Byla 2A-2277/2012
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-5033-160/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ ieškinį atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB ,,G4S Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Kalėjimų departamento 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 1S-1801 „Dėl pretenzijos“ ir 2012 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 1S-1841 „Dėl pretenzijos“. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. balandžio 20 d.priėmė kvietimą dalyvauti perkančiosios organizacijos Kalėjimų departamento vykdomame atvirame konkurse „Elektroninio stebėjimo priemonių nuomos paslaugos pirkimas“ (toliau – Konkursas). Kilus neaiškumų dėl keleto Konkurso sąlygų nuostatų, ieškovas pateikė atsakovui prašymą paaiškinti Konkurso sąlygas, kuriame pateikė klausimų dėl Konkurso sąlygų priedo Nr. 4 8.5 punkto nuostatos. Ieškovas klausė, ar pagal 8.5. punkto nuostatą tiekėjas prisiimtų pareigą minėtais terminais šalinti tik tokius gedimus, kurie įvyko dėl tiekėjo kaltės, ar ir gedimus, kurie įvyksta, pvz., dėl to, kad perkančiosios organizacijos atstovas netinkamai uždeda apykoję, arba probuojamojo veiksmų ir kt. (t.y. negarantinių gedimų) (jeigu taip, ar už tokių gedimų šalinimą bus atsiskaitoma papildomai). Be to, kaip būtų atsiskaitoma už darbus ir technines priemones tais atvejais, jeigu probojamieji sąmoningai pažeistų apykojės dirželį ir dėl to tektų pakeisti dirželį nauju? Kas tokiu atveju turi turėti atsarginius dirželius (laikyti rezervą). Atsakovas 2012 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 1S-1671 „Dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo“ nurodė, kad tiekėjas turės šalinti visus gedimus, nepriklausomai nuo jų pobūdžio ar atliktų veiksmų, o dėl tyčinių ar netinkamų veiksmų tiekėjas galės reikalauti atlyginti nuostolius vadovaujantis CK. Atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus Konkurso sąlygų paaiškinimus, ieškovas 2012 m. gegužės 21 d. pateikė dar vieną prašymą paaiškinti Konkurso sąlygas, kuriame dėl Konkurso sąlygų priedo Nr. 4 8.5 punkto nuostatos prašė paaiškinti, jeigu tiekėjas turės šalinti tyčinius ar dėl netinkamų veiksmų padarytus gedimus, kaip bus atsiskaitoma už tokių sugadinimų šalinimo darbus, ar jie bus apmokami perkančiosios organizacijos papildomai, ar jie turi būti įskaičiuoti į pasiūlymo kainą (jeigu įskaičiuoti, tai kaip būtų galima numatyti tokių sugadinimų kiekį), o jeigu apmokami atskirai, tai kokiais įkainiais jie bus apmokami, kada tie įkainiai turės būti nustatyti, pagal ką nustatoma. Atsakovas 2012 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 1S-1695 „Dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo“ nurodė, kad sutarties pasirašymo ir, atsiradus poreikiui, pagal perkančiosios organizacijos ir tiekėjo suderintus įkainius nuostolius dėl įrangos sugadinimo turės atlyginti perkančioji organizacija, apmokant už ją papildomai; jie neturi būti įskaičiuoti į pasiūlymo kainą; negarantiniai gedimai (tyčia probuojamųjų sugadinta įranga, netinkamas įrangos uždėjimas ir kt.) turės būti pašalinti per 24 valandas nuo perkančiosios organizacijos pranešimo; tuo atveju, jeigu negarantiniai gedimai nebus pašalinti per minėtą 24 valandų terminą, tiekėjui bus taikomos konkurso sąlygų priedo Nr. 49.2 punkte nustatytos baudos. Ieškovo nuomone, tokie atsakovo Konkurso sąlygų paaiškinimai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui (toliau – VPĮ) ir tuo pažeidžiami ieškovo teisėti interesai, todėl 2012 m. gegužės 29 d. 08:54 val. (t.y. dar prieš vokų atplėšimo procedūrą, kuri turėjo vykti 2012 m. gegužės 29 d. 10:00 val.) pateikė pretenziją Nr. 163, kuria prašė atsakovo nustatyti aiškią apmokėjimo už negarantinių įrangos sugadinimų (gedimų) šalinimo darbus tvarką, įskaitant aiškios kainodaros pateikimą bei tiekėjo pareigos kartu su pasiūlymu pateikti perkančiajai organizacijai tokių darbų atlikimo įkainius; arba panaikinti perkančiosios organizacijos pateiktuose konkurso sąlygų 8.5. punkto išaiškinimuose, pirkimo dokumentuose nustatytą tiekėjo pareigą šalinti negarantinius įrangos sugadinimus (gedimus).Atsakovas 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1S-1801nutarė netenkinti ieškovo pareikštų reikalavimų, nurodydamas, kad VPĮ nedraudžia įrangos nuomos sutarties vykdymo (negarantinių įrangos sugadinimų (gedimų) šalinimo darbus ir kt.) riziką perkelti tiekėjo atsakomybei. Be to, atsakovas pažymėjo, kad dalis rizikos gali būti kompensuojama nes, pagal CK 6.500 straipsnį, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius. Todėl, atsakovo teigimu, tiekėjo įvertinta rizika turi būti įskaičiuota į pasiūlymo kainą ir atskirai neskaičiuojama. Atsakovas pažymėjo, kad neegzistuoja galimybė iš anksto paskaičiuoti negarantinių įrangos sugadinimų (gedimų) šalinimo darbų kiekio ir pobūdžio, todėl ir tų darbų kainodara negali būti aiškiai nustatyta. Ieškovo nuomone, šie argumentai neatitinka VPĮ reikalavimų bei formuojamos teismų praktikos, kadangi iš šių argumentų darytina išvada, jog patys tokių negarantinių įrangos sugadinimų (gedimų) šalinimo darbai (jų įvykdymo kaštai) tektų tiekėjo rizikai ir šią riziką tiekėjas turi įskaičiuoti į pasiūlymo kainą, o dalis rizikos, t.y. už sugadintą nuomojamą įrangą, bus atlyginama nuostolių forma. Atsakovas pateikia neaiškius atsakymus, vengia tiksliai atsakyti į ieškovo klausimus. Be to, ieškovo nuomone, Konkurso sąlygos ir jų išaiškinimai bei skundžiamas sprendimas pažeidžia VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 16 punkto, 8 dalies reikalavimus, neatitinka formuojamos teismų praktikos. Ieškovas pažymėjo, kad nei pareiga šalinti negarantinius nuomojamos įrangos sugadinimus, nei tokių darbų (paslaugų) atlikimo apmokėjimo tvarka tiesiogiai nebuvo numatyta Konkurso sąlygose jų paskelbimo metu. Ieškovo nuomone, atsakovo 2012 m. gegužės 30 d. sprendime pateikiami argumentai prieštaringi, nelogiški, paneigia vienas kitą. Atsakovas teigia, kad negarantinių įrangos sugadinimų šalinimo darbų ir kt. rizika turėtų būti tiekėjo įvertinta ir įskaičiuota į pasiūlymo kainą, tuo tarpu toliau tame pačiame sprendime nurodoma jog neegzistuoja galimybė iš anksto paskaičiuoti negarantinių įrangos sugadinimu (gedimu) šalinimo darbų kiekio ir pobūdžio, todėl ir tų darbų kainodara negali būti aiškiai nustatyta. Todėl neaišku, kodėl tokią negarantinių įrangos sugadinimų (gedimų) šalinimo darbų riziką (kurios darbų kiekio iš anksto neįmanoma nustatyti) įpareigojama iš anksto įsivertinti tiekėjui ir įskaičiuoti ją į pasiūlymo kainą. Nesant galimybės iš anksto nustatyti atitinkamų darbų kiekio, perkančioji organizacija turi pirkimo dokumentuose įtvirtinti kainodaros taisykles, nustatant fiksuotą įkainį. Tokią galimybę numato Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintos Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 11 punkto norma. Be to, Metodikos 4 punkte įtvirtinti pagrindiniai kainodaros taisyklių nustatymo principai įpareigoja perkančiąją organizaciją kainodaros taisykles surašyti aiškiai ir nedviprasmiškai. Ieškovo teigimu, iš Konkurso sąlygų priedo Nr. 4 8.5. punkto nuostatos bei jos išaiškinimų, galima spręsti, kad negarantinių įrangos sugadinimų (tyčia probuojamųjų sugadinta įranga, netinkamas įrangos uždėjimas (atliekamas atsakovo darbuotojų ir kt.) šalinimas yra tiekėjo įsipareigojimas (paslauga), kurį tiekėjas privalės atlikti griežtai nustatytais terminais (kuriuos pažeidus, perkančioji organizacija gali pareikalauti sumokėti baudas). Tuo tarpu už šios paslaugos teikimą tiekėjui tebus atlyginami nuostoliai (ir tik už sugadintą įrangą), o pačių įrangos sugadinimo darbų šalinimo kaštai teks tiekėjui. Atsižvelgiant į tai, jog iš anksto objektyviai neįmanoma nustatyti negarantinių sugadinimų kiekio, tokios konkurso sąlygos reiškia, jog iš esmės atsakovas siekia perkelti neigiamų pasekmių, kurios gali atsirasti dėl tyčinių probuojamųjų veiksmų, pačios perkančiosios organizacijos atstovų netinkamai atliekamų įrangos eksploatavimo veiksmų ir kt., riziką tiekėjui. Tokios konkurso sąlygos (jų išaiškinimai) prieštarauja VPĮ reikalavimams, neatitinka viešųjų pirkimų tikslo bei pažeidžia viešųjų pirkimų principus. Ieškovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, tuo tarpu atsakovas Konkurso sąlygose, jų išaiškinimuose bei sprendime Nr. 1S-1801nurodydamas, kad už sugadintą nuomojamą įrangą tiekėjui bus atlyginti nuostoliai CK nustatyta tvarka, o negarantinių sugadinimų šalinimo darbų (jų kaštų) rizika teks tiekėjui, iš esmės įpareigoja tiekėją atlikti tokius darbus ne tik negaunant už juos jokio pelno, bet net ir nuostolingai.

5Ieškinyje taip pat nurodoma, kad apie atsakovo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą ieškovas sužinojo tik 2012 m. gegužės 30 d. apie 16 val., t.y. jau po to, kai 2012 m. gegužės 29 d. 10:00 val. atsakovas įvykdė vokų atplėšimo procedūrą. Tokie atsakovo veiksmai neatitiko VPĮ reikalavimų, užkirto kelią ieškovui pateikti pasiūlymą bei pažeidė teisėtus ieškovo interesus. Todėl ieškovas pateikė 2012 m. gegužės 31 d. pretenziją Nr. 174, kuria prašė nutraukti pirkimo procedūrą dėl esminių VPĮ reikalavimų pažeidimo. Atsakovas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 1S-1841 nutarė ieškovo pretenzijos netenkinti. Tokie atsakovo sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, neatitinka VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidžia ieškovo teisėtus interesus. Tiek VPĮ 941 straipsnio 3 dalis, tiek Konkurso sąlygų 11.5. punkte nustatyta, jog perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą. Tačiau atsakovas nesilaikė šių reikalavimų. Iš CVP IS nuorašo matyti, kad 2012 m. gegužės 29 d. pretenziją atsakovas pirmą kartą perskaitė 2012 m. gegužės 29 d. 09:16 val., t.y. likus 44 minutėms iki vokų atplėšimo procedūros. Taigi galima daryti išvadą, jog atsakovas pretenziją perskaitęs, išnagrinėjęs ir sprendimą dėl jos priėmęs per 44 minutes. Toks trumpas terminas objektyviai negali būti pakankamas tinkamam pretenzijos išnagrinėjimui ir tinkamai motyvuoto sprendimo dėl tokios pretenzijos priėmimui. Kartu toks pretenzijos nagrinėjimas nesudarė ieškovui galimybės veiksmingai pasinaudoti pretenzijos nagrinėjimo procedūra, neužtikrino veiksmingos ieškovo teisių gynybos, pažeidė formuojamą teismų praktiką, efektyvumo (veiksmingumo) principą.

6Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, ieškovo ginčijamos sutarties sąlygos yra suprantamos, jų įgyvendinimas yra galimas ir aiškus, todėl negali riboti tiekėjų teisės dalyvauti konkurse ir laiku pateikti siūlymus. Sutartyje nustatytais reikalavimais siekiama nustatyti tokias pirkimo sąlygas, kad būtų užtikrintas nuomos objekto – elektroninio stebėjimo įrenginių, apykojų, specialios įrangos apykojų su dirželiais ir programinės įrangos su duomenų saugykla, gedimų šalinimo darbų atlikimas operatyviai ir laiku ir tiekėjo teikiamų paslaugų nepertraukiamumas. Todėl sutartyje nustatyta tiekėjo pareiga savo lėšomis atlikti įrangos gedimų šalinimo darbus, neatsižvelgiant į įrangos gedimų pobūdį. Ieškovas siekia perkelti nuomojamos įrangos gedimo riziką perkančiajai organizacijai, kas visiškai neatitinka atsakovo nustatytų pirkimo sąlygų. Šiuo pirkimo atveju nėra siekiama įsigyti tiekėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, pirkimo tikslas – įsigyti paslaugą, naudotis tiekėjo įranga ir už tai mokėti atitinkamo dydžio atlyginimą. Tiekėjo įrangos sugadinimo atveju turi būti kompensuojami tiekėjo patirti nuostoliai. Kadangi nuostoliai yra tik numatomi, spėdamos, ar jie iš viso gali atsirasti ir kokio dydžio gali būti, rizikuoja abi sutarties šalys. Atsakovas nurodė, kad neįmanoma iš anksto tiksliai apskaičiuoti numatomų nuostolių dydžių ir šių nuostolių atsiradimo pagrindų, todėl kiekvienas tiekėjas, dalyvaudamas pirkimo konkurse, turi galimybę savo nuožiūra įvertinti sutarties vykdymo ypatumus bei rizikos faktorius ir, atsižvelgdamas į savo pajėgumus, pateikti perkančiajai organizacijai atitinkamus siūlymus. Nustatyti konkurso sąlygas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva, perkančioji organizacija turi teisę nustatyti tokio turinio pirkimo sąlygas, įskaitant sąlygas, susijusias su pirkimo objektu, kurios neprieštarautų VPĮ ir kitų įstatymų imperatyviosioms normoms. Šiuo pirkimo atveju nei VPĮ, nei kiti įstatymai nenustato draudimo nuomos sutartyje nustatyti, kad nuomojamos įrangos gedimo šalinimo riziką prisiimtų paslaugos tiekėjas. Svarbu, kad pirkimo sąlygose nebūtų nuostatų, ribojančių šalių atsakomybę atlyginti žalą (nuostolius). Kadangi šalių atsakomybę ribojančių nuostatų nei pirkimo sąlygose, nei kituose pirkimo dokumentuose nėra, ieškovo teiginys, kad sutarties 8.5 p. nuostatos neatitinka VPĮ, nėra pagrįstas. Atsakovo teigimu, ieškovas, žinodamas sutarties vykdymo sąlygas, turėjo galimybę savo nuožiūra įvertinti sutartimi tiekėjui nustatytą riziką ir pateikti perkančiajai organizacijai atitinkamą siūlymą. Ieškovas kreipėsi į atsakovą du kartus tuo pačiu klausimu dėl tų pačių jo ginčijamų pirkimo sąlygų, į kuriuos ieškovui buvo atsakyta laiku ir tinkamai. Iš kitų potencialių tiekėjų dėl ieškovo iškelto klausimo pretenzijų atsakovui nebuvo pateikta.

7Atsakovas taip pat nurodė, kad viešųjų pirkimų komisija, gavusi ieškovo 2012 m. gegužės 29 d. pretenziją, nedelsdama susirinko į posėdį ir sustabdė pirkimo procedūras ir, išnagrinėjusi pretenziją, motyvuotai nutarė netenkinti keliamo reikalavimo ir toliau tęsti pirkimų procedūras. Apie tai ieškovas informuotas 2012 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 1S-1801. Visos pirkimo procedūros buvo atliktos tinkamai ir teisėtai. Komisijos spendimas dėl pretenzijos išnagrinėjimo ir sprendimas tęsti vokų atplėšimo procedūrą buvo priimtas skubos tvarka, t. y. tą pačią dieną, todėl keisti vokų atplėšimo procedūros terminų nereikėjo, kas nedraudžiama įstatymu. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad ieškovo pretenzijoje pateikti klausimai ir prašymai keisti pirkimo sąlygas jau buvo ne kartą nagrinėti atsakovo komisijos posėdžiuose, todėl ieškovo pretenzijai išnagrinėti neprireikė daug laiko. Ieškovo keliami reikalavimai buvo tapatūs, kitų reikalavimų, dėl kurių iškiltų poreikis ilgiau nagrinėti ieškovo pretenziją, nebuvo pateikta.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį iš esmės grindžia dviem argumentais: dėl neaiškių Konkurso sąlygų pirkimo kainos sudarymo klausimu ir dėl pretenzijos nagrinėjimo procedūrų pažeidimo.

11Dėl neaiškių Konkurso sąlygų, teismas nurodė, kad Paslaugų tiekimo sutarties 8.5 punkte yra aiškiai pasakyta, kad sugedus įrangai tiekėjas privalo skubiai pašalinti gedimus, kadangi tokiu būdu bus užtikrintas pirkimo tikslas – nuomotis įrangą ir gauti paslaugą – jos priežiūrą. Siekiant užtikrinti savo veiklos siekiamų tikslų stabilų įgyvendinimą, dėl garantinio, o taip pat ir negarantinio remonto nustatyti griežti terminai ir sankcijos, jei bus nesilaikyta šių terminų (Pirkimo sutarties projekto 9.2 punktas). Sankcijos nustatytos už paslaugų neatlikimą, kurios turėtų būti užtikrintos, kad pateikta įranga veiktų nepertraukiamai ir nepriekaištingai. Teismas pažymėjo, kad iš Konkurso sąlygų paaiškinimų matyti, jog sankcijos taikomos ir tuo atveju, jei tiekėjas laiku nepataiso ir tų sutrikimų, kurie atsirado dėl Pirkėjo darbuotojų ar probuojamųjų kaltės. Taigi faktiškai pirkimas apima visą prietaisų remontą ir priežiūrą, tai yra ir negarantinius darbus. Tai matyti iš atsakovo paaiškinimų, o taip pat ir iš pirkimo specifikos – įranga skirta nuteistųjų priežiūrai, todėl nuomojama įranga turi veikti nepriekaištingai ir nepertraukiamai, nepriklausomai nuo gedimo priežasčių. Nuomojamos įrangos gadinimas ar laužymas, kad dėl to būtų reikalinga išskirti atskirą pirkimo dalį, nėra perkančiosios organizacijos tikslas. Konkurso sąlygose ir sutarties projekte nenumatyta, kad įrangą tyčia sugadinus naudotojui, tiekėjas jos tyčinio sugadinimo nuostolius turi prisiimti sau. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovo paaiškinimuose ir atsakyme į pretenziją atsakyta, jog atsiradus nuostoliams dėl Pirkėjo kaltės, nuostoliai bus atlyginti CK 6.500 str. nustatyta tvarka. Įstatyme yra sureglamentuoti atvejai dėl nuostolių atlyginimo tais atvejais, jei dėl negarantinio įrangos remonto ar pakeitimo būtų nustatyta nuomininko kaltė. Kadangi nuomojama įranga lieka tiekėjo nuosavybėje visą nuomos laiką, teismas sprendė, jog pagrįsta atsakovo pozicija, kad tiekėjo nuosavybei priklausančio objekto sugadinimo ar negarantinio remonto darbai nėra viešojo pirkimo objektas. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija privalo vengti veiksmų, kuriais būtų gadinamas išsinuomotas turtas, o jei šis turtas bus sugadintas – privalės atlyginti nuostolius, todėl teismo nuomone, pagrįstas perkančiosios organizacijos paaiškinimas, kad tiekėjas turėjo pasiskaičiuoti pagal pirkimo specifiką riziką dėl galimų papildomų remonto darbų. Teismas taip pat pažymėjo, kad perkančioji organizacija šiuo pirkimu nusprendė neįsigyti nuosavybėn turto, kuriam būtų reikalingas ir negarantinis remontas, o tik išsinuomoti turtą, kurio nepertraukiamą veikimą užtikrintų tiekėjas, todėl sprendė, kad ieškovo nurodytos kainodaros taisyklės šiam pirkimui netaikytos pagrįstai.

12Dėl pretenzijos nagrinėjimo procedūrų pažeidimo, teismas nurodė, kad pretenzija perkančiajai organizacijai 2012 m. gegužės 29 d. elektroniniu paštu buvo išsiųsta 8 val. 54 min., perskaityta 9 val. 16 min. Kalėjimų departamento Viešųjų pirkimų komisijos Elektroninio stebėjimo priemonių nuomos paslaugų pirkimo 2012 m. gegužės 29 d. posėdžio protokolas Nr. PK-56patvirtina, kad posėdis įvyko 2012 m. gegužės 29 d. 9 val. 40 min., jo metu pirkimo procedūros buvo sustabdytos, išnagrinėjus pretenziją – to paties protokolo nutarimu atnaujintos. Protokolas taip pat patvirtina, kad pretenzijos nagrinėjimas neužtruko, komisija priėjo nuomonės, kuri buvo ieškovui išdėstyta Konkurso sąlygų paaiškinimuose į anksčiau pateiktus užklausimus. Atnaujinus procedūras, buvo atplėšti vokai su pasiūlymais. Taigi teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog pretenzija buvo išnagrinėta pažeidžiant jos nagrinėjimo procedūras. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pakartotinis prašymas sustabdyti pirkimo procedūras jau po to, kai pretenzija išnagrinėta, taip pat nepagrįstas, nes įstatymas nenumato, kad pirkimo procedūros turi būti sustabdomos ilgesniam laikui, negu kad pretenzijos nagrinėjimo laikas.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Ieškovas UAB „G4S Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Sprendžiant faktinius šios bylos klausimus, svarbus Konkurso sąlygų priedo Nr. 4 (Sutarties projektas) 8.5 punkto nuostatos ir jos paaiškinimų, pateiktų atsakovo, turinio nustatymas. Teismas netiksliai citavo atsakovo paaiškinimus bei teiginius.
  2. Sutarties projekto 8.5 punktas ir atsakovo pateikti šio punkto paaiškinimai yra neaiškūs, dviprasmiški, klaidinantys, prieštaraujantys vienas kitam bei nesudarantys objektyvios galimybės tiekėjui įvertinti pirkimo sutartimi prisiimamus įsipareigojimus, rizikas bei kaštus ir pateikti perkančiajai organizacijai visavertį ir pagrįstą pasiūlymą. Tokios Konkurso sąlygos ir jų paaiškinimai pažeidžia VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6, 12 punktų reikalavimus bei to paties straipsnio 8 dalį. Teismas dėl šių ieškovo argumentų nepasisakė ir jų nevertino. Be to, teismo motyvai yra prieštaringi ir nelogiški, nes teismas sprendime vienoje vietoje nurodo, kad pirkimas faktiškai apima ir negarantinius darbus, o po to pateikia visiškai priešingą teiginį, nurodydamas, kad negarantinio remonto darbai nėra viešojo pirkimo objektas.
  3. Pagal VPĮ 2 straipsnio 21 dalį dokumentų paaiškinimai yra laikomi pirkimo dokumentais. Taigi atsakovo pateikti išaiškinimai yra laikytini pirkimo dokumentais, kuriuose nustatytos pirkimo sąlygos pripažįstamos ir pirkimo sutarties dalimi. Todėl aiškindamas Konkurso sąlygų nuostatas, teismas turėjo vadovautis ne tik jų lingvistine išraiška, pateikta pačiose Konkurso sąlygose, bet ir atsakovo pateiktais šių sąlygų paaiškinimais. Tačiau teismas Konkurso sąlygas aiškino atsietai nuo atsakovo pateiktų išaiškinimų arba interpretavo atsakovo išaiškinimus tik atsakovui naudinga linkme.
  4. Sutarties projekto 8.5 punkto nuostata ir jos paaiškinimais atsakovas nustatė, jog negarantinių įrangos sugadinimų šalinimas yra tiekėjo įsipareigojimas (paslauga), kurį tiekėjas privalės atlikti griežtai nustatytais terminais. Tačiau už šios paslaugos teikimą, t. y. negarantinių įrangos sugadinimų šalinimo darbus, tiekėjui nebus mokamas joks atlygis, t. y. negarantinių sugadinimų šalinimo darbų kaštai teks tiekėjui. Atsižvelgiant į tai, kad iš anksto neįmanoma nustatyti negarantinių sugadinimų kiekio, tokios Konkurso sąlygos reiškia, kad iš esmės atsakovas siekia perkelti neigiamų pasekmių, kurios gali atsirasti dėl tyčinių aprobuojamųjų veiksmų, paties atsakovo netinkamai atliekamų įrangos eksploatavimo veiksmų ir kt. rizika tiekėjui, o tai prieštarauja VPĮ reikalavimams, neatitinka viešųjų pirkimų tikslo, formuojamos teismų praktikos bei pažeidžia viešųjų pirkimų tikslus. Ieškovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, tuo tarpu atsakovas Konkurso sąlygose bei jų išaiškinimuose nurodydamas, kad negarantinių sugadinimų šalinimo darbų rizika (jų kaštai) teks tiekėjui, iš esmės įpareigoja tiekėją atlikti tokius darbus nuostolingai, o tai prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui, viešųjų pirkimų principams, Metodikos 4,11,12 punktų nuostatoms bei teismų praktikoje pateiktiems išaiškinimams dėl tiekėjo teisės gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas. Be to, Konkurso sąlygose nesant nustatytam aiškiam pagal sutartį įsipareigojamų atlikti darbų (suteikti paslaugų) kiekiui ir (ar) nesant aiškios tokios darbų atlyginimo kainodaros, apeliantui nebuvo suteikta galimybė apskaičiuoti tiekiamos paslaugos savikainos bei pateikti atsakovui visavertį pasiūlymą.
  5. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas pagrįstai netaikė kainodaros taisyklių, kurias apeliantas nurodė ieškinyje (Metodikos 4,11,12 punktų sąlygų). Tiek byloje esantys įrodymai, tiek abiejų šalių paaiškinimai patvirtina, kad nėra objektyvios galimybės iš anksto apskaičiuoti negarantinių sugadinimų šalinimo darbų kiekio, tačiau tai nereiškia, kad dėl to visą riziką ir kaštus dėl tokių darbų atlikimo leidžiama perkelti tiekėjui. Vadovaujantis Metodikos normomis bei atsižvelgiant į Konkurso sąlygas bei atsakovo pateiktus jų paaiškinimus, taip pat į aplinkybę, kad nėra objektyvios galimybės iš anksto apskaičiuoti negarantinių sugadinimų šalinimo darbų kiekio, darytina išvada, jog atsakovas, norėdamas, kad tiekėjas atliktų ir negarantinių įrangos sugadinimų šalinimo darbus, privalėjo Konkurso sąlygose nustatyti, jog negarantinių sugadinimų šalinimo darbai bus apmokami pagal fiksuotą įkainį, kurio dydį turėtų pateikti kiekvienas tiekėjas su savo pasiūlymu. Tačiau atsakovas, pažeisdamas Metodikos nuostatas, viešųjų pirkimų principus ir tikslą, įtvirtino pirkimo dokumentuose tiekėjo pareigą neatlygintinai vykdyti įrangos negarantinių sugadinimų darbus.
  6. Konkurso sąlygų tekste nebuvo tiesiogiai ir aiškiai nustatyta tiekėjų pareiga šalinti ir negarantinius įrangos sugadinimus (tyčia probuojamųjų sugadinta įranga, netinkamas įrangos uždėjimas ir kt.). Tokią pareigą išaiškino atsakovas savo pateiktuose paaiškinimuose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar atsakovo veiksmai, aiškinant Konkurso sąlygas, nėra laikytini faktiniu pirkimo sąlygų keitimu.
  7. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentus, pagrindžiančius, jog atsakovas, nagrinėdamas pretenziją, pažeidė pretenzijų nagrinėjimo tvarką nustatančias nuostatas (VPĮ 941str. 2 ir 3 d., Konkurso sąlygų 11.4; 11.5 p.). Pažymėtina, kad atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos 2012 m. gegužės 29 d. protokole išdėstyti pretenzijos atmetimo motyvai nėra tapatūs tiems, kuriuo atsakovas nurodė savo atsakyme į pretenziją. Dėl to kyla abejonių dėl minėto protokolo įrodomosios galios, o kartu ir dėl atsakovo teiginio, jog pretenzija buvo išnagrinėta dar iki vokų atplėšimo procedūros. Be to, vertinant atsakovo pateiktų Konkurso sąlygų paaiškinimų turinį bei minėto protokolo ir atsakymo į pretenziją turinį, matyti, kad paaiškinimų ir protokolo bei atsakymo į pretenziją turinys skiriasi, todėl neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog protokolas patvirtina, kad komisija priėjo prie nuomonės, kuri buvo ieškovui išdėstyta Konkurso sąlygų paaiškinimuose į anksčiau pateiktus užklausimus. Be to, apelianto nuomone, net tuo atveju, jei sprendimas dėl pretenzijos iš tikrųjų buvo priimtas iki vokų atplėšimo procedūros, tai reikštų, kad apelianto pretenzijos išnagrinėjimui ir sprendimui dėl jo priėmimui atsakovas skyrė daugiausia 20 minučių. Vien ši aplinkybė leidžia teigti, jog per tokį trumpą laiką objektyviai nebuvo įmanoma tinkamai išnagrinėti apelianto pretenzijos. Be to, apie sprendimą apeliantas buvo informuotas tik po vokų atplėšimo procedūros, kai jau nebeturėjo objektyvios galimybės pateikti savo pasiūlymą.

15Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti atsakovo sprendimus dėl apelianto pateiktų pretenzijų atmetimo, tačiau nereiškė materialinio teisinio reikalavimo pripažinti Konkurso sąlygas arba sutarties reikalavimus negaliojančiais. Apeliacinės instancijos stadijoje tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas, todėl apelianto naujų reikalavimų ir įrodymų pateikimas yra negalimas (CPK 314 str.). Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos aplinkybės yra teisingai nurodytos ir nepagrįstai ginčijamos apelianto. Teisiškai reikšmingus faktus ginčui išnagrinėti teismas nustatė visapusiškai išanalizavęs bylos įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingą išvadą, kad ieškovas savo ieškinį remia tik dviem argumentais, t. y. dėl neaiškių Konkurso sąlygų pirkimo kainos sudarymo ir dėl pretenzijos nagrinėjimo procedūrų pažeidimo. Teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, reikšmingas klausimo išsprendimui ir tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Dėl Konkurso sąlygų aiškinimo ir jų teisėtumo

18Atsakovas paskelbė viešąjį pirkimą Elektroninio stebėjimo priemonių nuomos paslaugoms pirkti. Byloje pirmiausia kilo ginčas dėl Konkurso sąlygų pirkimo kainos sudarymo klausimu aiškinimo. Pagal Atviro konkurso sąlygų 1.1. punktą perkančioji organizacija numatė pirkti elektroninio stebėjimo įrenginių, apykojų, programinės įrangos joms stebėti ir šios įrangos priežiūros nuomos paslaugą atviro konkurso būdu. Konkurso sąlygų 4 priedo „Paslaugų teikimo sutartis“ 8.5 punkte numatyta, kad sugedus įrangai, Tiekėjas turi užtikrinti, kad jos remonto darbai bus atlikti ne vėliau kaip per 24 valandas po pranešimo apie gedimus. Nepavykus iš karto pašalinti gedimų, per 8 val. po pranešimo apie gedimą įranga turėtų būti pakeista kita veikiančia (ar rezervine) įranga (37-41 b. l.). Atsakovas 2012 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 1S-1671 „Dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo“ be kita ko nurodė, kad sutarties projekto 8.5 punkte vartojamas terminas „įranga“ apima bet kurią nuomojamą įrangą. Tiekėjas turės pašalinti visus gedimus, nepriklausomai nuo jų pobūdžio ar atliktų veiksmų. Dėl tyčinių ar netinkamų veiksmų tiekėjas galės reikalauti atlyginti nuostolius vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (1 t., 52-55 b. l.). Atsakovo 2012 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 1A-1695 „Dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo“ be kita ko nurodyta, kad negarantiniai gedimai (tyčia probuojamųjų sugadinta įranga, netinkamas įrangos uždėjimas ir kt.) turės būti pašalinti per 24 valandas nuo perkančiosios organizacijos pranešimo, o jei gedimai nebus pašalinti per nustatytą terminą – bus taikomos Sutarties projekto 9.2 punkte nustatytos baudos; po sutarties pasirašymo ir, atsiradus poreikiui, pagal šalių suderintus įkainius nuostolius dėl įrangos sugadinimo turės atlyginti perkančioji organizacija, apmokant už ją papildomai, jie neturi būti įskaičiuoti į pasiūlymo kainą (1 t., 58-59 b. l.). Išnagrinėjęs ieškovo pretenziją, atsakovas 2012 m. gegužės 30 d. rašte „Dėl pretenzijos“ nurodė, kad VPĮ nedraudžia įrangos nuomos Sutarties vykdymo (negarantinių įrangos sugadinimų (gedimų) šalinimo darbus ir kt.) riziką perkelti Tiekėjo atsakomybei; Tiekėjo įvertinta rizika turi būti įskaičiuota į pasiūlymo kainą ir atskirai neskaičiuojama (1 t., 66 b. l.).

19Apelianto nuomone, Sutarties projekto 8.5 punktas ir atsakovo pateikti šio punkto išaiškinimai yra neaiškūs, dviprasmiški, klaidinantys, nesudarantys objektyvios galimybės tiekėjui įvertinti prisiimamus įsipareigojimus, rizikas bei kaštus ir pateikti perkančiajai organizacijai visavertį pasiūlymą. Apelianto teigimu, minėtos Konkurso sąlygos bei jų paaiškinimai įtvirtina tiekėjo pareigą nustatytais terminais ir tvarka šalinti ir negarantinius įrangos gedimus, o jų nepašalinus per nustatytą terminą būtų taikomos baudos, tačiau tiekėjui bus kompensuoti tik nuostoliai dėl įrangos tyčinio sugadinimo, tuo tarpu už tokių sugadinimų šalinimo darbus, kurių kaštai gali būti net didesni nei nuostoliai dėl pačios įrangos sugadinimo, tiekėjui nebūtų mokamas nei joks atlygis, nei kompensuojami nuostoliai, o tai reiškia, kad Konkurso sąlygos iš esmės įpareigoja tiekėją atlikti tokius darbus ne tik negaunant jokio pelno, bet net ir nuostolingai. Tokios Konkurso sąlygos, apelianto nuomone, reiškia, kad atsakovas siekia perkelti neigiamų pasekmių, kurios gali atsirasti dėl tyčinių aprobuojamųjų veiksmų, paties atsakovo atstovų netinkamai atliekamų įrangos eksploatavimo veiksmų riziką tiekėjui, o tai neatitinka VPĮ reikalavimų, viešųjų pirkimų tikslo, teismų praktikos bei pažeidžia viešųjų pirkimų principus.

20Pasisakydama dėl šių apelianto argumentų, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pirmiausia apeliantas įrodinėjo, jog dėl neaiškių Konkurso sąlygų negalėjo pateikti pilnaverčio pasiūlymo. Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad ginčijamos Konkurso sąlygos buvo neaiškios, dviprasmiškos ir dėl to apeliantas negalėjo pateikti pilnaverčio pasiūlymo. Tiek iš ieškovo pateikto ieškinio, tiek iš apeliaciniame skunde nurodytų argumentų matyti, kad apeliantui ginčijamos Konkurso sąlygos buvo teisingai suprantamos, tačiau apeliantas su jomis nesutiko, nes pirkimo sąlygos komercine prasme jam galėjo būti nenaudingos. Paslaugų teikimo sutarties 8.5. punkte įtvirtinta tiekėjo pareiga atlikti įrangos remonto darbus, o paaiškinimais, kuriais atsakovas atsakė į apelianto prašymus paaiškinti konkurso sąlygas, buvo pašalintos visos apelianto abejonės dėl tiekėjo pareigos šalinti gedimus. Tokie paaiškinimai, remiantis VPĮ 2 straipsnio 28 dalimi, tampa pirkimo dokumentų sudedamąja dalimi. Aplinkybė, kad nei tiekėjams, nei perkančiajai organizacijai nežinoma negarantinių įrangos sugadinimų (gedimų) šalinimo darbų apimtis neleidžia Konkurso sąlygų vertinti kaip neaiškių, nes tiekėjams turėjo būti suprantama, jog jų įvertinta dėl tokių darbų tenkanti rizika turi būti įskaičiuojama į bendrą pasiūlymo kainą. Kartu teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog aiškindamas pirkimo dokumentus atsakovas pakeitė pirkimo sąlygas. Nors apeliantas teigia, jog pačiame Konkurso sąlygų tekste nebuvo tiesiogiai ir aiškiai nustatyta tiekėjų pareiga šalinti ir negarantinius įrangos gedimus, tačiau minėta, kad Paslaugų teikimo sutarties 8.5. punkte numatyta bendroji tiekėjo pareiga atlikti įrangos remonto darbus, neišskiriant garantinių ir negarantinių gedimų. Konkurso sąlygose nebuvo nurodyta, kad tiekėjas turės šalinti tik garantinius gedimus. Be to, Paslaugų teikimo sutarties 1.1. punkte buvo numatyta tiekėjo pareiga atlikti įrangos „garantinės priežiūros, remonto ir techninį aptarnavimą šios Sutarties galiojimo laikotarpiu“. Taigi nėra pagrindo teigti, kad paaiškinimuose detalizuodamas tiekėjo pareigą šalinti tiek garantinio, tiek negarantinio pobūdžio gedimus atsakovas pakeitė Konkurso sąlygas.

