Byla 3K-3-436/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Gražinai Kestauskei,

3dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės ,,Panevėžio statybos trestas“ atstovui A. Z., ieškovui Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui R. S., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pireka“ atstovui advokatui Almantui Žmuidai, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovams M. Z. ir advokatui Pranui Makauskui, išvadą teikiančios institucijos byloje Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei R. R., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Pireka“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (Panevėžio apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Pireka“ dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo – viešoji įstaiga ,,Lietuvos verslo paramos agentūra“; institucija, teikianti išvadą byloje, – Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Byloje sprendžiami viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.

7Panevėžio apskrities viršininko administracijos Viešųjų pirkimų komisija (toliau – ir Komisija) 2009 m. spalio 21 d. paskelbė apie supaprastintų skelbiamų derybų būdu vykdomą projekto ,,Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto, plėtra 2009–2011 metais“ įgyvendinimo darbų pirkimą pagal patvirtintas Supaprastintų skelbiamų derybų sąlygas (toliau – Derybų sąlygos). Ieškovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ 2009 m. lapkričio 2 d. pateikė paraišką dalyvauti darbų pirkimo konkurse. Komisija 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. T6-76 atmetė ieškovo paraišką, nurodydama, kad jis neatitinka Derybų sąlygų 15.11 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, pagal kurį perkamų paslaugų tiekėju gali būti asmuo, kuris iki paraiškos pateikimo dienos yra sėkmingai įvykdęs bent vieną įtraukto į valstybės kultūros vertybių registrą objekto inžinerinio statinio statybos sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 3 mln. Lt. Ieškovas 2009 m. lapkričio 25 d. pareiškė pretenziją; Komisija 2009 m. lapkričio 30 d. ją atmetė. Komisija sprendė, kad kvalifikacinius reikalavimus atitinka jungtinės veiklos pagrindu veikiančios UAB ,,Pireka“ ir UAB ,,Fima“ bei 2010 m. vasario 25 d. pakvietė jas pateikti pasiūlymą. 2010 m. kovo 31 d. Panevėžio apskrities viršininko administracija sudarė su UAB ,,Pireka“ ir UAB ,,Fima“ rangos sutartį Nr. V18-16. Projektui finansuoti yra numatyta 516 929,38 Lt Europos Sąjungos (toliau - ES) fondų lėšų, tačiau jos rangovams nesumokėtos.

8Ieškovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ 2010 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. lapkričio 23 d. protokolu Nr. T6-76 priimtą sprendimą. Ieškovas nurodė, kad jis pateikė Komisijai dokumentus, patvirtinančius, jog yra atlikęs Derybų sąlygų 15.11 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančius darbus, tačiau ši juos netinkamai įvertino, siekė atmesti ieškovo paraišką. Ieškovo nuomone, Komisija nepagrįstai pripažino, kad UAB ,,Pireka“ atitiko perkamų paslaugų tiekėjui keliamus reikalavimus, nes ši nepateikė visų Derybų sąlygose nurodytų dokumentų.

9Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2010 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia ir panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir UAB ,,Pireka“ 2010 m. kovo 31 d. sudarytą rangos sutartį. Ieškovas nurodė, kad ginčijama rangos sutartis sudaryta su tiekėju (UAB ,,Pireka“), neatitikusiu viešojo pirkimo metu nustatytų kvalifikacinių reikalavimų ir nekompetentingu vykdyti nupirktus rangos darbus. Ieškovo nuomone, kuo vėliau rangos sutartis bus pripažinta negaliojančia, tuo didesnių neigiamų padarinių gali kilti valstybei ir mokesčių mokėtojams, nes dalis projekto yra finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis, kurias reikėtų grąžinti, be to, UAB ,,Pireka“ įgytų teisę reikalauti atlyginti žalą.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

11Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ ieškinį tenkino: pripažino neteisėtu ir panaikino Panevėžio apskrities viršininko administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. lapkričio 23 d. posėdžio protokolu Nr. T6-76 priimtą sprendimą atmesti ieškovo paraišką kaip neatitinkančią konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų.

12Teismas nustatė, kad pagal Derybų sąlygų 15.11 punktą tiekėjas per paskutinius trejus metus arba laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau kaip trejus metus) turi būti įvykdęs bent vieną įrašyto į valstybės kultūros vertybių registrą objekto inžinerinio statinio statybos sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 3 mln. Lt; tiekėjas privalo pateikti įvykdytų sutarčių sąrašą, kuriame nurodyti užsakovai, sutarčių objektai, sutarčių sudarymo ir įvykdymo datos, sutarčių vertė su užsakovų pažymomis apie tai, kad darbai buvo atlikti tinkamai.

13Teismas, spręsdamas klausimą, kokie objektai yra laikytini inžineriniais statiniais, vadovavosi Statybos įstatyme pateikta sąvoka, kad inžineriniai statiniai – tai susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai, taip pat aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.0109:2003 ,,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatomis, pagal kurias inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į šias grupes: susisiekimo komunikacijos (keliai, gatvės, geležinkelio keliai, oro ir vandens uostų statiniai ir kt.), inžineriniai tinklai (dujotiekiai, vandentiekio tinklai, šilumos tiekimo tinklai, elektros tinklai, nuotekų šalinimo tinklai, nuotolinio ryšio linijos) ir kiti statiniai (tvenkiniai, kanalai, sporto paskirties inžineriniai statiniai ir kt.).

14Teismas, remdamasis ieškovo pateiktu svarbesnių statybos objektų sąrašu, nustatė, kad ieškovas 2005–2007 m. atliko Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno komplekso ( - ), pritaikymo mokymo funkcijai, pastato rekonstrukcijos darbus, tarp jų – inžinerinių statinių už 3 334 311 Lt; papildomoje pažymoje apie sėkmingai įvykdytą sutartį išvardyti inžinerinių statinių statybos darbai, kurių vertė - daugiau kaip 3 mln. Lt: lauko nuotekų, vandentiekio tinklų, požeminių perėjų, drenažo, lauko šiluminės trasos įrengimas, lauko elektros ir silpnų srovių darbai. Teismas taip pat rėmėsi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio pažyma ,,Dėl įvykdytų projektų“, kurioje nurodyta, kad Vilniaus Bazilijonų vienuolyno statinių ansamblis yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad ieškovo atlikti inžinerinių statinių statybos darbai objekte – Bazilijonų vienuolyno komplekse – atitinka įstatymuose įtvirtintą inžinerinių statinių sąvoką.

15Teismas pažymėjo, kad paraiškų vertinimo metu (2009 m. lapkričio 24 d.) UAB ,,Pireka“ nebuvo pateikusi visų būtinų dokumentų: UAB ,,Pireka“ paraiškoje nurodė, kad kita jungtinės veiklos dalyvė UAB ,,Fima“ atliko Kauno geležinkelio tunelio renovacijos darbus, tačiau nepateikė pažymos apie tai, jog darbai atlikti tinkamai, taip pat pažymos apie objekto pripažinimą tinkamu naudoti, iš kurios būtų galima daryti išvadą apie UAB ,,Fima“ atliktus darbus nurodytame objekte. Teismas rėmėsi UAB ,,Pireka“ pateikta 2010 m. vasario 25 d. pažyma ir nustatė, kad UAB ,,Fima“ Kauno geležinkelio tunelyje atliko įvairios signalizacijos, saugos ir ryšių instaliacijos, eismo signalizacijos renovacijos ir šių dalių projektavimo darbus, kurių vertė – 7 947 310,94 Lt; kitame dokumente ,,UAB ,,Fima“ įgyvendinti projektai“ nurodyta darbų vertė – 6,5 mln. Lt. Teismas sprendė, kad UAB ,,Fima“ nurodė ne savo atliktų, bet visų Kauno geležinkelio tunelio renovacijos darbų vertę, ir kad jos atlikti darbai neatitinka Derybų sąlygų 15.11 punkte pateiktos sąlygos, t. y. nėra inžinerinio statinio statybos darbai.

16Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad Komisijos sprendimas atmesti ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ paraišką, taip pat pripažinti, jog UAB ,,Pireka“, nors ir nepateikė visų būtinų dokumentų, atitinka Derybų sąlygose nustatytus reikalavimus, pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytus principus (lygiateisiškumo, skaidrumo).

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir UAB ,,Pireka“ apeliacinius skundus, 2010 m. spalio 7 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį ir grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys tenkintas: 2010 m. kovo 31 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir UAB ,,Pireka“ sudaryta rangos sutartis Nr. V18-16 pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento; atsakovas Susisiekimo ministerija įpareigotas, vadovaudamasis viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis, įvykdyti jo kompetencijai priskirtas funkcijas ir pareigas, nustatytas Viešųjų pirkimo įstatymo 7 straipsnyje, 16 straipsnio 3 dalyje, 39 straipsnyje.

20Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimu pripažintas neteisėtu ir panaikintas Panevėžio apskrities viršininko administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. T6-76, kuriuo atmesta AB ,,Panevėžio statybos trestas“ paraiška, konstatavo, jog dėl to negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta šio sprendimo pagrindu su UAB ,,Pireka“ sudaryta darbų pirkimo (rangos) sutartis. Teismo nuomone, tokia sutartis prieštarauja imperatyviosioms Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 1, 5-7 dalių nuostatoms. Teismas sprendė, kad, pripažinus ginčo rangos sutartį negaliojančia, taikytina restitucija, grąžinant šalis į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį. Tokiu atveju Susisiekimo ministerija kaip Panevėžio apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų vykdytojo pagal projektą ,,Siaurojo geležinkelio-kultūros paveldo ir turizmo objekto – plėtra 2009 – 2001 metais“ perėmėja privalo įvykdyti jos kompetencijai priskirtas funkcijas ir pareigas (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnis, 16 straipsnio 3 dalis, 39 straipsnis, 5 skirsnio ,,Derybos“ atitinkamos nuostatos). Teismas pažymėjo, kad atsakovo, o ne teismo pareiga yra spręsti, ar vykdyti iš naujo paslaugų pirkimo procedūras, kaip vertinti tiekėjų pasiūlymus ir pan. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dalis projekto finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis, tačiau parama neteikiama, kai nustatomi pažeidimai viešųjų pirkimų srityje. Teismo nuomone, restitucijos taikymas ir šalių grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį sudarys galimybes iš naujo įgyvendinti finansuojamą projektą, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų viešųjų pirkimų srityje, atitinkamai gauti ES paramos lėšas.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu nusprendė sujungti civilines bylas pagal ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovui Susisiekimo ministerijai dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo ir ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Susisiekimo ministerijai, UAB ,,Pireka“ dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia bei kartu nagrinėti dėl šiose bylose priimtų Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. ir 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimų atsakovų Susisiekimo ministerijos ir UAB ,,Pireka“ pateiktus apeliacinius skundus.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Susisiekimo ministerijos ir UBA ,,Pireka“ apeliacinius skundus, 2011 m. birželio 21 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą; Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą: patikslino rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo ir įpareigojo atsakovą Susisiekimo ministeriją atnaujinti projekto „Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto, plėtra 2009 – 2011 metais“ viešojo pirkimo procedūras: iš naujo svarstyti tiekėjų pasiūlymus, sudaryti naują preliminarią pasiūlymų eilę, išrinkti konkurso laimėtoją ir su juo pasirašyti viešojo pirkimo sutartį; patikslino rezoliucinę dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo, nurodydama, kad valstybei iš atsakovų priteisiama po 15 000 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą, iš atsakovo UAB ,,Pireka“ - 29 894,10 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

23Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė, kad pagal Derybų sąlygose pateiktą 15.11 punkto formuluotę atsakovui Susisiekimo ministerijai yra svarbu, jog tiekėjas turėtų darbo patirties atliekant inžinerinio statinio statybos darbus ir jog objektas, kuriame yra inžinerinis statinys, ar (arba) tas objektas yra inžinerinis statinys, būtų įtrauktas į valstybės kultūros vertybių registrą. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytoje sąlygoje neįtvirtinta, kad kvalifikacijos reikalavimus atitiks tik to į valstybės kultūros vertybių registrą įtraukto objekto, kuris yra inžinerinis statinys, atlikti rangos darbai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ atlikti Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno komplekso ( - ), pritaikymo mokymo funkcijai, pastato rekonstrukcijos darbai atitinka Derybų sąlygų 15.11 punkto reikalavimus, todėl Panevėžio apskrities viršininko administracija neturėjo pagrindo atmesti jo pasiūlymo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatus Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno komplekse nėra inžinerinių statinių, kurie būtų įregistruoti kaip atskiri turtiniai objektai, tačiau tai nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovas nurodytame kultūros paveldo objekte vykdė inžinerinių tinklų įrengimo darbus.

24Teisėjų kolegija nurodė, kad, priešingai nei ieškovo, paslaugų tiekėjų grupės – UAB ,,Pireka“ ir UAB ,,Fima“ – pateikta paraiška priimta, nors byloje nėra duomenų, jog UAB ,,Pireka“ būtų įvykdžiusi nors vieną statybos sutartį, kuri atitiktų Derybų sąlygų 15.11 punkto reikalavimus; be to, paraiškos padavimo metu nurodyta tiekėjų grupė nepateikė užsakovo pažymos, patvirtinančios, kad UAB ,,Fima“ tinkamai atliko Kauno geležinkelio tunelio renovacijos darbus, kuriuos nurodė kaip atliktus pagal Derybų sąlygų 15.11 punkto reikalavimus. Tik ginčą nagrinėjant teisme, tokia pažyma pateikta. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad apie tinkamą sutarčių įvykdymą privalėjo patvirtinti užsakovas - AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, tačiau pažymą pateikė Siemens Osakeyhtio Lietuvos filialas. Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad UAB ,,Fima“ nepateikė atliktų darbų vertę pagrindžiančio dokumento, darbai buvo pripažinti tinkamais naudoti jau pasibaigus paraiškų pateikimo terminui (2009 m. lapkričio 16 d.) ir jie nėra inžinerinio statinio darbai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kaip pagrįstą vertino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Komisija, pripažinusi, jog UAB ,,Pireka“ atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pažeidė lygiateisiškumo principą, sukėlė abejonių konkurso skaidrumu, taip pažeidė viešąjį interesą.

25Pasisakydama dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija nurodė, kad, nustatęs, jog UAB ,,Pireka“ pripažinta konkurso laimėtoja, o UAB ,,Panevėžio statybos trestas“ paraiška atmesta kaip neatitinkanti kvalifikacinių reikalavimų, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio reikalavimus, ir šie pažeidimai yra esminiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir UAB ,,Pireka“ 2010 m. kovo 31 d. sudarytą rangos (darbų pirkimo) sutartį kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje turi būti taikoma restitucija, grąžinant šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, tačiau sprendė, jog teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad Susisiekimo ministerija privalo iš naujo svarstyti tiekėjų pasiūlymus, sudaryti naują preliminarią pasiūlymų eilę, išrinkti konkurso laimėtoją ir su juo pasirašyti viešojo pirkimo sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad panaikintos rangos sutarties pagrindu UAB ,,Pireka“ jau atliko dalį darbų, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti restituciją; atsiskaitymo už atliktus darbus klausimus šalys turi išspręsti savarankiškai. Teisėjų kolegija, spręsdama bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pažymėjo, kad, vadovaujantis bendrosiomis žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo taisyklėmis, kai reiškiamas turtinis reikalavimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl rangos sutarties panaikinimo pagal sutartyje nustatytą darbų kainą turėjo būti sumokėtas 30 000 Lt žyminis mokestis. Teisėjų kolegija nurodė, kad Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, todėl, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteisė iš atsakovų po 15 000 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, iš atsakovo UAB ,,Pireka“ – 29 886 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

26III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

27Kasaciniu skundu atsakovas uždaroji akcinė bendrovė ,,Pireka“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutartį, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. ir 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

281. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino Derybų sąlygų 15.11 punkto nuostatą, taip pažeidė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 7 dalies (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija), Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 7, 9, 10, 11, 61 dalių, Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 ,,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 punkto nuostatas. Kasatoriaus teigimu, pagal Derybų sąlygų 15.11 punktą tiekėjas turėjo būti įvykdęs sutartį dėl objekto, kuris atitinka dvi sąlygas: a) yra inžinerinis statinys; b) objektas (inžinerinis statinys) yra įrašytas į valstybės kultūros vertybių registrą. Kasatoriaus nuomone, teismai, spręsdami, kad nurodytą Derybų sąlygų punktą atitinka ir tiekėjas, kuris yra įvykdęs į kultūros vertybių registrą įtraukto objekto, kuriame yra inžinerinis statinys, statybos darbus, t. y. kad Derybų sąlygų 15.11 punkte nustatytos dvi alternatyvios sąlygos, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 7 dalies normą, kurioje nustatyta, jog pirkimo dokumentai turi būti aiškūs ir tikslūs. Be to, kasatoriaus nuomone, teismai, aiškindami ,,objekto inžinerinio statinio“ sąvoką, turėjo atsižvelgti į perkančiosios organizacijos ketinimus bei ginčo viešojo pirkimo esmę ir tikslą. Kasatoriaus teigimu, Panevėžio apskrities viršininko administracijos vykdyto viešojo pirkimo tikslas – įsigyti į kultūros vertybių registrą įtraukto objekto – siaurojo geležinkelio, kuris yra inžinerinis statinys, – statybos darbus. Dėl to teismui neturėjo kilti abejonių, kad perkančiajai organizacijai buvo svarbu, jog konkurse dalyvautų tiekėjas, turintis patirties atliekant ne bet kurio objekto, įtraukto į kultūros vertybių registrą, statybos darbus, o būtent tokio, kuris yra inžinerinis statinys. Kasatoriaus teigimu, remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 7, 9, 10, 11, 61 dalių, Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 ,,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 punkto nuostatomis, darytina išvada, kad statybos teisiniuose santykiuose: a) pastatai ir inžineriniai statiniai yra dvi atskiros savarankiškos statinių rūšys; b) inžineriniai statiniai negali būti kitų pastatų sudėtinė dalis ir priešingai; c) už pastato ribų esantys inžineriniai tinklai yra savarankiški inžineriniai statiniai, tačiau jie nėra pastato sudėtinė dalis; d) tais atvejais, kai inžineriniai įrenginiai yra pastato viduje, jie yra pastato inžinerinės sistemos, kartu viso pastato dalis, bet ne savarankiški inžineriniai statiniai. Kasatoriaus nuomone, teismų išvada, kad Derybų sąlygų 15.11 punkte įtvirtinta sąvoka aiškintina kaip ,,objekto, kuriame yra inžinerinis statinys“, prieštarauja statybos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintai statinių sampratai. Kasatoriaus teigimu, ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ atlikti statybos darbai, t. y. Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno komplekso ( - ), pritaikymas mokymo funkcijai, neatitinka Derybų sąlygų 15.11 punkto reikalavimų. Vienuolynas įtrauktas į kultūros vertybių registrą, tačiau jis yra pastatas, ne inžinerinis statinys. Už vienuolyno ribų esantys lauko inžineriniai tinklai yra savarankiški inžineriniai statiniai, tačiau jie neįtraukti į Kultūros vertybių registrą.

292. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kasatorius neatitiko Derybų sąlygų 15.11 punkte nurodyto tiekėjo kvalifikacijos reikalavimo ir kad jo paraiška buvo priimta neteisėtai, taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5–7 dalių, Statybos įstatymo 2 straipsnio 9, 11 ir 61 dalių, STR 1.01.09:2003 9.6 punkto, CPK 176 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus:

30Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6, 7 dalių nuostatas, dalyvaujančių konkurse tiekėjų kvalifikacija turi būti vertinama pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, atitinkamai tiekėjų paraiška ar pasiūlymas gali būti atmesti tik tuo atveju, jeigu jų kvalifikacija tokių kriterijų neatitinka. Derybų sąlygų 17 punkte nustatyta, kad jei bendrą paraišką (pasiūlymą) pateikia ūkio subjektų grupė, tai šių sąlygų 15.11 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas ūkio subjektų grupės narys. Kasatoriaus nuomone, remiantis šia nuostata, negalėjo būti atmesta kasatoriaus ir UAB ,,Fima“ paraiška dėl to, kad kasatorius nėra atlikęs Derybų Sąlygų 15.11 punkte nurodytų darbų. Apeliacinės instancijos teismas, priėjęs prie priešingos išvados, rėmėsi pirkimo dokumentuose nenustatytu tiekėjo kvalifikacijos reikalavimu. Derybų sąlygų 15.11 punkte taip pat nustatyta, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai turi pateikti užsakovų pažymas apie tai, jog darbai buvo atlikti tinkamai. UAB ,,Fima“ atliko inžinerinių sistemų įrengimo darbus renovuojamame Kauno geležinkelio tunelyje. Visų Kauno geležinkelio tunelio renovacijos darbų užsakovas buvo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, tačiau UAB ,,Fima“ atliktus darbus užsakė Siemens Osakeyhtio Lietuvos filialas, kuris, kaip rangovas, turi teisę samdyti subrangovus, kuriuo šiuo atveju ir buvo UAB ,,Fima“, o tiesioginiai santykiai tarp jo ir užsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ nesusiklostė. Dėl to, kasatoriaus nuomone, pažyma apie tinkamą darbų atlikimą turėjo būti išduota Siemens Osakeyhtio Lietuvos filialo (kaip užsakovo), o ne AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ (kaip užsakovo darbų užsakovo); apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė priešingai. Pagal Derybų sąlygų 15.11 punktą tiekėjas iki paraiškos pateikimo dienos turėjo būti sėkmingai įvykdęs bent vieną įtraukto į valstybės kultūros vertybių registrą objekto inžinerinio statinio statybos sutartį, t. y. atlikęs visus statybos sutartyje numatytus darbus. UAB ,,Fima“ darbus Kauno geležinkelio tunelyje pabaigė 2009 m. lapkričio 10 d., t. y. iki paraiškos pateikimo dienos (2009 m. lapkričio 13-osios). Kasatoriaus nuomone, ta aplinkybė, kad UAB ,,Fima“ atlikti darbai pripažinti tinkamais naudoti tik 2009 m. lapkričio 16 d., nereiškia, jog jie nebuvo pabaigti laiku. Derybų sąlygų 15.11 punkte nenustatyta reikalavimo, kad tiekėjo atlikti statybos darbai iki paraiškos pateikimo dienos turi būti pripažinti tinkamais naudoti. Dėl to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad paraiškos pateikimo dieną UAB ,,Fima“ nebuvo atlikusi Derybų sąlygų 15.11 punkte nurodytų darbų.

31 Dėl statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad UAB ,,Fima“ atlikti darbai, renovuojant Kauno geležinkelio tunelį, nėra inžinerinio statinio statybos darbai, pažeidė Statybos įstatymo 2 straipsnio 9, 11 ir 61 dalių, STR 1.01.09:2003 ,,Statinių klasifikavimo pagal jų naudojimo paskirtį“ 9.6 punkto normas. Pagal nurodytų teisės aktų nuostatas Kauno geležinkelio tunelis, kurio renovacijos darbus atliko ir UAB ,,Fima“, yra inžinerinis statinys (tuneliai priskiriami prie susisiekimo komunikacijų pogrupio – kiti transporto statiniai). Tai patvirtina ir Kauno geležinkelio tunelio Nekilnojamojo turto registro išrašas. UAB ,,Fima“ atlikti darbai pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalį priskirtini statinio inžinerinių sistemų statybos darbams, o statinio inžinerinės sistemos yra jo sudėtinė dalis.

32Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad kasatoriaus ir UAB ,,Fima“ paraiškoje nenurodyta UAB ,,Fima“ atliktų darbų, renovuojant Kauno geležinkelio tunelį, vertė, pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio 1, 2 dalių normas, nukrypo nuo šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. VšĮ ,,Kauno medicinos universiteto klinikos“, bylos Nr. 3K-3-474/2010; kt.). Konkursui pateiktoje paraiškoje nurodyta, kad UAB ,,Fima“ atliko darbų už 6,5 mln. Lt; Siemens Osakeyhtio Lietuvos filialo pateiktoje pažymoje apie įvykdytą statybos darbų sutartį nurodyta UAB ,,Fima“ atliktų darbų vertė – 7,9 mln. Lt, apskaičiuota su visais privalomais mokesčiais (PVM). Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 6,5 mln. Lt yra bendra viso Kauno geležinkelio tunelio renovacijos projekto vertė, prieštarauja byloje pateiktiems 2009 m. lapkričio 16 d. Kauno geležinkelio tunelio renovacijos projekto darbų pripažinimo tinkamais naudoti aktams, iš kurių matyti, kad bendra tunelio renovacijos projekto vertė – 79,4 mln. Lt.

33Dėl tiekėjų kvalifikaciją patvirtinančių duomenų pildymą ir tikslinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad ta aplinkybė, jog paraiškos pateikimo metu kasatorius nepateikė Derybų sąlygų 15.11 punkte nurodytos užsakovo pažymos apie tinkamą darbų atlikimą, o ją pateikė tik teismui nagrinėjant bylą, sudarė pagrindą atmesti kasatoriaus paraišką, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostatą ir nukrypo nuo šios nuostatos aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalį, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidato ar dalyvio šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, pateikė konkurso dalyvis, perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalį privalo pareikalauti dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji tokio tiekėjo pasiūlymą ketina atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kamesta“ ir kt. v. AB ,,Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Kompiuterinių programų mokymo centras v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-311/2011; kt.). Kasatoriaus teigimu, nurodytos įstatymo ir teismų praktikos nuostatos patvirtina, kad ta aplinkybė, jog kasatorius, pateikdamas paraišką, kartu nepateikė užsakovo pažymos apie tinkamą darbų atlikimą, negalėjo sudaryti pagrindo spręsti, kad kasatorius neatitinka tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų. Kasatorius tokią pažymą pateikė vėliau, o Komisija nepriėmė sprendimo atmesti kasatoriaus paraiškos Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl nebuvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos ir principai.

343. Bylą nagrinėję teismai, pripažinę viešojo pirkimo sutartį negaliojančia ir spręsdami restitucijos taikymo klausimą, pažeidė CK 6.145 straipsnio 1 dalies normą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos restitucijos taikymo, kai ginčas kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, klausimais. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką restitucijos taikymas turi užtikrinti perkančiosios organizacijos ir tiekėjų grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Dėl to restitucijos klausimą sprendžiantis teismas, vertindamas niekinio sandorio padarinius, turi tirti sutarties vykdymo eigą, specifiką, laipsnį, galimus nuostolius dėl restitucijos taikymo, kitas reikšmingas aplinkybes ir parinkti restitucijos būdą arba, esant išskirtinėms aplinkybėms, jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Technologijų paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija, bylos Nr. 3K-3-323/2009; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011; kt.). Bylą nagrinėję teismai, spręsdami restitucijos taikymo klausimą, nurodė, kad šalys grąžintinos į prieš pažeidimą buvusią padėtį ir viešojo pirkimo procedūros pradėtinos iš naujo. Tačiau, kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai nepasisakė dėl to, kad kasatorius pagal pripažintą negaliojančia rangos sutartį atliko statybos darbų už ne mažiau kaip 2,6 mln. Lt, tai sudaro apie 40 proc. visų darbų vertės, ir taip pažeidė CK 6.145 straipsnio normas. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas (t. y. atliktų darbų šalinimas) reikštų neproporcingai dideles išlaidas, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimų.

354. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareikštas reikalavimas yra turtinis, ir priteisdamas iš kasatoriaus ir atsakovo valstybei po 15 000 Lt žyminio mokesčio ir iš kasatoriaus valstybei 29 886 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, pažeidė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, CK 1.78 straipsnio 5 dalies normas ir nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos viešųjų pirkimų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis klausimais. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai yra reikalaujama panaikinti kaip neteisėtus perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisijos sprendimus, klausimas dėl tokių sprendimų pagrindu sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia teismo turi būti sprendžiamas ex officio, nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas buvo pareikštas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Sigma Telas“ ir kt. v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-583/2008). Kasatoriaus nuomone, tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju prokuroro pareikštas reikalavimas panaikinti ginčo rangos sutartį yra išvestinis ir jis nelaikytinas ne tik turtiniu, bet ir bet kokiu kitu reikalavimu, už kurį turėtų būti mokamas žyminis mokestis. Kasatoriaus teigimu, toks reikalavimas gali būti apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą nebent kaip neturtinis reikalavimas.

36Atsakovas Susisiekimo ministerija pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, kuriuo prašė tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais.

37Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

381. Ieškovo nuomone, kasacinio skundo argumentai dėl Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003, Viešųjų pirkimų įstatymo netinkamo taikymo ir aiškinimo, atsižvelgiant į Derybų sąlygų 15.11 punkto reikalavimus, yra grindžiami faktinių aplinkybių vertinimu. Pagal CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 353 straipsnio 1 dalį kasacinio skundo pagrindą gali sudaryti tik teisės, o ne fakto klausimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutarties aiškinimas yra fakto klausimas. Pagal analogiją derybų ar konkurso sąlygų aiškinimas taip pat yra fakto klausimas.

392. Kasatorius netinkamai aiškina Derybų sąlygų 15.11 punkto reikalavimus. Šios konkurso sąlygos nereikalavo iš tiekėjo įvykdyti atskiro objekto – inžinerinio statinio, statybos darbų sutartį, juolab, kad jis būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir kad jam būtų suteiktas atskiras unikalus numeris. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad Bazilijonų vienuolyno komplekse, esančiame ( - ), nėra inžinerinių statinių. Priešingai nei teigia kasatorius, iš pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nurodytame objekte yra labai daug inžinerinių statinių: šilumos ir karšto vandens tiekimo zona, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona, dujotiekio apsaugos zona. Aplinkybes, kad šioje teritorijoje ieškovas atliko objekto inžinerinio statinio statybos darbus, patvirtina Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. vasario 4 d. raštas, Vilniaus Arkivyskupijos ekonomo tarnybos 2010 m. vasario 1 d. pažyma, šių institucijų ankstesni raštai, objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktai. Šiuose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad ieškovas atliko objekto inžinerinio statinio darbus: lauko nuotekų, vandentiekio tinklų, požeminių perėjimų, drenažo, lauko šiluminės trasos įrengimo, lauko elektros ir silpnų srovių. Byloje esantys Kultūros paveldo departamento raštai patvirtina, kad ieškovas atliko inžinerinio statinio objekto statybos darbus, kurie įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

403. Pagal Derybų sąlygų 15.11 punktą tiekėjai turėjo pateikti per paskutinius trejus metus iki paraiškos pateikimo dienos įvykdytų sutarčių sąrašą, kuriame turėjo būti nurodyti užsakovai, sutarčių sudarymo ir įvykdymo datos, sutarčių vertė, taip pat užsakovų pažymas, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Atsakovas nereikalavo, kad kasatorius pateiktų objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą, užsakovo pažymą, jog darbai įvykdyti tinkamai, ir vis tiek pripažino, kad jis atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Atsakovas privalėjo taikyti visiems dalyviams vienodas sąlygas ir reikalavimus, tačiau elgėsi priešingai, taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Iš UAB ,,Fima“ neva atliktų darbų 2009 m. lapkričio 16 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktų matyti, kad šių darbų užsakovas yra AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, o ne UAB ,,Siemens“, todėl pažymą apie tinkamai atliktą darbą turėjo pateikti būtent užsakovas. UAB ,,Siemens“ nebuvo viso Kauno geležinkelio tunelio renovacijos darbų rangovas, juo buvo jungtinės veiklos partneriai AB ,,Kauno tiltai“ ir UAB ,,VolkerRail Lietuva“, o subrangovai - UAB ,,Kelvista“ ir UAB ,,Ikoda“. UAB ,,Fima“ nebuvo objekto rangovas ir teismai pagrįstai nustatė, kad pateiktose pažymose nurodyti atlikti darbai ir kainos neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Be to, Kauno geležinkelio tunelio renovacijos darbai tinkamai pabaigti tik 2009 m. lapkričio 16 d., kai pagal Derybų sąlygas rangovai turėjo pateikti pažymas apie tinkamą jų atlikimą iki 2009 m. lapkričio 13 d. Ieškovo nuomone, abejonių kelia ir UAB ,,Fima“ kompetencija, nes ji atlieka elektros instaliacijos darbus, o ginčo konkurso objektas yra siaurojo geležinkelio renovacijos darbai.

414. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją ir grąžino šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį; kasatorius nepateikė jokių įrodymų apie turėtas išlaidas, todėl teismas neturėjo pagrindo dėl jų pasisakyti. Kasatorius turi teisę bendraisiais pagrindais reikšti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo.

425. Kasatorius nepateikė teisinių argumentų, patvirtinančių, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė ginčo šalių pateiktais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas šių išvadų nepaneigė.

43Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras, remdamasis ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ atsiliepime pateiktais argumentais, prašė kasacinį skundą atmesti.

44IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46Dėl pirkimo sąlygų 15.11 punkto turinio aiškinimo

47Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamas ginčas susijęs su Viešųjų pirkimų įstatymo normų, reglamentuojančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimo procedūras bei jų pažeidimo teisinius padarinius, aiškinimu ir taikymu. Byloje sprendžiama, ar perkančioji organizacija teisėtai atmetė ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ paraišką kaip neatitinkančią Supaprastintų skelbiamų derybų pirkimo sąlygose 15.11 punkte įtvirtintų minimalių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų ir ar teisėtai kasatoriaus UAB ,,Pireka“ paraišką pripažino atitinkančia tuos pačius kvalifikacinius reikalavimus bei ar su šiuo tiekėju sudaryta ginčo darbų pirkimo sutartis yra teisėta.

48Iš pirkimo dokumentų matyti, kad aktualiame ginčui spręsti pirkimo sąlygų 15.11 punkte perkančioji organizacija nustatė sąlygą, jog tiekėjas iki paraiškos pateikimo dienos turi būti sėkmingai įvykdęs bent vieną įtraukto į valstybės kultūros vertybių registrą objekto inžinerinio statinio statybos sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 3 mln. Lt.

49Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis teismas, siekdamas tinkamai išspręsti šalių ginčą, pirma privalo išaiškinti pirkimo sąlygų 15.11 punkto turinį ir, antra, įvertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai pritaikė šį pirkimo sąlygų punktą, priimdama skundžiamus sprendimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tinkamas pirkimo sąlygų turinio nustatymas – būtina sąlyga, siekiant įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai taikant šias sąlygas yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010). Dėl to teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstą atmeta ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ argumentą, kad pirkimo sąlygų analizė – fakto klausimas, taigi negalimas spręsti kasaciniame procese.

