Byla eA-2163-662/2020
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lerenta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lerenta“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Enerstena“ dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lerenta“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 301 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, o teismui nusprendus, kad padidinto taršos mokesčio subjektas buvo nustatytas teisingai, sumažinti atsakovo apskaičiuoto mokesčio už taršą taikant didesnį tarifą dydį.

72.

8Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. kovo 15 d. pasirašė rangos sutartį dėl katilinės, esančios ( - ) (toliau – ir Katilinė), statybos pagal rangos principą „iki rakto“ su rangovu UAB „Enerstena“ (toliau – ir Rangos sutartis). Pagal Rangos sutartį rangovas įsipareigojo sumontuoti visą reikiamą įrangą, atlikti kompleksinius bandymus ir priduoti Katilinę atsakingoms institucijoms bei užsakovui. Nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. kovo 31 d. vykdant Rangos sutarties nuostatas, buvo atlikti Katilinės bandymai. Tolesnei Katilinės eksploatacijai UAB „Lerenta“ su UAB „Enerstena“ 2017 m. sausio 14 d. sudarė Katilinės eksploatacijos sutartį (toliau – ir Eksploatacijos sutartis), pagal kurią Katilinės eksploataciją, remontą ir priežiūrą iki šiol vykdo UAB „Enerstena“. Užbaigus darbus pagal Rangos sutartį, 2017 m. gegužės 24 d. buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas, kuriuo patvirtinta statybos pabaiga ir Katilinė perduota užsakovui UAB „Lerenta“. 2017 m. birželio 7 pareiškėjas pasirašė šilumos pirkimo pardavimo sutartį su šilumos tiekėju valstybės įmone (toliau – ir VĮ) „Visagino energija“, o prasidėjus 2017 m. šildymo sezonui, nuo 2017 m. spalio mėn. 8 d. buvo pradėta Katilinės eksploatacija įprastinėmis (normaliomis) sąlygomis. Nuo šilumos pirkimo pardavimo sutarties su VĮ „Visagino energija“ pasirašymo momento, t. y. nuo 2017 m. birželio 7 d. UAB „Lerenta“ pradėjo savo kaip nepriklausomo šilumos tiekėjo veiklą.

93.

10Departamentas 2018 m. rugpjūčio 10 d. elektroniniu paštu informavo UAB “Lerenta” apie planuojamą patikrinimą, kurį atliko 2018 m. rugpjūčio 29 d., o 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. UI-23-09/U-15/2018 (toliau – ir Patikrinimo aktas), su kuriuo pareiškėjas supažindintas 2018 m. spalio 2 d. ir kuris buvo pagrindu skundžiamam sprendimui priimti.

114.

12Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai nustatė asmenį, kuris buvo atsakingas už tikrinamo laikotarpio veiklos vykdymą ir kuriam teko prievolė turėti reikiamus leidimus, nepakankamai ištyrė faktinių aplinkybių visumą, todėl teisės norma buvo pritaikyta netinkamai, o sprendimas priimtas įvertinus tik pavienes faktines aplinkybes, o ne juridinių faktų visetą.

135.

14Pagal Rangos sutarties 1.1.2, 3.1.16 ir 4.2 punktų nuostatas Katilinės statybos rangovas privalėjo statybos ir bandymu metu pasirūpinti ir suderinti visus leidimus, pritarimus ir sutikimus, susijusius su statinio pridavimu reikiamoms institucijoms ir Katilinės eksploatavimo veikla. Pagal Eksploatavimo sutarties 1.4, 3.6.4 ir 3.7.11 punktus aplinkosaugos reikalavimų vykdymas yra eksploatuojančios įmonės UAB „Enerstena“ pareiga. Statybos užbaigimo aktas, kuriuo patvirtinta statybos pabaiga ir kuris buvo faktiniu pagrindu perduoti statybos rezultatą UAB „Lerenta“ kaip užsakovui ir pilnai jį įregistruoti, buvo pasirašytas 2017 m. gegužės 24 d. Tai įrodo, kad UAB „Lerenta“ faktiškai pradėjo visa apimtimi valdyti objektą nuo šios datos, nes iki statybos užbaigimo akto pasirašymo tiek statybvietę, tiek Rangos sutarties objektą valdė rangovas. Katilinėje buvo privaloma atlikti bandymus, vadovaujantis šilumos ūkio subjektų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas valdė objektą iki statybos užbaigimo įforminimo.

156.

16Patikrinimo akte ir skundžiamame sprendime nurodytas darbo be taršos leidimo laikotarpis (nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) apima būtent bandymų atlikimo laikotarpį pagal Rangos sutartį, kuris buvo numatytas kaip prievolė rangovui, t. y. laikotarpį kai Katilinė, kaip kompleksas, dar nebuvo tinkamai užbaigta ir perduota užsakovui UAB „Lerenta“. Kadangi Katilinės statybos ranga buvo patikėta UAB „Enerstena“, pareiškėjas nebuvo informuotas ir nežinojo, ar bandymams atlikti rangovas laiku buvo gavęs reikiamus taršos leidimus. Nepaisant to, kad leidimų gavimas buvo rangovo prievolė, sužinojus apie šį faktą ir siekiant, kad neužsitęstų rangos darbai, būtų sumažinta galima žala (nuostoliai) ir tikėtinos pasekmės, UAB „Lerenta“ pati nedelsiant ėmėsi veiksmų susidariusiai situacijai spręsti, t. y. sudarė sutartį su aplinkosaugos administravimo paslaugas teikiančia UAB „Ekopaslauga“ ir kartu parengė paraišką taršos leidimui gauti, 2017 m. kovo 23 d. pateikė ją Aplinkos apsaugos agentūrai ir gavo reikiamą leidimą UAB „Lerenta“ vardu. Buvo numatyta gauti taršos leidimą iki veiklos pradžios, t. y. kai bus perimta Katilinė rangovui užbaigus statybos darbus. Tik perėmus Katilinę pagal Rangos sutartį, buvo galima sudaryti su šilumos tiekėju šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartį ir tiekti šilumos energiją į šilumos tiekėjo tinklus (buvo planuojama pradėti tiekti 2017 m. pabaigoje, prasidėjus šildymo sezonui, nes įprastinėmis sąlygomis veikla Katilinėje vykdoma tik šildymo sezono metu - apie 5–6 mėn. per metus). Pradėjusi veiklą, UAB „Lerenta“ tinkamai įvykdė 2017 m. sunaudoto kuro ir į aplinkos orą išmestų teršalų kiekio apskaitą, pateikė deklaraciją ir sumokėjo apskaičiuotus mokesčius. Taip pat, vykdant veiklą, buvo patikrintas išmetamų teršalų ribinės vertės laikymasis, kurio metu leistinos taršos normatyvų viršijimų nebuvo fiksuota.

177.

18Mokestį turi mokėti pirminis teršėjas, tas, kuris atsakingas už konkrečios taršos atsiradimą, kuris tuo metu valdo taršos šaltinį ir gali jam daryti fizinį-ūkinį poveikį. Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai aiškino Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintą principą „teršėjas moka“. Skundžiamame sprendime atsakovas padarė išvadą, kad UAB „Lerenta“ buvo Katilinės valdytoja, nes buvo pasirašiusi preliminarią šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LE-2016-018 (toliau – ir Preliminarioji sutartis) su VĮ “Visagino energija” ir pastarajai pardavė šilumos energiją pagamintą bandymų laikotarpiu. Tokia išvada neteisinga, nes padaryta išnagrinėjus tik vieną dokumentą, o ne susidariusių faktinių aplinkybių visetą.

198.

20Departamento įgalioti pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą ir nubaudė ne pareiškėjo, o būtent rangovo atsakingą asmenį pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 242 straipsnį, t. y. už teršalų išmetimą į aplinkos orą be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas. Taip pat už identišką pažeidimą rangovui, kaip juridiniam asmeniui, buvo skirta ekonominė sankcija. Taigi, buvo aiškiai identifikuotas asmuo, atsakingas už padarytą pažeidimą. Situacija, kai ta pati viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija vienareikšmiškai konstatuoja vieno asmens kaltę dėl padaryto pažeidimo ir skiria jai teisės normose numatytas sankcijas, o to pažeidimo pagrindu taršos mokestį paskaičiuoja ir nurodo jį sumokėti kitam asmeniui, nesuderinama su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais.

219.

22Sprendimu patvirtina mokesčio taikant didesnį tarifą suma neatitinka objektyvumo, protingumo bei išsamumo principų ir negalės pasiekti teisės normomis nustatytų tikslų. UAB „Lerenta“ 2017 m. veikla buvo nuostolinga, nes įmonė tik pradėjo įgyvendinti Katilinės statybos projektą. Per minėtus metus buvo patirtas 779 835 Eur nuostolis. UAB „Lerenta“ siekdama įgyvendinti Katilinės projektą, 2016 m. sudarė paskolos sutartis, skolinosi iš įmonės akcininkų. Už nurodytas paskolas įmonė kas mėnesį moka palūkanas, tačiau veiklą vykdo tik šildymo sezono metu (įprastai nuo spalio iki balandžio mėn.) ir kitų pajamų šaltinių neturi. Pareiškėjas būtų atleistas nuo taršos mokesčio (degino biokurą), jeigu būtų turėjęs taršos leidimą, o skundžiamu sprendimu padidintu tarifu apskaičiuotas mokestis yra net 3,5 karto didesnis už visą sumokėtą mokestį, deklaruotą už 2017 metus. Nurodyta mokėtina mokesčio suma taikant didesnį tarifą, žymiai pablogintų įmonės finansinę padėtį ir iš esmės taptų nepagrįsta „bauda“, be to, tai būtų viena iš priežasčių laikinai atsisakyti įgyvendinti planuojamas naujas aplinkosaugos priemones, sumažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš įmonės valdomų taršos šaltinių ir tuo daugiau prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.

2310.

24Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

2511.

26Departamentas paaiškino, jog pareigūnams atlikus pareiškėjo planinį patikrinimą, buvo užfiksuoti faktiniai duomenys, jog bendrovė, mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijoje (forma FR0522) už 2017 metų ataskaitinį laikotarpį nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už faktiškai išmestą į aplinkos orą teršalų kiekį, susidariusį katilinėje nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 31 d. sudeginus biokurą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MATĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus. Už nedeklaruotą taršą, patekusią į aplinkos orą per darbo be taršos leidimo laikotarpį, sudeginus 2 221,560 t medienos skiedrų, pareiškėjui paskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą – 5 694 Eur.

2712.

28Pareiškėjo motyvai, kad neteisingai nustatytas juridinis asmuo, kuris buvo atsakingas už tikrinamo laikotarpio veiklos vykdymą, taip pat kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pavienes faktines aplinkybes, o ne faktų visetą, yra visai nepagrįsti. Planuojamos šilumos gamybos veiklos vykdytojas ir tam būtinų įrenginių, t. y. katilinės statybos, įrengimo ir paleidimo užsakovas yra UAB „Lerenta“. Patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad pareiškėjui priklausanti katilinė nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 31 d. degino kurą, kurį užsakinėjo ir pirko pats pareiškėjas. Pagal 2016 m. spalio 25 d. preliminarią sutartį su VĮ „Visagino energija“ Katilinės bandymų laikotarpiu UAB „Lerenta“ pardavė VĮ „Visagino energija“ 4 705,5 MWh šilumos energijos, pagamintos bandomosios eksploatacijos metu. Pareiškėjo vardu vyko tiekiamos šilumos pardavimas, būtent pareiškėjas nurodytu laiku iš to gavo pajamas.

2913.

30UAB „Lerenta“ yra potencialus nepriklausomos šilumos gamintojas, kuris tiekė šilumos energiją Visagino miestui. Bandomosios eksploatacijos metu šilumos energijai pagaminti sukūrenta 2 221,56 t medienos skiedrų, kurių įsigijimą pagal sutartį su UAB „Kriaunų malūnas“ organizavo pats pareiškėjas. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2017 metais įsigijo (tuo pačiu ir sunaudojo, sudegino) 6 007,821 t medienos skiedrų ir 1 997,729 t durpių (duomenys pagal paties pareiškėjo pateiktą ataskaitą Aplinkos apsaugos agentūrai). Nors buvo pateikti biokuro sunaudojimo dokumentai, kurių pagrindu pareiškėjas galėjo naudotis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje suteikta mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių lengvata, tačiau bandomosios eksploatacijos laikotarpiu Katilinė buvo kūrenama ir šiluma tiekiama be išduoto leidimo. Visas darbo be leidimo laikotarpiu išmestas į aplinkos orą teršalo kiekis, susidaręs deginant biokurą, yra laikomas viršnormatyviniu, kadangi leidimas su nustatytais į aplinką išmetamų teršalų normatyvais nebuvo išduotas. Už viršnormatyvinį teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių, vadovaujantis Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, turi būti mokamas mokestis taikant didesnį tarifą. Mokestis taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas ir sumokamas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, todėl už 2017 metų mokestinį laikotarpį, apimantį darbą be leidimo nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 31 d., pareiškėjas nustatyta tvarka turėjo mokėti mokestį už taršą iš stacionarių taršos šaltinių taikant didesnį tarifą.

3114.

32Patikrinimo metu įvertinus Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinėje sistemoje (IKS) pateiktą informaciją, nustatyta, kad pareiškėjas už 2017 metų ataskaitinį laikotarpį pateikė Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaraciją (forma FR0522), deklaravo ir sumokėjo mokestį už faktiškai išmestą į aplinkos orą teršalų kiekį, susidariusį sudeginus durpes. Tačiau darbo be leidimo laikotarpiu išmesti į aplinkos orą teršalai, sudeginus biokurą, deklaruoti nebuvo. Tuo pažeisti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo reikalavimai, todėl už nedeklaruotą taršą, patekusią į aplinkos orą per 2017 metų darbo be leidimo laikotarpį, sudeginus 2 221,56 tonos medienos skiedrų, paskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą yra 5 694 Eur. Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktoje Aplinkos oro apsaugos metinėje ataskaitoje už 2017 metus pateikti duomenys rodo, kad UAB „Lerenta“ yra deklaravusi sunaudoto kuro kiekį – 6 007,821 t medienos, į kurį patenka ir sunaudotas kuro kiekis, apimantis 2017 m. vasario–kovo mėnesiais sudegintą 2 221,560 t medienos skiedrų bei 3 786,261 t sudegintų medienos skiedrų kiekis po katilinės perdavimo eksploatuoti (po taršos leidimo Nr. TL-U.5- 17/2017 su leidžiamais išmesti į aplinkos orą teršalų kiekais, vykdant šiluminės energijos gavybą, gavimo 2017 m. balandžio 12 d.).

3315.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Enerstena“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

3516.

36Bendrovė paaiškino, jog Rangos sutarties objektas sutartyje yra aiškiai apibrėžtas ir užsakovo (pareiškėjo) ir rangovo (bendrovės) darbų apimtys buvo atskirtos. Iš Rangos sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad šalys aiškiai išreiškė valią, jog licencijos, reikalingos katilinės eksploatavimui, yra užsakovo, t. y. UAB „Lerenta“, darbų apimtis. Funkcijų pasidalinimas tarp pareiškėjo ir Bendrovės buvo aiškiai apibrėžtos tiek sutartimi, tiek priedais prie sutarties, o eigoje atsirado ir Rangos sutartį papildantys papildomi susitarimai dėl papildomų darbų atlikimo. Prie Rangos sutarties šalys (pareiškėja ir UAB „Enerstena“) pasirašė net devynis papildomus susitarimus, kuriuose užsakovas (pareiškėjas) užsakė papildomus darbus. Iš papildomo susitarimo Nr. 7 turinio matyti, kad šalys dėl darbų apimčių, kurie nėra susiję su katilinės statybos, įrengimo, paleidimo darbais, tardavosi atskirai. Aplinkybė, kad katilinės ir šilumos tinklų energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymų paleidimo ir derinimo darbams atlikti gavimą užsakovas (pareiškėjas) užsakė kaip paslaugą pas UAB „Enerstena“ rodo, jog pareiškėjas dalyvavo paleidimo derinimo procese kaip valdytojas, tuo pačiu kai kurias funkcijas atskiru susitarimu perleisdamas UAB „Enerstena“. UAB „Lerenta“ žinojo apie taršos leidimo nebuvimą nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Pareiškėjas skunde patvirtino, kad būtent pareiškėjas sudarė sutartį su aplinkosaugos administravimo paslaugas teikiančia UAB „Ekopaslauga“ ir kartu parengė paraišką taršos leidimui gauti, 2017 m. kovo 23 d. pateikė ją Aplinkos apsaugos agentūrai ir gavo reikiamą leidimą UAB „Lerenta“ vardu. 2017 m. balandžio 12 d. išduotame taršos leidime Nr. TL-U.5-17/2017 nurodyta, kad ūkinės veiklos vykdytojas ir veiklos vykdytojas yra UAB „Lerenta“, ( - ). Pareiškėjas niekada nėra pareiškęs jokių pretenzijų UAB „Enerstena“ dėl nevykdomų sutartinių įsipareigojimų pagal Rangos sutartį, tiek pagal 2017 m. sausio 24 d. sutartį Nr. ENR17-006/LE-2017-003, taigi ir dėl oro taršos leidimo išėmimo.

3717.

38UAB „Lerenta“, kaip katilinės valdytoja, eksploatacinių bandymų laikotarpiu pardavinėjo šilumą VĮ „Visagino energija“, kas reiškia, jog pareiškėjas iš šilumos gamybos uždirbo pajamas. UAB „Enerstena“ darbuotojas baudą gavo po to, kai pareiškėjas nesutiko mokėti baudą, nurodydamas, jog neva už tai atsakinga UAB „Enerstena“. UAB „Enerstena“ baudos skyrimo metu buvo rangovinė organizacija, todėl siekė taikiai spręsti iškilusius klausimus su užsakovu (pareiškėju). Būtent bendradarbiavimo pagrindu bendrovės atsakingas asmuo D. J. neginčijo baudos, todėl pats faktas, kad bendrovės atsakingam asmeniui, o vėliau ir bendrovei buvo skirta bauda, nėra reikšminga šioje byloje.

39II.

4018.

41Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lerenta“ skundą atmetė.

4219.

43Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento 2018 m. lapkričio 23 d. Sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas už nedeklaruotą taršą, patekusią į orą per 2017 m. darbo be leidimo laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 31 d. sudeginus 2 221,56 t medienos skiedrų, paskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą – 5 694,00 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

4420.

45Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Departamento pareigūnams atlikus pareiškėjo planinį patikrinimą, buvo užfiksuoti faktiniai duomenys, jog pareiškėjas, Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijoje (forma FR0522) už 2017 metų ataskaitinį laikotarpį nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už faktiškai išmestą į aplinkos orą teršalų kiekį, susidariusį katilinėje laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 31 d. sudeginus biokurą, todėl už nedeklaruotą taršą, patekusią į aplinkos orą per darbo be taršos leidimo laikotarpį, sudeginus 2 221,560 t medienos skiedrų, buvo paskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą – 5 694 Eur; 2017 m. balandžio 12 d. išduotame taršos leidime Nr. TL-U.5-17/2017 nurodyta, kad ūkinės veiklos vykdytojas yra UAB „Lerenta“, ( - ).

4621.

47Vertindamas skundo argumentus, kad Departamentas neteisingai nustatė juridinį asmenį, kuris buvo atsakingas už tikrinamo laikotarpio Katilinės veiklos vykdymą, teismas atkreipė dėmesį į Rangos sutarties 1.1 punkte ir šios sutarties priede Nr. 1 „Rangos apimtys (darbų sąrašas)“ įtvirtintas sąlygas, kad rangovas privalo atlikti visus darbus, susijusius su objekto statyba, ir darė išvadą, jog ne trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Enerstena“, o pats pareiškėjas buvo atsakingas už katilinės eksploatavimui reikalingos licencijos gavimą.

4822.

49Dėl pareiškėjo teiginio, kad Rangos sutarties 3.1.16 punktas įrodo, jog pareiga gauti taršos leidimą yra numatyta rangovui UAB „Enerstena“, teismas pažymėjo, kad minėtame punkte aptariama, jog statybos darbų ir įrangos montavimo laikotarpiu rangovas įsipareigoja gauti atitinkamos taršos, ant paviršiaus atsiradusių iš metalų, išpylimų ir išsiliejimų bei tekalų leidimus, jei to reikalauja galiojantys teisės aktai ar atitinkamos institucijos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su UAB „Enerstena“ pozicija, jog padidintas tarifas pareiškėjui buvo pritaikytas būtent dėl nedeklaruotos taršos į orą, o ne dėl ant žemės paviršių atsiradusių tekalų (kaip nurodo UAB „Enerstena“, pvz., montuojant įrangą). Teismo vertinimu, Rangos sutarties 3.1.16. punktas nustatė pareigą pasirūpinti ne oro taršos leidimu.

5023.

51Įvertinęs tai, jog pareiškėjas teikė deklaraciją dėl mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už 2017 metus, mokėjo mokesčius, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas žinojo apie būtinybę turėti taršos leidimą nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir turėjo pareigą tinkamai užpildyti deklaraciją bei sumokėti mokesčius. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti Katilinė bandymų laikotarpiu degino kurą, kurį užsakė ir pirko pati UAB „Lerenta“, todėl konstatavo, jog atsakovas padarė teisingą išvadą, kad padidintos taršos subjektas yra būtent pareiškėjas UAB „Lerenta“.

5224.

53Teismas nustatė, kad UAB „Lerenta“ pagal sąskaitas už tiektą šilumos energiją už 2017 m. vasario–kovo mėnesius gavo 159 264, 65 Eur pajamų; šilumos energijos gamybai reikiamomis žaliavomis rūpinosi pareiškėjas. Teismas sprendė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti Katilinė laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 31 d. buvo kūrenama ir šiluma tiekiama be išduoto leidimo, o šiuo laikotarpiu buvo sudeginta 2 221,56 tonos medienos skiedrų.

5425.

55Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtintu Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas) 4 punktu, pagal kurį visas darbo be Leidimo laikotarpiu išmestas į aplinkos orą teršalo kiekis, susidaręs deginant biokurą, yra laikomas viršnormatyviniu. Nurodęs, kad už viršnormatyvinį teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių, vadovaujantis Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, turi būti mokamas mokestis taikant didesnį tarifą, teismas sprendė, kad pareiškėjui pagrįstai paskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą (5 694 Eur).

5626.

57Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus dėl mokestinės prievolės dydžio, nes sprendė, jog Patikrinimo akte apskaičiuotas ir skundžiamu Sprendimu patvirtintas pareiškėjo mokestinės prievolės dydis yra nustatytas taikant imperatyvias Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl nedeklaruotos taršos, patekusios į aplinkos orą be taršos leidimo nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Teismas nenustatė pagrindų netaikyti aukščiau minėtų teisės aktų nuostatų, todėl darė išvadą, kad pareiškėjui neginčijant aritmetinio paskirtos mokestinės prievolės apskaičiavimo, kartu nėra ir pagrindo konstatuoti, jog paskirta mokestinė prievolė yra neproporcinga ir neadekvati padarytiems pažeidimams.

5827.

59Teismas konstatavo, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir pripažino, jog skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu.

6028.

61Teismas nurodė, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeitė šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nutarė plačiau nepasisakyti.

62III.

6329.

64Pareiškėjas UAB „Lerenta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Departamento 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 301 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“; teismui nusprendus, kad padidinto taršos mokesčio subjektas buvo nustatytas teisingai, sumažinti Departamento apskaičiuoto mokesčio už taršą taikant didesnį tarifą dydį.

6530.

66Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad jis turi būti laikomas atsakingu už Katilinės darbo be reikiamo taršos leidimo laikotarpį, nes jis pagal 2016 m. spalio 25 d. preliminarią šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LE-2016-018 su VĮ „Visagino energija“ ginčo laikotarpiu pardavė VĮ „Visagino energija“ šilumos energiją, pagamintą bandomosios eksploatacijos metu ir gavo iš to pajamų, rūpinosi šilumos energijos gamybai reikiamomis žaliavomis. Tokia išvada padaryta netinkamai aiškinant materialiosios teisės normas ir išnagrinėjus tik vieną dokumentą, o ne susidariusių faktinių aplinkybių visetą.

6731.

68Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, susijusius su šilumos ūkį ir nepriklausomų šilumos gamintojų veiklą reguliuojančiais teisės aktais, ir nurodo, jog Preliminarios šilumos pardavimo sutarties sudarymas dar nereiškė, kad pareiškėjas buvo asmuo, fiziškai atliekantis Katilinės bandomąją eksploataciją, nes pagal Rangos sutarties 1.1.4 punktą ir 4 skyriaus reikalavimus būtent Rangovas turėjo atlikti Katilinės kompleksinius bandymus, kurie buvo vienas iš privalomųjų pagrindų užbaigti Katilinės statybos projektą, priduoti Katilinę atsakingoms institucijoms bei užsakovui ir pasirašyti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. bandymų laikotarpiu Katilinę išbandė ir eksploatavo ne pareiškėjas. Objektyviai yra neįmanoma atlikti teisės normas atitinkančių Katilinės bandymų, jei jų metu pagaminta šilumos energija nėra tiekiama į ją galinčią priimti šilumos tiekimo sistemą. Preliminarios šilumos pardavimo sutarties sudarymas šiuo atveju buvo būtinas veiksmas Rangos sutarčiai įgyvendinti, o ne pradėti pareiškėjo veiklą, nes tuo metu Pareiškėjas Katilinės fiziškai dar net nebuvo priėmęs. Pareiškėjo veiklos vykdymo pradžia yra laikytina 2017 m. gegužės 24 d., nes būtent tada UAB „Lerenta“ pasirašė statybos užbaigimo aktą, kuri tapo pagrindu šilumos pirkimo pardavimo sutarties su šilumos tiekėju VĮ „Visagino energija“ sudarymui.

6932.

70Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakingu už taršą laikytinas ne tas asmuo, kuris fiziškai eksploatavo taršos šaltinį ir buvo atsakingas už taršos objektą, o tas, kuris vėliau gavo iš ūkinės veiklos pajamų ar tiekė žaliavas (kurias naudojant atsirado tarša), yra ydinga ir neatitinka bendro principo „teršėjas moka“ esmės. Tai reikštų, kad, pavyzdžiui, už taršą iš mobilių taršos šaltinių turėtų būti laikomas atsakingu degalų tiekėjas ar finansuotojas taršos šaltiniui įsigyti, o ne tas, kuris faktiškai tuo metu valdo tą taršos šaltinį. Teisės norma turi būti aiškinama pirmiausia atsižvelgiant į jos paskirtį, bei į tikslus, kurių buvo siekiama tą teisės normą priimant. Pagal pirmosios instancijos teismo sąvoka „teršėjas“ buvo išaiškinta ir pritaikyta neleistinai plačiai, t. y. tiek, kad į jos apibrėžimą patenka net ir tie subjektai, kurie tuo metu nėra faktiniai teršėjai (statybos užsakovai, asmenys perleidę valdymo ar eksploatavimo pareigas sutartiniais pagrindais ir pan.);

7133.

72Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepasisakė ir nevertino skunde ir teismo posėdyje išdėstytų argumentų, susijusių su ta aplinkybe, kad atsakovo įgalioti pareigūnai už veiklą Katilinėje neturint reikiamo taršos leidimo (t. y. už veiklą, kuri buvo pagrindu vėliau taršos mokesčiui padidintu tarifu apskaičiuoti) surašė administracinio nusižengimo protokolus ir administracine tvarka nubaudė ne pareiškėją, o būtent trečiąjį asmenį (UAB „Enerstena“) ir jo atsakingą darbuotoją už teršalų išmetimą į aplinkos orą be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas. Taip pat už šį pažeidimą UAB „Enerstena“, kaip juridiniam asmeniui, buvo skirta ekonominė sankcija. Taigi, paties atsakovo buvo aiškiai identifikuotas asmuo, atsakingas už padarytą pažeidimą. Tokia faktinė aplinkybė, kai ta pati viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija vienareikšmiškai konstatuoja vieno asmens kaltę dėl padaryto pažeidimo ir skiria jam teisės normose numatytas sankcijas, o to pažeidimo pagrindu taršos mokestį paskaičiuoja ir nurodo jį sumokėti kitam asmeniui, nesuderinama su VAĮ įtvirtintais principais.

7334.

74Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas buvo atsakingas už Katilinės eksploatavimui reikalingos licencijos gavimą, padaryta remiantis tik vieno iš bylos dokumentų dalimi – Rangos sutarties priedu. Taršos leidimas negali būti laikomas licencija. Tuo tarpu pagal Rangos sutarties 1.1.2 ir 4.2 punktų nuostatas, Katilinės statybos metu rangovas privalėjo statybos ir bandymų metu pasirūpinti ir suderinti visus leidimus, pritarimus ir sutikimus, susijusius su statinio pridavimu reikiamoms institucijoms ir Katilinės eksploatavimo veikla. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į pateiktą Eksploatavimo sutartį ir kitus byloje esančius dokumentus, kurie turi būti vertinami kartu su Rangos sutartimi. Eksploatavimo sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad aplinkosaugos reikalavimų vykdymas yra eksploatuojančios įmonės UAB „Enerstena” pareiga; ši aplinkybė taip pat konstatuota ir administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 17066859681 ir juridinio asmens teisės aktų pažeidimo byloje Nr. 9J-3/4J-5.

7535.

76Pareiškėjas akcentuoja, kad kol statyba nebaigta, už objektą atsakingas rangovas. Ūkio subjektai gali sudaryti sutartis, kuriomis aplinkosauginių reikalavimų vykdymas ir tenkančios pasekmės gali būti pavedamos kitai šaliai. Būtent tokios sutartys buvo sudarytos tarp pareiškėjo ir UAB „Enerstena“. Tačiau pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šias sutartis nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų sutarčių aiškinimo taisyklių, pagal kurias kilus neaiškumams sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, ir sprendė dėl šalių teisių ir pareigų apimties tik pasisakydamas dėl vieno Rangos sutarties punkto ir ignoruodamas kitus.

7736.

78Pareiškėjo teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas žinojo apie būtinybę turėti taršos leidimą nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir turėjo pareigą tinkamai užpildyti deklaraciją bei sumokėti mokesčius. Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos. Pareiškėjas pradėjo veiklą Katilinėje tik po jos perėmimo pasirašius statybos užbaigimo aktą, t. y. 2017 m. gegužės 24 d., todėl pirmosios deklaracijos pateikimas 2018 metais niekaip negali būti laikomas pagrindu pareiškėjui žinoti apie būtinybę turėti taršos leidimą Katilinės bandymų laikotarpiu (nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 31 d.).

7937.

80Dėl apskaičiuoto mokesčio neproporcingumo pareiškėjas pakartoja argumentus, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, ir, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, akcentuoja, jog esant nustatytoms aplinkybėms – pareiškėjas degino tik biokurą, t. y. jei bandymai būtų atlikti esant laiku išduotam taršos leidimui, nuo taršos mokesčio atsakingas subjektas būtų apskritai atleistas, nedelsiant pats kreipėsi dėl taršos leidimo ir pan. – yra pagrindas pripažinti, kad toks apmokestinimas neadekvatus, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nusprendus, kad padidinto taršos mokesčio subjektas buvo nustatytas teisingai, yra visos prielaidos sumažinti Atsakovo apskaičiuoto mokesčio dydį.

8138.

82Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

8339.

84Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog ne trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Enerstena“, o pats pareiškėjas buvo atsakingas už katilinės eksploatavimui reikalingo taršos leidimo gavimą. Neaišku, kodėl pareiškėjas paaiškėjus faktui, kad katilinė bandomosios eksploatacijos metu buvo eksploatuojama be taršos leidimo, nepareikalavo iš UAB “Enerstena”, kaip teigia, vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir gauti taršos leidimą, o sudarė sutartį su aplinkosaugos administravimo paslaugas teikiančia UAB „Ekopaslauga“ ir kartu parengė paraišką taršos leidimui gauti.

8540.

86Katilinės eksploatacijai UAB „Lerenta“ su UAB „Enerstena“ 2017 m. sausio 14 d. sudarė Eksploatacijos sutartį, pagal kurią Katilinės eksploataciją, remontą ir priežiūrą tiek bandomosios eksploatacijos metu, tiek iki šiol vykdo UAB „Enerstena“. Taigi užbaigus katilinės įrengimo darbus pagal Rangos sutartį ir 2017 m. gegužės 24 d. pasirašius statybos užbaigimo aktą, situacija dėl katilinės eksploatavimo nepasikeitė. Tiek darbo be taršos leidimo laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 31 d., tiek vėliau, prasidėjus 2017 m. šildymo sezonui, nuo 2017 m. spalio 8 d. katilinės eksploatacijos įprastinėmis (normaliomis) sąlygomis, pareiškėjas yra atsakingas už faktiškai išmestą į aplinkos orą teršalų kiekį, susidariusį katilinėje. Todėl būtent pareiškėjui už nedeklaruotą taršą, patekusią į aplinkos orą per darbo be taršos leidimo laikotarpį sudeginus 2 221,56 t medienos skiedrų, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 str. 1 d., 3 d., 4 d. 1 p., 6 str. 9 d. bei Mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 14 punktu, paskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą – 5 694 Eur.

8741.

88Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymas ar kiti teisės aktai nenumatė galimybės Departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, mokesčio mokėtoją atleisti nuo paskaičiuoto mokesčio ar paskaičiuotą mokestį sumažinti.

89Teisėjų kolegija

konstatuoja:

90IV.

9142.

92Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 301 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

9343.

94Skundžiamu Departamento sprendimu buvo patvirtintas Departamento 2018 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktas Nr. UI-23-09/U-15/2018 ir 5 694 Eur suma, kuri, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 6 straipsnio 9 dalimi bei Mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 14 punkto nuostatomis, yra UAB „Lerenta“ Patikrinimo aktu apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu už tai, kad bendrovė už 2017 metų ataskaitinį laikotarpį pateikė Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaraciją (forma FR0522), kurioje nebuvo deklaruoti darbo be Taršos leidimo laikotarpiu (nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) išmesti į aplinkos orą teršalai, sudeginus biokurą (2 221,56 t medienos skiedrų) ir tuo pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus. Ginčijamu sprendimu konstatuota, kad visas darbo be Taršos leidimo laikotarpiu išmestas į aplinkos orą teršalo kiekis, susidaręs deginant biokurą, yra laikomas viršnormatyviniu, todėl už viršnormatyvinį teršalų kiekį pareiškėjas turėjo mokėti mokestį už taršą iš stacionarių taršos šaltinių taikant didesnį tarifą. Patikrinimo akte mokestis taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą apskaičiuotas pagal Mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 14 punkte nurodytą formulę.

9544.

96Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Departamento 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo atmetė, nes, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, jog būtent pareiškėjas UAB „Lerenta“, o ne rangovas UAB „Enerstena“ Katilinės bandomosios ekslploatacijos laikotarpiu turėjo pasirūpinti, kad šiai veiklai būtų išduotas taršos leidimas, todėl pareiškėjo argumentus, kad buvo apmokestintas netinkamas subjektas, atmetė. Teismas taip pat nenustatė pagrindo mažinti už nedeklaruotą taršą taikant didesnį tarifą apskaičiuotą mokestį, kadangi mokesčio dydis nustatytas taikant imperatyvias Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas už nedeklaruotą taršą darbo be Taršos leidimo laikotarpiu.

9745.

98Pareiškėjas apeliaciniame skunde su šiomis išvadomis nesutinka, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas subjektą, kuris privalėjo turėti taršos leidimą, o kartu ir apmokestinamą subjektą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir aiškino materialiosios teisės normas, nes Rangos sutarties, Eksploatavimo sutarties sąlygų visuma patvirtino, jog UAB „Enerstena“ privalėjo pasirūpinti visais leidimais, susijusiais su Katilinės eksploatavimo veikla, o aplinkybė, jog pareiškėjas Katilinės veiklai tiekė žaliavas, gavo pajamų iš ūkinės veiklos, neleidžia daryti priešingų išvadų. Pareiškėjo teigimu, nusprendus, jog mokesčio subjektą atsakovas nustatė tinkamai, mažintinas mokestinės prievolės dydis.

9946.

100Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

10147.

102Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

10348.

104Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neištyręs byloje esančių įrodymų visumos ir nevertino, kad faktiškai pareiškėjas Katilinės iki jos statybos užbaigimo (t. y. ir bandomosios eksploatacijos laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) nevaldė, neeksploatavo, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus, spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo, įvertino tinkamai.

10549.

106Sprendžiant, ar buvo visos teisinės prielaidos Departamento 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu UAB „Lerenta“ apskaičiuoti mokestį padidintu tarifu už taršą iš stacionaraus taršos šaltinio, pažymėtina, jog mokesčio už aplinkos teršimą objektas yra į aplinką išmetami teršalai (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 str. 1 p.). Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kuriuose nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai.

10750.

108Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (2016 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XII-2358 redakcija) 19 straipsnio 1 dalis nustatė, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Šio įstatymo 192 straipsnyje įtvirtinta, jog taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Šios taisyklės nustato paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką; fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte nurodyta, jog veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, kuris eksploatuoja arba kontroliuoja visą įrenginį arba tokio įrenginio dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso įrenginys arba kuris naudoja, valdo įrenginį nuomos, panaudos, patikėjimo teise arba eksploatuoja kitu teisiniu pagrindu ir atsako už įrenginio eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolę (Taisyklių 6 p.).

10951.

110Sistemiškai vertinant minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokėtojai yra ūkio subjektai, kurie savo ūkinei veiklai vykdyti eksploatuoja objektą (stacionarų taršos šaltinį), o tokio objekto eksploatavimui pagal Taisykles reikalingas taršos leidimas. Įstatymų leidėjas minėtomis nuostatomis siekia, jog mokesčiu už aplinkos teršimą būtų apmokestinti tie Lietuvoje ūkinę veiklą vykdantys fiziniai ar juridiniai asmenys, dėl kurių veikos į aplinką išmetami teršalai, kartu tokie asmenys ekonominėmis priemonėmis skatinami mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 str. 2 d.).

11152.

112Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad Katilinės, kurioje įrengtas kieto kuro vandens šildymo katilas (nominali šiluminė galia – 5 MW) eksploatacijos pradžiai buvo būtinas taršos leidimas. Taip pat ginčo nėra, jog Katilinės bandymų metu (nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) buvo faktiškai vykdoma šiluminės energijos gamyba ir tiekimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėtą veiklą (užkūrus ir kūrenus Katilinę) vykdė pareiškėjas, t. y. UAB „Lerenta“ (žr. Eksploatavimo sutarties 1.3; 2.2 punktus), o UAB „Enerstena“ tik pastarosios naudai teikė Katilinės eksploatavimo ir kitų darbų atlikimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjo veiklos pobūdis lėmė taršos leidimo išdavimo būtinybę, todėl Departamentas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad dėl UAB „Lerenta“ šilumos gamybos ir tiekimo veiklos buvo išmesti teršalai į aplinkos orą ir toks subjektas įstatymo nustatyta tvarka turi būti apmokestintas.

11353.

114Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo teiginius, jog pagal pasirašytas sutartis taršos leidimą privalėjo gauti UAB „Enerstena“, taip pat, kad iki Katilinės statybos užbaigimo objektas pareiškėjui nepriklausė. Pažymėtina, kad aplinkos apsaugą, mokesčio už aplinkos teršimą nustatymą ir apskaičiavimą reguliuojančios teisės aktų nuostatos yra imperatyvios, ir jomis, o ne civilinių sandorių sąlygomis nustatoma, kokie ūkio subjektai ar veikla laikytini aplinkos teršėjais ir, atitinkamai, mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojais. Teisėjų kolegijos vertinimu, Rangos sutarties ir Eksploatavimo sutarties sąlygų analizė nepatvirtina, kad pareiškėjas rangovui (vykdytojui) suteikė Katilinės valdytojo ar kitus kontrolės įgaliojimus, o pastarasis šį objektą savarankiškai eksploatavo šiluminės energijos gamybos tikslais. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytas Statybos įstatymas nagrinėjamai bylai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, netaikytinas, todėl teisėjų kolegija dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Katilinės statybos užbaigimu, nepasisakys. Tai, kad atsakovas nutarime dėl ekonominės sankcijos skyrimo nurodė kitą subjektą, ginčo laikotarpiu eksploatavusį Katilinę (t. y. UAB „Enerstena“), teisėjų kolegijos padarytų išvadų taip pat nekeičia.

11554.

116Konstatuodama, jog UAB „Lerenta“ pagrįstai nurodyta mokesčio už aplinkos teršimą mokėtoju, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nekeliamas ginčas dėl to, jog pareiškėjas pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo Katilinės bandymo laikotarpiu neturint taršos leidimo išmestų teršalų (viršnormatyvinio kiekio), todėl, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, už 2017 metų mokestinį laikotarpį, apimantį darbą be taršos leidimo, pareiškėjas nustatyta tvarka turėjo mokėti mokestį už taršą iš stacionarių taršos šaltinių taikant didesnį tarifą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nurodytas sumokėti mokestis (5 694 Eur) už trumpą Katilinės veiklos laikotarpį yra neproporcingas siekiamam tikslui pasiekti, todėl mažintinas.

11755.

118Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų, sąvartyne pašalintų atliekų ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą. Bylai aktualiu laikotarpiu galiojusios Aprašo redakcijos 14 punktas įtvirtino formulę, pagal kurią apskaičiuojamas padidintas mokesčio tarifas už nuslėptus teršalus iš stacionarių taršos šaltinių, kai mokesčio mokėtojas nedeklaravo ar deklaravo mažesnį nei buvo išmestas ar išleistas į aplinką teršalo kiekis.

11956.

120Nagrinėjamu atveju teršalų nuslėpimą (nedeklaravimą) lėmė, jog pareiškėjas pradėdamas Katilinės bandymus (eksploataciją) neturėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo. Pažymėtina, jog sistemiškai aiškinant Mokesčio už aplinkos teršimą bei Aprašo nuostatas, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laiku nedeklaruota tarša iš stacionarių taršos šaltinių ir, atitinkamai, mokesčio nesumokėjimas, gali būti vertinami kaip nuslėpta tarša. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui, būtent – mokesčio mokėtojo elgesio modelio – taršos iš stacionarių taršos šaltinių nuslėpimo fakto konstatavimui, būtina taip pat nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – taršos nuslėpimo. Tokias aplinkybes, be laiku neatliktos pareigos deklaruoti taršos kiekius, patvirtintų inter alia apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų klastojimas, trukdymas mokesčių administratoriui atlikti įstatyme nustatytas pareigas ir pan.

12157.

122Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog paties atsakovo pozicija dėl tinkamo taršos objekto valdytojo nustatymo nebuvo nuosekli ir keitėsi. Pažymėtina, jog Departamentas UAB „Lerenta“ patikrinimo metu pagal bendrovės pateiktus dokumentus leistinos taršos normatyvų viršijimų nenustatė. Patikrinimo akto duomenimis, pareiškėjas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų nustatyta tvarka vykdė į aplinkos orą išmestų teršalų kiekio apskaitą, sudeginto kuro rūšys ir kiekiai atitiko pirminius apskaitos dokumentus. Patikrinimo akte konstatuota, jog buvo pateikti biokuro sunaudojimo dokumentai, kurių pagrindu pareiškėjas galėjo naudotis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta lengvata (joje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę biokuro sunaudojimą patvirtinančius dokumentus, už išmetamą į atmosferą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą teršalo kiekį, susidarantį naudojant biokurą, nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių atleidžiami). Byloje taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas nedelsiant kreipėsi į Departamentą dėl taršos leidimo ir toks leidimas buvo išduotas.

12358.

124Taip pat pažymėtina, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryta žala valstybės biudžetui (tuo atveju, jei pareiškėjas būtų turėjęs taršos leidimą, jis būtų atleistas nuo mokesčio už išmestus teršalus, susidarančius naudojant biokurą). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės, apibūdinančios mokesčio mokėtojo elgesio modelį, nagrinėjamos bylos kontekste turėjo būti įvertintos pirmosios instancijos teismo, jam sprendžiant dėl sankcijos proporcingumo ir galimybės ją sumažinti.

12559.

126Vadovaudamasi šia išvada, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui apskaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija (mokestis taikant didesnį tarifą) nagrinėjamu atveju yra neproporcinga, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas bei ginčijamas atsakovo sprendimas keistini, įpareigojant pareiškėją sumokėti 2 847 Eur mokesčio sumą (5 694 Eur / 2). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo mokėtiną mokestį sumažinus 50 proc., tokia sankcija pakankama siekiamam tikslui pasiekti ir atitinka teisingumo, proporcingumo bei protingumo kriterijus.

12760.

128Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir išaiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus bei pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju atsakovo Departamento teisėtai laikytas mokesčio už aplinkos teršimą mokėtoju, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos faktinė situacija ir teisingumo bei protingumo principai nagrinėjamu atveju sudaro sąlygas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sankciją sumažinti, todėl atitinkamos atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys keistinos, įpareigojant pareiškėją sumokėti 2 847 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių.

12961.

130Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas, išskyrus žyminį mokestį, pagrindžiančių dokumentų (ABTĮ 41 str. 1 d.). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį už skundo (23 Eur) ir apeliacinio skundo (11 Eur) padavimą.

13162.

132ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

13363.

134Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

13564.

136Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kai pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies buvo tenkintas ne dėl to, kad atsakovo veiksmai, priimant pareiškėjo skundžiamą atsakovo administracinį teisės aktą ir apskaičiuojant mokėtino mokesčio sumą, buvo pripažinti neteisėtais, o dėl to, jog apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo apmokestinimu mokesčiu už aplinkos teršimą deginant biokurą, ir kt., vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, nusprendė sumažinti mokesčio dydį, t. y. dėl aplinkybių, nesusijusių su atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo.

13765.

138Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, iš dalies tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) priteisimo negali būti tenkinamas.

139Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

140Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lerenta“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

141Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą pakeisti.

142Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 301 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, nurodant pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Lerenta“ sumokėti 2 847 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių.

143Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lerenta“... 7. 2.... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. kovo 15 d. pasirašė rangos sutartį... 9. 3.... 10. Departamentas 2018 m. rugpjūčio 10 d. elektroniniu paštu informavo UAB... 11. 4.... 12. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai nustatė asmenį,... 13. 5.... 14. Pagal Rangos sutarties 1.1.2, 3.1.16 ir 4.2 punktų nuostatas Katilinės... 15. 6.... 16. Patikrinimo akte ir skundžiamame sprendime nurodytas darbo be taršos leidimo... 17. 7.... 18. Mokestį turi mokėti pirminis teršėjas, tas, kuris atsakingas už... 19. 8.... 20. Departamento įgalioti pareigūnai surašė administracinio nusižengimo... 21. 9.... 22. Sprendimu patvirtina mokesčio taikant didesnį tarifą suma neatitinka... 23. 10.... 24. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos... 25. 11.... 26. Departamentas paaiškino, jog pareigūnams atlikus pareiškėjo planinį... 27. 12.... 28. Pareiškėjo motyvai, kad neteisingai nustatytas juridinis asmuo, kuris buvo... 29. 13.... 30. UAB „Lerenta“ yra potencialus nepriklausomos šilumos gamintojas, kuris... 31. 14.... 32. Patikrinimo metu įvertinus Aplinkosauginių mokesčių kontrolės... 33. 15.... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Enerstena“ atsiliepime į skundą... 35. 16.... 36. Bendrovė paaiškino, jog Rangos sutarties objektas sutartyje yra aiškiai... 37. 17.... 38. UAB „Lerenta“, kaip katilinės valdytoja, eksploatacinių bandymų... 39. II.... 40. 18.... 41. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu... 42. 19.... 43. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento 2018 m. lapkričio... 44. 20.... 45. Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d.... 46. 21.... 47. Vertindamas skundo argumentus, kad Departamentas neteisingai nustatė juridinį... 48. 22.... 49. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Rangos sutarties 3.1.16 punktas įrodo, jog... 50. 23.... 51. Įvertinęs tai, jog pareiškėjas teikė deklaraciją dėl mokesčio už... 52. 24.... 53. Teismas nustatė, kad UAB „Lerenta“ pagal sąskaitas už tiektą šilumos... 54. 25.... 55. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos... 56. 26.... 57. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus dėl mokestinės... 58. 27.... 59. Teismas konstatavo, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą,... 60. 28.... 61. Teismas nurodė, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė... 62. III.... 63. 29.... 64. Pareiškėjas UAB „Lerenta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 65. 30.... 66. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad jis turi... 67. 31.... 68. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, susijusius su šilumos ūkį ir... 69. 32.... 70. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakingu už taršą... 71. 33.... 72. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepasisakė ir nevertino... 73. 34.... 74. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas buvo atsakingas už... 75. 35.... 76. Pareiškėjas akcentuoja, kad kol statyba nebaigta, už objektą atsakingas... 77. 36.... 78. Pareiškėjo teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas žinojo... 79. 37.... 80. Dėl apskaičiuoto mokesčio neproporcingumo pareiškėjas pakartoja... 81. 38.... 82. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė... 83. 39.... 84. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje... 85. 40.... 86. Katilinės eksploatacijai UAB „Lerenta“ su UAB „Enerstena“ 2017 m.... 87. 41.... 88. Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymas ar kiti teisės aktai nenumatė... 89. Teisėjų kolegija... 90. IV.... 91. 42.... 92. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2018 m. lapkričio 23 d.... 93. 43.... 94. Skundžiamu Departamento sprendimu buvo patvirtintas Departamento 2018 m.... 95. 44.... 96. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Departamento 2018 m.... 97. 45.... 98. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su šiomis išvadomis nesutinka, teigdamas,... 99. 46.... 100. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 101. 47.... 102. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o... 103. 48.... 104. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas... 105. 49.... 106. Sprendžiant, ar buvo visos teisinės prielaidos Departamento 2018 m.... 107. 50.... 108. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (2016 m. gegužės 17 d.... 109. 51.... 110. Sistemiškai vertinant minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad... 111. 52.... 112. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad Katilinės, kurioje įrengtas kieto kuro... 113. 53.... 114. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo teiginius, jog pagal... 115. 54.... 116. Konstatuodama, jog UAB „Lerenta“ pagrįstai nurodyta mokesčio už aplinkos... 117. 55.... 118. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta,... 119. 56.... 120. Nagrinėjamu atveju teršalų nuslėpimą (nedeklaravimą) lėmė, jog... 121. 57.... 122. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog paties atsakovo pozicija dėl tinkamo... 123. 58.... 124. Taip pat pažymėtina, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryta žala... 125. 59.... 126. Vadovaudamasi šia išvada, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui... 127. 60.... 128. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 129. 61.... 130. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41... 131. 62.... 132. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai... 133. 63.... 134. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti ir tai, kad ABTĮ 40... 135. 64.... 136. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kai... 137. 65.... 138. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 139. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 140. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lerenta“ apeliacinį skundą... 141. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą... 142. Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m.... 143. Nutartis neskundžiama....