Byla A-362-438/2015
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja L. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 4–5) priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, savivaldybė) 20 419 Lt žalos atlyginimą.

5Paaiškino, jog 2010 m. vasario 22 d. ant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio lengvojo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. ( - ) stovėjusio Kaune, K. Donelaičio g. esančio namo Nr. 27 kieme, užvirto medis. Įvykis buvo užregistruotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Centro policijos nuovadoje. Įvykio metu automobilis buvo iš esmės sugadintas, tačiau UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ pateikė išvadą, jog automobilis remontuotinas ir jo remontas ekonominiu požiūriu tikslingas. Ekspertai nustatė, jog dėl automobilio sugadinimo pareiškėjai padaryta 20 419 Lt žala. Automobilis nėra suremontuotas, nes pareiškėja neturi lėšų. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą ir Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 punktą, želdinius saugo, prižiūri ir pertvarko žemės ir želdinių savininkai, valdytojai ir naudotojai. Šiuo atveju atsakovas privalėjo rūpintis želdynų priežiūra savivaldybės teritorijose. Atsakovas nesirūpino ant pareiškėjos automobilio nugriuvusio medžio nupjovimu, todėl turi atlyginti padarytą žalą. Pareiškėja 2010 m. kovo 4 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydama atlyginti minėtą žalą, tačiau Kauno miesto savivaldybė atsisakė tai padaryti nurodydama, kad šią žalą turi atlyginti VĮ Registrų centras. Savo ruožtu VĮ Registrų centras nurodė, jog žalą turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė. Pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-13667-568/2012) atsakovu nurodydama VĮ Registrų centrą ir prašydama priteisti padarytą žalą. Teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjos ieškinys buvo atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Teismo sprendime buvo nurodyta, jog atsakovas turi būti Kauno miesto savivaldybė, kuri privalo atlyginti padarytą žalą. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Todėl pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl žalos atlyginimo iš Kauno miesto savivaldybės. Pareiškėja senaties termino nepraleido. Tačiau, jeigu teismas manys, kad senaties terminas yra praleistas, pareiškėja prašo šį terminą atnaujinti, nes jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl teismingumo nustatymo ir atsakovo pasirinkimo. Pareiškėja dar 2011 m. vasario pradžioje kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl šios žalos atlyginimo. Tačiau būtent tuo metu pasikeitė teisminė praktika dėl teismingumo, jeigu žala padaroma viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Todėl Kauno apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartimi ieškinys nebuvo priimtas ir pasiūlyta kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Pareiškėja 2012 m. sausio 3 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą atsakovu nurodydama Kauno miesto savivaldybę. Būtent tada ir buvo nutraukta ieškinio senaties termino eiga. Vėliau bylinėjimosi metu paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, iškilo būtinybė prašymą tikslinti ir atsakovu nurodyti VĮ Registrų centrą. Tai buvo padaryta 2012 m. balandžio 26 d. prašymu. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos teismingumo nustatymo. Specialioji teisėjų kolegija 2012 m. liepos 17 d. nutartimi nustatė, jog ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Kauno apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjos ieškinį tuo pagrindu, jog yra pasirinktas ne tas atsakovas. Šis teismo sprendimas buvo skundžiamas apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą. Pareiškėja vėl kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl žalos atlyginimo. Skaičiuojant nuo įvykio datos, t. y. nuo 2010 m. vasario 22 d., trijų metų senaties terminas sukako 2013 m. vasario 22 d., tačiau iki šios dienos dar nebuvo pasibaigęs apeliacinis procesas (nutartis priimta tik 2013 m. gegužės 3 d.), todėl nebuvo galimybės vėl kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Taigi, jei senaties terminas yra praleistas, jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes dėl išimtinių šios bylos aplinkybių (atsakovo pasirinkimo, neaiškaus teismingumo ir teismingumo praktikos keitimosi) nebuvo įmanoma visko numatyti. Pareiškėja nesielgė netinkamai ir savo teises gynė. Dėl šių aplinkybių pareiškėja prašo senaties terminą atnaujinti.

6Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 17–21) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą, o nustačius, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas – skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Nurodė, kad pareiškėja praleido senaties terminą skundui paduoti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas yra taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Skundas Kauno apygardos administraciniam teismui paduotas praleidus šį terminą. CK 1.127 straipsnis numato senaties termino skaičiavimo pradžią – nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju senaties termino pradžia turėtų būti laikoma 2010 m. vasario 22 d., t. y. įvykio, kurio metu buvo patirta pareiškėjos prašoma priteisti žala, data. Pareiškėja skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2013 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju pareiškėja nebuvo apdairi ir rūpestinga savo teisių gynimo atžvilgiu, skundas paduotas praleidus įstatyme numatytą ieškinio padavimo terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ numatyta, kad „ieškinio nustatyta tvarka pareiškimas nutraukia ieškinio senaties terminą tik tam asmeniui, kuris byloje patrauktas (ieškinyje nurodytas) atsakovu, jeigu jis yra ginčo materialiniame teisiniame santykyje su ieškovu. Ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui ieškinio senaties termino eigos nenutraukia“. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prieš tai, pareiškėja turėjo teisę kreiptis į teismą ne vėliau kaip iki 2013 m. vasario 22 d. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu ji neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 išaiškino, kad atsakomybės už turtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, būtinąsias sąlygas reglamentuoja CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai. Taigi pareiškėja, siekdama žalos atlyginimo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, turi pagrįsti civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio – buvimą. Tik nustačius visas šias sąlygas, atsiranda prielaidos nuostolių atlyginimui. Pareiškėja savo prašyme dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad žalą privalo atlyginti Kauno miesto savivaldybė, tačiau iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-13667-568/2012 matyti, jog VĮ Registrų centro Kauno filialas 2004 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. S-1461-2022 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyrių dėl 4 medžių genėjimo. Aplinkos apsaugos skyrius 2004 m. rugsėjo 29 d. išdavė leidimą Nr. 36-6-471 minėtam Kauno filialui nupjauti vieną išpuvusią liepą (80 cm skersmens) ir genėti 3 medžius (liepą, klevą ir kaštoną). Aplinkos apsaugos skyrius 2010 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 36-9-106 informavo, kad apžiūrėjus nulūžusios liepos vietą buvo nustatyta, jog neteisėtai buvo nupjautas kaštonas, nors leidimas buvo išduotas nupjauti liepą. Šiuo metu prie VĮ Registrų centro Kauno filialo likę tik du medžiai – liepa ir klevas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo liepa augo kieme tarp namų, nurodytų pareiškėjos prašyme (K. Donelaičio g. 27, Kaune) ir 2004 m. rugsėjo 29 d. leidime Nr. 36-6-471 (Gedimino g. 39A, Kaune). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 9 punktas numatė, kad leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius išduoda savivaldybės institucija, kai fiziniai ar juridiniai asmenys pateikia argumentuotą, nustatytos formos prašymą kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punktas numato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus. Tai reiškia, kad medžiai mieste buvo ir yra pertvarkomi esant nustatytos formos leidimui, tačiau minėti tvarkos aprašai nenustatė pareigos Kauno miesto savivaldybės administracijai vykdyti visų Kauno mieste esančių medžių kirtimo ar genėjimo darbus, kaip ir kontroliuoti bei tikrinti išduotų leidimų tinkamą realizavimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Kauno miesto savivaldybės administracija tinkamai vykdė jai įstatymais nustatytą pareigą, todėl ginčo atveju nėra būtinųjų sąlygų civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Iš to seka, kad pareiškėjos prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo privalo būti atmestas kaip nepagrįstas. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2103011 (toliau – ir Vertinimo ataskaita) buvo nustatyta, kad automobilio remontas ekonominiu požiūriu tikslingas, tačiau pareiškėja nepateikė jokių dokumentų (kvitų, PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų), įrodančių, kiek iš tikrųjų kainavo automobilio remontas. Tuo tarpu minėta Vertinimo ataskaita nėra dokumentas, įrodantis patirtos žalos dydį, kadangi joje nustatoma tik orientacinė remonto kaina bei apytikslis bendras patirtas nuostolis. Be to, šiai atstatomojo remonto kainai buvo pritaikytas 21 proc. PVM dydis (3 474,46 Lt), tačiau nebūtinai automobilio dalių pardavėjas ir / ar automobilius remontuojantis asmuo privalo būti PVM mokėtoju, todėl pareiškėja nebūtinai patirs šias išlaidas. Be to, tuo atveju, jeigu automobilis nebus remontuojamas, nuostolio suma būtų apskaičiuojama iš automobilio vertės atimant automobilio dalių likutinę vertę, o ne skaičiuojant, kiek kainuotų automobilio remontas pagal Vertinimo atskaitą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nesant įrodymų, jog transporto priemonė buvo remontuojama, nuostoliai dėl transporto priemonės remonto ir eksploatacinių medžiagų laikytini neįrodytais (2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1997/2012). Todėl pareiškėjai nepateikus įrodymų, patvirtinančių realiai patirtas remonto išlaidas, nuostoliai pagal remonto sąmatą nepriteistini.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į pareiškėjos prašymą (b. l. 23–25) prašė jį tenkinti ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo žalos atlyginimą.

9Teigė, kad žemės sklypas, kuriame augo medis, žalos padarymo metu nebuvo suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, ši žemė priklausė Kauno miesto savivaldybės teritorijai, todėl VĮ Registrų centro Kauno filialas nebuvo atsakingas ir už šiame sklype augusių želdinių priežiūrą, taip pat už jų padarytos žalos atlyginimą.

10Nurodė, kad net ir tais atvejais, kai savivaldybė, nors ir nebūdama medžių nupjovimo iniciatorė, tačiau išdavė leidimą juos pašalinti ne privačioje, bet valstybinėje žemėje, privalėjo būti rūpestinga ir aktyvi, t. y. kontroliuoti medžių pjovimo procesą.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos prašymą (b. l. 43–45) prašė iškeltą administracinę bylą nutraukti, o tuo atveju, jei bus nuspręsta jos nenutraukti – pareiškėjos prašymo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

12Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla, iškelta tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, kaip ir nagrinėjama administracinė byla, todėl pastaroji turėtų būti nutraukta. Be to, pareiškėja nepateikė neginčijamų įrodymų apie patirtos žalos dydį, taip pat turėtų būti analizuojama, ar pareiškėja pati savo veiksmais nesukėlė (nepadidino) atsiradusios žalos.

13II.

14Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu (b. l. 70–77) pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, priteisė jai iš atsakovo 16 544,54 Lt turtinės žalos atlyginimą, kitą skundo dalį atmetė, taip pat grąžino pareiškėjai jos sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

15Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ieškinio senaties termino taikymo klausimą, nustatė, kad pareiškėja apie automobiliui padarytą žalą ir savo teisių pažeidimą faktiškai sužinojo 2010 m. vasario 22 d., apie 16 val., sugrįžusi prie Donelaičio g. namo Nr. 27, Kaune, kieme pastatyto automobilio, ant kurio buvo užvirtęs medis. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėja dėl automobiliui padarytos žalos atlyginimo 2012 m. sausio 3 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą atsakovu nurodydama Kauno miesto savivaldybės administraciją. Šio skundo pateikimas teismui nutraukė ieškinio senaties termino eigą. Bylos nagrinėjimo metu, 2012 m. balandžio 26 d. pareiškėja pateikė patikslintą skundą, atsakovu nurodydama VĮ Registrų centrą (civilinė byla Nr. 2-13667-568). Nuo šios datos skaičiuojama iš naujo prasidėjusi ieškinio senaties termino eiga, nes tuomet išnyko aplinkybės, buvusios pagrindu ieškinio senaties termino eigą nutraukti (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamojoje administracinėje byloje pareiškėja skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl automobiliui padarytos žalos atlyginimo atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė 2013 m. spalio 10 d., todėl ji nepraleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.

16Teismas nustatė, kad pareiškėja 2010 m. vasario 22 d., apie 13.30 val., jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. ( - ) pastatė Kaune, Donelaičio g. namo Nr. 27 kieme. Prie automobilio grįžusi apie 16 val., tiksliai laiko nurodyti negalėjo, pamatė ant automobilio užvirtusį medį, kuris apgadino automobilio variklio dangtį, stogą, bagažinės dangtį, išdaužė priekinį bei galinį stiklus. Pareiškėja kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų ekspertų biuras“ dėl įvykio metu padarytos žalos automobiliui įvertinimo, kuris 2013 m. gegužės 8 d. Kelių transporto priemonės ataskaitoje Nr. 2103011 nurodė, jog transporto priemonės numatomos atkūrimo sąnaudos sudaro 20 419 Lt bendrą nuostolių sumą.

17Teismas, išanalizavęs teisinį reglamentavimą, nustatė, kad Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, privalėjo užtikrinti nurodytos teritorijos želdinių priežiūrą. Byloje nėra ginčo, kad medis, nuvirtęs ant pareiškėjos automobilio ir jį apgadinęs, augo bendro naudojimo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. prie pastato Nr. 27, esančio Donelaičio gatvėje, Kaune. Faktinės aplinkybės, jog nuvirtęs medis augo valstybinėje žemėje, Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, nustatytos įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13667-568, todėl iš naujo neįrodinėtinos nagrinėjamojoje administracinėje byloje. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų pakankamų želdinių priežiūros priemonių, jog bendro naudojimo teritorijoje augęs medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Atsakovas privalėjo būti pakankami rūpestingas ir aktyvus, įgyvendindamas pareigą prižiūrėti želdynų ir želdinių būklę, šio ginčo atveju – kontroliuoti medžio nupjovimo procesą, kuriam nupjauti pats išdavė leidimą, bei kuris nebuvo nupjautas ir nulūžęs apgadino pareiškėjos automobilį. Taigi savivaldybė neveikė taip, kaip pagal prieš tai nurodytus teisės aktus privalėjo veikti. Žalos atsiradimą šiuo atveju sukėlė būtent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas (neveikimas), todėl žalos atlyginimas priteistinas iš Kauno miesto savivaldybės. Be to, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtino, kad pareiškėjai priklausantis automobilis buvo apgadintas būtent nulūžusios medžio, kuris augo bendro naudojimo teritorijoje prie pastato Nr. 27, esančio Donelaičio gatvėje, Kaune, ir tai, jog pareiškėjai buvo padaryta turtinė žala, kurią pareiškėja prašo atlyginti. Iš to teismas padarė išvadą, kad yra visos trys sąlygos, reikalingos atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnį, o už patirtą žalą atsako būtent atsakovas.