50Iš skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai pirkimo sąlygų 15.11 punkte įtvirtinto tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo turinį traktavo kaip nustatantį du lygiaverčius kriterijus: arba kad statybos darbai būtų atlikti objekte, kuris yra inžinerinis statinys, įtrauktas į valstybės kultūros vertybių registrą; arba kad statybos darbai būtų atlikti į kultūros vertybių registrą įtrauktame objekte, kuriame yra inžinerinis statinys, šiuo atveju inžinieriniam statiniui reikalavimas būti kultūros paveldo objektu galėtų būti netaikomas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši teismų išvada dėl nagrinėjamos pirkimo sąlygos turinio yra nepagrįsta, nes padaryta nesistemiškai vertinant visas pirkimo sąlygas, suabsoliutinant lingvistinį aiškinimo metodą, neišsiaiškinus tikrosios perkančiosios organizacijos valios. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija grindžiama šiais argumentais.

51Teisėjų kolegija konstatuoja, kad siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina vertinti ne tik sąlygas, kaip tokias, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus, jei tiekėjai ar perkančiosios organizacijos pasinaudojo VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis teisėmis: tiekėjai – perkančiosios organizacijos paprašyti paaiškinti pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija – neprašytai jas patikslinti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi; kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009). Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl pirkimo sąlygų 15.11 punkto turinio vertinimo, neatsižvelgė į perkančiosios organizacijos paaiškinimus dėl šios nuostatos. Iš pirkimo dokumentų matyti, kad UAB „Mitnija“, dalyvavusi supaprastintų skelbiamų derybų procedūrose, 2009 m. spalio 30 d. bei lapkričio 4 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama paaiškinti ir pagrįsti pirkimo sąlygose įtvirtintus kvalifikacijos reikalavimus, įskaitant nustatytą sąlygų 15.11 punkte. Pirmiau nurodytais prašymais UAB „Mitnija“ pirkimo sąlygų 15.11 punkto paaiškinimo ir pagrindimo klausimais inter alia teiravosi (1.1 punkte), dėl kokių priežasčių perkančioji organizacija mano, kad ūkio subjektas, turintis teisę vykdyti kultūros vertybių statybos darbus, nebus pajėgus įvykdyti numatomos sudaryti rangos sutarties, jei nėra vykdęs į kultūros vertybių registrą įtraukto inžinerinio statinio statybos darbų sutarties. Perkančioji organizacija 2009 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 20-3330-(1.29.)-20 „Dėl prašymo pagrįsti pirkimo dokumentų reikalavimus“ UAB „Mitnija“ nurodė, kad ji turi teisę reikalauti, jog tiekėjai turėtų ne tik teisę atlikti pirkimo sąlygose nurodytus darbus (t. y. turėti Aplinkos ministerijos išduotą atitinkamą kvalifikaciją liudijantį atestatą), bet ir tam tikrą tokių darbų atlikimo patirtį; reikalauti panašių darbų patirties – įprasta praktika; tai grindžiama praktiniu siekiu įsitikinti didesne tiekėjų kvalifikacija; taip pat pažymėjo, kad darbai bus atliekami objekte, kuris pripažintas kultūros paminklu (nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektu). Iš UAB „Mitnija“ paklausimo ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos atsakymo (paaiškinimo) į jį (T. 1, b. l. 38–41, Konkurso dokumentų segtuvas, l. 216–219, 224, 225) akivaizdu, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 15.11 punkte įtvirtintą reikalavimą tiekėjų kvalifikacijai nustatė (o vėliau ir taikė) taip, kad inžinerinis statinys, kaip toks, būtų pripažintas kultūros paveldo objektu. Tokia pirkimo sąlyga pagal jai suteiktą pirmiau aptartą jos reikšmę siekta įsitikinti tiekėjų patirtimi, vykdant iš esmės panašią (tik mažesnės vertės darbų) rangos sutartį. Neginčytina, kad Aukštaitijos siaurasis geležinkelis pripažintinas inžineriniu statiniu – kultūros paveldo objektu (statiniu), šiame kontekste aptariamas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas vertintinas kaip adekvatus pirkimo objektui.

52Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos. Pavyzdžiui, vienoje iš bylų kasacinis teismas, nagrinėdamas reikalavimo tiekėjų kvalifikacijai taikymo teisėtumą, sprendė, ar perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų kvalifikacijos atitiktį, de facto nesuteikė šiam reikalavimui reikšmės, esmingai priešingos pradinei lingvistinei jo reikšmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009). Ieškovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“, vykstant pirkimo procedūroms, neginčijo pirkimų sąlygų 15.11 punkto teisėtumo, teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindo šios pirkimo sąlygos teisėtumą vertinti viešojo intereso apsaugos tikslu.

53Teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytas ir nenuginčytas aplinkybes bei bylai spręsti aktualias teisės normas, konstatuoja, kad galimas tik toks pirkimo sąlygų 15.11 punkto aiškinimas, pagal kurį tiekėjų profesinio pajėgumo reikalavimas (VPĮ 36 straipsnis) reiškia, jog tiekėjas privalėjo būti sėkmingai įvykdęs bent vieną inžinerinio statinio kaip kultūros paveldo objekto, įtraukto į valstybės kultūros vertybių registrą, statybos sutartį.

54Dėl pirkimo sąlygų 15.11 punkto taikymo

55Atsižvelgdama į pirmiau nurodytų argumentų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiekėjų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygų 15.11 punktui gali būti pripažinta, jei tiekėjų deklaruojama kvalifikacija atitiks du pagrindinius šios sąlygos elementus (atsižvelgiant į sutarties vertę): a) tiekėjas įvykdė bent vieną inžinerinio statinio statybos darbų sutartį; b) šis inžinerinis statinys yra kultūros paveldo objektas, įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Sprendžiant dėl pirmojo pirkimo sąlygos 15.11 punkto turinio elemento („a“) tinkamo taikymo, būtina atsižvelgti į specialiuosius statybos teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus, vertinant dėl antrojo („b“) – į kultūros paveldo apsaugos reglamentavimą.

56Dėl reikalavimo tiekėjų kvalifikacijai pirmojo elemento („a“) taikymo. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį; 2 dalimi – statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai – pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos; 7 dalimi – pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai; 9 dalyje nurodyta, kad inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai; 10 dalyje – inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais; 11 dalyje – susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto (biotransporto, geležinkelio, automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų elektrinio transporto) bei pėsčiųjų judėjimo vietos (keliai, gatvės).

57Atsižvelgiant į šias Statybos įstatymo, taip pat Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – STR 1.01.09:2003), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, nuostatas, tiekėjo kvalifikacijos atitiktis pirkimo sąlygų 15.11 punkto reikalavimams pirmiausia pripažintina, jei jis deklaruoja inžinerinio statinio, kaip ši sąvoka nustatyta pirmiau pristatytame reguliavime (inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių, kurie nėra pastatai), statybos darbų sėkmingą įvykdymą. Pažymėtina, kad inžinerinio statinio registravimas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre – nebūtina tiekėjų kvalifikacijos atitikties pripažinimo sąlyga, juolab kad tokio reikalavimo nekėlė ir pati perkančioji organizacija. Statinio registracija nekeičia statinio statuso kvalifikavimo. Jos tikslai – kiti, susiję su daiktinių teisių į statinį išviešinimu tretiesiems asmenims. Be to, statybos darbai, kaip tokie, apima ir naujo statinio kūrimą, todėl tiekėjas–rangovas gali būti sėkmingai (tą patvirtina Valstybinė darbų priėmimo komisija) įvykdęs tokio statinio statybos darbus, tačiau užsakovas dar nespėjęs jo įregistruoti.

58Dėl reikalavimo tiekėjų kvalifikacijai antrojo elemento („b“) taikymo. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad kultūros paveldo objektai – tai pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti; tos paties straipsnio 15 dalyje įtvirtinta, kad kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai; 17 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai o 18 dalyje – kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra: 1) pavienis objektas – vieta, statinys ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių; 2) kompleksinis objektas – kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma; 3) vietovė (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad kultūros paveldo objektais kaip nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis registruotini, taigi ir gali būti tokiais pripažinti, kultūros paveldo statiniai (pastatai, jų dalys, inžineriniai statiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai) ir kultūros paveldo vietovės, tačiau ne kultūros paveldo objekto teritorijos; inžinierinio statinio (ar kito daikto) buvimas kultūros paveldo objekto teritorijoje per se nereiškia, kad toks inžinerinis statinys yra kultūros paveldo objektas.

59Inžinerinio statinio kaip kultūros paveldo objekto statuso pripažinimą, registravimą ir juo sukeliamus padarinius reglamentuoja specialūs kultūros paveldo apsaugos teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai. Priešingai nei dėl statinio pripažinimo inžineriniu, sprendžiant dėl statinio kvalifikavimo kultūros paveldo objektu, būtina atsižvelgti į kultūros vertybių registro duomenis. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalį kultūros paveldo objektai – registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės. Taigi kultūros vertybių registras atlieka ne tik teisių išviešinimo, bet ir teisių įtvirtinimo bei pareigų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, nustatymo funkciją. Kultūros paveldo objektas – nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių, kurių apsaugos tikslas bei poreikis (leidimų, atestavimo, priežiūros tvarka) suponuoja tik tokių pirmiau nurodytų nekilnojamųjų daiktų registravimą. Kultūros paveldo objekto registracija reiškia šio objekto pripažinimą kultūros vertybe, kaip tokia. Kultūros vertybių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1053 (toliau – Registro nuostatai), 26 punkte nustatyta, kad kultūros vertybė laikoma įregistruota Registre nuo jos duomenų įrašymo į Registro duomenų bazę dienos.

60Dėl to, net jei pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį („statinys“) tam tikrais atvejais pastatai, sujungti su inžineriniais statiniais, bus pripažinti mišrios rūšies statiniais arba jei pagal STR 1.01.09:2003 5.11 punkto nuostatas („statinio priklausiniai“) inžinerinis statinys galės būti pripažintas pastato priklausiniu, t. y. savarankišku pagrindiniam statiniui tarnauti skirtu statiniu, kuris pagal savo savybes yra nuolat susijęs su pagrindiniu statiniu, tai per se nelems šių abiejų statinių (pastato ir inžinerinių statinių) vienodo paveldosaugos statuso kvalifikavimo, t. y. pripažinimo kultūros paveldo objektais, jei toks pripažintas tik vienas iš jų. Taigi su pastatu, pripažintu kultūros paveldo objektu, sujungtas (susijęs) inžinerinis statinys, neturintis jokių individualių saugotinų savybių, tik dėl jungties ar sąsajos su pastatu (kultūros paveldo statiniu), netampa kultūros paveldo objektu.

61Atsižvelgdama į pirmiau nurodytų specialiųjų kultūros vertybių apsaugos teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje tiekėjo kvalifikacijos atitiktis pirkimo sąlygų 15.11 punkto reikalavimams pripažintina, jei tiekėjo deklaruoti sėkmingai įvykdyti statybos darbai buvo atlikti inžineriniame statinyje – kultūros paveldo objekte, kuris įregistruotas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, kaip atskiras (savarankiškas) nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių, dėl kurių apsaugos jis ir yra įregistruotas.

62Dėl ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ paraiškos atitikties pirkimo sąlygų 15.11 punktui

63Ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ kvalifikacijos atitiktis pirkimo sąlygų reikalavimams vertinama, atsižvelgiant į jo pateiktą 2005 m. gegužės 16 d. Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno komplekso (toliau – Bazilijonų vienuolynas) pritaikymo mokymo funkcijai pastato, esančio ( - ), rekonstrukcijos darbų sutartį. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad nurodyti statybos darbai atitinka pirkimo sąlygų 15.11 punkte įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus, remdamiesi argumentu, kad visas Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno kompleksas yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, ieškovas nurodytame kultūros paveldo objekte vykdė lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši teismų išvada nepagrįsta.

64Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ kvalifikacijos atitikties, rėmėsi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2009 m. liepos 14 d. pažyma „Dėl įvykdytų projektų“ (T. 1, b. l. 224). Šiame dokumente nurodyta, kad Bazilijonų vienuolyno statinių ansamblis yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti byloje esančiais oficialiais dokumentais, kurių niekas nepaneigė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši išvada nepagrįsta, priimta netinkamai ir nevisapusiškai įvertinus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), neatsižvelgus į aktualias teisės normas. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytos institucijos pažymos turinį, jos nepripažįsta oficialiuoju įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Pažymos, kaip tokios, tekstas neleidžia spręsti, kokie konkretūs klausimai buvo pateikti institucijai. Kita vertus, negalima visiškai aiškiai konstatuoti, kad pažymoje vartojama sąvoka „statiniai“ atitinka Statybos įstatymo ar Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatose įtvirtintas sąvokas – pažymoje šiais aktais tiesiogiai nesiremiama. Galiausiai šioje pažymoje nenurodyta, kokie būtent statiniai įeina į statinių ansamblį. Pagal pirmiau aptartą statybos ir kultūros paveldo apsaugos santykių teisinį reglamentavimą inžinerinio statinio statybos darbai iš esmės negalimi vykdyti kultūros paveldo objekte, išskyrus atvejus, kai tokių statybos darbų vieta – kultūros paveldo vietovė (etnografinė, archeologinė, urbanistinė ir pan.). Neginčytina, kad Bazilijonų vienuolyno kompleksas nepripažintinas kultūros paveldo vietove, o yra kultūros paveldo statinių kompleksas.

65Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į (nekilnojamųjų) kultūros vertybių registracijos tikslą, poreikį ir padarinius (specifinio registruojamo objekto statuso pripažinimas), būtina remtis viešais Kultūros vertybių registro duomenimis. Pažymėtina, kad šie duomenys nagrinėjamai bylai yra svarbūs ir aktualūs. Į Bazilijonų vienuolyno kompleksą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 681) įeina šie statiniai: cerkvė (kodas – 27316), varpinė (kodas – 27317), du vienuolyno namai (kodas – 10362 ir 27318), dveji vartai (kodas – 27319 ir 27320), bursa (kodas – 27321) (žr. http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=681). Kultūros vertybių registre prie grafos „vertingosios savybės“ nurodyta: 1514 m., XVI a., 1749. Taigi Bazilijonų vienuolyno kompleksą (ansamblį), kaip saugotiną kultūros paveldo objektą, sudaro tik kultūros paveldo statiniai – pastatai ar jų dalys (vartai). Kaip šioje nutartyje kasacinio teismo išaiškinta, inžineriniam statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje ir (ar) apsaugos zonoje, bei neatsižvelgiant į inžinerinio statinio jungtį (mišrus statinys) ar sąsają (priklausinys) su pastatu, paveldosaugos statusas nepripažįstamas, t. y. jis per se dėl nurodytų aplinkybių nekvalifikuotinas kultūros paveldo objektu (statiniu). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl ieškovo kvalifikacijos vertinimo teisėtas, bei konstatuoja, jog dėl šios šalių ginčo dalies teismų sprendimai naikintini, ieškinys atmestinas.

66Dėl kasatoriaus paraiškos atitikties pirkimo sąlygų 15.11 punktui

67Kasatoriaus kvalifikacijos atitiktis pirkimo sąlygų reikalavimams vertinama, atsižvelgiant į paraiškoje nurodytus jungtinės veiklos partnerio UAB „Fima“ atliktus Kauno geležinkelio tunelio inžinerinių sistemų (signalizacijos, saugos ir ryšių instaliacijos, eismo signalizacijos renovavimo ir šių sistemų projektavimo) darbus. Įvertinę byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismai sprendė, kad jos nesudaro pagrindo pripažinti trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygų 15.11 punktui, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas dėl trečiojo asmens paraiškos vertinimo pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir yra neteisėtas. Tokia teismų išvada pagrįsta argumentais, kad kasatorius kartu su paraiška nepateikė atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams įrodančių dokumentų, vėliau pateikti dokumentai netinkami dėl savo turinio trūkumų; paraiškos pateikimo metu UAB ,,Pireka“ neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, nes nei ji, nei UAB ,,Fima“ nebuvo atlikusi pirkimo sąlygų 15.11 punkte nurodytų inžinerinio statinio statybos darbų.

68Teisėjų kolegija vertina teismų sprendimų pagrįstumą vadovaudamasi kasacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad, sprendžiant su tiekėjų kvalifikacija susijusius ginčus, teismams būtina atskirti tiekėjo kvalifikaciją, kaip tokią, ir jos pagrindimo tinkamumą (įrodančių dokumentų pakankamumą). Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti pagal viešojo pirkimo sutartį įsipareigojimus, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. Tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą. Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas; jis yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams; net ir neatitinkanti šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš principo gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus. Tuo tarpu objektyvi tiekėjo kvalifikacijos neatitiktis pirkimo sąlygų reikalavimams, šalina bet kokią jo teisėto dalyvavimo tolesnėse pirkimo procedūrose galimybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011; 2011 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-297/2011; kt.).

69Atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl kasatoriaus kvalifikacijos, teisėjų kolegija pažymi, kad teismai nepagrįstai vertino, jog kasatoriaus pateikta pažyma netinkama, nes ją išdavė ne objekto renovacijos darbų užsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“, o generalinio rangovo subrangovo „Siemens Osakeyhtio“ filialas Lietuvoje. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl to pažymoje nurodyti duomenys turi mažesnę įrodomąją galią ar dėl to ieškovo paraiška neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų. Rangos teisiniai santykiai yra daugialypiai; kai atliekami sudėtingų, didelės apimties objektų statybos darbai, paprastai be pagrindinės generalinės rangos sutarties sudaromos subrangos sutartys atskiriems darbams atlikti, tokiu atveju rangovas generalinėje sutartyje tampa užsakovu subrangos sutartyje ir t. t. Byloje nepaneigtas kasatoriaus teiginys, kad inžinerinių sistemų statybos darbus Kauno geležinkelio tunelyje jis atliko ne viso statybos objekto užsakovo, o subrangovo UAB „Siemens Osakeyhtio“ užsakymu, šis ir išdavė pažymą apie darbų įvykdymą. Kultūros paveldo apsaugos departamento pažymoje nurodyta, kad Kauno geležinkelio tunelis yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė (u. k. -16656). Minėta, kad Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, todėl aplinkybė, kad pretendentas su paraiška nepateikė jų išrašo, taip pat nebūtų esminis paraiškos trūkumas. Bylos duomenų kontekste, kasatoriui pateikus paaiškinimus, nevertintinas kaip esminis paraiškos trūkumas ir teismų akcentuotos neatitiktys tarp paraiškoje perkančiajai organizacijai ir statybos darbų užsakovo paraiškoje nurodytų statybos darbų kainų.

70Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai UAB „Fima“ atliktus Kauno geležinkelio tunelio signalizacijos, saugos ir ryšių instaliacijos, eismo signalizacijos renovavimo ir šių dalių projektavimo darbus vertino kaip nesusijusius su sąvoka „inžineriniai statiniai“. Apie statinio kvalifikavimą (pastatas, inžinerinis statinys) sprendžiama ne iš atliekamų darbų, bet iš tokio statinio požymių ir naudojimo paskirties, kurie ir sudaro pagrindą atskirti vienus statinius nuo kitų. Statybos įstatymo 2 dalies 13 dalyje nurodyta, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį, o 15 dalyje – statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo. STR 1.01.09:2003 5.18 punkte sąvoka „tunelis“ apibrėžta kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui po žeme, pastatais, vandens telkiniais. Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, pirmojo priedo „Statybos darbų sritys“ 1.2.2 punkte kaip vieni iš galimų specialiųjų statybos darbų nurodyti elektrotechnikos darbai, į kuriuos įeina elektros energijos tiekimas, transformavimas, paskirstymas, apšvietimo valdymas, automatizavimas; nuotolinis ryšis (telekomunikacijos); apsauginė, gaisrinė signalizacija; įrenginių paleidimas ir derinimas; kiti panašaus profilio darbai. Taigi, kasatoriaus paraiškoje deklaruoti UAB „Fima“ darbai kvalifikuotini kaip inžinerinio statinio – Kauno geležinkelio tunelio – specialieji statybos darbai.

71Kaip konstatuota pirmiau, galimas tik toks pirkimo sąlygų 15.11 punkto aiškinimas, pagal kurį tiekėjų profesinio pajėgumo reikalavimas (VPĮ 36 straipsnis) reiškia, kad tiekėjas iki paraiškos pateikimo dienos privalėjo būti sėkmingai įvykdęs bent vieną inžinerinio statinio kaip kultūros paveldo objekto, įtraukto į valstybės kultūros vertybių registrą, statybos sutartį. Pirkimo sąlygų 15.11 punkte nustatyta, kad kaip atitikties šiam kvalifikaciniam reikalavimui įrodymus pretendentai turi pateikti iki paraiškos pateikimo dienos įvykdytų statybos sutarčių sąrašą, kuriame nurodomi užsakovai, sutarčių objektai, sutarčių sudarymo ir įvykdymo datos, sutarčių vertės kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad darbai buvo atlikti tinkamai.

72Bylos duomenys patvirtina teismų sprendimų išvadą, kad skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo dėl kasatoriaus paraiškos atitikties kvalifikaciniams reikalavimams priėmimo metu (2009 m. lapkričio 23 d.) UAB „Pireka“ perkančiajai organizacijai iš viso nebuvo pateikusi užsakovo pažymos ar kito dokumento, patvirtinančio, kad sėkmingai įvykdė paraiškoje deklaruotus kultūros paveldo objekto – Kauno geležinkelio tunelio – statybos darbus. Perkančioji organizacija, neatsižvelgdama į šį kasatoriaus paraiškos trūkumą, jo kvalifikaciją vertino tinkama ir pasiūlymą pripažino laimėjusiu, tai reiškia, kad ji pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas pareigas patikrinti tiekėjų kvalifikaciją. VPĮ 32 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą.

73Nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų konstatuota, jog skundžiamu sprendimu perkančioji organizacija pripažino paraišką tinkama, nors tiekėjo atitiktis kvalifikaciniams reikalavimams nebuvo pagrįsta reikiamais įrodymais. Vadovaujantis pirmiau aptartomis teismų praktikos nuostatomis dėl tiekėjų kvalifikacijos atitikties, sprendžiant dėl šio VPĮ normų pažeidimo teisinių padarinių, būtina įvertinti, ar kasatoriaus kvalifikacija ginčo paraiškos pateikimo metu objektyviai atitiko pirkimo sąlygų 15.11 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tam būtina išaiškinti 15.11 punkto pirkimo sąlygos turinį dar vienu aspektu – kaip turi būti suprantamas reikalavimas tiekėjui iki paraiškos padavimo būti sėkmingai įvykdžiusiam objekto statybos sutartį. Pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikaciniai kriterijai turi būti aiškūs ir vienareikšmiški, kad visiems tiekėjams būtų suprantami ir vienodai taikomi. Viešųjų pirkimų ar statybos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra specialiųjų teisės normų, įtvirtinančių ,,sėkmingai įvykdytos statybos darbų sutarties“ sąvokos apibrėžtį. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši sąvoka aiškintina pagal sutartinius rangos (statybos rangos) santykius reglamentuojančias CK normas. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 2 dalis, 6.694 straipsnis). Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatoma trūkumų, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), tokiu atveju rangovas laikytinas neįvykdžiusiu statybos rangos sutarties, nors faktiškai darbai ir būtų atlikti.

74Iš aptartų įstatymo nuostatų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal rangos santykių teisinį reglamentavimą rangovas laikytinas sėkmingai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, kai šalys pasirašo darbų priėmimo –perdavimo (statinio pripažinimo tinkamu naudoti) aktą; faktiškai atlikti užsakyti darbai nėra pagrindas pripažinti rangos sutartį sėkmingai įvykdyta, kol darbai nėra priimti užsakovo (statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos). Byloje nustatyta, kad, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą dėl perkančiosios organizacijos 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimų panaikinimo, kasatorius pateikė užsakovo pažymą, jog tinkamai atliko Kauno geležinkelio tunelio statybos darbus. Pagal užsakovo „Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialo pažymą statybos darbai Kauno geležinkelio tunelyje buvo baigti 2009 m. lapkričio 10 d. – iki paraiškos perkančiajai organizacijai pateikimo (2009 m. lapkričio 13 d.), tačiau, kaip pagrįstai konstatuota bylą nagrinėjusių teismų, iki paraiškos pateikimo dienos (visi) statybos rangos darbai nebuvo priimti pagrindinio užsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ – Kauno geležinkelio tunelio statybos darbų priėmimo–perdavimo aktas surašytas 2009 m. lapkričio 16 d.; kasatorius neginčija aplinkybės, kad tai yra jo paraiškoje nurodytų UAB ,,Fima“ atliktų darbų pripažinimo tinkamais naudoti data. Be to, kasatorius nepateikė UAB „Fima“ atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, sudaryto šios bendrovės kaip rangovo ir „Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialo kaip užsakovo. Taigi, paraiškos pateikimo dieną kasatoriaus nurodyti statybos darbai nebuvo pripažinti tinkamais ir priimti užsakovo („Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialo), tai reiškia, kad kasatoriaus kvalifikacija ginčo paraiškos pateikimo metu objektyviai neatitiko pirkimo sąlygų 15.11 punkto reikalavimų. Dėl to teismų sprendimai, kuriais perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti kasatoriaus kvalifikaciją tinkama pripažintas neteisėtu ir panaikintas, paliktini nepakeisti.

75Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo teisinių padarinių; dėl ginčijamos viešojo darbų pirkimo sutarties

76Iš pirmiau šioje nutartyje nustatytų aplinkybių išplaukia išvada, kad ginčo darbų pirkimo sutartis sudaryta su tiekėju, kuris neatitiko pirkimo sąlygose įtvirtintų kvalifikacinių reikalavimų. Perkančioji organizacija, pripažindama tinkamais įrodymais nepagrįstą kasatoriaus paraišką tinkama ir sudarydama su juo ginčo sutartį, pažeidė VPĮ 32, 39 straipsniuose įtvirtintus imperatyviuosius viešųjų pirkimų tvarkos reikalavimus, viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Šie įstatymo pažeidimai yra pagrindas viešojo darbų pirkimo sutartį pripažinti niekine dėl jos prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-323/2009; kt.). Dėl to bylą nagrinėjusių teismų sprendimų dalis, kuria ginčo sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, paliktina nepakeista.

77Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ginčo darbų pirkimo sutarties negaliojimo padarinių, netinkamai taikė restitucijos institutą, todėl ši sprendimų dalis keistina. Pirma, pažymėtina, kad restitucija – civilinės prievolių teisės, bet ne viešųjų pirkimų institutas. Sprendžiant ginčus dėl viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo ir jų pagrindu sudarytų sutarčių negaliojimo, restitucija turi būti taikoma pagal CK šeštosios knygos normas. Pagal CK 6.145 straipsnį restitucija reiškia asmens prievolę grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, jog prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Restitucija – tiesioginis niekinio sandorio padarinys (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą ar jos netaikyti, jeigu ją taikant vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ar nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taigi restitucija taikoma arba netaikoma kaip viešojo pirkimo sutarties panaikinimo padarinys. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutarties dalykas yra paslaugų ar darbų atlikimas, restitucija paprastai netaikoma, nes šalių grąžinimas į iki sutarties vykdymo buvusią padėtį paprastai neįmanomas arba susijęs su neprotingomis išlaidomis ir ekonominiais nuostoliais. Tokiu atveju iki teismo sprendimo, kuriuo konstatuojamas sutarties neteisėtumas, atsiradę sutarties vykdymo padariniai ir jos šalių tarpusavio teisės ir pareigos išsaugomos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Panevėžio miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-320/2011).

78Nagrinėjamu atveju aktualu pažymėti, kad statybos rangos sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymai, rangovo reikalavimas gauti atlyginimą už atliktus darbus taip pat nėra restitucija. Tai statybos rangos sutarties vykdymo klausimai, kurie turi būti sprendžiami pagal sutarties sąlygas ir atitinkamų CK normų nuostatas. Minėta, kad, ginčo sutartį pripažinus niekine, restitucija netaikoma ir statybos rangos sutarties šalys išsaugo iš jos vykdymo atsiradusias tarpusavio teises ir pareigas, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie statybos darbų perdavimą–priėmimą, apimtį, tinkamumą, kainą ir kt. klausimus, kurie rangos santykių aspektu reikšmingi sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos kaip užsakovo prievolės sumokėti kasatoriui atliktų darbų kainą. Dėl to kasatoriaus argumentai, kad teismas kaip restitucijos dalį turėjo išspręsti rangos sutarties vykdymo klausimus, atmestini.

79Dėl procedūrinių perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo teisinių padarinių teismai turi spręsti pagal atitinkamas VPĮ normas. Kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, perkančiosios organizacijos sprendimas, kuriuo ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ paraiška atmesta dėl tiekėjo neatitikties kvalifikaciniams reikalavimams, yra teisėtas; perkančiosios organizacijos sprendimas, kuriuo kasatoriaus paraiška pripažinta tinkama, neteisėtas, nes jo priėmimo metu šis tiekėjas neatitiko kvalifikacinių reikalavimų. Tai reiškia, kad nė vienas tiekėjas nepateikė tinkamos paraiškos, todėl viešasis pirkimas turėjo pasibaigti VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu – atmetus visas paraiškas. Dėl to bylą nagrinėjusių teismų sprendimų dalis, kuria perkančiajai organizacijai nurodyta toliau tęsti pirkimo procedūras nuo paraiškų vertinimo stadijos, pripažintina neteisėta ir naikintina. Be to, ginčo viešasis darbų pirkimas nedalomas, bylos duomenimis, kasatorius kartu su ūkinės veiklos partneriais atliko apie 40-50 procentų visų viešojo pirkimo sutarties darbų, dėl kurių netaikoma restitucija. Tai reiškia, kad yra pasikeitęs viešojo darbų pirkimo poreikis, objektas, perkamų darbų apimtis, vertė, atitinkamai turėtų kisti pirkimo dokumentų turinys, tiekėjų pasiūlymų kaina, esminės viešojo pirkimo darbų sutarties sąlygos ir t. t. (VPĮ 24 straipsnis). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad, panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimą, ginčo viešasis pirkimas negali būti tęsiamas; laikydama, jog siaurojo geležinkelio remonto darbai turi būti tęsiami, perkančioji organizacija turėtų vykdyti naują viešąjį pirkimą. Atitinkamai skundžiamo sprendimo dalis, kuria perkančioji organizacija įpareigota toliau vykdyti viešojo pirkimo procedūras, panaikinama, konstatuojant, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. spalio 21 d. paskelbtas projekto ,,Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto, plėtra 2009–2011 metais“ įgyvendinimo darbų viešasis pirkimas pasibaigė Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

80Dėl žyminio mokesčio

81Kasatoriaus argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė žyminio mokesčio klausimą dėl bylos dalies dėl viešojo pirkimo darbų sutarties negaliojimo, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais.

82Žyminio mokesčio klausimas nagrinėjamu atveju sprendžiamas pagal CPK normas, galiojusias iki 2011 m. spalio 1 d., kuriose nebuvo tiesiogiai įtvirtintos nuostatos dėl žyminio mokesčio dydžio bylose, kuriose ginčijami sandoriai. CPK 80 straipsnyje buvo nustatyta, kad turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos, kituose ginčuose – vieno šimto litų žyminis mokestis, indeksuojamas pagal vartojimo kainų indeksą. CPK 85 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad ieškinio suma (kaina) nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. Šios proceso teisės normos aktualiais ir nagrinėjamai bylai aspektais išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-334/2009, 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. K. v. E. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-264/2011, kuriose inter alia pažymėta, kad turtiniu (įkainojamuoju) ieškiniu laikytinas ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą; neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės; jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis; jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis. Taigi, ginčas dėl sandorio nuginčijimo laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes tokiu atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar lėšas.

83Nagrinėjamoje byloje ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareikštas reikalavimas dėl viešojo darbų pirkimo sutarties yra neturtinis, nes nereikalaujama priteisti turtą, pripažinus sutartį niekine, restitucija netaikoma. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl žyminio mokesčio paskirstymo keistina. Dėl žyminio mokesčio paskirstymo paliktini nepakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimai, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš kasatoriaus papildomai priteistas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, panaikintina.

84Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

85Kai tenkinama tik dalis pareikštų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, laikantis proporcingumo principo, t. y. atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kasaciniame teisme tenkinta apytiksliai 1/3 dalis kasatoriaus reikalavimų. Iš kartu su kasaciniu skundu pateiktų dokumentų matyti, kad kasatorius sumokėjo 278,20 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą, todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, jam priteistina iš ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ 93 Lt žyminio mokesčio. Kasatorius nepateikė daugiau jokių jo turėtas išlaidas kasacinės instancijos teisme patvirtinančių įrodymų, todėl šių atlyginimas jam nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau taip pat nepateikė jokių jas patvirtinančių įrodymų, todėl prašymas netenkintinas.

86Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 162,84 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių 2/3 dalys atlyginti priteistinos iš kasatoriaus (108,56 Lt), likusi dalis (54,28 Lt) – iš ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“.

87Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

88Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutartį pakeisti.

89Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Panevėžio apskrities viršininko administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. lapkričio 23 d. posėdžio protokolu Nr. T6-76 priimtas sprendimas atmesti ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ paraišką kaip neatitinkančią konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, panaikinti. Ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ ieškinį dėl šio reikalavimo atmesti.

90Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija įpareigota atnaujinti projekto „Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto, plėtra 2009 – 2011 metais“ viešojo pirkimo procedūras: iš naujo svarstyti tiekėjų pasiūlymus, sudaryti naują preliminarią pasiūlymų eilę, išrinkti konkurso laimėtoją ir su juo pasirašyti viešojo pirkimo sutartį, panaikinti.

91Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria patikslinta Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo rezoliucinė dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo ir valstybei iš atsakovų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir UAB ,,Pireka“ priteista po 15 000 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą, iš atsakovo UAB ,,Pireka“ - 29 886 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, panaikinti.

92Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

93Priteisti iš ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ atsakovui UAB ,,Pireka“ 93 Lt (devyniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio ir valstybei 54,28 Lt (penkiasdešimt keturis litus 28 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

94Priteisti iš atsakovo UAB ,,Pireka“ valstybei 108,56 Lt (vieną šimtą aštuonis litus 56 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

95Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.