Byla e2A-216-340/2017
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams VĮ „Automagistralė“ ir Elektrėnų savivaldybei dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų VĮ „Automagistralė“ ir Elektrėnų savivaldybės 5 698,70 Eur žalos atlyginimo, 128 Eur žyminį mokestį ir 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2012-12-15 kelio Vilnius – Kaunas 36 kilometre įvykusio įvykio metu buvo sugadintas V. S. priklausantis automobilis BMW 535, valst. Nr. ( - ) kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 5698,70 Eur draudimo išmoką. Remiantis Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio pateikta informacija nustatyta, kad žala automobiliui padaryta dėl virstančio ant kelio medžio, kuris apgadino transporto priemonę. Elektrėnų savivaldybės administracija informavoieškovę, jog magistralinio kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda priežiūra patikėta VĮ „Automagistralė“. Vadovaujantis Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi valstybinės reikšmės automobilių kelių želdinius saugo, tvarko ir naujus veisia valstybinės kelių priežiūros įmonės. Nurodė, kad turtinė žala atsirado dėl Elektrėnų savivaldybės neveikimo, nevykdant priskirtosios pareigos užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių želdinių apsaugą ir tvarkymą bei netinkamo VĮ „Automagistralė“ kelio juostos ir kelio apsauginės zonos priežiūros.
  2. Atsakovė Elektrėnų savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes Elektrėnų savivaldybė nėra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl to, kad 2012-12-15 kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda 35 kilometre ant V. S. priklausančio automobilio BMW 535, valst. Nr. ( - ) nuvirto medis, ir AB „Lietuvos draudimas“ jam išmokėjo draudimo išmoką. Valstybinės reikšmės magistralinį kelią Vilnius-Kaunas-Klaipėda prižiūri VĮ „Automagistralė“, todėl ji ir turi atlyginti žalą ieškovui. Taip pat nurodė, kad remiantis CK 6.253 str. 1 d., civilinė atsakomybė netaikoma dėl nenugalimos jėgos. Medis nuvirto dėl nenugalimos jėgos – stipraus vėjo. Savivaldybės institucijų darbuotojai numatyti, kontroliuoti ir imtis atitinkamų veiksmų, kad išvengtų, negalėjo, todėl veikė tinkamai, tarp jų veiksmų ir žalos atsiradimo nėra priežastinio ryšio, todėl nėra visų būtinų viešosios atsakomybės sąlygų. Rėmėsi hidrometeorologijos tarnybos 2012-12-19 pažyma Nr. 49, kurioje nurodyta, kad įvykio dieną vėjo greitis siekė 19m/s greitį ir siekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį. Tai kad vėjas nebuvo uraganinis nereiškia, kad tai nėra nenugalima jėga, nes savivaldybė vis tiek negalėjo jo kontroliuoti.
  3. Atsakovė VĮ ‚Automagistralė“ atsiliepime nurodė, kad yra iš valstybės turto įsteigta valstybės įmonė – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą turtą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei disponuoja patikėjimo teise. Įmonės tikslas yra teikti viešąsias paslaugas: atlikti valstybinės reikšmės kelių techninę priežiūrą; atlikti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus privalomus valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus. Pagal viešojo administravimo sritį reglamentuojančius teisės aktus (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d., 4 str. 1 d.), atsakovas VĮ „Automagistralė nėra viešosios teisės subjektas, valdžios institucija ir jokių valdžios funkcijų neatlieka, todėl jos atžvilgiu negalima taikyti CK 6.271 straipsnio. Tam kad kiltų civilinė atsakomybė VĮ „Automagistralė“ atžvilgiu reikia nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėti veiksmus; 2) priežastinį ryšį; 3) kaltę; 4) žala.Ieškovas neįrodė visų būtinių pagrindžiančių aplinkybių, todėl ieškinys turi būti atmestas, kaip nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad VĮ „Automagistralė“ neturi pareigos prižiūrėti želdinius, augančius kelio apsaugos zonoje. Medis, kuris galimai virto kelyje A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda 36 kilometre, augo ne VĮ „Automagistralė“ patikėjimo teisėmis suteiktame žemės sklype, kuriame yra kelias. Prašė teismo taikyti CK 1.125 str. 7 d. įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes įvykis įvyko 2012-12-15, sprendimas išmokėti draudimo išmoką buvo priimtas 2013-01-22, o ieškinys teismui buvo parengtas 2015-12-11.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovės VĮ „Automagistralė“ naudai 1 200 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti, Priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 3,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Sprendimą grindė šiais motyvais:
    1. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiajam V. S. AB „Lietuvos draudimas“ 2013-01-23, todėl nuo draudimo išmokos išmokėjimo buvo pradėtas skaičiuoti vienerių metų senaties terminas pagal CK 1.125 str. 7 d. Ieškovė ieškinį pareiškė 2015-12-11, t.y. praleidusi ieškinio senaties terminą. Ieškovė atnaujinti praleisto terminą neprašė, todėl jis negali būti atnaujintas;
    2. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog nuvirtęs medis augo ne VĮ „Automagistralė“ patikėjimo teise valdomame sklype, o valstybiniame žemės sklype.
    3. Nagrinėjamu atveju VĮ „Automagistralė“ ir Elektrėnų savivaldybei civilinė atsakomybė gali kilti ne CK 6.266 straipsnio pagrindu, bet ir bendraisiais pagrindais.
    4. Ieškovė konkrečiai neįvardijo, kokio teisinio reglamentavimo buvimas būtų užkirtęs kelią ieškovės prašomai atlyginti žalai atsirasti. Išnagrinėjus bylą, ištyrus ir įvertinus joje surinktų duomenų visumą, darytina išvada, kad neįrodyta, jog atsakovai VĮ „Automagistralė“ ir Elektrėnų savivaldybė ginčo situacijoje neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus, ir kad ieškovės nurodyta žala kilo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (CK 6.246, 6.247 straipsniai).
    5. Ieškovė neįrodė, kad valstybės institucijos, atsakingos už saugaus eismo organizavimą, saugaus eismo priemonių įgyvendinimą, neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius jų veiklą. Dėl to nėra pagrindo valstybės atsakomybei CK 6.271 straipsnio pagrindu kilti. Todėl ieškinys šioje dalyje ir yra atmetamas

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2016-09-20 sprendimą naikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindė šiais argumentais:

95.1. Nagrinėjamu atveju draudėją V. S. ir atsakovus sieja iš žalos atlyginimo prievolės atsiradę teisiniai santykiai. Šiuo atveju ieškovė, kuriai perėjo draudėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, įstojo vietoje savo draudėjo į deliktinę prievolę. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo

10susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl ieškovė subrogacijos teisę turi įgyvendinti pagal deliktinės atsakomybę reglamentuojančias teisės

11normas. LR CK 1.125 straipsnyje 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo;

125.2. Matininko A. P. 2016-08-29 sudarytoje schemoje nurodyta, kad atstumas nuo kelio briaunos iki magistralinio sklypo ribos yra 8,57 m, t.y. medis patenka į kelio sklypo ribas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, valstybei nuosavybės teise priklausančio keliui priskirto žemės sklypo planas patvirtintas 2013-05-09 (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 51 Vį -(14.51.2)-262)), bei šis sklypas įregistruotas 2013-06-18. 2012-12-15 eismo įvykio metu žemės sklypo ribos nebuvo patvirtintos ir neįregistruotos. Kai 2013-06-18 buvo įregistruotas keliui priskirtas žemės sklypas, tarp šio sklypo ir tretiesiems asmenims priklausančių sklypų liko laisvos nesuformuotos valstybinės žemės sklypo ruožas;

135.3. Bylos nagrinėjimo metu turėjo būti nustatyta, kas turėjo neleisti augti pavojų keliančiam medžiui, bei kas turėjo prižiūrėti medį. Jei medis augo kelio juostoje, medį turėjo prižiūrėti valstybinė kelių priežiūros įmonė. Jei medis augo už kelio juostos ribų, kelius prižiūrintys asmenys ir žemės sklypo valdytojas turėjo neleisti, kad kelio apsaugos zonoje augtų medis, keliantis grėsmę saugiam eismui. Atsakovui Vį „Automagistralė“ kyla atsakomybė ir tuo atveju, jei medis augo kelio apsaugos zonoje, už kelio juostos ribų.

145.4. Kadangi teismas nenustatė nei kelius prižiūrinčio asmens, nei savivaldybės atsakomybės, tai yra nebuvo nustatyta, kas turėjo prižiūrėti medžius, apeliantė nurodė, kad nesuformuotą valstybinį žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Nacionalinė žemės tarnyba dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką žemės tvarkymo ir ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, srityse, bei ji nėra atsakinga už valstybinėje žemėje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, jų būklės stebėsenos vykdymą, priežiūros organizavimą. Miškų urėdijoms gali būti perduoti tik suformuoti žemės sklypai.

156. Atsakovė Elektrėnų savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, kadangi skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas. Nurodė, kad medis nuvirto dėl nenugalimos jėgos, t. y. stipraus vėjo, to savivaldybės institucijų darbuotojai numatyti, kontroliuoti ir imtis atitinkamų veiksmų, kad to išvengtų, negalėjo, todėl veikė tinkamai, tarp jų veiksmų ir žalos atsiradimo nėra priežastinio ryšio, taigi nėra ir visų būtinų viešosios atsakomybės sąlygų. Tai, kad vėjas ne uraganinis, nereiškia, kad tai nėra nenugalima jėga, nes savivaldybė vis tiek negalėjo jo kontroliuoti. Deja, tiksli medžio augimo vieta dėl to, kad ieškovas netinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą, byloje taip ir liko nenustatyta, todėl teismui beliko skundžiamame sprendime konstatuoti, kad medis, dėl kurio galimai įvyko eismo įvykis, augo 6,3 metrų atstumu nuo kelio briaunos.

167. Atsakovė VĮ „Automagistralė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio reikalavimą ieškovas kildina iš AB „Lietuvos draudimas“ su draudėju V. S. sudarytos transporto priemonių savanoriškojo draudimo (KASKO) sutarties. Ieškovas šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjui 5698,70 Eur dydžio draudimo išmoką, todėl ieškovui CK 6.1015 str. pagrindu perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginus šio asmens transporto priemonės draudimu (kasko) automobilį apdraudusiam draudikui, jam subrogacijos būdu pereina pradinio kreditoriaus teisė į žalos atlyginimą; ginčo santykiams taikytina teisė tokiu atveju nesikeičia; nesikeičia nei taikytina teisė, nei įstatyme nustatytų terminų skaičiavimas. Bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje ieškovas neįrodinėjo eismo įvykį sukėlusio medžio buvimo vietos - viso proceso metu jis laikėsi pozicijos, kad šią aplinkybę turi įrodyti atsakovai ir nustatyti teismas. Iš pateikto apeliacinio skundo matome, kad ieškovas šios savo pozicijos laikosi ir toliau - daro sąlygines išvadas dėl medžio buvimo vietos, teigdamas, kad medis augo kelio juostoje arba laisvoje valstybinėje žemėje, arba apsaugos juostoje, o jo prašymu parengtose schemose atstumai iki sklypo ribos nurodyti neteisingai pasirinkus atskaitos taškus. Savivaldybės turi pareigą prižiūrėti tik tuos želdinius, kurie auga joms priskirtuose žemės sklypuose. Eismo įvykis įvyko ne gyvenamojoje vietovėje, bet miške, o šių teritorijų tvarkymas nėra priskirtas savivaldybių teritorijoms. Be to bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad medis augo laisvoje valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype (b.t. 2, b.l. 87). Ši žemė nėra perduota Elektrėnų savivaldybei, jai nėra pavesta šią žemę valdyti ar naudoti, ar kitaip prižiūrėti.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

188. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

199. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

2010. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei be pagrindo atmetė ieškinį pritaikęs ieškinio senatį. Teismas iš esmės nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų dėl atsakovų atsakomybės už automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokios kategorijos bylose, dėl ko nagrinėjamos bylos esmė liko neatskleista. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalis).

2111. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovas yra V. S., kurio automobilis BMW 535, valst .Nr. ( - ) nukentėjo autoįvykio metu, draudikas; jis atlygino nukentėjusiajam patirtą žalą ir subrogacijos pagrindu įgijo reikalavimo teisę (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

2212. Draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius nustatančias taisykles (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Ieškovas ir kasatorius saistomi žalos atlyginimo teisinių santykių, todėl ieškovas subrogacijos teisę turi įgyvendinti pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas; ieškovo subrogaciniam reikalavimui pareikšti taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007).

2313. Pažymėtina, kad atsakovė VĮ „Automagistralė“ atsikirsdama apeliaciniam skundui, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimais 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2012; teisėjų kolegija, plėtodama teismų praktiką dėl ieškinio senatį reglamentuojančių normų taikymo, nurodė, kad „<... su žalą patyrusiu asmeniu savanoriško draudimo sutartimi susietas draudikas, atlyginęs savo klientui patirtą žalą, įstoja į pradinio kreditoriaus vietą, perimdamas jo jau egzistuojančios prievolės teises. Nesikeičia nei taikytina teisė, nei įstatyme nustatytų terminų skaičiavimas“. Tačiau šio išaiškinimo pagrindu atsakovė padarė netinkamą išvadą, kad ieškovą – nukentėjusiojo asmens draudiką ir atsakovus sieja draudimo teisiniai santykiai, todėl teismas pagrįstai pritaikė vienerių metu ieškinio senatį. Tačiau priešingai, nei teigia atsakovė, nukentėjusįjį asmenį ir atsakovus siejo žalos atlyginimo santykiai, ieškovas, kaip nukentėjusiojo asmens draudikas, atlyginęs žalą, įstojo į pradinio kreditoriaus vietą, todėl teismas turėjo taikyti trijų metų žalos atlyginimo santykiams taikytiną ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

2414. Eismo įvykis įvyko 2012-12-15, ieškovas ieškinį pareiškė 2015-12-11, t.y. nepraleidęs trijų metu ieškinio senaties termino; ieškinys dėl senaties termino praleidimo atmestas nepagrįstai.

2515. Teismas sprendimu konstatavo, kad net ir padarius prielaidą, jog minėtas ieškinio senaties terminas nėra praleistas, pagrindų tenkinti ieškinį nėra. Teismas nustatė, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog nuvirtęs medis augo ne VI „Automagistralė” patikėjimo teise valdomame sklype, bet valstybiniame žemės sklype, be to, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-29 įsakymu Nr. 483 patirtintą privalomų darbų sąrašą tarp kelių priežiūros darbų nenumatyta pareigos prižiūrėti želdinius. Dėl ieškovo argumentų dėl kito atsakovo – Elektrėnų savivaldybės atsakomybės teismas aplamai nepasisakė, apsiribojo išvada, kad byloje neįrodyta, jog atsakovai VĮ ‚Automagistralė “ ir Elektrėnų savivaldybė ginčo situacijoje neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus, ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius jų veiklą.

2616. Byloje nėra ginčo kad žala buvo padaryta dėl virstančio ant kelio medžio, kuris apgadino transporto priemonę. Ieškovas nurodė, kad medis augo Elektrėnų savivaldybės teritorijoje; savivaldybė magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda priežiūrą perdavė VĮ „ Automagistralė“. Ieškovo manymu, turtinė žala atsirado dėl Elektrėnų savivaldybės neveikimo, nevykdant priskirtos pareigos užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą ir tvarkymą.

2717. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl savivaldybės pareigos prižiūrėti jos teritorijoje augančius želdinius ir atsakomybės pažeidus šią pareigą yra pakankamai išplėtota (pvz. LAT CBS teisėjų kolegijos 2013-07-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013, 2013-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013, ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamoje byloje teismas dėl Elektrėnų savivaldybės atsakomybės nepasisakė.

2818. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino didžiosios dalies teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su pareikštu ieškiniu, dėl ko byla turi būti nagrinėjama iš naujo beveik visa apimtimi; tokios nustatytos bylos aplinkybes sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimo dalį dėl ieškinio išsprendimo ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui šioje dalyje (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalis).

2919. Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

31Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pareikštu ieškiniu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
    1. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai... 8.
      1. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos... 9. 5.1. Nagrinėjamu atveju draudėją V. S. ir atsakovus sieja iš žalos... 10. susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl ieškovė... 11. normas. LR CK 1.125 straipsnyje 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų... 12. 5.2. Matininko A. P. 2016-08-29 sudarytoje schemoje nurodyta, kad atstumas nuo... 13. 5.3. Bylos nagrinėjimo metu turėjo būti nustatyta, kas turėjo neleisti... 14. 5.4. Kadangi teismas nenustatė nei kelius prižiūrinčio asmens, nei... 15. 6. Atsakovė Elektrėnų savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į... 16. 7. Atsakovė VĮ „Automagistralė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 18. 8. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 19. 9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 20. 10. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau teisėjų... 21. 11. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo... 22. 12. Draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal draudėjo... 23. 13. Pažymėtina, kad atsakovė VĮ „Automagistralė“ atsikirsdama... 24. 14. Eismo įvykis įvyko 2012-12-15, ieškovas ieškinį pareiškė 2015-12-11,... 25. 15. Teismas sprendimu konstatavo, kad net ir padarius prielaidą, jog minėtas... 26. 16. Byloje nėra ginčo kad žala buvo padaryta dėl virstančio ant kelio... 27. 17. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl savivaldybės pareigos... 28. 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos... 29. 19. Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 31. Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir...