Byla e3K-3-391-690/2015
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Borta“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Borta“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija n u r o d o:

4Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 267 straipsnio 3 dalį Europos Sąjungos institucijų aktų išaiškinimo klausimui (SESV 267 straipsnio 1 dalies b punktas) iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – Teisingumo Teismas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra galutinė instancija nagrinėjant šią bylą ir jo priimta nutartis būtų galutinė ir neskundžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 362 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje kasaciniam teismui kilo poreikis kreiptis į Teisingumo Teismą.

5Atsižvelgdama į tai, kad kasacinis teismas į Teisingumo Teismą kreipiasi ne galutine nutartimi (CPK 260 straipsnis), t. y. ja šalių ginčas neišsprendžiamas iš esmės, teisėjų kolegija, nepažeisdama CPK 361 straipsnio nuostatų, bylos teisės ir fakto klausimus pristatys tik tiek, kiek reikalinga procesui Teisingumo Teisme.

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų galimybę viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, taip pat nustatančių perkančiųjų organizacijų teisę tikslinti pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus, aiškinimo ir taikymo klausimai.

8VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – atsakovė, Direkcija, perkančioji organizacija) 2014 m. balandžio 2 d. paskelbė atvirą konkursą „Objekto „Krantinių Nr. 67 ir Nr. 68 rekonstravimas. I etapas“ Statybos darbai“ (toliau – Konkursas).

9Ieškovė UAB „Borta“ (toliau – ieškovė, kasatorė) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo prašė panaikinti [antrąjį] Konkurso sąlygų 4.3 punkto patikslinimą; perkančiosios organizacijos 2014 m. gegužės 27 d. pranešime Nr. 179325 nurodytą sprendimą atmesti UAB „Borta“ pretenziją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Konkurso sąlygų 3.2.1 punkte perkančioji organizacija nustatė tiekėjų profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimą: tiekėjų vidutinė metinė svarbiausių statybos ir montavimo darbų (jūrų uosto krantinių statybos ar rekonstravimo) apimtis per pastaruosius penkerius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei penkerius metus) turi būti ne mažesnė kaip 5 000 000 Lt (1 448 100,09 Eur) be PVM.

11Konkurso sąlygų 4.3 punkto, kuris vėliau buvo tikslintas kelis kartus bei dėl to kilo šalių ginčas, pradinėje versijoje nustatyta, kad:

12Jeigu pasiūlymą teikia tiekėjai pagal jungtinės veiklos sutartį, Konkurso sąlygų 3.2.1 punktą ir 3.2.3 punktą turi tenkinti bent vienas jungtinės veiklos partneris arba visi pagal jungtinės veiklos sutartį veikiantys partneriai kartu sudėjus. <...> Direkcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, nustato, kad pagrindiniai darbai yra darbų kiekių žiniaraščio konstrukcinės dalies 1.2.8, pozicija, todėl šiuos darbus privalo atlikti pats tiekėjas.

13Konkurso sąlygų 4.2.3 punkte įtvirtinta, kad: turi būti numatyti pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančių partnerių įsipareigojimai vykdant sutartį ir šių įsipareigojimų procentinė dalis ir kad šis paslaugų apimties pasidalijimas taikomas tik partneriams ir niekuo neįpareigoja užsakovo (perkančiosios organizacijos).

14Atsakovė 2014 m. balandžio 24 d., vadovaudamasi Konkurso sąlygų 7.2 punktu, savo iniciatyva patikslino Konkurso sąlygų 4.3 punktą, naująją jo redakciją išdėstė taip:

15Jeigu pasiūlymą teikia tiekėjai pagal jungtinės veiklos sutartį, tai bet kuris jungtinės veiklos partneris turi tenkinti ne mažiau kaip 50 proc. Konkurso sąlygų 3.2.1 punkto reikalavimo, likusią dalį (50 proc.) turi tenkinti bet kuris jungtinės veiklos partneris arba visi kiti pagal jungtinės veiklos sutartį veikiantys partneriai kartu sudėjus. Tas jungtinės veiklos partneris, kuris tenkina ne mažiau kaip 50 proc. 3.2.1 punkto reikalavimo, vykdant rangos sutartį, turi atlikti ne mažiau kaip 50 proc. rangos darbų. <...> Direkcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, nustato, kad pagrindiniai darbai yra darbų kiekių žiniaraščio konstrukcinės dalies 1.2.8, pozicija, todėl šiuos darbus privalo atlikti pats tiekėjas.

16Ieškovė dėl tokio Konkurso sąlygų 4.3 punkto nuostatų patikslinimo 2014 m. gegužės 3 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, ją atsakovė 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu tenkino iš dalies, o šią Konkurso sąlygą antrą kartą patikslino ir išdėstė taip:

17Jeigu pasiūlymą teikia tiekėjai pagal jungtinės veiklos sutartį, Konkurso sąlygų 3.2.1 punktą ir 3.2.3 punktą turi tenkinti bent vienas jungtinės veiklos partneris arba visi pagal jungtinės veiklos sutartį veikiantys partneriai kartu sudėjus. Partnerio įnašas (atliekamų darbų mastas) pagal jungtinę veiklą turi proporcingai atitikti jo įnašą tenkinant Konkurso sąlygų 3.2.1 punkto reikalavimą ir realiai laimėjus Konkursą (vykdant sutartį) jo atliekamų darbų mastą. <...> Direkcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, nustato, kad pagrindiniai darbai yra darbų kiekių žiniaraščio konstrukcinės dalies 1.2.8, pozicija, todėl šiuos darbus privalo atlikti pats tiekėjas (toliau – ginčo Konkurso sąlyga).

18Atsakovė taip pat savo iniciatyva naujai išdėstė Konkurso sąlygų 4.2.3 punktą, nurodė, kad turi būti numatyti pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančių partnerių įsipareigojimai vykdant sutartį (nurodant konkrečius darbus ar paslaugas) ir šių įsipareigojimų procentinė dalis.

19Ieškovė su ginčo Konkurso sąlyga (naujuoju Konkurso sąlygų 4.3 punkto tikslinimu) nesutiko, dėl jos 2014 m. gegužės 19 d. pateikė pretenziją, šią atsakovė 2014 m. gegužės 26 d. atmetė.

20II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo (nutarties) esmė

21Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovės ieškinį atmetė.

22Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ginčo Konkurso sąlyga teisėta, tiekėjų konkurencijos (dalyvavimo Konkurse) nesuvaržo, o Konkurso sąlygų 4.3 punkto patikslinimai, kurie nekvalifikuotini kaip Konkurso sąlygų keitimas, leistini pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 27 straipsnio 4 dalį; atsakovės veiksmai (ginčo Konkurso sąlygos nustatymas) pateisinami pirkimo objekto specifiškumu ir reikšme viešajam interesui; solidarioji jungtinės veiklos partnerių atsakomybė perkančiajai organizacijai per se neužtikrina sėkmingo viešojo pirkimo sutarties įvykdymo; ieškovė nekvestionavo su ginčo Konkurso sąlyga susijusių kitų Konkurso nuostatų (Konkurso sąlygų 3.2.1, 4.2.3 punktų); ieškovės pasiūlymas buvo brangiausias, todėl ji bet kokiu atveju Konkurso būtų nelaimėjusi.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau dėl viešojo intereso apsaugos ir kai kyla visuomenės poreikis teismas gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje tokia kasacinio skundo ribų peržengimo situacija susidarė, šia negalutine kasacinio teismo nutartimi proceso šalys apie tai informuojamos.

26Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pasisako dėl šių šalių ginčo ir su jomis susijusių aplinkybių: a) VPĮ 24 straipsnio 5 dalies teisėtumo Europos Sąjungos teisės atžvilgiu; b) ginčo Konkurso sąlygos teisėtumo; c) atsakovės veiksmų tikslinant Konkurso sąlygų nuostatas.

27Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjamoje byloje

28Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo Konkursas paskelbtas dėl darbų, skelbime apie pirkimą perkančioji organizacija nurodė, jog pagrindinio objekto bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodas – 45241100 (Krantinių statybos darbai). Dėl pirkimo objekto ir pačios perkančiosios organizacijos veiklos pobūdžio jie laikytini įeinančiais į komunalinio sektoriaus viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo – 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/17) – sritį (žr. Direktyvos 2004/17 7 straipsnį).

29Kasacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Direktyvos 2004/17 16 straipsnį, pakeistą Komisijos 2013 m. gruodžio 13 d. Reglamentu (ES) Nr. 1336/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/17/EB, 2004/18/EB ir 2009/81/EB nuostatos dėl ribų, taikomų sudarant viešojo pirkimo sutartis, ji (Direktyva 2004/17) taikytina sutartims, sudarytoms dėl darbų pirkimo, kai jų vertė lygi ar viršija 5 186 000 Eur (17 906 220,8 Lt). Konkurso laimėtojo pasiūlyta kaina lygi 10 939 998,43 Lt (3 168 422,55 Eur), o brangiausią pasiūlymą pateikusi ieškovė pasiūlė darbus įsigyti už 16 440 368,14 Lt (4 761 459,72 Eur).

30Taigi atrodytų, kad atsakovės ir Konkurso laimėtojo sudaryta viešojo darbų pirkimo sutartis neįeina į Direktyvos 2004/17 ir atitinkamų VPĮ nuostatų taikymo sritį. Vis dėlto kasacinis teismas vertina, kad Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje dėl šių priežasčių:

31primo, iš tiesų nėra aišku, ar, atsižvelgiant į gautus pasiūlymus Konkurse, atsakovė apsiriko skaičiuodama numanomą sutarties vertę (pvz., ateityje dėl su Konkursu perkamų darbų bus įsigyti kiti darbai; žr. VPĮ 9 straipsnio 14 dalį), ar tiesiog pasikeitė perkamų darbų rinkos vertė;

32secundo, Konkursas, net ir nustačius, kad jo pagrindu sudarytos sutarties suma neviršija tarptautinių pirkimų vertės (kai tinkamai skaičiuojant numanomą sutarties vertę, ši neviršytų tarptautinių pirkimų vertės ribos), kelia aiškų tarptautinį susidomėjimą (šiame kontekste žr., pvz., Teisingumo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą Ordine degli Ingegneri della Provincia di Lecce ir kt., C‑159/11, EU:C:2012:817). Šią poziciją patvirtina ir tai, kad Konkurse dalyvavo dvi užsienio bendrovės, kurių viena buvo pripažinta laimėtoja, su ja sudaryta viešojo pirkimo sutartis;

33tertio, pagal Konkurso sąlygų 1.8 punktą apie jį (Konkursą) paskelbta oficialiajame ES leidinyje. Be to, atsakovė de facto tai padarė, t. y. apie Konkursą paskelbė Oficialiajame leidinyje[1], pastarajame skelbė ir tam tikrus Konkurso sąlygų pakeitimus[2],[3]. Taigi pati Direkcija aiškiai išreiškė valią Konkursą laikyti (prilyginti) tarptautinės vertės pirkimu (net jei kitu atveju jis tokiu ir nebūtų pripažįstamas). Šiame kontekste pažymėtina VPĮ 23 straipsnio 9 dalis, kurioje nurodyta, kad perkančioji organizacija šio straipsnio nustatyta tvarka gali skelbti apie supaprastintus pirkimus ir apie pirkimus, kuriems šiame įstatyme nustatytas paskelbimo reikalavimas netaikomas;

34quarto, tokia Direkcijos valia išplaukia ir iš Konkurso sąlygų 1.2 punkto, kuriame nurodyta, kad jo sąlygos parengtos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, VPĮ, įstatymo įgyvendinamuosius bei kitus teisės aktus. Ši taikytinos teisės nuoroda neapima perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklių, pagal kurias Lietuvoje skelbiami, rengiami ir vykdomi tarptautinės vertės ribos nesiekiantys pirkimai;

35quinto, iš šia nutartimi Teisingumo Teismo prašomų išaiškinti įvairių Direktyvos 2004/17 nuostatų, a fortiori susijusių su tiekėjų teise remtis kitų ūkio subjektų pajėgumu, perkėlimo į VPĮ darytina išvada, kad Lietuvos įstatymų leidėjas pasirinko tokį šios direktyvos normų inkorporavimo į įstatymą būdą, jog tam tikrų institutų (sąvokų, taisyklių ir pan.) taikymo sritį išplėtė ir pritaikė supaprastintų, t. y. nesiekiančių tarptautinių pirkimų vertės, pirkimų reguliavimo sričiai arba expressis verbis įtvirtindamas analogiškas nuostatas, arba duodamas nuorodas į VPĮ nuostatas, kuriomis reguliuojami tarptautiniai pirkimai.

36Šiame kontekste Teisingumo Teismo nurodyta, kad iš tiesų nei iš SESV 267 straipsnio (buv. EB steigimo sutarties 234 straipsnio) formuluotės, nei iš šiame straipsnyje nustatytos procedūros tikslo negalima daryti išvados, jog Sutarties rengėjai norėjo Teisingumo Teismo jurisdikcijai nepriskirti prašymų priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos Sąjungos teisės nuostatos tuo atveju, kai valstybės narės vidaus teisė, nustatydama taisykles, taikytinas išimtinai šios valstybės vidaus situacijai, nurodo šią Europos Sąjungos teisės nuostatą; iš tikrųjų, kai nacionalinis teisės aktų leidėjas išimtinai vidaus situacijose pasirenka tokius pačius sprendimus, kokie nustatyti Europos Sąjungos teisėje, kad, be kita ko, išvengtų diskriminacijos atsiradimo arba galimų konkurencijos iškraipymų, egzistuoja konkretus Sąjungos interesas, jog, siekiant ateityje išvengti aiškinimo skirtumų, iš Sąjungos teisės perimtos nuostatos ar sąvokos būtų aiškinamos vienodai, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis jos taikomos; be to, nė vienas bylos medžiagos elementas neleidžia manyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galės nepaisyti Teisingumo Teismo pateikto direktyvos nuostatų išaiškinimo (žr. Teisingumo Teismo 2006 m. kovo 19 d. sprendimą Poseidon Chartering, C-3/04, ECLI:EU:C:2006:176, ir jame nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją).

37Dėl VPĮ 24 straipsnio 5 dalies teisėtumo, atsižvelgiant į Direktyvos 2004/17 nuostatas

38Kaip nurodyta pirmiau, atsakovė ginčo Konkurso sąlygoje (taip pat jos pradinėje versijoje) įtvirtino, kad Direkcija, vadovaudamasi VPĮ 24 straipsnio 5 dalimi, nustato, jog pagrindiniai darbai yra darbų kiekių žiniaraščio konstrukcinės dalies 1.2.8, pozicija (joje nurodytas šis statybos darbų etapas – plieninio įlaido iš plieno S355 GPx ? 7745 cm3 sukalimas nuo plaukiojančių priemonių iki 19,00 m altitudės, įrengiant nukreipiamąsias sijas, polius ir nupjaunant galvas), todėl šiuos darbus privalo atlikti pats tiekėjas.

39Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje ex officio kelia VPĮ 24 straipsnio 5 dalies teisėtumo, vertintino pagal Direktyvos 2004/17 nuostatas, klausimą.

40VPĮ 2 straipsnio 29 dalyje bendrai apibrėžta, kad tiekėjas (prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas) – kiekvienas ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo, kitos organizacijos ir jų padaliniai ar tokių asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje (ši norma taikytina visų sektorių ir bet kokios vertės pirkimams (žr. VPĮ 76 straipsnio 2 dalį, 87 straipsnio 1 dalį), taip pat dėl visų tiekėjų kvalifikacijos sričių, pavyzdžiui, profesinio, techninio pajėgumo ir pan.) nustatyta, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais; šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami; tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.

41VPĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, jog kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, ir gali būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus; jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas; toks nurodymas nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo.

42Pažymėtina, kad VPĮ 24 straipsnio 5 dalis, įeinanti į tarptautinių klasikinio sektoriaus pirkimų reguliavimo sritį, taip pat taikytina, pirma, visiems supaprastintiems pirkimams, nes VPĮ 85 straipsnio 1 dalyje (joje nurodoma, kokios įstatymo nuostatos – ar tai būtų bendrosios, ar skirtos tarptautiniams pirkimams reguliuoti – aktualios vykdant supaprastintus pirkimus) nustatyta, jog vykdant supaprastintus pirkimus (neišskiriant perkančiosios organizacijos veiklos srities) būtina, inter alia, vadovautis VPĮ 24 straipsnio 5 dalimi; antra, VPĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimai, kurių vertė ne mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribą (t. y. tarptautiniai komunalinio sektoriaus pirkimai), atliekami vadovaujantis šio įstatymo III skyriaus nuostatomis, taip pat šio įstatymo I ir II skyrių nuostatomis, kiek jos neprieštarauja III skyriaus nuostatoms.

43Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VPĮ 24 straipsnio 5 dalis taikytina visoms pirkimo procedūroms, kurios vykdomos pagal VPĮ.

44Teisėjų kolegija, vertindama VPĮ 24 straipsnio 5 dalies ir 32 straipsnio 3 dalies santykį, taip pat konstatuoja, kad pirmoji nuostata – lex specialis antrosios normos atžvilgiu, t. y. nors pagal įstatymo 32 straipsnio 3 dalį tiekėjas (vienasmenis ar grupė) gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nepriklausomai nuo tarpusavio teisinio pobūdžio ryšių, taigi pirkimuose dalyvauti ir pagal subrangos teisinius santykius, tačiau, vadovaudamosi VPĮ 24 straipsnio 5 dalimi, perkančiosios organizacijos gali (turi teisę) nurodyti, jog subranga yra ribojama dėl dalies darbų, kurie pirkimo dokumentuose įvardijami kaip pagrindiniai.

45Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu pagal Latvijos Aukščiausiojo Teismo kreipimąsi Teisingumo Teisme nagrinėjama byla Ostas celtnieks (C-234/14), kurioje sprendžiamas iš dalies panašus kasacinio teismo byloje nagrinėjamas klausimas – ar, siekiant sumažinti sutarties neįvykdymo riziką, pirkimo sąlygose galima nustatyti reikalavimą, jog tuo atveju, kai sutartis sudaroma su konkurso dalyviu, kuris naudojasi kitų įmonių pajėgumais, tas konkurso dalyvis su šiomis įmonėmis prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą turi būti sudaręs bendradarbiavimo (partnerystės) sutartį arba įsteigti su tomis įmonėmis kolektyvinę bendrovę. Taigi ir iš Latvijos nacionalinio teismo užduoto klausimo iš pažiūros matyti, kad naudojimasis kitų subjektų (trečiųjų asmenų) pajėgumais sutarties vykdymo metu ribojamas ir vertinamas mažiau palankiai už bendrą sutarties vykdymą. Šios konkrečios praktikos teisėtumo Teisingumo Teismas dar neįvertino.

46Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek, kiek nagrinėjamu atveju aktualus tiekėjų profesinio pajėgumo įrodinėjimas, VPĮ 32 straipsnio 3 dalis atitinka Direktyvos 2004/17 54 straipsnio 6 dalį[4], taip pat – iš esmės analogišką Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18) 48 straipsnio 3 dalį. Dėl pastarosios nuostatos išplėtota nuosekli Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią neleistinas bendrasis tiekėjo rėmimosi kitų ūkio subjektų, įskaitant ir subrangovus, pajėgumais ribojimas, išskyrus aiškiai pagrįstas atskiras situacijas, dėl kurių toks ribojimas būtų proporcingas bei atitiktų viešojo pirkimo sutarties dalyką (žr. Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Swm Costruzioni 2 ir Mannocchi Luigino, C-94/12, ECLI:EU:C:2013:646, ir jame nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją).

47Be to, dėl galimybės riboti subrangą pagrindinių darbų daliai Teisingumo Teismo spręsta Siemens ir ARGE Telecom byloje (žr. Teisingumo Teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą Siemens ir ARGE Telecom, C‑314/01, ECLI:EU:C:2004:159). Šiame sprendime Teisingumo Teismo konstatuota, kad toks ribojimas neteisėtas. Kita vertus, prie tokios išvados Teisingumo Teismas priėjo aiškindamas atitinkamas Direktyvos 92/50[5] nuostatas, susijusias su techniniu ir ekonominiu, bet ne – kaip nagrinėjamoje byloje – profesiniu pajėgumu.

48Teisėjų kolegijos manymu, iš Direktyvos 2004/17 nuostatų expressis verbis neišplaukia jokio ribojimo, panašaus į tą, kuris įtvirtintas VPĮ 24 straipsnio 5 dalyje. Priešingai, iš šios direktyvos keturiasdešimt trečiosios konstatuojamosios dalies aiškiai matyti, kad subranga užtikrina rinkos atvėrimą smulkioms ir vidutinėms įmonėms; 37 straipsnyje, kuriame reguliuojama subranga, iš esmės įtvirtintas tik subrangovų išviešinimo reikalavimas, bet ne bendrasis ribojimas jais remtis. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direktyvos 2004/17 XVI priedo (Informacija, kurią reikia nurodyti skelbimuose apie pirkimo sutarties sudarymą) I dalies 10, 13 punktuose nustatyta, jog Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbtiną informaciją, inter alia, sudaro atitinkamais atvejais nurodytini duomenys apie tai, ar sutartyje dalyvavo ir (ar) gali dalyvauti subrangovai, bei pasirinktinai teiktina informacija dėl sutarties vertės ir dalies, kurią vykdyti galima perduoti trečiosioms šalims – subrangovams.

49Dėl aptariamo klausimo taip pat pažymėtina, kad Lietuvos įstatymų leidėjas aiškiai nenurodė, ar ir į kokią Direktyvos 2004/17 (ar Direktyvos 2004/18, kito teisės akto ar jo projekto) nuostatą jis atsižvelgia VPĮ įtvirtindamas 24 straipsnio 5 dalį. Iš VPĮ pakeitimo įstatymo travaux préparatoires matyti, kad legislatūros iniciatyvos teisę įgyvendinantis subjektas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija – įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi siekė užkirsti kelią egzistuojančiai praktikai, kai viešąjį pirkimą laimėjęs ir sutartį pasirašęs tiekėjas (generalinis rangovas) didžiajai daliai sutartyje nustatytų darbų atlikti pasitelkia subrangovus; šią praktiką jis laikė tiekėjų piktnaudžiavimu; siūlomais pakeitimais siekė užtikrinti geresnį subrangos vykdymą, kokybišką ir tinkamą darbų atlikimą, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą pirkimuose jungtinės veiklos pagrindu[6] (pradinėje VPĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto versijoje siūlytą rėmimąsi subrangovais apriboti penkiasdešimt procentų sutarties vertės).

50Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal naujosios komunalinio sektoriaus direktyvos (Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva 2014/25) 79 straipsnio 3 dalį darbų pirkimo sutarčių, paslaugų pirkimo sutarčių ir įrengimo bei montavimo operacijų pagal prekių pirkimo sutartį atveju perkantieji subjektai gali reikalauti, kad tam tikras esmines užduotis tiesiogiai atliktų pats konkurso dalyvis, o kai pasiūlymą teikia 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta ekonominės veiklos vykdytojų grupė – tos grupės dalyvis. Vis dėlto teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamam ginčui Direktyvos 2014/25 nuostatos akivaizdžiai netaikytinos rationae temporis.

51Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą ginčui aktualų VPĮ reguliavimą ir jo taikymą Konkurso sąlygose, darytina išvada, kad daliai statybos darbų perkančioji organizacija apribojo subrangą, t. y. tiekėjų ar jų grupės galimybę remtis į šią sudėtį neįeinančių ir tiesiogiai perkančiajai organizacijai neatskaitingų subjektų (subrangovų) pajėgumu. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas ginčo Konkurso sąlygoje nustatyti rėmimosi subrangovų pajėgumais ribojimą pagrįstas nacionaline nuostata, dėl kurios atitikties atitinkamoms Direktyvos 2004/17 normoms pats kasacinis teismas be Teisingumo Teismo išaiškinimų negali priimti galutinio sprendimo, todėl, prašydamas priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjamoje byloje, šia nutartimi į jį kreipiasi.

52Dėl ginčo Konkurso sąlygos teisėtumo

53Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė ginčo Konkurso sąlygoje iš esmės įtvirtino taisyklę, pagal kurią jungtinės veiklos partnerių (t. y. ne subrangovų) pagal Konkurso sąlygų 3.2.1 punktą įrodinėjamo subendrinto pajėgumo sudėtinės dalys turi proporcingai atitikti darbų vykdymo pagal viešojo pirkimo sutartį dalis. Kasacinis teismas šią nuostatą supranta taip, kad jei, pavyzdžiui, bendrą pasiūlymą pateikia trys jungtinės veiklos partneriai, šie reikalaujamą bendrą profesinį pajėgumą (Konkurso sąlygų 3.2.1 punktas), t. y. vidutinę metinę sutarčių, įvykdytų per pastaruosius penkerius metus, vertę (bent 5 000 000 Lt arba 1 448 100,09 Eur be PVM) įrodinėja sumuodami lygias dalis (t. y. po 33,3 proc.; arba, pvz., po 2 000 000 Lt, arba po beveik 580 000 Eur), tai kiekvienas jų, bendrai vykdydami viešojo pirkimo sutartį, tokiomis pačiomis dalimis pateikto pasiūlymo kainos atžvilgiu turėtų atlikti savo darbų dalį (pvz., jei pasiūlyta kaina buvo lygi 8 977 280 Lt, arba 2 600 000 Eur, tai kiekvieno partnerio atliktinų darbų vertė turėtų būti lygi po 2 992 426,67 Lt, arba 866 666,67 Eur).

54Iš ginčo Konkurso sąlygos, kaip nurodyta pirmiau, išplaukia subrangos ribojimas, tačiau ne tik dėl VPĮ 24 straipsnio 5 dalies taikymo, bet ir dėl tikrinamo pajėgumo sumavimo taisyklių taikymo subjektų atžvilgiu, t. y. šioje nuostatoje nurodyta, kad galima sumuoti tik jungtinės veiklos partnerių, bet ne subrangovų pajėgumus. Toks ribojimas, be kita ko, expressis verbis įtvirtintas Konkurso sąlygų 4.4 punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytas ginčo Konkurso sąlygoje nustatytas subrangos ribojimas ne tik galimai neteisėtas, bet ir neužtikrina pačios perkančiosios organizacijos galimybės įsitikinti subrangovų profesiniu pajėgumu, nes su Konkurso sąlygų 3.2.1 punkte įtvirtinta patirtimi dėl svarbiausių statybos ir montavimo darbų (jūrų uostų krantinių statybos ir rekonstravimo) susijusi ne tik darbų kiekių žiniaraščių 1.2.8 pozicija, bet ir kitos. Kitaip tariant, subrangovams iš esmės leidžiama atlikti visus darbus, išskyrus tuos, kurie pirkimo dokumentuose įvardyti kaip pagrindiniai, tokie subrangovams leistini atlikti darbai („nepagrindiniai“) gali būti susiję su uosto krantinių statybos ir rekonstrukcijos darbais, tačiau dėl šių darbų subrangovų profesinis pajėgumas pagal Konkurso sąlygas netikrinamas. Tokia situacija rėmimąsi subrangovų pajėgumu galimai daro iš dalies nepatikimą.

55Kita vertus, neaišku, kaip iš tiesų reikėtų taikyti ginčo Konkurso sąlygą, jei iš kelių (keliolikos) subjektų sudarytas tiekėjas sutarčiai vykdyti pasitelktų tinkamai iš anksto išviešintą subrangovą (-us). Pavyzdžiui, jungtinis tiekėjas, sudarytas iš dviejų ūkio subjektų (partnerių), pasitelkia vieną, kelis ar keliolika subrangovų, o pagal Konkurso sąlygų 3.2.1 punktą tikrintiną profesinį pajėgumą šie partneriai įrodinėja atitinkamomis savo pajėgumų dalimis, kurių bendra suma atitinka perkančiosios organizacijos reikalaujamą vidutinę įvykdytų darbų vertę. Pagal ginčo Konkurso sąlygą atrodytų, kad jie visa apimtimi atitinkamomis dalimis turėtų vykdyti darbus, tačiau jų atliekamų darbų apimtis ir vertė neišvengiamai tam tikra proporcija sumažės dėl „nepagrindinių“ darbų dalies, kuriai vykdyti pasitelkiami subrangovai.

56Bet kokiu atveju akivaizdu, kad ginčo Konkurso sąlyga perkančioji organizacija iš dalies apribojo tiekėjų pajėgumų sumavimą jiems bendrai įrodinėjant reikalaujamą turėti kvalifikaciją. Profesinių pajėgumų sumavimo (subendrinimo) kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje iš esmės nėra pateikta teisės aiškinimų, leidžiančių išspręsti šalių ginčą. Pirmiau nurodytame Teisingumo Teismo sprendime Swm Costruzioni 2 ir Mannocchi Luigino šio teismo konstatuota, kad Direktyva 2004/18 leidžiama sumuoti kelių ūkio subjektų pajėgumus, jog būtų tenkinami minimalūs perkančiosios organizacijos nustatyti pajėgumo reikalavimai, jeigu jai įrodoma, kad kandidatas ar dalyvis, kuris remiasi kito ar kitų ūkio subjektų pajėgumais, iš tikrųjų galės pasinaudoti jų pajėgumais, kurie būtini sutarčiai vykdyti; tiesa, yra tokių darbų, kuriems dėl jų išskirtinumo reikalingi tam tikri pajėgumai, kurių neįmanoma pasiekti susumavus mažesnius kelių ūkio subjektų pajėgumus; tokiu atveju perkančioji organizacija pagrįstai gali reikalauti, kad minimalius atitinkamo pajėgumo reikalavimus atitiktų vienas ūkio subjektas arba tam tikrais atvejais ribotas skaičius ūkio subjektų, kaip tai numatyta Direktyvos 2004/18 44 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, kai toks reikalavimas yra susijęs su atitinkamos sutarties dalyku ir jam proporcingas (sprendimo 33, 35 punktai).

57Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyti Teisingumo Teismo išaiškinimai iki galo neleidžia spręsti dėl ginčo Konkurso sąlygos (ne)teisėtumo, nes: jie pateikti dėl Direktyvos 2004/18 nuostatų; šiuose išaiškinimuose aiškiai nenurodyti tie išskirtiniai atvejai, kai perkančiosios organizacijos galėtų teisėtai riboti tiekėjų pajėgumų sumavimą (atsakovė procese nuosekliai įrodinėjo svarbias priežastis, susijusias su galimo tiekėjų piktnaudžiavimo užkardymu); be to, ginčo Konkurso sąlygoje iš esmės neuždraustas ar neapribotas tiekėjų pajėgumų sumavimas dėl subjektų skaičiaus, tačiau ribojimas įtvirtintas, atsižvelgiant į vykdytinoje sutartyje kiekvieno iš partnerių indėlį (numatytą atlikti darbų dalį).

58Atsižvelgdamas į visa tai, kasacinis teismas kreipiasi į Teisingumo Teismą papildomų išaiškinimų, reikalingų nuspręsti dėl ginčo Konkurso sąlygos teisėtumo.

59Dėl Konkurso sąlygų 4.3 punkto tikslinimo ar galimo pakeitimo

60Nagrinėjamoje byloje kasatorė ginčo Konkurso sąlygą kvestionuoja ne tik dėl jos turinio, bet ir dėl aplinkybės, kad atsakovė kvalifikacijos reikalavimo galutinę išraišką (apibrėžtį) įtvirtino ne pradinėje Konkurso sąlygų 4.3 punkto versijoje, bet trečiojoje jos redakcijoje, t. y. byloje ginčijamas antrasis Konkurso sąlygų patikslinimo (pakeitimo) teisėtumas.

61Šiame kontekste pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors bendroji VPĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, neišplaukia iš jokių konkrečių Direktyvos 2004/17 normų, atsižvelgiant į tai, jog šios direktyvos 46, 47 straipsniuose reguliuojamas papildomos informacijos, kuri, pirma, susijusi su techninėmis specifikacijomis, ir, antra, iš esmės suteikiama tiekėjų prašymu, o ne perkančiųjų organizacijų iniciatyva, teikimas, ši nacionalinė norma (VPĮ 27 straipsnio 4 dalis), teisėjų kolegijos vertinimu, per se neprieštarauja kokioms nors Direktyvos 2004/17 nuostatoms.

62Vis dėlto teisinė ir praktinė problema, su kuria gali susidurti perkančiosios organizacijos, taikydamos VPĮ 27 straipsnio 4 dalį, dėl ko taip pat gali kilti ginčų su tiekėjais, kaip tai atsitiko ir nagrinėjamoje byloje, yra ta, kad iš tiesų nėra aišku, kokia apimtimi ir kiek laisvai galima teisėtai tikslinti ar aiškinti paskelbtas pirkimo sąlygas. Dėl šio aspekto procese ginčo šalių pozicijos taip pat išsiskyrė.

63Šiame kontekste pažymėtina iš esmės aiški kasacinio teismo praktika, pagal kurią ne kartą konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai; patikslinimais nelaikomi tokie perkančiosios organizacijos paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse; tai galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiosios organizacijos sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, UAB „Pireka“, bylos Nr. 3K-3-436/2011).

64Ši kasacinio teismo pozicija koreliuoja su Teisingumo Teismo jurisprudencija, kurioje pasisakyta dėl Direktyvos 2004/18 39 straipsnio 2 dalies (VPĮ 27 straipsnio 3 dalis) taikymo, konstatuojant, kad pastarojoje nuostatoje nurodyta papildoma informacija apie konkurso specifikacijas ir papildomus dokumentus galima paaiškinti kai kuriuos dalykus ar suteikti tam tikrą informaciją, tačiau ja negalima pakeisti, nors tai ir būtų ištaisymai, pagrindinių pirkimo sąlygų, tarp kurių yra techninės specifikacijos ir sutarčių sudarymo kriterijai, apimties; šios sąlygos buvo suformuluotos konkurso specifikacijose, kuriomis suinteresuoti ūkio subjektai pagrįstai rėmėsi priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, priešingai, atsisakyti dalyvauti atitinkamoje pirkimo procedūroje; tai matyti iš žodžių junginio „papildoma informacija“ vartojimo minėto Direktyvos 2004/18 39 straipsnio 2 dalyje ir trumpo termino, galinčio skirti tokios informacijos pateikimą nuo pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, kaip numatyta šioje nuostatoje (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, ECLI:EU:C:2012:284).

65Dėl šio aspekto atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvoje viešųjų pirkimų teisinių santykių praktika iš esmės plėtojasi ta linkme, kad perkančiosios organizacijos, taikydamos VPĮ 27 straipsnio 4 dalį ir patikslindamos (paaiškindamos) tam tikras pirkimo nuostatas, kartu paprastai (taip, be kita ko, įvyko ir nagrinėjamo ginčo atveju) pratęsia galutinį pasiūlymų pateikimo terminą, o tai tiekėjams iš esmės leidžia prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Kita vertus, šiame kontekste atsakovė, atsiliepdama į kasacinį skundą, nurodo, kad Konkurso sąlygų 4.3 punkto tikslinimo (aiškinimo) teisėtumas grindžiamas šios nuostatos turinio ir ginčo Konkurso sąlygos teksto tapatumu, t. y. net ir be Konkurso sąlygų 4.3 punkto patikslinimo, ši nuostata būtų taikoma būtent taip, kaip buvo vėliau formalizuota ginčo Konkurso sąlygoje.

66Taip pat svarbu pažymėti, kad, kaip ir dėl ginčo Konkurso sąlygos, apie pirkimo sąlygų tikslinimą tiesiogiai informuojami iš esmės tik kvietimą dalyvauti priėmę tiekėjai (nors visi kiti tai gali padaryti atskirai pasitikrindami, ar pirkimo sąlygos nebuvo tikslintos), juolab kad ne visada keičiamos pirkimo sąlygos vienu metu buvo įtvirtintos ir skelbime apie pirkimą (pažymėtina, kad skelbime buvo nurodytas Konkurso sąlygų 3.2.1 punktas, bet ne 4.3 punktas), ir pirkimo procedūrų vykdymą reguliuojančiuose dokumentuose.

67Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 5 dalimi, 163 straipsnio 9 punktu, 356 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

68Kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

  1. Ar Direktyvos 2004/17 37, 38, 53, 54 straipsnių nuostatos kartu ar atskirai (bet jomis neapsiribojant) turi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kad:
  1. joms prieštarauja toks nacionalinis reguliavimas, pagal kurį, jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas?
  2. su jomis nesuderinama tokia pirkimo dokumentuose nustatyta tiekėjų profesinių pajėgumų sumavimo tvarka, kokią perkančioji organizacija nustatė ginčo Konkurso sąlygoje, kai atitinkamo ūkio subjekto (jungtinės veiklos partnerio) profesinio pajėgumo dalis turi proporcingai atitikti jo konkrečiai atliekamų darbų dalį viešojo pirkimo sutartyje?
  1. Ar Direktyvos 2004/17 10, 46, 47 straipsnių nuostatos kartu ar atskirai (bet jomis neapsiribojant) turi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kad:
  1. tiekėjų lygiaverčio vertinimo ir skaidrumo principai nepažeidžiami, kai perkančioji organizacija:

69– pirkimo dokumentuose iš anksto nustato bendrąją tiekėjų profesinių pajėgumų sumavimo galimybę, bet ne konkrečią jos įgyvendinimo tvarką;

70– vėliau vykstant viešojo pirkimo procedūrai ji patikslina tiekėjų kvalifikacijos vertinimo reikalavimus, juose įtvirtina tam tikrus tiekėjų profesinių pajėgumų sumavimo ribojimus;

  • dėl tokio kvalifikacijos reikalavimų turinio patikslinimo ji pratęsia galutinį pasiūlymų pateikimo terminą ir apie šį termino pratęsimą paskelbia Oficialiajame leidinyje?
  1. tiekėjų pajėgumų sumavimo ribojimas neprivalo būti iš anksto aiškiai išviešintas, jei dėl perkančiosios organizacijos veiklos specifikos ir viešojo pirkimo sutarties ypatybių, jis (pajėgumų sumavimo ribojimas) gali būti numanomas bei pateisinamas?

71Sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Teisingumo Teismo sprendimo gavimo.

72Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija n u r o d o:... 4. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 267... 5. Atsižvelgdama į tai, kad kasacinis teismas į Teisingumo Teismą kreipiasi ne... 6. I. Ginčo esmė... 7. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų... 8. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – atsakovė,... 9. Ieškovė UAB „Borta“ (toliau – ieškovė, kasatorė) kreipėsi į... 10. Konkurso sąlygų 3.2.1 punkte perkančioji organizacija nustatė tiekėjų... 11. Konkurso sąlygų 4.3 punkto, kuris vėliau buvo tikslintas kelis kartus bei... 12. Jeigu pasiūlymą teikia tiekėjai pagal jungtinės veiklos sutartį, Konkurso... 13. Konkurso sąlygų 4.2.3 punkte įtvirtinta, kad: turi būti numatyti pagal... 14. Atsakovė 2014 m. balandžio 24 d., vadovaudamasi Konkurso sąlygų 7.2 punktu,... 15. Jeigu pasiūlymą teikia tiekėjai pagal jungtinės veiklos sutartį, tai bet... 16. Ieškovė dėl tokio Konkurso sąlygų 4.3 punkto nuostatų patikslinimo 2014... 17. Jeigu pasiūlymą teikia tiekėjai pagal jungtinės veiklos sutartį, Konkurso... 18. Atsakovė taip pat savo iniciatyva naujai išdėstė Konkurso sąlygų 4.2.3... 19. Ieškovė su ginčo Konkurso sąlyga (naujuoju Konkurso sąlygų 4.3 punkto... 20. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo (nutarties) esmė... 21. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu, o Lietuvos... 22. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ginčo Konkurso... 23. Teisėjų kolegija... 24. III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas paprastai... 26. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija materialiosios teisės aiškinimo ir... 27. Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos priimti prejudicinį sprendimą... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo Konkursas paskelbtas dėl darbų,... 29. Kasacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Direktyvos 2004/17 16... 30. Taigi atrodytų, kad atsakovės ir Konkurso laimėtojo sudaryta viešojo darbų... 31. primo, iš tiesų nėra aišku, ar, atsižvelgiant į gautus pasiūlymus... 32. secundo, Konkursas, net ir nustačius, kad jo pagrindu sudarytos sutarties suma... 33. tertio, pagal Konkurso sąlygų 1.8 punktą apie jį (Konkursą) paskelbta... 34. quarto, tokia Direkcijos valia išplaukia ir iš Konkurso sąlygų 1.2 punkto,... 35. quinto, iš šia nutartimi Teisingumo Teismo prašomų išaiškinti įvairių... 36. Šiame kontekste Teisingumo Teismo nurodyta, kad iš tiesų nei iš SESV 267... 37. Dėl VPĮ 24 straipsnio 5 dalies teisėtumo, atsižvelgiant į Direktyvos... 38. Kaip nurodyta pirmiau, atsakovė ginčo Konkurso sąlygoje (taip pat jos... 39. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje ex officio kelia VPĮ 24 straipsnio 5... 40. VPĮ 2 straipsnio 29 dalyje bendrai apibrėžta, kad tiekėjas (prekių... 41. VPĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti... 42. Pažymėtina, kad VPĮ 24 straipsnio 5 dalis, įeinanti į tarptautinių... 43. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VPĮ 24 straipsnio 5... 44. Teisėjų kolegija, vertindama VPĮ 24 straipsnio 5 dalies ir 32 straipsnio 3... 45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu pagal Latvijos... 46. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek, kiek nagrinėjamu atveju aktualus... 47. Be to, dėl galimybės riboti subrangą pagrindinių darbų daliai Teisingumo... 48. Teisėjų kolegijos manymu, iš Direktyvos 2004/17 nuostatų expressis verbis... 49. Dėl aptariamo klausimo taip pat pažymėtina, kad Lietuvos įstatymų... 50. Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal naujosios komunalinio... 51. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą ginčui aktualų VPĮ reguliavimą ir jo... 52. Dėl ginčo Konkurso sąlygos teisėtumo... 53. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė ginčo Konkurso sąlygoje iš esmės... 54. Iš ginčo Konkurso sąlygos, kaip nurodyta pirmiau, išplaukia subrangos... 55. Kita vertus, neaišku, kaip iš tiesų reikėtų taikyti ginčo Konkurso... 56. Bet kokiu atveju akivaizdu, kad ginčo Konkurso sąlyga perkančioji... 57. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyti Teisingumo Teismo... 58. Atsižvelgdamas į visa tai, kasacinis teismas kreipiasi į Teisingumo Teismą... 59. Dėl Konkurso sąlygų 4.3 punkto tikslinimo ar galimo pakeitimo... 60. Nagrinėjamoje byloje kasatorė ginčo Konkurso sąlygą kvestionuoja ne tik... 61. Šiame kontekste pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors bendroji... 62. Vis dėlto teisinė ir praktinė problema, su kuria gali susidurti... 63. Šiame kontekste pažymėtina iš esmės aiški kasacinio teismo praktika,... 64. Ši kasacinio teismo pozicija koreliuoja su Teisingumo Teismo jurisprudencija,... 65. Dėl šio aspekto atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvoje viešųjų... 66. Taip pat svarbu pažymėti, kad, kaip ir dėl ginčo Konkurso sąlygos, apie... 67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 68. Kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą... 69. – pirkimo dokumentuose iš anksto nustato bendrąją tiekėjų profesinių... 70. – vėliau vykstant viešojo pirkimo procedūrai ji patikslina tiekėjų... 71. Sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Teisingumo Teismo sprendimo... 72. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...