Byla 2-980/2009
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Amilista“ iškelta bankroto byla Nr. B2-563-278/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Amilista“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Amilista“ iškelta bankroto byla Nr. B2-563-278/2009.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas UAB ,,Doka Lietuva“ 2009 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,Amilista“ iškėlimo. Nurodė, kad atsakovas už statybinių klojinių nuomą bei nupirktas statybines medžiagas yra skolingas atsakovui 40 744,99 Lt ir, net įspėjus apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šios skolos negrąžino. Ieškovo nuomone, atsakovas yra nemokus.

5Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gegužės 20 d. raštu nurodė atsakovui iki 2009 m. birželio 4 d. pateikti duomenis apie jo finansinę būklę, o 2009 m. birželio 5 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti 2009 m. birželio 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad atsakovo atsiliepimo į ieškinį nėra gauta.

6Atsakovas UAB ,,Amilista“ 2009 m. birželio 5 d. pateikė teismui prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, nurodydamas, jog patenkino ieškovo piniginį reikalavimą šalims pasirašius taikos sutartį Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-517-82/2009 dėl tos pačios skolos, kuria remiasi ieškovas šioje byloje. Dėl to, atsakovo nuomone, atsirado ĮBĮ 10 straipsnio trečiosios dalies pirmame punkte įvirtintas pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą.

7Panevėžio apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Amilista“ bankroto bylą. Teismas sprendė, kad bendrovė yra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d.). Šią išvadą teismas grindė, nurodydamas, jog pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 40 744,99 Lt, iš VSDFV Utenos skyriaus duomenų matyti, kad atsakovas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2009 m. balandžio 1 d. buvo skolingas 30 422,95 Lt socialinio draudimo įmokų ir 655,20 Lt delspinigių, Utenos apskrities VMI duomenimis atsakovas valstybės (savivaldybės) biudžetui 2009 m. gegužės 29 d. buvo skolingas 90 314,07 Lt. Tuo tarpu duomenų, kad atsakovas turi kilnojamojo ir nekilnojamo turto, teismui nepateikta. Teismas nurodė, jog iki teismo posėdžio dienos, apie kurio vietą ir laiką atsakovas informuotas 2009 m. birželio 5 d. nutartimi, atsakovas teismui nepateikė duomenų apie pilną ar dalinį atsiskaitymą su kreditoriumi bei neginčijamų įrodymų, jog įmonė vykdo ūkinę veiklą.

8Atskiruoju skundu atskovas UAB ,,Amilista” prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atsisakyti atsakovui kelti bankroto bylą. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

91. Teismas nepagrįstai iškėlė bankroto bylą, nes nenustatė, kad atsakovas vėluotų atsiskaityti su darbuotojais ar būtų nemokus (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.), nepareikalavo ir neištyrė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

102. Teismas pažeidė CPK 291 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto nuostatas bei šalių procesinio lygiateisiškumo principą, nes nepasisakė dėl žinomų faktų. Atsakovas iki teismo posėdžio pateikė teismui informaciją apie tai, jog patenkino ieškovo reikalavimus ir atsirado ĮBĮ 10 straipsnio trečiosios dalies pirmame punkte nustatytas pagrindas nekelti bankroto bylos. Prie šio prašymo atsakovas pridėjo kitoje civilinėje byloje šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl tos pačios ieškovo skolos. Be to, atsakovas įvykdė dalį ieškovo reikalavimo 5 000 Lt sumai. Dėl to, pasirašęs su ieškovu taikos sutartį, pagrįstai tikėjosi, jog ieškovas iki teismo posėdžio dienos atsiims pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir nepateikė atsiliepimo. Pažymėtina, kad, sudarius taikos sutartį, ieškovo reikalavimų įvykdymas buvo atidėtas, sumokant skolas nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., todėl faktiškai bankroto bylos iškėlimo dieną, ieškovas negalėjo pasinaudoti materialiniu teisiniu reikalavimu.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Doka Lietuva“ prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagrįsta teismo išvada dėl atsakovo nemokumo, nes atsakovo finansinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio aštuntojoje dalyje nustatytos nemokumo sampratos kriterijus. Iš paties atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad jo skolos tiekėjams viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, o įrodymų, kurie paneigtų bankrotinę situaciją, nepateikta (CPK 178, 12 str.). Ieškovo nuomone, nepagrįsti apelianto teiginiai dėl CPK 291 straipsnio pažeidimo, nes buvo išreikalauti duomenys iš VSDFV bei VMI. Taigi teismas laikėsi dispozityvumo, rungimosi, ekonomiškumo bei operatyvumo principų. Taikos sutarties sudarymas kitoje byloje niekaip nepaaiškina, kodėl finansiniai dokumentai negali būti pateikti iki teismo nurodytos datos. Be to, pagal CPK 329 straipsnio pirmąją dalį, procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas taikymas yra pagrindas sprendimui naikinti tik tada, jei dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o tai, kad teismas nepasisakė dėl apelianto nurodytos taikos sutarties kitoje byloje, nėra pagrindas naikinti pagrįstą skundžiamą nutartį. Ieškovo teigimu, ši sutartis kitoje civilinėje byloje nėra pagrindas konstatuoti esant ĮBĮ 10 straipsnio trečiosios dalies pirmame punkte numatytą sąlygą, nes sutartis buvo patvirtinta tik teismo 2009 m. birželio 17 d. nutartimi, bankroto bylos iškėlimo momentu ji nebuvo sudaryta, be to, Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo nėra įsitesėjusi. Teismas teisingai atsižvelgė į viešąjį interesą, įvertino apelianto ūkinę - finansinę padėtį, pagrįstai rėmėsi valstybės institucijų pateiktais įrodymais.

12Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

13Pagal ĮBĮ 3 straipsnį, 5 straipsnio pirmosios dalies pirmą punktą, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius, tai yra asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio penktosios dalies nuostata, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio aštuntoji dalis, kurioje nurodyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

14Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylose dėl bankroto bylos iškėlimo yra viešasis interesas, bei vadovaudamasi CPK 320 straipsnio pirmąja dalimi, nagrinėdama šį atskirąjį skundą peržengia skundo ribas ir, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas skundžiama nutartimi visapusiškai ir išsamiai neištyrė ir neįvertino bylai svarbių aplinkybių, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra naikintina, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui perduotinas teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.). Kaip buvo paminėta, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę kreditorius, tai yra asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (ĮBĮ 3 str., 5 str. 1 d. 1 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad iki teismui priimant skundžiamą nutartį atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad Utenos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla (Nr. 2-963-82/2009) pagal jam pareikštą ieškovo ieškinį dėl tos pačios skolos priteisimo ir šalys šioje byloje teiks teismui tvirtinti taikos sutartį, taigi šis ginčas dar yra nagrinėjamas teisme (b. l. 48-49, 52-53). Tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė. Tuo tarpu pagal teismų informacinės elektroninės sistemos LITEKO duomenis Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutartimi yra patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, kuria ieškovas atsisakė dalies savo ieškinio reikalavimų, o kitos dalies mokėjimas yra išdėstytas iki 2009 m. gruodžio 31 d. Tačiau pagal paminėtus informacinės sistemos duomenis apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dieną ieškovas yra apskundęs teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, todėl aplinkybė dėl taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo nepaneigia atskirajame skunde apelianto išdėstytų argumentų, kad ieškovas turi teisę reikalauti, jog minimos skolos pagrindu atsakovui UAB ,,Amilista“ būtų iškelta bankroto byla (ĮBĮ 3 str., 5 str. 1 d. 1 p.). Tad teismas, iš naujo spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, turėtų spręsti, ar ieškovas, atsižvelgiant į skundo dėl nutarties, kuria patvirtinta minėta taikos sutartis, nagrinėjimo baigtį, turi reikalavimo teisę į 40 744,99 Lt sumą, ar šios skolos mokėjimo terminai yra suėję.

15Taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje esantį viešąjį interesą ir remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad anksčiau šioje nutartyje išdėstyti motyvai neduoda pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kaip to reikalauja apeliantas, nes nemokiai bendrovei turi būti iškelta bankroto byla. Teismas, vykdydamas ĮBĮ normų reikalavimus būti aktyviu, išreikalavo duomenis apie atsakovo skolas VSDFV bei VMI. Kaip buvo paminėta, pagal ĮBĮ 9 straipsnio antrosios dalies nuostatą bei susiklosčiusią teismų praktiką, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas remiantis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu – ne vien pagal skolas, turtą, bet ir pagal ūkinę – komercinę veiklą (darbuotojų skaičius, vykdomos sutartys ir kt.), nes privalu nustatyti turto ir pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolų) santykį ir tai, ar įmonė yra neveikianti, taip pat ar finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio. Nagrinėjamoje byloje teismas apie atsakovo UAB ,,Amilista“ nemokumą sprendė pagal duomenis apie jo įsiskolinimą valstybės (savivaldybės), socialinio draudimo fondo biudžetams bei skolą ieškovui. Tačiau įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Doka Lietuva“ apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus, tarp jų bendrovės 2009 m. vasario 1 d. balansą (b. l. 88-89). Teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai ir išsamiai ištirti ir įvertinti bylai svarbias aplinkybes, prijungia prie bylos pateiktus naujus rašytinius įrodymus, apibūdinančius atsakovo turimą turtą bei mokėtinas per vienerius metus sumas, tačiau jie nėra oficialūs (CPK 314 str.). Be to, vien šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija, kuri atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, negali nustatyti pradelstų įsipareigojimų dydžio, tad šis klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme, išreikalaujant duomenis iš atsakovo.

16Tik ištyrus visas paminėtas aplinkybes, teismas turėtų spręsti, ar yra pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.). Nenustačius ir neištyrus aplinkybių, susijusių su įmonės nemokumu, liko neatskleista bylos esmė ir todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu,

Nutarė

18Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei UAB ,,Amilista“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai