Byla 3K-3-83/2006
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Algimanto Spiečiaus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. C. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. C. ieškinį atsakovui UAB ,,Uosto vartai“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. C. prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Uosto vartai“ 333 333,33 Lt skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 1997 m. sausio 30 d. UAB ,,Uosto vartai“ visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė akcininkams išmokėti 1 000 000 Lt dividendų, atidedant išmokėjimą iki atskiro akcininkų sprendimo. Pagal šį nutarimą ieškovui, turinčiam 1/3 dalį bendrovės akcijų, išmokėtini 333 333,33 Lt, tačiau nepaisant nevienkartinių prašymų atsakovas šios sumos neišmoka. Dividendams skirta suma buvo palikta UAB ,,Uosto vartai“ apyvartinėms lėšoms, todėl neišmokėta akcininkams suma bendrovės buhalteriniuose dokumentuose apskaitoma kaip kreditorinis įsiskolinimas.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui V. C. 333 333,33 Lt skolos iš atsakovo UAB „Uosto vartai“, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2004 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad 1997 m. sausio 30 d. UAB „Uosto vartai“ visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė 1 000 000 Lt skirti dividendams išmokėti, bet jų išmokėjimas akcininkams atidėtas iki atskiro akcininkų sprendimo. Atsakovas iš esmės neginčija ieškovo reikalavimo pagrįstumo, bet teigia, kad jo prašoma suma išmokėtina tik esant akcininkų nutarimui. Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis), t. y. trys UAB „Uosto vartai“ akcininkai nutarė skirti 1 000 000 Lt dividendams išmokėti, bet iki atskiro akcininkų susirinkimo sprendimo nutarė šiuos pinigus paskolinti UAB „Uosto vartai“. Tai patvirtina ir Revizijų departamento prie Finansų ministerijos Klaipėdos skyriaus 2001 m. birželio 1 d. aktas, kuriame nurodyta, kad 1 000 000 Lt, paskirtų dividendams išmokėti, UAB „Uosto vartai“ neišmokėjo ir apskaitoje ši suma rodoma kaip kreditorinis įsiskolinimas akcininkams. Kadangi paskolos sumos grąžinimo terminas nebuvo nustatytas, tai atsakovas paskolą turi grąžinti pagal pareikalavimą – per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą (CK 6.873 straipsnio 2 dalis). Ieškovui pareiškus reikalavimą teisme, atsakovas paskolos jam negrąžino, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovas praleido senaties terminą reikalavimui pareikšti, nurodęs, jog terminas sietinas ne su 1997 m. sausio 30 d. UAB ,,Uosto vartai“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, o su ieškovo pareikštu reikalavimu grąžinti skolą.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. liepos 4 d. sprendimu atsakovo UAB „Uosto vartai“ apeliacinį skundą tenkino, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 1 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad 1997 m. sausio 30 d. visuotinis akcininkų susirinkimas paskelbė dividendus ir tuo pačiu nutarimu nutarė jų išmokėjimą atidėti iki atskiro akcininkų sprendimo. Pagal tuo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 2 dalį visuotinio akcininkų susirinkimo paskelbti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 4 dalį bendrovė privalo išmokėti dividendus ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dienos. Kolegijos nuomone, toks bendrovės įsipareigojimas akcininkams negali būti tapatinamas su paskoliniu įsipareigojimu, nes paskoliniams teisiniams santykiams būdinga tai, kad pagal juos grąžintinai perduodami nuosavybėn pinigai (ar rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai), o ieškovas atsakovui jokių pinigų neperdavė - atsakovas paskelbė dividendus, t. y. pats prisiėmė įsipareigojimą ieškovui. Kolegijos nuomone, vien dėl to, kad akcininkų susirinkimo nutarimu dividendų išmokėjimas atidėtas, bendrovės įsipareigojimas akcininkams netapo paskoliniais santykiais. Kolegija padarė išvadą, kad, paskelbus dividendus ir jų neišmokėjus per 30 dienų, ieškovas įgijo teisę į ieškinį, t. y. nuo šio momento prasidėjo trejų metų ieškinio senaties termino eiga (1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis). Kolegija nurodė, kad terminas ieškiniui dėl dividendų išmokėjimo 1997 m. sausio 30 d. UAB ,,Uosto vartai“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pagrindu pareikšti pasibaigė 2000 m. vasario mėnesį, o ieškinys pareikštas tik 2004 m. gruodžio 12 d., t. y. praėjus ketveriems metams nuo termino pasibaigimo. Kolegija, nenustačiusi svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas, konstatavo, kad, atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinys vien šiuo pagrindu turi būti atmestas (1964 m. CK 85 straipsnio 2 dalis, 90 straipsnis). Be to, kolegija nurodė, kad ieškinys atmestinas ne tik dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo iki ieškinio pareiškimo, bet ir kaip nepagrįstas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 3 dalį visuotiniam akcininkų susirinkimui draudžiama skelbti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki arba jei, išmokėjusi dividendus, taptų nemokia. Kolegija, remdamasi tuo, kad, pagal byloje esančius UAB ,,Uosto vartai“ balanso 1997 m. sausio 1 d. duomenis, bendra šios bendrovės turto vertė buvo 7 464 105 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 5 168 333 Lt, konstatavo, kad bendrovė buvo nemoki ir įstatymas draudė jai skelbti ir išmokėti dividendus. Kolegija padarė išvadą, kad akcininkų nutarimas, paskelbęs dividendus, priimtas pažeidžiant šią imperatyviąją įstatymo normą ir yra neteisėtas, todėl šio nutarimo pagrindu ieškovui negali būti išmokėti dividendai.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas V. C. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 4 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 1 d. sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas pažeidė CPK 306 straipsnį, nes apeliacinį skundą grindė aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme – dėl 1997 m. sausio 30 d. akcininkų susirinkimo nutarimo išmokėti dividendus neteisėtumo, taip pat priėmė įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, t. y. įrodymai, patvirtinantys 1997 m. sausio 30 d. akcininkų susirinkimo nutarimo dėl dividendų išmokėjimo neteisėtumą.

112. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad bendrovė yra nemoki, netinkamai taikė 1992 m. rugsėjo 15 d. Įmonių bankroto įstatymą (galiojusį iki 1997 m. rugsėjo 30 d.), įtvirtinantį įmonės nemokumo sąvoką. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nemokumo prieštarauja Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 2001 m. birželio 1 d. akto išvadoms, kad bendrovė 1996 metais turėjo 1 477 413 Lt grynojo ataskaitinio pelno.

123. Teismas nepagrįstai nustatė ieškinio senaties terminą, nes 1997 m. sausio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimas nutarė dividendų išmokėjimą atidėti, o neišmokėtus dividendus panaudoti bendrovės apyvartinėms lėšoms. Pagal analogiją taikant CK 6.873 straipsnio 2 dalį bendrovė privalo grąžinti paskolintas lėšas per 30 dienų nuo tos dienos, kai akcininkas pareiškia reikalavimą. Net ir taikant trejų metų ieškinio senaties terminą, ieškinio senatis dėl 1997 m. sausio 30 d. nutarimu paskelbtų dividendų išmokėjimo pasibaigtų 2000 m. balandžio 30 d., o ne 2000 m. sausio 30 d., kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį ex officio turėjo aiškintis, ar nėra aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas senaties terminą atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ieškovo 2000 m. sausio 12 d. kreipimosi į atsakovą dėl dividendų išmokėjimo, taip pat aplinkybės, kad atsakovas niekada neneigė ieškovo teisės į dividendus, tik teigė, kad dar nėra priimtas atitinkamas sprendimas.

134. Kasatoriaus nuomone, kai nėra nutarimo neišmokėti dividendų, tai nėra ir dividendų išreikalavimo teisės apribojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2002, konstatavo, kad nutarimo neišmokėti dividendų priėmimas po to, kai prieš tai buvo priimtas nutarimas juos išmokėti, nepanaikina teisės gauti dividendus, tik apriboja jų išreikalavimo teisę.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Uosto vartai“ prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

151. Atsakovas, priešingai nei teigia kasatorius, apeliaciniame skunde naujų aplinkybių nenurodė, apeliacinį skundą grindė aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Prie atsiliepimo į ieškinį atsakovas pridėjo 1996 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 250 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalį, neištyrė ir neįvertino šių bylos aplinkybių. Atsakovas, nurodydamas pirmosios instancijos teismo neištirtas ir neįvertintas aplinkybes, nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų įrodymų.

162. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, pagal įmonės balanso 1997 m. sausio 1 d. duomenis, bendra šios bendrovės apskaityto turto vertė buvo 7 464 105 Lt, kai tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 5 168 333 Lt. Taigi pagal savo finansinę būklę bendrovė buvo nemoki, t. y. negalėjo terminais, nurodytais įstatymuose, kituose teisės aktuose, taip pat kreditorių ir įmonių sutartyse įvykdyti finansinių įsipareigojimų, kreditoriams apmokėti už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), grąžinti kreditų, vykdyti privalomųjų mokėjimų (1993 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 276 „Dėl įmonių pripažinimo nemokiomis ir pagrindinių procedūrų, susijusių su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo įgyvendinimu, vykdymo tvarkos“ 1 punktas).

173. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių nesusiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodytas paskolos sutarties sudarymo faktas, t. y. pinigų perdavimo faktas, kuris yra privaloma paskolos sutarties įsigaliojimo sąlyga (CK 6. 870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutartis yra sandoris, t. y. asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1. 63 straipsnis). Šalys nesudarė paskolos sandorio. Nagrinėjamoje civilinėje byloje įstatymo analogijos (CK 6.873 straipsnio 2 dalies) taikymas negalimas, nes neatitinka sąlygų, nustatytų CK 1. 8 straipsnyje.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

201997 m. sausio 30 d. UAB „Uosto vartai“ visuotiniame akcininkų susirinkime nutarta 1 000 000 Lt skirti dividendams išmokėti ir atidėti jų išmokėjimą iki atskiro akcininkų sprendimo.

21V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22

23

24Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, yra pagrįsti.

25Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties instituto taikymo, būtina nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga ieškovo pareikštam reikalavimui, ar šio termino eiga nepasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo bei iki ieškinio pareiškimo, o jeigu termino eiga pasibaigė, – ar terminas nebuvo praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovo nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai ir šiuo atveju taikyti CK 6.873 straipsnio 2 dalies nuostatas nebuvo pagrindo. Tuo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje (1994 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. I-528 redakcija) nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo paskelbti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams, ir akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditorius. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 4 straipsnį civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš įstatymų numatytų pagrindų, taip pat iš fizinių ir juridinių asmenų veiksmų, kurie įstatyme ir nenumatyti, bet pagal bendruosius pradmenis ir prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Šiuo atveju civilines teises ir pareigas tarp ginčo šalių sukūrė minėtas Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnis.

26Svarstydamas ieškinio senaties taikymo klausimą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad terminas ieškiniui dėl dividendų išmokėjimo 1997 m. sausio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pagrindu pasibaigė 2000 m. vasario mėnesį. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo (1994 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. I-528 redakcija) 49 straipsnio 4 daliai. Šioje normoje nurodyta, kad bendrovė privalo išmokėti dividendus ne vėliau, kaip per 3 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dienos. Pagal šią teisės normą teisė į ieškinį dėl dividendų išieškojimo atsiranda praėjus trims mėnesiams po visuotinio akcininkų susirinkimo, o ne 30 dienų, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas. Taigi terminas ieškiniui pareikšti prasidėjo 1997 m. gegužės 1 d. ir šiuo atveju galėjo pasibaigti ne anksčiau kaip 2000 m. balandžio 30 d., tai pagrįstai nurodė kasatorius kasaciniame skunde. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas niekada neginčijo savo pareigos išmokėti ieškovui dividendus, o ieškovas neatsisakė savo teisės į paskelbtų dividendų išmokėjimą. Šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje esantis 2000 m. sausio 12 d. ieškovo raštas atsakovo finansų direktoriui, kuriuo prašoma išmokėti ieškovui dividendus už 1996 metus (b. l. 105). Akivaizdu, kad minėtas raštas atsakovui parašytas nepraėjus trejiems metams nuo 1997 m. sausio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo, t. y. nepasibaigus ieškinio senaties terminui pagal 1964 m. CK. Atsakydamas į minėtą ieškovo raštą, atsakovo atstovas nurodė, kad dividendų išmokėjimas atidėtas, ir akcininkai dar nepriėmė sprendimo dėl jų išmokėjimo už 1996 metus (b. l. 106). Taigi šiuo atsakymu atsakovas nepaneigė savo įsipareigojimo ieškovui. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas privalėjo svarstyti klausimą, ar ieškinio senaties terminas nebuvo nutrūkęs ir ar ieškinio senaties termino eiga neprasidėjo iš naujo (1964 m. CK 89 straipsnio 2, 3 dalys), o nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas, svarstyti, ar ieškinio senaties terminas nepraleistas dėl priežasčių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis. Tik įvertinus nurodytas ir kitas bylos aplinkybes galima daryti išvadą dėl ieškinio senaties taikymo.

27Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad pagal savo finansinę būklę bendrovė (atsakovas) buvo nemoki ir pagal Akcinių bendrovių įstatymą negalėjo skelbti ir išmokėti dividendų. Tuo metu galiojusiojo Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje (1994 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. I-528 redakcija) nustatyta, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui draudžiama skelbti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki arba jei, išmokėjusi dividendus, taptų nemoki; jei bendrovės balanse yra apskaityti nuostoliai, tai visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat neturi teisės skelbti ir išmokėti dividendų, kol jie nebus padengti ar dėl to nebus sumažintas įstatinis kapitalas. Bendrovės nemokumą apeliacinės instancijos teismas konstatavo palyginęs bendrovės apskaityto turto vertę – 7 464 105 Lt – ir per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus – 5 168 333 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja tuo metu galiojusiems teisės aktams, reglamentavusiems įmonių nemokumo nustatymą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (1994 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. I-466 redakcija) bankroto byla galėjo būti iškelta dėl įmonės nemokumo ir kitais šiame straipsnyje nurodytais atvejais. Įmonės nemokumą apibrėžė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 276 patvirtinti Pagrindiniai įmonių nemokumo nustatymo kriterijai ir sąlygos. Pagal šį nutarimą įmonės buvo laikomos nemokiomis, jeigu jos negalėjo terminais, nurodytais įstatymuose, kituose normatyviniuose aktuose, taip pat kreditorių ir įmonių sutartyse įvykdyti šių finansinių įsipareigojimų: apmokėti už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas); grąžinti kreditų; vykdyti privalomųjų mokėjimų (mokėti palūkanų, mokesčių, draudimo įmokų ir kitų įstatymuose nustatytų mokesčių). Tačiau šių aplinkybių, susijusių su bendrovės nemokumu, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ir neanalizavo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog skelbiant dividendus bendrovė buvo nemoki.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais dėl ieškinio senaties termino ir įmonės nemokumo nustatymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 1997 m. sausio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą 1 000 000 Lt skirta dividendams išmokėti, nurodant „tame tarpe UAB „Žavesys“ paslaugoms, pagal faktą“, o iš atsakovo 2005 m. kovo 30 d. paaiškinamojo rašto Lietuvos apeliaciniam teismui matyti, kad UAB „Žavesys“ už atsakovo darbuotojų dantų gydymą ir protezavimą buvo sumokėta 39 767,20 Lt.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. C. prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Uosto vartai“... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino:... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovas V. C. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas... 11. 2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad bendrovė yra nemoki,... 12. 3. Teismas nepagrįstai nustatė ieškinio senaties terminą, nes 1997 m.... 13. 4. Kasatoriaus nuomone, kai nėra nutarimo neišmokėti dividendų, tai nėra... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Uosto vartai“ prašo... 15. 1. Atsakovas, priešingai nei teigia kasatorius, apeliaciniame skunde naujų... 16. 2. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, pagal... 17. 3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 20. 1997 m. sausio 30 d. UAB „Uosto vartai“ visuotiniame akcininkų susirinkime... 21. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. ... 23. ... 24. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 25. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, sprendžiant... 26. Svarstydamas ieškinio senaties taikymo klausimą, apeliacinės instancijos... 27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad pagal savo... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...