18Teismas nustatė, kad pareiškėja iš atsakovo prašo priteisti realiai patirtą 20 419 Lt žalos atlyginimą, kurį sudaro: 4 949 Lt remonto darbų kaina, 13 471,95 Lt automobilio detalių vertė, 739,20 Lt dažymo medžiagų vertė, 618,15 Lt eksploatacinių medžiagų vertė, 3 474,46 Lt PVM, 400 Lt biuro paslaugų kaina. Teismas nurodė, kad UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, kuris atliko apgadinto automobilio dalių ir remonto darbų įvertinimą, turi teisę verstis turto vertinimo veikla, todėl abejoti jo kompetencija nenustatė pagrindo. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų ekspertų biuras“ parengtą Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 2103011 teismas pripažino tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu būtinąsias remonto išlaidas. Vertinimo ataskaita nėra teisinio pagrindo abejoti, nes ji atitinka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos reikalavimus. Atkuriamosios vertės skaičiuotė patvirtina sugadintų automobilio dalių vertę ir remonto darbų kainą, būtiną automobilio vertei atkurti iki įvykio. Vertinimo ataskaitoje nurodyti duomenys apie automobilio sugadinimus neprieštarauja įvykio metu fiksuotiems automobilio apgadinimams bei nustatytoms įvykio aplinkybėms. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, taigi atsakovo argumentai dėl žalos dydžio nepagrįsti. Tačiau, teismo nuomone, pareiškėjai gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki įvykio atkurti, todėl pareiškėjai priteistinas 16 544,54 Lt dydžio žalos atlyginimas, kurį sudaro remonto darbų 4 949 Lt kaina, automobilio detalių 13 471,95 Lt kaina, dažymo medžiagų 739,20 Lt kaina, eksploatacinių medžiagų 618,15 Lt kaina, įvertinus 24 proc. keičiamų detalių nuvertėjimą. Toks sugadinto automobilio vertės skaičiavimas atitinka minėtos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos nuostatas. Tuo tarpu prekių ir paslaugų pirkimo PVM (3 474,46 Lt) negalima laikyti pareiškėjos nuostoliu dėl šio mokesčio mokėjimo specifikos. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog automobilis buvo suremontuotas ir ši suma buvo sumokėta, todėl ji nelaikytina sudėtine žalos dydžio dalimi. Jei automobilio remonto paslaugas ateityje teiks asmuo, neprivalantis apskaičiuoti PVM ir mokėti šio mokesčio į biudžetą, tai minimalios išlaidos automobiliui suremontuoti bus prekių ir paslaugų vertė be PVM. Taip pat nelaikytina nuostolio dalimi yra 400 Lt išlaidos, susijusios su UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ paslaugomis, nes ši suma nesusijusi su išlaidomis, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki įvykio atkurti. Šios išlaidos laikytinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis. Taigi pareiškėjai buvo priteistas 16 544,54 Lt turtinės žalos atlyginimas, kurį sudaro būtinos transporto priemonės atkūrimo sąnaudos.

19III.

20Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 82–87), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą atmesti.

21Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus dėl ieškinio senaties termino suėjimo, dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų bei atitinkamo priežastinio ryšio nebuvimo, taip pat dėl pareiškėjos patirtų nuostolių dydžio, kaip ir savo atsiliepime į pareiškėjos prašymą. Papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos prašymą suformuluoto reikalavimo ir teiginių dėl to, kad Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla, iškelta tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, kaip ir nagrinėjama administracinė byla, todėl pastaroji turėtų būti nutraukta.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 91–93) prašo jį atmesti, nes skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

23VĮ Registrų centro Kauno filialas savo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir savo atsiliepime į pareiškėjos prašymą.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV.

26Byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės žalos - 20 419 Lt, priteisimo iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės.

27Pareiškėja šios žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), prižiūrint jam priklausančius želdynus – medį, kuris 2010 m. vasario 22 d., Kaune, K. Donelaičio g. namo Nr. 27 kieme, užvirto ant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio lengvojo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. ( - ) tuo jį sugadindamas 20 419 Lt sumai.

28Byloje nustatyta, kad nuvirtęs ant pareiškėjos automobilio medis augo valstybinėje žemėje, priklausančioje atsakovui. Šios aplinkybės yra konstatuotos ir įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-13667-568/2012 tarp tų pačių šalių (ABTĮ 58 str. 2 d.).

29Visa tai lemia, kad byloje yra įrodyta, jog pareiškėjai buvo padaryta žala bei kad ši žala atsirado dėl užvirtusio ant automobilio medžio, esančio atsakovo žinioje.

30Sprendžiant atsakovo deliktinės atsakomybės klausimą, byloje nagrinėjamu atveju, aktualus yra atsakovo neteisėtų veiksmų nustatymo faktas.

31Administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės normas, kurios reglamentuoja aptariamus teisinius santykius yra konstatuota, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio (2005-03-24 įstatymo Nr. X-147 redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu) 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems.

32Pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio (2008-09-15 įstatymo Nr. X-1722 redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu) 1 dalį ir tos pačios redakcijos 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą, želdinių priežiūra priskirta seniūnijų, kaip savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių, funkcijoms.

33Minėtas funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Želdynų įstatymas (byloje aktuali 2007-06-28 originali įstatymo Nr. X-124 redakcija), kurio 10 straipsnio 1 dalyje išvardyti savivaldybėms, atsakingoms už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, priskirti įpareigojimai. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Šios teisės normos aiškinimas leidžia teigti ir apie savivaldybės pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Akivaizdu, kad kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.

34Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis inter alia vadovaujasi savivaldybės (Taisyklių 3 p.). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 p.). Taigi minėtų teisės aktų ir konkrečių jų nuostatų pagrindu tvirtintina, kad <...> savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad paminėtoje teritorijoje <...> augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-612/2014).

35Šis teisinis reguliavimas lemia, kad Kauno miesto savivaldybė būdama valstybinės žemės, kurioje augo minėtas medis, valdytoju buvo atsakinga už medžio, priežiūros organizavimą. O priešingi šiuo klausimu atsakovo teiginiai, kad galimai už medžio priežiūrą, ar atsiradusią žalą yra atsakingas tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras, yra nepagrįsti ir neteisingi. Tokia pat išvada, yra padaryta ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr.2-13667-568/2012, kurioje dalyvavo tos pačios šalys kaip ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.).

36Byloje duomenų, kad žalos pareiškėjai padarymą, užvirtus medžiui ant jos automobilio, įtakojo kitų asmenų ar gamtos reiškinių veiksmai, o ne atsakovo veiksmai – netinkama medžio priežiūra, nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovas.

37Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra įrodyta, jog žala pareiškėjai buvo padaryta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kurią (žalą) atlyginti atsakomybė tenka jam (C K 6.246-6.249 str.; 6.236 str.; 6.271 str.).

38Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėja yra praleidusi ieškinio senaties terminus nustatytus C K 1.125 str. 8 d..

39C K 1. 130 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <..> „Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.“

40Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2012 m. sausio 3 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl žalos atlyginimo tuo pačiu pagrindu, atsakovu nurodydama Kauno miesto savivaldybės administraciją, vėliau ją pakeitusi trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Šioje civilinėje byloje 2012 m. gruodžio 3 d. priimtas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. gegužės 3 d. (civilinės bylos Nr.2-13667-568/2012 t .2; b. l. 151).

41Iš minėtos civilinės bylos matyti, kad jos dalykas ir pagrindas yra tapatūs su nagrinėjamos bylos dalyku ir pagrindu. Šiuo atveju skiriasi tik atsakovai, vietoje atsakovo VĮ Registrų centras, atsakovu yra Kauno miesto savivaldybės administracija. Šios aplinkybės patvirtina, kad abiejose bylose yra pareikšti tapatūs reikalavimai, kas atitinka minėtą C K 1. 130 straipsnio 3 dalies sąlygą, leidžiančią senaties termino eigą skaičiuoti iš naujo, byloje nagrinėjamu atveju - nuo 2013 m. gegužės 3 d.. Kadangi pareiškėja šioje byloje teisminį ginčą inicijavo 2013 m. spalio 10 d. (b. l. 4), todėl akivaizdu, kad ji 3 metų senaties termino kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra praleidusi.

42Nepagrįsti ir tie atsakovo argumentai, kuriais jis teigia, kad byloje yra neįrodytas padarytos žalos dydis, kad žalos dydžio neįrodo Kelių transporto priemonės vertinimo atskaita Nr. 2103011 ir pan..

43Iš bylos matyti, kad pareiškėjos automobiliui padarytos žalos dydį, t. y., jo atstatymo išlaidų dydį nustatė Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra suteiktas leidimas verstis turto vertinimo veikla, tuo pripažįstant, kad jis turi šioje srityje tam reikiamų specialių žinių.

44Atsakovas šiuo atveju keldamas abejonę dėl nustatytos žalos dydžio, iš esmės nepateikia jokių argumentų, kurie būtų susiję su asmens, nustačiusio automobiliui padarytos žalos dydį, kvalifikacija, netinkamų tyrimo metodų taikymu ir pan.. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad atsakovas savo teiginių neįrodė, o tuo pačiu ir nepaneigė aptariamos turto vertinimo išvados duomenų teisingumo.

45Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas iš pareiškėjai priteistinos žalos dydžio, kurį nustatė Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras, atėmė 3474,46 Lt sumą, kurią sudaro pridėtinės vertės mokesčio išlaidos, jeigu pareiškėja būtų remontavusi savo automobilį ir pirkusi atitinkamas automobilio detales bei paslaugas automobiliui remontuoti. Kadangi pareiškėja automobilio neremontavo, todėl ir tokių išlaidų patirti negalėjo. Todėl likusią sumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai pripažino realiu pareiškėjos turto vertės netekimu, dėl ko priešingi šiuo klausimu atsakovo argumentai yra atmetami (C K 6.249 str.).

46Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

49Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja L. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su... 5. Paaiškino, jog 2010 m. vasario 22 d. ant pareiškėjai nuosavybės teise... 6. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l.... 7. Nurodė, kad pareiškėja praleido senaties terminą skundui paduoti. Pagal... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu... 9. Teigė, kad žemės sklypas, kuriame augo medis, žalos padarymo metu nebuvo... 10. Nurodė, kad net ir tais atvejais, kai savivaldybė, nors ir nebūdama medžių... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 12. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla,... 13. II.... 14. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu (b.... 15. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ieškinio senaties termino taikymo... 16. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2010 m. vasario 22 d., apie 13.30 val., jai... 17. Teismas, išanalizavęs teisinį reglamentavimą, nustatė, kad Kauno miesto... 18. Teismas nustatė, kad pareiškėja iš atsakovo prašo priteisti realiai... 19. III.... 20. Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m.... 21. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus dėl... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu... 23. VĮ Registrų centro Kauno filialas savo atsiliepime į atsakovo apeliacinį... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV.... 26. Byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės žalos - 20 419 Lt, priteisimo iš... 27. Pareiškėja šios žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų... 28. Byloje nustatyta, kad nuvirtęs ant pareiškėjos automobilio medis augo... 29. Visa tai lemia, kad byloje yra įrodyta, jog pareiškėjai buvo padaryta žala... 30. Sprendžiant atsakovo deliktinės atsakomybės klausimą, byloje nagrinėjamu... 31. Administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės normas, kurios... 32. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio (2008-09-15 įstatymo Nr.... 33. Minėtas funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Želdynų... 34. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 22... 35. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad Kauno miesto savivaldybė būdama... 36. Byloje duomenų, kad žalos pareiškėjai padarymą, užvirtus medžiui ant jos... 37. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra įrodyta, jog žala... 38. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėja yra praleidusi ieškinio... 39. C K 1. 130 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <..> „Jeigu ieškinio... 40. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2012 m. sausio 3 d. kreipėsi į Kauno... 41. Iš minėtos civilinės bylos matyti, kad jos dalykas ir pagrindas yra tapatūs... 42. Nepagrįsti ir tie atsakovo argumentai, kuriais jis teigia, kad byloje yra... 43. Iš bylos matyti, kad pareiškėjos automobiliui padarytos žalos dydį, t. y.,... 44. Atsakovas šiuo atveju keldamas abejonę dėl nustatytos žalos dydžio, iš... 45. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas iš... 46. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 48. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą... 49. Nutartis neskundžiama....