Byla 2-25706-1043/2016
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Anita Sereikienė,

2sekretoriaujant Dainai Cikanavičienei, dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovui profesinės sąjungos pirmininkui Petrui Balčaičiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ atstovei advokatei Rūtai Didikei,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

4Teismas

Nustatė

5Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai

6

    1. Ieškovas A. P. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 127,88 Eur neišmokėtą atlyginimo dalį už 2016 m. balandžio mėnesį ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-6).
    2. Nurodo, kad pas atsakovę dirba troleibuso vairuotoju. Troleibusų vairuotojams pas atsakovę yra taikoma valandinė darbo apmokėjimo sistema. Valandinio atlyginimo dalį sudaro dvi sudedamosios dalys: nekintamo dydžio tarifinis atlygis ir procentinė tarifinio atlygio dydžio kintamoji atlyginimo dalis, kurios dydis priklauso nuo troleibuso vairuotojo pareigų kokybinių rodiklių įvykdymo. Ieškovui nustatytas 4,08 Eur dydžio valandinis atlyginimas, iš kurio 3,40 Eur yra valandinis tarifinis atlygis, o 0,68 Eur – kintamoji atlyginimo dalis.
    3. Ieškovui už balandžio mėnesį nesumokėta ieškovui priklausiusi kintamoji atlyginimo dalis, dėl to, kad ieškovas padarė vienkartinį grubų darbo drausmės pažeidimą.
    4. Kintamosios atlyginimo dalies nemokėjimas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą yra neteisėtas, nes darbuotojams už darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriamos tik Darbo kodekso (toliau DK) 237 straipsnio 1 dalyje nustatytos drausminės nuobaudos. Darbuotojui paskirta kitokia drausminė nuobauda yra neteisėta. Atsakovė ieškovą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą nubaudė sumažindama atlyginimą, tokia nuobauda nenumatyta DK 237 straipsnio 1 dalyje, todėl yra neteisėta.
    5. Kintamoji atlyginimo dalis nelaikytina skatinimo priemone DK 233 straipsnio prasme, o yra pagal savo pobūdį priskirtina darbo užmokesčiui ir yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis.
  1. Atsakovės argumentai
    1. Atsakovė UAB „Kauno autobusai“ atsiliepimu į ieškinį prašo teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 34-38).
    2. Darbuotojui yra užtikrinama tik 3,40 Eur valandinis atlygis, o kita dalis (kintama) priklauso nuo tam tikrų kriterijų išpildymo, t. y. nuo darbuotojo veiklos rezultatų. Darbdavys moka tam tikrą fiksuotą valandinį atlyginimą, kuris nepriklauso nuo jokių kitų veiksnių ir yra mokamas besąlygiškai, o jei darbuotojas dirba gerai – moka skatinamąją dalį, kuri priklauso nuo atitinkamų darbo veiklos kiekybinių ir kokybinių rodiklių, kuriuos darbuotojas turi įvykdyti.
    3. Viena iš sąlygų, kad darbuotojui būtų išmokėta kintama atlyginimo dalis yra ta, kad vairuotojo elgesys per mėnesį, už kurį mokamas kintamas atlyginimas, buvo nepriekaištingas (kintamo atlyginimo mokėjimo tvarkos 4.1 punktas). Tvarkos 5 punkte nurodyta, kad vairuotojo elgesys laikomas nepriekaištingu, jei vairuotojas laikėsi visų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir įmonėje galiojančių vidaus norminių aktų reikalavimų, reglamentuojančių jo darbą, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojui buvo apskirta drausminė nuobauda ar ne.
    4. Ieškovo elgesys 2016 m. balandžio mėn. negali būti laikomas nepriekaištingu, nes jis atvyko į darbą neblaivus. Ieškovui nepriklauso kintama darbo užmokesčio dalis, nes jis neįvykdė tvarkos 4 punkte numatytų sąlygų. Darbo užmokestis ieškovui nebuvo sumažintas. Darbuotojui neįvykdžius darbdavio nustatytų kriterijų, darbuotojas neįgijo teisės į kintamąją darbo užmokesčio dalį. Darbo užmokesčio nemokėjimas neįvykdžius objektyvių darbdavio nustatytų kriterijų negali būti laikomas baudimu ar darbo užmokesčio mažinimu.
    5. Atsakovė, siekdama užtikrinti, kad darbuotojai laikytųsi UAB „Kauno autobusai“, kaip viešojo transporto paslaugos teikėjui, nustatytų reikalavimų, 2016-01-01 įvedė naują darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, kuria darbuotojai yra skatinami laikytis atitinkamų paslaugų teikimo standartų ir vykdyti tam tikrus rodiklius. Darbdavio prioritetu tapo ne siekis bausti darbuotojus už darbo tvarkos pažeidimą, kai jau pažeidimas yra įvykęs ir taikyti numatytas drausmines nuobaudas, tačiau siekiant prevencijos, sukurti tokią finansinę skatinamąją sistemą, kuri leistų darbuotojams uždirbti daugiau, priklausomai nuo to, ar jo elgesys atitinka objektyvius darbdavio įvardintus kriterijus, keliamus standartus ir tokiu būdu užkirsti kelią galimiems pažeidimams ateityje.
    6. Darbo drausmė gali būti užtikrinama įtikinėjimo, skatinimo ir sankcijų metodais. Darbdaviui nėra draudžiama pasirinkti skatinimą kaip darbuotojų drausmės užtikrinimo metodą.
    7. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Ieškovo atstovas taip pat palaikė ieškinyje pareikštus reikalavimus ir nurodytus argumentus, papildomai pažymėjo, kad ieškinys tenkintinas jau vien dėl to, kad kintamoji atlyginimo dalis yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis, o ne skatinimo priemonė DK 233 straipsnio prasme. Ieškovui už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą neišmokėta kintamoji atlyginimo dalis. Tokia drausminė nuobauda negalėjo būti taikoma. Kintamosios atlyginimo apskaičiavimo tvarkos 4.1 punktas yra neteisėtas, nes prieštarauja DK. Į kriterijų sąrašą negalėjo būti įtraukta šiurkštaus darbo drausmės padarymo ar nepadarymo sąlyga. DK 237 straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma. Todėl atsakovės kintamosios atlyginimo dalies neišmokėjimas remiantis tvarkos 4.1 punktu yra neteisėtas. Darbdavys gali darbuotoją skatinti tik DK 233 straipsnyje nustatyta tvarka.
    8. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad darbo drausmė gali būti palaikoma tiek baudimo, tiek skatinimo priemonėmis. Kintamoji atlyginimo dalis yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis, tačiau ieškovas neįvykdė nustatytų kriterijų tam, kad gautų kintamąją darbo užmokesčio dalį. Kintamoji darbo užmokesčio dalis nėra mokama besąlygiškai. Kintamos atlyginimo dalies nemokėjimas nėra drausminės nuobaudos taikymas. Darbdavys nusistatė tokią priemonę, kuri yra veiksminga. Priešingai nei teigia ieškovas, tokia praktika nėra draudžiama DK.

7Teismas

konstatuoja:

  1. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Ieškinys atmetamas.

    1. Ieškovas dirba pas atsakovę troleibuso vairuotojo pareigose. Darbo sutartimi šalys sulygo dėl 3,40 Eur valandinio atlyginimo ir kintamosios atlyginimo dalies, mokamos bendrovėje nustatyta tvarka ir kitų išmokų, mokamų pagal darbo apmokėjimo nuostatus (b. l. 14, darbo sutarties pakeitimas Nr. 4). Darbo apmokėjimo nuostatų (kolektyvinės sutarties 4 priedas, patvirtinta 2015-11-27 susitarimu) 1.8 punkte nustatyta, kad kintamojo atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato bendrovės generalinis direktorius savo tvarkomuoju dokumentu (b. l. 80). Pagal vairuotojų apmokėjimo nuostatų 2.4 ir 2.5 punktus vairuotojams už vieną darbo valandą maršrute mokamas 3,40 Eur valandinis atlygis, o už kokybiškai atliktą darbą papildomai mokamas iki 20 procentų nuo valandinio atlyginimo kintamas atlyginimas, kurio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato bendrovės generalinis direktorius savo tvarkomuoju dokumentu (b. l. 81). UAB „Kauno autobusai“ generalinio direktoriaus 2015-11-27 įsakymu Nr. 280 patvirtinta Transporto eksploatacijos tarnybos, Autobuso, troleibuso ir keleivinio transporto vairuotojų kintamosios atlyginimo dalies mokėjimo tvarka (toliau –Tvarka) (b. l. 54). Tvarkos 4 punkte įtvirtinta, kad kintama atlyginimo dalis išmokama tik tuo atveju, jei vairuotojas atitinka abi šias sąlygas: 4.1 p. vairuotojo elgesys per mėnesį, už kurį mokamas kintamas atlyginimas, buvo nepriekaištingas, 4.2 p. Vairuotojas įvykdo (pasiekia) rodiklius, numatytus šios tvarkos 7 punkte. Koks vairuotojo elgesys yra laikomas nepriekaištingu Tvarkos 4.1 punkto prasme detalizuojama Tvarkos 5 punkte, pagal kurį, vairuotojo elgesys laikomas nepriekaištingu, jei vairuotojas laikėsi visų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, įskaitant ir bendrovėje galiojančius vidaus norminių aktų reikalavimus, reglamentuojančius vairuotojo darbą, nepriklausomai nuo to, ar vairuotojui buvo paskirta drausminė nuobauda ar ne.
    2. Darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbuotojo pagal darbo sutartį atliekamą darbą, apimantis pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008). Taigi darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir premijas, kurios numatytos darbo sutartyse kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas bei tam tikrų rodiklių įvykdymą. Priedų, suvokiamų DK 186 straipsnio prasme, skyrimo tvarka turi būti reglamentuota, o darbuotojas, įvykdęs nustatytus, įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją mokėti. Nagrinėjamu atveju susitarimas dėl darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) yra aiškus ir konkretus. Pastovioji atlyginimo dalis nustatyta konkrečiu dydžiu, o kintamosios atlyginimo dalies dydžio apskaičiavimui yra įtvirtinti aiškūs ir konkretūs rodikliai (mokėjimo pagrindai), todėl kintamoji atlyginimo dalis pagal savo pobūdį yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis (DK 186 straipsnis), o ne skatinimo priemonė DK 233 straipsnio prasme. Darbo kodeksas nedraudžia kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo sąlygas įtvirtinti ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose.
    3. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2016 m. balandžio 27 d. į darbą atvyko neblaivus, dėl to tą dieną buvo nušalintas nuo darbo (b. l. 102-103, 122). Byloje dėl to ginčo nėra, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad ieškovas 2016 m. balandžio 27 d. į darbą atvykęs neblaivus padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Už šį darbo drausmės pažeidimą ieškovui nebuvo paskirta DK 237 straipsnio 1 dalyje numatyta drausminė nuobauda. Ieškovui už balandžio mėnesį buvo neišmokėta 127,88 Eur (priskaičiuota suma) kintamoji atlyginimo dalis. Kintamosios darbo užmokesčio dalies neišmokėjimą ieškovas vertina kaip piniginę nuobaudą už darbo drausmės pažeidimą, taip pat neteisėtu laiko ir kintamosios atlyginimo apskaičiavimo tvarkos 4.1 punktą, kaip įtvirtinantį DK 237 straipsnio 1 dalyje nenumatytą drausminę nuobaudą. Atsakovė su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad kintamosios darbo užmokesčio dalies neišmokėjimas nėra drausminės nuobaudos taikymas. Taigi šioje byloje keliamas kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo sąlygos teisėtumo klausimas.
    4. Šioje byloje ginčas kilo dėl kintamo atlyginimo mokėjimo tvarkos 4.1 punkto, kaip vienos iš būtinų sąlygų kintamosios atlyginimo dalies mokėjimui, kuriame numatyta, kad kintamoji atlyginimo dalis mokama jei vairuotojo elgesys per mėnesį, už kurį mokamas kintamas atlyginimas, buvo nepriekaištingas, teisėtumo. Šio punkto prasme vairuotojo elgesys yra laikomas nepriekaištingu, jei vairuotojas laikėsi visų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, įskaitant ir bendrovėje galiojančius vidaus norminių aktų reikalavimus, reglamentuojančius vairuotojo darbą, nepriklausomai nuo to, ar vairuotojui buvo paskirta drausminė nuobauda ar ne (Tvarkos 5 punktas).
    5. Darbo užmokesčio nustatymo tvarka yra reguliuojama DK 95 straipsnio 3 dalyje, 188 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalis nustato, jog darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.), pagal Darbo kodekso 188 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytą reguliavimą darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatoma kolektyvinėse sutartyse, o konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Pažymėtina, jog Darbo kodekso 61 straipsnis leidžia susitarti kolektyvinėje sutartyje dėl priedų, priemokų, kitų lengvatų ir kompensacijų, darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemų bei formų. Tokiu būdu yra įtvirtinamas sutartinis kintamosios darbo užmokesčio dalies reguliavimas.
    6. Kaip minėta, pagal DK 186 straipsnio, reglamentuojančio darbo užmokestį, 3 dalį darbuotojo darbo užmokestis priklauso, be kita ko, ir nuo darbo kiekio, kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia diskreciją darbdaviui spręsti dėl papildomo uždarbio skyrimo, atsižvelgiant į darbuotojo pareigų vykdymo tinkamumą, jo atliekamo darbo kokybę pagal iš anksto nustatytus rodiklius. Kuriant efektyvias, darbuotojus motyvuojančias darbo apmokėjimo sistemas, darbuotojo veiklos rezultatai gali būti vertinami ne tik, tarifine, bet ir kintama darbo užmokesčio dalimi. Kintamosios atlyginimo dalies nustatymas ir mokėjimas atlieka ne tik atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją, tačiau ir skatinamąją (motyvuojamąją) funkciją, siekiant kuo geresnių darbo rezultatų.
    7. Pagal šio sprendimo 14 punkte aptartų atsakovės lokalinių teisės aktų normas, už darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio darbuotojui nebuvo skirta drausminė nuobauda, darbdavys turėjo teisę nemokėti darbuotojui kintamosios atlyginimo dalies.
    8. Nesutiktina su ieškovo atstovo pozicija, jog kintamosios atlyginimo apskaičiavimo tvarkos 4.1 punktas yra neteisėtas, nes įtvirtina DK 237 straipsnio 1 dalyje nenumatytą drausminę nuobaudą. Ieškovas nepagrįstai kintamosios atlyginimo dalies nemokėjimą prilygina drausminei nuobaudai. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju darbuotojui nebuvo sumažintas darbo užmokestis, darbuotojui už vieną mėnesį buvo neišmokėta kintamoji atlyginimo dalis, kurios išmokėjimas yra susietas su konkrečių iš anksto nustatytų reikalavimų įvykdymu. Ieškovui neįvykdžius Tvarkos 4.1 punkto reikalavimų, sąlygojančių kintamosios atlyginimo dalies mokėjimą, jis neįgijo teisės į kintamąją atlyginimo dalį.
    9. Tvarkos 2 punkte numatyta, kad kintamas atlyginimas yra nustatomas, siekiant skatinti ir motyvuoti darbuotojus dirbti kokybiškai, darbe elgtis nepriekaištingai ir laikytis tinkamo, priimtino ir/ar teisės aktais nustatyto elgesio taisyklių, o taip pat vykdyti tam tikrus darbo kokybės rodiklius, kurie yra darbdavio nustatyti. Taigi iš kintamos atlyginimo dalies reglamentavimo matyti, jog papildoma kintama atlyginimo dalis, įtvirtinta darbdavio lokaliniuose teisės aktuose, yra skirta darbuotojų motyvavimui ir kartu sukuria tokią skatinamąją sistemą, kuri finansiškai motyvuoja darbuotojus laikytis darbo drausmės reikalavimų. Pritartina ieškovo atstovo argumentui, jog už darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriamos tik DK 237 straipsnyje numatytos drausminės nuobaudos, tačiau nesutiktina, jog drausminės atsakomybės taikymas yra vienintelė priemonė, kurią darbdavys gali taikyti siekdamas užtikrinti darbo drausmę. Darbo drausmė gali būti užtikrinama įtikinėjimo, auklėjimo, skatinimo ir sankcijų (drausminių nuobaudų) taikymo būdais (metodais). Drausminės nuobaudos skyrimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbdavio teisė, bet ne pareiga. Darbuotojams, kuriems taikoma bendroji drausminė atsakomybė, darbdavys gali skirti tik DK 237 straipsnio 1 dalyje nustatytas drausmines nuobaudas, t. y.: pastabą; papeikimą; atleidimą iš darbo. Jokių kitokių nuobaudų darbdavys skirti negali. Jeigu darbuotojui paskirta kitokia drausminė nuobauda, tai ji vertintina kaip neteisėta ir nesukelianti teisinių padarinių. Tačiau draudimas skirti kitokią, nei DK numatyta drausminę nuobaudą, nereiškia, kad darbdavys visais atvejais į darbo drausmės pažeidimą privalo reaguoti drausminės nuobaudos paskyrimu. Darbo kodeksas nedraudžia darbdaviui pasirinkti ir kitokio, galimai rezultatyvesnio, taip pat ir skatinimo, kaip darbo drausmės užtikrinimo, metodo.
    10. Nagrinėjamo klausimo aspektu būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovė teikia viešojo transporto paslaugas mieste. Keleivių vežimui taikytini itin griežti atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Šie reikalavimai atitinkamai lemia ir itin griežtus reikalavimus asmenims, vairuojantiems keleivius vežančias transporto priemones. Atsakovė privalo užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą – saugiai vežti keleivius nustatytais maršrutais, kurių netinkamas teikimas gali sukelti sunkius padarinius – žalą asmens sveikatai ar gyvybei, taip pat turtinius ir kitus praradimus. Dėl to pripažintina, kad teikiant tokias paslaugas dėl jų specifikos itin svarbu tinkamai vykdyti nustatytas darbo pareigas ir užtikrinti reikalaujamą keleivių saugumą. Kaip nurodyta atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiškino atsakovės atstovė, drausminių nuobaudų skyrimas iš esmės nedavė teigiamų rezultatų, darbuotojų padaromų drausmės pažeidimų skaičius augo. Būtent dėl šios priežasties buvo įvesta nauja apmokėjimo sistema, kuria darbuotojai yra skatinami laikytis paslaugų teikimo standartų ir vykdyti nustatytus rodiklius. Taigi darbdavio prioritetu tapo ne siekis bausti darbuotoją už jau padarytą darbo drausmės pažeidimą, tačiau siekiant prevencijos, sukurti tokią finansinę skatinamąją sistemą, kuri leistų darbuotojams uždirbti daugiau, priklausomai nuo to, ar jų elgesys atitinka nustatytus kriterijus, keliamus standartus ir tokiu būdu skatintų darbuotoją nenusižengti darbo drausmei.
    11. Viešųjų paslaugų teikimo sutarties (b. l. 39 – 42) 6.7 punkte atsakovei numatyta pareiga užtikrinti, kad prieš išvykstant į reisą būtų tikrinamas vairuotojų blaivumas, taip pat ar vairuotojai nėra apsvaigę nuo vaistų, narkotinių ar kitų medžiagų, tai turi būti pažymima kelionės lape. 2014 m. liepos 2 d. dieną generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 89 (b. l. 58 – 62) patvirtinta transporto priemones vairuojančių ir kitų darbuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo tvarka. Šios tvarkos 5 punkte numatyta, jog darbuotojas, esantis darbe, laikomas neblaiviu, kurio iškvėptame ore alkoholio koncentracija iškvėptame ore viršija 0,0 promilės. 2016 m. balandžio 27 d. ieškovui atvykus į darbą buvo patikrintas jo blaivumas ir nustatyta, kad 05:03:22 alkoholio kiekis iškvėptame ore buvo 0,08 promilės, 05:03:36 – 0,08, 05:19:14 – 0,03, 05:19:28 – 0,03, 05:22:10 – 0,02, 05:22:24 – 0,02 (b. l. 66). Esant tokiems alkotesterio parodymams darbdavys negalėjo leisti ieškovui vairuoti keleivius vežančią transporto priemonę. Lokaliniame teisės akte yra įtvirtinta pareiga darbuotojui į darbą atvykti blaiviam. Akcentuotina, kad darbdavio darbuotojui keliami elgesio reikalavimai kintamosios atlyginimo dalies gavimui yra tiesiogiai susiję su darbuotojo darbo funkcijų vykdymu. Atitinkamai darbdavio siekis užtikrinti, kad darbuotojai laikytųsi elgesio reikalavimų, kurie yra būtini tinkamam darbo funkcijų vykdymui nėra neteisėtas, o jo pasirinkta priemonė – darbuotojus motyvuojanti darbo apmokėjimo sistema, paremta darbuotojo materialiniu suinteresuotumu gauti didesnį atlygį už darbą, nevertintina kaip prieštaraujanti Darbo kodekso nuostatoms. Ieškovui, tokia apmokėjimo sistema buvo žinoma. Kadangi ieškovo elgesys į darbą atvykstant neblaiviam negali būti laikomas nepriekaištingu Tvarkos 4.1 punkto prasme, atsakovė pagrįstai, remdamasi Transporto eksploatacijos tarnybos, Autobuso, troleibuso ir keleivinio transporto vairuotojų kintamosios atlyginimo dalies mokėjimo tvarka, neišmokėjo kintamosios atlyginimo dalies už 2016 m. balandžio mėn.
    12. Pripažinus, kad darbdavys turėjo teisinį pagrindą neišmokėti darbuotojui kintamosios atlyginimo dalies, ieškinys atmestinas.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų šioje byloje. 2016-11-03 prašymu prašoma priteisti 847 Eur išlaidų, kurias sudaro: ieškinio analizė, dokumentų ir teismų praktikos analizė, įrodymų rinkimas, atsiliepimo rengimas (b. l. 113-117). Iš su 2016-12-02 prašymu pateiktų išlaidų detalizavimo matyti, kad prašoma priteisti 677,60 Eur išlaidų, kurias sudaro: pasirengimas bylos nagrinėjimui (340 Eur), lydraščio dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas (60 Eur), parengiamasis posėdis (100 Eur), prašymo dėl papildomų dokumentų parengimas (60 Eur). Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 str. 2 d.). Rekomendacijose yra nustatytas maksimaliai galimas priteisti užmokestis už advokato pagalbą. Rekomendacijų 2 punktas nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant priteistino užmokesčio už paslaugas dydį konkrečioje byloje. Tai reiškia, kad jose numatytas užmokesčio dydis nebūtinai taikytinas visose bylose, o sprendžiant klausimą dėl išlaidų susijusių su advokato pagalba dydžio pagrįstumo atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą ir kt. turinčias reikšmės aplinkybes. 1524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų suma vertintina kaip neatitinkanti byloje keltų teisinių klausimų sudėtingumo ir bylos apimties. Pastebėtina, kad šioje byloje iš esmės buvo kilęs ginčas tik dėl vieno klausimo, t. y. dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies neišmokėjimo pagrįstumo, joje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi ir kompleksiški materialinės ar procesinės teisės klausimai, tarp šalių kilęs ginčas nereikalavo specialių teisines paslaugas teikusio asmens žinių, sudėtingos teisinės analizės, pagrįstos papildomomis darbo ir laiko sąnaudomis. Byloje įvyko vienas parengiamasis teismo posėdis, kurio trukmė 34 min. ir teismo posėdis, kurio trukmė 1 val. 14 min., į bylą reikėjo pateikti tik vieną procesinį dokumentą – atsiliepimą. Nurodytų aplinkybių visuma paneigia poreikį priteisti 1524,60 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Pagal suteiktų paslaugų pobūdį bei apimtį 700 Eur suma pripažintina atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.) bei teiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį. Atsakovė taip pat prašo priteisti 1064,80 Eur išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje (b. l. 132-137). Iš į bylą išreikalautos darbo bylos medžiagos matyti, kad atsakovė buvo pareiškusi prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo, tačiau bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo darbo ginčų komisija neišsprendė. Susipažinus su šių išlaidų detalizavimu matyti, kad prašomos priteisti išlaidos iš esmės patirtos už analogiškas teisines paslaugas (įrodymų rinkimas, analizė, atsiliepimo rengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui), dėl kurių atlyginimo 1524,60 Eur sumoje atsakovė yra pareiškusi prašymą šioje byloje. Susipažinus su darbo bylos medžiaga, joje atsakovės teiktu atsiliepimo turiniu matyti, kad tiek byloje, tiek darbo ginčo komisijai teikto atsiliepimo turinys yra identiškas, įrodymai byloje iš esmės yra tie patys. Vien tai, kad procesiniai dokumentai buvo rengti ir teikti skirtingiems darbo ginčą nagrinėjantiems organams nesudaro pagrindo iš esmės už tas pačias teisines paslaugas priteisti dvigubą išlaidų atlyginimą. Atsakovei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ginčo nagrinėjimu darbo ginčų komisijoje, nepriteistinos ne dėl to, kad tokios išlaidos apskritai negali būti atlyginamos, o dėl to, kad suteiktų paslaugų pobūdis ir procesinių dokumentų turinys bei tai, kad atsakovei iš ieškovo yra priteisiama 700 Eur suma už procesinių dokumentų parengimą paneigia poreikį dar kartą atlyginti patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Pagrįstomis išlaidomis pripažintina 96,80 Eur (80 Eur + PVM) (b.l. 136) suma už atstovavimą darbo ginčo komisijoje. Taigi iš ieškovo atsakovei priteistina 796,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).
    2. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro mažesnę nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

10Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Nutarė

11ieškinį atmesti.

12Priteisti iš ieškovo A. P. (asmens kodas ( - ) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ (juridinio asmens kodas 133154754) 796,80 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 80 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

13Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai