yra grindžiama tik prielaidomis, subjektyviais ieškovo samprotavimais apie tai, kad šioje byloje bus siekiama priimti ieškovui nepalankų teismo sprendimą, todėl neduoda pagrindo išvadai, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios bylos baigtimi. Ta aplinkybė, kad šioje byloje jau buvo reiškiami nušalinimai kitiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, neleidžia abejoti visų šio teismo teisėjų nešališkumu. Nušalinimo teisė yra dalyvaujančio byloje asmens procesinė teisė, piktnaudžiavimas, kuria sukelia įstatyme nustatytus procesinius padarinius, tai yra nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 95 str.).

8Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmestinas ieškovės D. R. atstovo advokato I. Romaškevičiaus 2008 m. vasario 7 d. pareiškimas dėl civilinę bylą Nr. 2-502-38/2008 nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo teisėjo A. Rudzinsko ir visų kitų šio teismo teisėjų nušalinimo.

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

Nutarė

10Atmesti ieškovės D. R. atstovo advokato Igorio Romaškevičiaus 2008 m. vasario 7 d. pareiškimą dėl civilinę bylą Nr. 2-502-38/2008 nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo teisėjo A. Rudzinsko ir visų kitų šio teismo teisėjų nušalinimo.

Proceso dalyviai