21Apeliantas taip pat yra nurodęs, kad net jei ieškiniu ginčijamos Konkurso sąlygos būtų pripažintos aiškiomis, tai savaime nereikštų, jog tokios sąlygos yra teisėtos, nes, pasak apelianto, negarantinių gedimų šalinimo rizikos perkėlimas tiekėjui pažeidžia apelianto interesus bei neatitinka VPĮ reikalavimų. Dėl šios priežasties Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pasisako dėl Konkurso sąlygų teisėtumo, tame tarpe ir dėl apelianto argumento, jog atsakovas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintos Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos atitinkamų nuostatų.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo pirkimu nebuvo siekiama įsigyti tiekėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, o siekiama išsinuomoti įrangą ir įrangos priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad nuomojama įranga skirta nuteistųjų priežiūrai, ji turi veikti nepertraukiamai, nepriklausomai nuo gedimo priežasčių, todėl atsakovas Konkurso sąlygose nustatė griežtus terminus ir sankcijas už šių terminų nesilaikymą tiek dėl garantinio, tiek dėl negarantinio remonto. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo atlyginti nuomotojui dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, jei įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Taigi tiek atsakovo paaiškinimuose, tiek atsakyme į pretenziją nurodyta, kad atsiradusius nuostolius dėl įrangos sugadinimo turės atlyginti perkančioji organizacija, jie neturi būti įskaičiuoti į pasiūlymo kainą, o pačius tokių darbų (gedimų šalinimo) kaštus turi įvertinti tiekėjas teikdamas pasiūlymą. Priešingai nei nurodo apeliantas savo skunde, tai nereiškia, kad negarantinių įrangos sugadinimų šalinimo darbai turės būti atliekami neatlygintinai ar juo labiau – nuostolingai, nes, kaip minėta, kiekvienas tiekėjas, dalyvaudamas pirkime, turi savo nuožiūra įvertinti rizikos faktorius ir pateikti atitinkamą pasiūlymą. Dėl šios priežasties apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1052/2012, kadangi minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje ginčijamose konkurso sąlygose buvo įtvirtintas neatlygintinas atitinkamų paslaugų teikimas perkančiajai organizacijai, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, ginčijamos Konkurso sąlygos nenumato neatlygintino paslaugų teikimo, nes gedimų šalinimo kaštus tiekėjas gali įtraukti į bendrą pasiūlymo kainą. Priklausomai nuo gedimų šalinimo poreikio, tokių kaštų įtraukimas į bendrą pasiūlymo kainą gali būti netgi naudingas tiekėjui, jei gedimų įvyks mažiau, nei tiekėjas prognozavo.

23Apeliantas taip pat teigia, kad atsakovas nepagrįstai netaikė Metodikos 4, 11, 12 punktų sąlygų ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Metodikos minėti punktai galėjo būti netaikomi todėl, kad perkančioji organizacija ginčo pirkimu nesiekė įsigyti nuosavybėn turto, kuriam būtų reikalingas ir negarantinis remontas, o tik išsinuomoti tokį turtą, kurio nepertraukiamą veikimą užtikrintų tiekėjas.

24Remiantis VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktu pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Remiantis Metodikos 2 punktu, sutarties kaina – suma, kurią perkančioji organizacija pagal sutartį turi sumokėti tiekėjui už perkamas prekes, paslaugas ar darbus, o įkainis – prekės, paslaugos ar darbo mato vieneto kaina (pavyzdžiui, jei teikiama paslauga matuojama žmogaus darbo valandomis, paslaugos įkainis – žmogaus darbo valandos kaina). Metodikos 4.1. punkte nustatyta, kad kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos. Turi būti siekiama surašyti jas taip, kad atsiskaitymo su tiekėju metu nekiltų neaiškumų dėl suteiktų prekių, paslaugų ar įvykdytų darbų įkainojimo. Remiantis Metodikos 6 punktu, kainodaros taisyklėse gali būti numatyti šie kainos apskaičiavimo būdai: fiksuotos kainos nustatymas; fiksuoto įkainio nustatymas <...>. Fiksuotas įkainis nustatomas, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios):perkančioji organizacija nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ar tikslios pagal sutartį teiktinų paslaugų ar vykdytinų darbų apimties (Metodikos 11.1. p.), tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui (pavyzdžiui, 1 kvadratinio metro sienų dažymui atliekant nedidelį patalpų remontą) ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio (Metodikos 11.2. p.). Pasak apelianto, kadangi įrangos gedimų šalinimo apimtis neaiški, tiekėjas privalėjo Konkurso sąlygose nustatyti, jog negarantinių sugadinimų šalinimo darbai bus apmokami pagal fiksuotą įkainį, kurio dydį turėtų pateikti kiekvienas tiekėjas su savo pasiūlymu. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad negarantinių sugadinimų (gedimų) šalinimo apimtis neaiški (tą pripažįsta abi bylos šalys). Šioje byloje tiekėjams nebuvo suteikta galimybė konkuruoti atskirai siūlant gedimų šalinimo įkainį, o perkančioji organizacija pasirinko kitokias Konkurso sąlygas, sudarydama galimybes gedimų, kurių apimtis neaiški, šalinimo kaštus įtraukti į bendrą pasiūlymo kainą, tačiau tai nedaro Konkurso sąlygų neteisėtomis. Perkančiosios organizacijos interesas buvo įsigyti vieną kompleksinę elektroninio stebėjimo priemonių nuomos paslaugą, į kurią patektų ir įrangos priežiūros darbai. Perkančioji organizacija neturėjo intereso skirstyti pirkimą į dalis ir joms taikyti skirtingas kainodaros taisykles. Nagrinėjamu atveju atsakovas pirko ne vien įrangos priežiūros paslaugas (profilaktiniai patikrinimai, gedimų šalinimo ir panašūs darbai), bet pirmiausia įrangos nuomos paslaugas (Atviro konkurso sąlygų 2.1. p.). Pirkimo objektas į dalis neskirstomas (Atviro konkurso sąlygų 2.2. p.). Paslaugų teikimo sutartis sudaryta naudojant fiksuotos kainos apskaičiavimo būdą. Remiantis Metodikos 9 punktu, fiksuota kaina nustatoma, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios): perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų kiekį (Metodikos 9.1.p.), ir pateikdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio (Metodikos 9.2.p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pagal Techninę specifikaciją buvo aiškus nuomojamos įrangos kiekis (elektroniniai stabėjimo įrenginiai ir apykojės su dirželiais – 100 komplektų, programinė įranga su duomenų saugykla; speciali įranga uždėti ir nuimti apykojes – 10 komplektų). VPĮ nuostatose nėra draudimo tam tikrą riziką dėl neaiškios perkamų darbų apimties perkelti tiekėjui. Metodikos 9.2. leidžia taikyti fiksuotos kainos kainodarą, ne tik tada, kai visiškai aiškios sutarties vykdymo išlaidos, bet ir kai tiekėjas gali prisiimti riziką dėl išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad aiškus nuomojamos įrangos kiekis, teisėjų kolegija mano, kad tiekėjo prisiimama rizika nėra neproporcinga ir todėl gali būti įvertinta teikiant fiksuotos kainos pasiūlymą.

25Perkančiosios organizacijos pasirinkta fiksuotos kainos kainodaros taisyklė yra aiški, ji atitinka Metodikos 4.1. punkto reikalavimus, todėl aplinkybė, kad atsakovas gedimų šalinimui atskirai netaikė fiksuoto įkainio kainodaros (Metodikos 11 p.) nedaro Konkurso sąlygų neteisėtomis.

26Dėl pretenzijos nagrinėjimo procedūros

27Apelianto teigimu, atsakovas, nagrinėdamas jo 2012 m. gegužės 28 d. pretenziją, pažeidė pretenzijų nagrinėjimo tvarką nustatančias VPĮ 941 straipsnio 2 bei 3 dalies nuostatas bei Konkurso sąlygų 11.4, 11.5 punktus.

28Pagal VPĮ 941 straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po 15 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos. Pagal to paties straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Konkurso sąlygų 11.4-11.5 punktuose.

29Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo pretenzija atsakovui išsiųsta 2012 m. gegužės 29 d. 08:54 val. (1 t., 60 b. l.). Iš byloje esančio atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2012 m. gegužės 29 d. posėdžio protokolo Nr. PK-56 matyti, kad komisija posėdį pradėjo 09:40 val. ir, vadovaudamasi VPĮ 941 straipsnio 2 dalimi, sustabdė pirkimo procedūras, išnagrinėjo pretenziją bei to paties protokolo nutarimu nutarė tęsti pirkimo procedūras (1 t., 103-105 b. l.). Komisija nutarė netenkinti ieškovo pretenzijos remdamasi iš esmės tais pačiais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakant į ieškovo ankstesnius užklausimus dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo, t. y. VPĮ nedraudžia perkančiajai organizacijai dalį rizikos veiksnių (negarantinių įrangos sugadinimų šalinimo darbus ir kt.) perkelti tiekėjo atsakomybei; esant neaiškioms negarantinių gedimų šalinimo paslaugų apimtims ir kiekiams, negarantinių gedimų šalinimas nebuvo įtrauktas į pasiūlymo kainą, o tiekėjams 2012 m. gegužės 22 d. rašte buvo paaiškintas negarantinių gedimų šalinimo paslaugų apmokėjimas. Taigi apelianto argumentas, kad atsakovo pateikti ankstesni išaiškinimai bei minėto protokolo bei 2012 m. gegužės 30 d. atsakymo į pretenziją turinys skiriasi nepagrįstas, o įvertinus tai, kad ieškovo pretenzijoje pateikti reikalavimai jau buvo nagrinėti atsakovo komisijos posėdžiuose (1 t., 150-154), apelianto nurodyta aplinkybė, kad atsakovas ieškovo pretenzijai išnagrinėti skyrė daugiausia 20 minučių, savaime neleidžia teigti, jog pretenzija buvo išnagrinėta netinkamai.

30Perkančioji organizacija apie priimtą sprendimą netenkinti ieškovo pretenzijoje keliamų reikalavimų 2012 m. gegužės 30 d. raštu informavo ieškovą, t. y. apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešė pretenziją pateikusiam tiekėjui, kaip numatyta VPĮ 941 straipsnio 3 dalyje. Dėl apelianto argumento, kad jis apie pretenzijos atmetimą buvo informuotas tik po vokų atplėšimo procedūros, kai jau objektyviai nebegalėjo pateikti pasiūlymo, teisėjų kolegija pažymi, kad pats apeliantas operatyviai negynė savo teisių, nes pretenziją atsakovui pateikė prieš pat vokų atplėšimo procedūrą, nors galėjo tai padaryti anksčiau, nes atsakovo atsakymus į ankstesnius paklausimus buvo gavęs 2012 m. gegužės 18 d. ir 2012 m. gegužės 22 d.

31Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo pretenzija išnagrinėta nepažeidžiant pretenzijos nagrinėjimo procedūros, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

32Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Apeliacinį skundą atmesti.

35Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB ,,G4S Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 5. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad apie atsakovo 2012 m. gegužės 30 d.... 6. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.... 7. Atsakovas taip pat nurodė, kad viešųjų pirkimų komisija, gavusi ieškovo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį iš esmės grindžia dviem... 11. Dėl neaiškių Konkurso sąlygų, teismas nurodė, kad Paslaugų tiekimo... 12. Dėl pretenzijos nagrinėjimo procedūrų pažeidimo, teismas nurodė, kad... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Ieškovas UAB „G4S Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 15. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Dėl Konkurso sąlygų aiškinimo ir jų teisėtumo... 18. Atsakovas paskelbė viešąjį pirkimą Elektroninio stebėjimo priemonių... 19. Apelianto nuomone, Sutarties projekto 8.5 punktas ir atsakovo pateikti šio... 20. Pasisakydama dėl šių apelianto argumentų, teisėjų kolegija visų pirma... 21. Apeliantas taip pat yra nurodęs, kad net jei ieškiniu ginčijamos Konkurso... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo pirkimu nebuvo siekiama įsigyti... 23. Apeliantas taip pat teigia, kad atsakovas nepagrįstai netaikė Metodikos 4,... 24. Remiantis VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktu pirkimo sutartyje, kai ji... 25. Perkančiosios organizacijos pasirinkta fiksuotos kainos kainodaros taisyklė... 26. Dėl pretenzijos nagrinėjimo procedūros... 27. Apelianto teigimu, atsakovas, nagrinėdamas jo 2012 m. gegužės 28 d.... 28. Pagal VPĮ 941 straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija, gavusi... 29. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo pretenzija atsakovui išsiųsta 2012 m.... 30. Perkančioji organizacija apie priimtą sprendimą netenkinti ieškovo... 31. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 32. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Apeliacinį skundą atmesti.... 35. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti...