Byla 3K-3-67/2008
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Aloyzo Marčiulionio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Uosto vartai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. C. ieškinį atsakovui UAB „Uosto vartai“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 333 333,33 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad UAB ,,Uosto vartai“ visuotinis akcininkų susirinkimas 1997 m. sausio 30 d. nutarė akcininkams išmokėti 1 mln. Lt dividendų, atidedant išmokėjimą iki atskiro akcininkų sprendimo. Pagal šį nutarimą ieškovui, turinčiam 1/3 dalį bendrovės akcijų, išmokėtini 333 333,33 Lt, bet atsakovas šios sumos neišmoka. Dividendams skirta suma palikta UAB ,,Uosto vartai“ apyvartinėms lėšoms, todėl ji bendrovės buhalteriniuose dokumentuose apskaitoma kaip skola.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 333 333,33 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2004 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad UAB „Uosto vartai“ visuotinis akcininkų susirinkimas 1997 m. sausio 30 d. nutarė 1 mln. Lt skirti dividendams išmokėti, bet išmokėjimą atidėjo iki atskiro akcininkų sprendimo. Teismas padarė išvadą, kad susiklostė šalių paskolos teisiniai santykiai, t. y. trys UAB „Uosto vartai“ akcininkai nutarė skirti 1 mln. Lt dividendams išmokėti, bet iki atskiro akcininkų susirinkimo sprendimo nutarė juos paskolinti bendrovei (CK 6.870 straipsnis). Šią išvadą teismas pagrindė Revizijų departamento prie Finansų ministerijos Klaipėdos skyriaus 2001 m. birželio 1 d. aktu, kuriame nustatyta, kad dividendams išmokėti skirtų 1 mln. Lt UAB „Uosto vartai“ neišmokėjo ir apskaitoje juos nurodė kaip skolą akcininkams. Teismas pabrėžė, kad termino paskolai grąžinti nenustatyta, todėl atsakovas ją turi grąžinti pagal pareikalavimą – per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pateikė reikalavimą (CK 6.873 straipsnio 2 dalis). Ieškovui pareiškus reikalavimą teisme, atsakovas negrąžino paskolos, todėl teismas patenkino ieškinį. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovas praleido senaties terminą reikalavimui pareikšti, ir nurodė, jog šis terminas sietinas ne su atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo 1997 m. sausio 30 d. nutarimu, bet su ieškovo pateiktu reikalavimu grąžinti skolą.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 1 d. sprendimą: 1) sumažino ieškovui iš atsakovo priteistiną dividendų sumą iki 320 077,60 Lt, skaičiuojant 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos; 2) sumažino valstybei iš atsakovo priteistą žyminį mokestį iki 7200,77 Lt; 3) priteisė valstybei iš atsakovo 7200,77 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 4) priteisė ieškovui iš atsakovo 2700 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, bet netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, bei Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas dėl dividendų mokėjimo tvarkos, taip pat neįvertino bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti mažintinas ieškovui priteistinų dividendų dydis. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas dėl UAB „Uosto vartai“ akcininkų susirinkimo 1997 m. sausio 30 d. nutarimu paskelbtų dividendų prasidėjo 1997 m. balandžio 30 d. ir baigėsi 2000 m. balandžio 30 d., dar galiojant 1964 m. CK (1964 m. 84 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 puntas, 86 straipsnis, 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 4 dalis (1996 m. gruodžio 31 d. redakcija). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nepraėjus trejiems metams, ieškovas 2000 m. sausio 12 d. raštu pareikalavo iš atsakovo dividendų, o šis pripažino tokią ieškovo teisę. Dėl to teismas konstatavo, kad trejų metų ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas ir prasidėjo iš naujo, neįskaitant iki nutraukimo praėjusio laiko (2000 m. CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Teismas padarė išvadą, kad 2004 m. gruodžio 21 d. padavęs ieškinį ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad bylos šalis sieja ne paskolos teisiniai santykiai, bet dividendų mokėjimo santykiai, nes dividendų paskyrimas akcininkams ir jų mokėjimo atidėjimas neatitinka paskolos sutarties dalyko, t. y. paskola neperduota jos gavėjui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas manė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį turėjo patenkinti ne CK 6.873 straipsnio 2 dalies, bet ABĮ 49 straipsnio 2 dalies pagrindu (1996 m. gruodžio 31 d. redakcija). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, 2006 metais ir 2007 m. sausio 30 d. priimdamas sprendimą dėl dividendų išmokėjimo, buvo pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, t. y. buvo mokus, todėl galėjo priimti tokį sprendimą (ABĮ 49 straipsnio 3 dalis). Teismas ieškovo prašomą priteisti skolą sumažino 13 255,73 Lt suma, nes nustatė, kad visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta akcininkams sumokėti dividendus, taip pat apmokėti UAB „Žavesys“ teiktas dantų gydymo paslaugas už 39 767,20 Lt.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 1 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė 1964 m. CK 89 straipsnio 2 dalį ir 2000 m. CK 1.130 straipsnio 2 dalį, nes atsakovo atstovo atsakymą į ieškovo 2000 m. sausio 12 d. pretenziją dėl dividendų pripažino veiksmais, liudijančiais prievolės pripažinimą. Kasatorius mano, kad ieškovo 2000 m. sausio 12 d. rašte neišreikšta noro gauti dividendus, o atsakovo atsakyme į jį prievolė nepripažįstama, nes raštą parengęs atsakovo darbuotojas neturėjo teisės spręsti valdymo organams priskirtų klausimų. Kasatorius nurodė, kad teismai neįvertino baudžiamosios bylos Nr. 30-1-5267-00 duomenų. 2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas neginčijo pareigos mokėti dividendus, prieštarauja 1964 m. CK 89 straipsnio 2 dalies, 2000 m. CK 1.130 straipsnio 2 dalies prasmei, kasacinio teismo praktikai, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas negalėjo to padaryti tol, kol ieškovas buvo atsakovo bendrovės vadovas. 3. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 249 straipsnio 2 dalį, 250 straipsnį, nes, spręsdami klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo, rėmėsi tik ieškovo nuomone, todėl nesilaikė įrodymų sąsajumo ir pakankamumo principų. 4. Padaręs išvadą, kad atsakovas buvo mokus visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą dėl dividendų akcininkams išmokėjimo, apeliacinės instancijos teismas analizavo ir vertino ne visas reikšmingas aplinkybes apie atsakovo mokumą, netinkamai įvertino įrodymus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2006, suformuotos praktikos. 5. Apeliacinės instancijos teismas supainiojo juridinius faktus ir datas bei nepagrįstai viršijo apeliacinio skundo ribas, nes konstatavo, kad atsakovas 2006 metais vykdė aktyvią ūkinę veiklą, 2006–2007 metais pirko įmonių akcijas, buvo pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, nors byloje nėra apie tai duomenų. 6. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 9 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 276 patvirtintų Pagrindinių įmonių nemokumo nustatymo kriterijų ir sąlygų 1.1–1.3 punktais, nes, įvertindamas atsakovo mokumą, neanalizavo finansinės atskaitomybės, nepriklausomų auditorių išvadų, nepateikė argumentų, kodėl šiuos įrodymus atmeta, netyrė aplinkybių apie tai, kad už 1995 metus buvo nuspręsta išmokėti 300 tūkst. Lt dividendų, tai pat ar 1997 metais išmokėjusi 1 mln. Lt dividendų bendrovė taptų nemokia, nenustatė atsakovo turto ir pradelstų skolų santykio, neįvertino atsakovo 1998 m. gruodžio 18 d. kasos išlaidų orderio, pagal kurį ieškovas gavo 70 tūkst. Lt dividendų už 1996 metus. 7. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo remtis atsakovo 1997 m. sausio 30 d. turto balansu, nes jį pasirašė ieškovas. 8. Teismai buvo neaktyvūs, nes neatsižvelgė į tai, kad, sprendžiant įmonės mokumo klausimą pagal ABĮ 49 straipsnį, turi būti laikomasi kasacinio teismo suformuotos praktikos, kaip nagrinėti įmonių nemokumą bankroto bylose.

10Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos apeliacinės instancijos teismo išvada dėl to, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, atitinka šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje pateiktą išaiškinimą, kad atsakovas neginčijo pareigos mokėti ieškovui dividendus. Ieškovas mano, kad apeliacinės instancijos teismai teisingai nustatė, kad atsakovas 1997 metais buvo mokus, nes rėmėsi Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 2001 m. birželio 1 d. išvada. Ieškovas nurodė, kad skundžiamoje teismo nutartyje aptarta tai, jog 1997 m. sausio 1 d. atsakovo turto balansas būtų likęs teigiamas, jeigu būtų išmokėti 1 mln. Lt dividendų. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino kasatoriaus nurodomus įrodymus (auditorių išvadas) ir dėl jų pasisakė, nuspręsdamas, kad juose esantys duomenys paneigtini remiantis kitais įrodymais. Dėl to ieškovas mano, kad Lietuvos apeliacinis teismas įvertino įrodymus, vadovaudamasis CPK 178, 185 straipsniais. Atsiliepime nurodomi papildomi duomenys, kurie, ieškovo manymu, patvirtina atsakovo mokumą: 1997–1998 metais visiems akcininkams išmokėti dividendai už 1995 metus, atsakovas investavo 1 1338 793 Lt į kitų bendrovių akcijas; atsakovas 2003 m. kovo 31 d. įsigijo 443 353 Lt vertės pastatą; 1995, 1998, 2001 ir 2004 metais įsigijo naujus arba kelerių metų senumo devynis automobilius. Atsiliepime pabrėžiama, kad kasatorius pateikė kasaciniame skunde naujas aplinkybes, t. y. kad pripažindamas skolą atsakovo atstovas J. C. neturėjo įgaliojimo tokiam veiksmui atlikti. Ieškovas mano, kad kasatorius neteisingai nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovui 1998 m. gruodžio 18 d. išmokėta 70 tūkst. Lt dividendų už 1996 metus. Atsiliepime tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę įvertino, dėl jos pasisakė, pripažindamas, jog tai yra techninė klaida, o dividendai 1998 metais iš tikrųjų buvo išmokėti už 1995 metus. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad ši aplinkybė pripažįstama ir kasaciniame skunde.

11Teisėjų kolegija konstatuoja:

12IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

13UAB „Uosto vartai“ visuotiniame akcininkų susirinkime 1997 m. sausio 30 d. nutarta 1 mln. Lt skirti dividendams išmokėti ir atidėti jų išmokėjimą iki atskiro akcininkų sprendimo.

14V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą yra tai, jeigu skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino taikymą ir aiškinimą bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, taikymu.

161964 m. CK 89 straipsnio 2 dalyje ir 2000 m. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia tokie skolininko veiksmai, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolę. Ieškinio senaties terminą nutraukia tik skolininko atlikti tam tikri veiksmai, o tokių pasekmių negali sukelti skolininko neveikimas, išskyrus įstatymų ir sutarties nustatytus atvejus, kai tylėjimas laikomas asmens valios išraiška (CK 1.64 straipsnio 3 dalis). Tai, kokius skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties eigą, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismų praktikoje tokiais skolininko veiksmais laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą, taip pat kai šalys modifikuoja sutartį taip, kad iš jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolą, kai skolininkas prašo keisti sutartį, atidedant ar išdėstant mokėjimus, akceptuoja inkaso pavedimą ir kiti panašūs veiksmai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs, bet ne tylėjimas, nes šis nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus.

17Padaręs išvadą, kad atsakovas niekada neginčijo savo pareigos išmokėti ieškovui dividendus, o šis neatsisakė savo teisės į paskelbtų dividendų išmokėjimą, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ieškovo 2000 m. sausio 12 d. raštu atsakovo finansų direktoriui J. C., kuriuo prašyta išmokėti dividendus už 1996 metus, ir atsakovo finansų direktoriaus atsakymu (T. 1, b. l.105, 106). Pastarajame dokumente nėra datos, nurodyta, kad pagal atsakovo akcininkų susirinkimo 1997 m. sausio 30 d. protokolą akcininkai nutarė dividendų išmokėjimą atidėti iki atskiro akcininkų susirinkimo, taip pat kad akcininkai nepriėmė sprendimo dėl dividendų išmokėjimo, o bendrovė per pastaruosius metus dirbo nuostolingai. Nurodytus dokumentus teismas pripažino patikimais įrodymais, kuriems esant ieškinio senaties eiga nenutrūko. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šie raštai leido suprasti, jog įsipareigojimas mokėti dividendus bus įvykdytas ir nėra pagrindo pasinaudoti teismine savo teisių gynyba. Tačiau vertindamas šiuos įrodymus teismas neatsižvelgė į tai, ar finansų direktorius J. C., kaip juridinio asmens darbuotojas, turėjo teisę juridinio asmens vardu pripažinti prievolę išmokėti dividendus. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad skolininko darbuotojo, kuris nėra vienasmenis juridinio asmens valdymo organas, atlikti veiksmai, liudijantys skolos pripažinimą, ieškinio senaties terminą nutraukia tik tuo atveju, jei tokius veiksmus asmuo atliko neperžengdamas jam suteiktų darbo įgaliojimų ribų ar remdamasis įgaliojimu arba jei tokių teisių turėjimas yra suprantamas iš aplinkybių, kuriomis egzistuojant toks asmuo veikė. Finansų direktorius J. C. nebuvo vienasmenis juridinio asmens valdymo organas. Dėl to byloje liko neišaiškinta aplinkybė, ar jis turėjo įgaliojimus, kaip bendrovės Finansų direktorius, pripažinti prievolę išmokėti dividendus, ar tai galėjo padaryti tuo metu buvęs vienasmenis juridinio asmens vadovas ir ar ieškovo pateikti raštai gali būti vertintini kaip skolos pripažinimas ir laikytini ieškovo aktyviais veiksmais, siekiant atgauti skolą. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas dar 1998 metais, jau perleidus bendrovės akcijas kompanijai „Mali Managament Holding Limited“, vykdė UAB „Uosto vartai“ administracijos vadovo pareigas. Iš buvusių atsakovo akcininkų L. Š. ir M. K. parodymų, gautų parengtinio tyrimo metu ir apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad ieškovas sprendė visus su bendrovės veikla, taip pat ir su dividendų išmokėjimu susijusius klausimus; be to, jis buvo bendrovės įkūrimo, akcininkų susirinkimo priimamų nutarimų iniciatorius (T. 2, b. l. 2–18, 34–35). Tokius akcininkų teiginius iš dalies patvirtina byloje esantys duomenys: visuotinio akcininkų susirinkimo 1996 m. sausio 31 d. nutarimas išmokėti akcininkams 300 tūkst. Lt už 1995 metus; nors šis įsipareigojimas bendrovės 1997 m. balanse nenurodytas, bet dividendai akcininkams L. Š. ir M. K. išmokėti 1997 m. liepos mėn.; pačiam ieškovui dalyvaujant priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo 1997 m. birželio 15 d. nutarimas iki atskiro akcininkų susirinkimo sprendimo atidėti akcininkui ir direktoriui V. C. priklausančių dividendų už 1995 m. išmokėjimą, esant dideliam bendrovės apyvartinių lėšų trūkumui ir įsiskolinimams kreditoriams (T. 1, b. l. 150); be to, ieškovas teismui pateikė tą patį, bet kitokio turinio protokolą, pagal kurį vis dėlto nuspręsta ieškovui išmokėti dividendus už 1995 m. (T. 1, b. l. 253); ieškovui 100 tūkst. Lt dividendai išmokėti 1998 m. Tai patvirtina, kad pagal bendrovėje nusistovėjusią praktiką, paskyrus dividendus, jų išmokėjimas buvo atidedamas iki atskiro akcininkų sprendimo priėmimo, o šie mokami atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį. Esant tokioms aplinkybėms, būtina nustatyti, ar bendrovės finansų direktorius turėjo įgaliojimus pripažinti prievolę. Taip pat būtina įvertinti tuo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo ir bendrovės įstatų nuostatas dėl įmonės valdymo organų teisių bei jų atsakomybės paskirstymo ir tik tada spręsti, ar tokie veiksmai nutraukė ieškinio senaties termino eigą (1964 m. CK 89 straipsnio 2 dalis).

18Tuo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje buvo nustatytas draudimas visuotiniam akcininkų susirinkimui skelbti ir išmokėti dividendus, jeigu bendrovė yra nemoki arba jei išmokėjusi dividendus taptų nemokia. Tuo atveju, jei įmonės balanse yra apskaityti nuostoliai, tai visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat neturi teisės skelbti ir išmokėti dividendų, kol jie nebus padengti ar dėl to nebus sumažintas įstatinis kapitalas.

19Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas 2006 metais ir 2007 m. sausio 30 d., priimdamas sprendimą dėl dividendų išmokėjimo, buvo pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, t. y. buvo mokus, todėl galėjo priimti tokį sprendimą. Tai, kad teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyti 2006 ir 2007 metai, laikytina rašymo apsirikimu, nes byloje kalbama apie 1996 ir 1997 metus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė reikšmingų aplinkybių apie atsakovo mokumą, neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų apie tuometę įmonės finansinę būklę ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, išdėstytų išaiškinimų dėl įmonės nemokumo nustatymo bei netyrė aplinkybės, ar, įgyvendinus UAB „Uosto vartai“ visuotinio akcininkų susirinkimo 1997 m. sausio 30 d. nutarimą dėl 1 mln. Lt dividendų paskyrimo bendrovės akcininkams išmokėti, bendrovė taptų nemoki.

20Įmonės finansinė atskaitomybė – tai finansinių duomenų apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus bei jų aiškinimo periodinis parengimas nustatyta forma, o metinė finansinė atskaitomybė – tai finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 4, 5 dalys). Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, todėl nemokumas ar galimybė tapti nemokia gali būti nustatoma tik detaliai išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose apskaitos dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės ekonominę finansinę būseną, ir ar, esant atitinkamai įmonės būsenai, galima išmokėti dividendus. Tai, kad įmonė vykdo aktyvią ūkinę veiklą, dar nereiškia, kad ji yra pajėgi išmokėti dividendus. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad įmonė buvo moki, ir iš esmės rėmėsi UAB „Uosto vartai“ 1997 m. sausio 1 d. balansu, ieškovo pateikta Jagniškienės informacinės konsultacinės firmos išvada ir įmonės 1997 metų mokėjimo dokumentais (T. 1, b. l. 61–62; T 2, b. l. 38–39). Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas nevertino teismui pateiktų tarptautinės audito kompanijos „Deloitte“ ir nepriklausomo auditoriaus UAB „Auditoriai ir partneriai“ pateiktų audito išvadų dėl nemokumo. Tarptautinės audito kompanijos „Deloitte“ 2006 m. rugsėjo 22 d. nepriklausomo auditoriaus išvadoje teigiama, kad įmonės likvidumas, buvęs 1996 m. gruodžio 31 d., neleido įmonės akcininkams skelbti dividendų už pasibaigusius finansinius metus, ir auditorius 2007 m. rugpjūčio 14 d. rašte nurodė, kad UAB „Uosto vartai“ dividendų paskelbimo metu įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai reikšmingai viršijo trumpalaikį turtą, nes įmonė neturėjo pakankamai resursų trumpalaikiams įsipareigojimams apmokėti (T. 2, b. l. 90). UAB „Auditoriai ir partneriai“ padarė tokią pačią išvadą. Pagal atsakovo 1996 m. buhalterinės atskaitomybės paaiškinamąjį raštą 1997 m. sausio 1 d. apyvartinių lėšų trūkumas atsiskaitymams, išskyrus dividendų už 1996 metus, buvo 614 215 Lt (T. 1, b. l. 151). Išvadą apie įmonės mokumą teismas padarė iš esmės remdamasis tik ieškovo, kaip juridinio asmens vadovo, sudarytu 1996 metų įmonės turto balansu. Tačiau, minėta, vertinant balansą kaip rašytinį įrodymą, nebuvo įvertinta tai, kad visuotinis akcininkų susirinkimas 1996 m. sausio 31 d. priėmė nutarimą išmokėti akcininkams 300 tūkst. Lt dividendų už 1995 metus, bet šio įsipareigojimo 1997 m. įmonės balanse nenurodyta, nors dividendai išmokėti 1997 ir 1998 metais. Tai kelia abejonių balanse pateiktais duomenimis. Taip pat nevertinta buvusių akcininkų L. Š. ir M. K. parodymų, gautų parengtinio tyrimo metu bei apeliacinės instancijos teisme (T. 2, b. l. 2–18, 34–35). Šie asmenys nurodė, kad bendrovėje visus klausimus sprendė ieškovas, kuris buvo jos vadovas, ir kad 1997 metais įmonės finansinė padėtis buvo sunki. Teismo liko neįvertinta aplinkybė, susijusi su bendrovės nemokumu, kad dividendai akcininkams L. Š. ir M. K. už 1995 metus išmokėti tik 1997 m. liepos mėn., t. y. tuo metu, kai vyko bendrovės akcijų perleidimas kompanijai „Mali Managament Holding Limited“. Byloje svarbi, bet neįvertinta taip pat yra aplinkybė, kad iš akcininkų L. Š. ir M. K. parodymų teisme matyti, jog taip jiems buvo sumokėta už perleidžiamas akcijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo 1997 m. birželio 15 d. nutarimu akcininkai, dalyvaujant pačiam ieškovui, nutarė, esant dideliam bendrovės apyvartinių lėšų trūkumui ir einamiesiems įsiskolinimams kreditoriams, akcininkui direktoriui V. C. priklausančius dividendus už 1995 m. atidėti iki atskiro akcininkų susirinkimo (T. 1, b. l. 150), bet ieškovas teismui pateikė kitokio turinio tą patį protokolą, pagal kurį ieškovui vis dėlto nuspręsta išmokėti dividendus už 1995 m. (T. 1, b. l. 253). Tai verčia abejoti ieškovo pateikiamais įrodymais. Iš byloje esančio nuosprendžio matyti, kad ieškovas buvo nuteistas už veiklą prieš bendrovę, t. y. bendrovės lėšų iššvaistymą (T. 1, b. l. 133–137). Ieškovas, kaip įmonės vadovas, 100 tūkst. Lt dividendus už 1995 metus išsimokėjo 1998 metais (T. 1, b. l. 58–59, 251). Tai, kad dividendai už 1995 metus išmokėti 1997 ir 1998 metais, leidžia abejoti tuo, ar įmonė turėjo galimybę 1997 metais išmokėti akcininkams 1 mln. Lt dividendų už 1996 metus. Bylos nagrinėjimo metu netirtos aplinkybės, susijusios su UAB „Uosto vartai“ 1997 metais atliktų akcijų perleidimu, taip pat tai, kaip jos susijusios su bendrovės mokumu, nes iš liudytojų L. Š. ir M. K. parodymų matyti, kad akcijos perleistos dėl susidariusios sunkios įmonės finansinės padėties. Būtent dėl akcijų perleidimo jiems sumokėta po 100 tūkst. Lt dividendų už 1995 metus. Akcininkams po 300 tūkst. Lt dividendai už 1996 metus iš viso nebuvo mokami dėl sunkios įmonės finansinės padėties. Esant tokiems surinktiems byloje prieštaringiems įrodymams ir neišsiaiškinus klausimo, koks buvo atsakovo mokumas priimant visuotinio akcininkų susirinkimo 1997 m. sausio 30 d. nutarimą išmokėti 1 mln. Lt dividendų už 1996 metus, teismai turėjo apsvarstyti galimybę, atsižvelgdami į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, atlikti ekspertizę ar paskirti ekspertus tam, kad specialių finansinių–ekonominių žinių turintys asmenys atsakytų į klausimą, ar dividendų skyrimo metu bendrovė buvo moki arba ar, išmokėjus dividendus, bendrovė būtų tapusi nemoki (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės paskyrimo klausimas bylos nagrinėjimo metu gali būti sprendžiamas tik tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, atsiranda poreikis pasinaudoti specialiomis amato žiniomis, ir ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva (CPK 212 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“; byla Nr. 3K-3-484/2007).

21Teismai nevertino nurodytų aplinkybių, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, spręsdamas tiek ieškinio senaties nutraukimo klausimą, tiek įmonės mokumo klausimą, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, suformuluotas CPK 176–185 straipsniuose, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo turi būti panaikinta. Taip pat naikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nes iš apeliacinės instancijos teisme naujai pateiktų įrodymų matyti, kad neatskleista bylos esmė pirmosios instancijos teisme, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šio proceso teisės pažeidimo nekonstatavo apeliacinės instancijos teismas, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

24Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 1 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 333 333,33 Lt skolos ir 5 proc.... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį patenkino:... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005... 10. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 11. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 12. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 13. UAB „Uosto vartai“ visuotiniame akcininkų susirinkime 1997 m. sausio 30 d.... 14. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 16. 1964 m. CK 89 straipsnio 2 dalyje ir 2000 m. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje... 17. Padaręs išvadą, kad atsakovas niekada neginčijo savo pareigos išmokėti... 18. Tuo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje buvo... 19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus,... 20. Įmonės finansinė atskaitomybė – tai finansinių duomenų apie įmonės... 21. Teismai nevertino nurodytų aplinkybių, todėl teisėjų kolegija konstatuoja,... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 1 d. sprendimą ir Lietuvos... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...