Byla eCIK-591/2020
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2susipažinusi su 2020 m. balandžio 17 d. gautu pareiškėjos A. S. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

Nustatė

3Pareiškėja A. S. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimas, kuriuo atmestas jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

4Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

5Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

6Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

7Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

8Pareiškėjos A. S. paduotas kasacinis skundas grindžiamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu bei nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos. Pareiškėjos nuomone, teismai neįvertino įrodymų visumos, savo išvadas grindė prielaidomis ir nepašalino esminių abejonių dėl žemės sklype atrastų trijų pastatų pamatų fragmentų, jų paskirties, objektyviai egzistuojančių ir užfiksuotų aplinkybių; netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nustatydami pareiškėjai pareigą pagrįsti ne tik savo teiginius, bet ir užtikrinti pakankamą rašytinių ir kitų objektyvių duomenų kiekį iš informacijos šaltinių, apie kuriuos ji nežinojo ir negalėjo objektyviai žinoti; nepagrįstai atleido suinteresuotus asmenis (Kultūros paveldo departamentą, Pajūrio regioninio parko direkciją) nuo pareigos pagrįsti savo teiginius objektyviais duomenimis ir (ar) specialisto išvada; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suinteresuotų asmenų teiginius ir samprotavimus laikė labiau patikimais, taip pažeidė lygiateisiškumo ir civilinio proceso rungimosi principus, taip pat pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, nes nesiėmė būtinų priemonių išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes.

9Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

10Kasacinis skundas neatitinka ir bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyti visi byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

11Kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

12Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

13Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Nutarė

14Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

15Grąžinti A. S. (a. k. duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. balandžio 16 d. per EPP.

16Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Proceso dalyviai