Byla 3K-3-496/2012
Dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: L. V., A. K. ir V. Ž

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UADB „Seesam Lietuva“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: L. V., A. K. ir V. Ž.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42007 m. birželio 14 d. eismo įvykio metu apgadinta Transporto priemonės draudimo sutartimi ieškovo apdrausta transporto priemonė „MB“ (valst Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas 2007 m. liepos 16 d. nustatė ir 2008 m. rugsėjo 16 d. išmokėjo nuostolių patyrusiam draudėjui A. K. 5595,27 Lt draudimo išmoką bei 2008 m. spalio 2 d. pateikė pretenziją už žalą atsakingo asmens draudikui UADB „Seesam Lietuva“, apdraudusiam „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo L. V. civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, tačiau šis draudikas 2008 m. spalio 14 d. atsisakė ją tenkinti, nurodęs, jog, Policijos departamento pažymos Nr. 9195 duomenimis, administracinė byla L. V. nutraukta. Ieškovas 2009 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į teismą ir pareiškė subrogacinį reikalavimą draudikui UADB „Seesam Lietuva“; remdamasis administracinėje byloje 2007 m. gruodžio 27 d. atliktos ekspertizės akto duomenimis, kad eismo įvykio priežastis galėjo būti ir automobilio „Lexus RX 300“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos V. Ž., apdraudusios savo civilinę atsakomybę UAB DK „ PZU Lietuva“, kalti veiksmai, ieškovas 2010 m. sausio 26 d. atsakovu į bylą įtraukė UAB DK „PZU Lietuva“, nurodęs, kad abiem draudikams kyla solidarioji atsakomybė atlyginti žalą ieškovui, nepaisant to, jog pretenzija pareikšta vienam jų. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 5595,27 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo 2009 m. lapkričio 27 d. teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“– 408,45 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

6Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, pažymėjęs, kad ieškovo pareikštas subrogacinis reikalavimas žalą padariusio asmens atsakingiems draudikams įgyvendinamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta procesine tvarka, t. y. laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovas subrogacinį reikalavimą atsakovams gali reikšti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Žin., 2007, Nr. 61-2340; toliau – ir Įstatymas, TPVCAPDĮ) nustatyta tvarka ir tik tokia apimtimi, kokią turi nukentėjęs asmuo. Teismas akcentavo, kad pirmiau nurodyto Įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas moka draudimo išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos (Įstatymo 16 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, aptariami terminai taikytini ir draudėjo teisių perėmėjui ieškovui, nes, minėta, subrogacinį reikalavimą turintis draudikas privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Byloje teismas nustatė, kad nukentėjęs asmuo automobilio „MB“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. K. apie padarytą žalą sužinojo 2007 m. birželio 14-ąją, t. y. eismo įvykio dieną, ir tą pačią dieną kreipėsi į ieškovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką; kartu buvo apžiūrėtas automobilis ir ieškovo surašytas Transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Teismui tai leido spręsti, kad ieškovas iki 2008 m. birželio 14 d. (imtinai) turėjo pareikšti pretenziją žalą padariusio asmens atsakingiems draudikams, tačiau, bylos duomenimis, į atsakovą UADB „Seesam Lietuva“ kreipėsi 2008 m. spalio 2 d., o UAB DK „PZU Lietuva“ apskritai nepareiškė pretenzijos. Dėl to teismas sprendė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pretenzijai atsakingiems draudikams pareikšti praleidimo padarinys – draudikų prievolės mokėti draudimo išmoką pabaiga, todėl atsakovai pagrįstai atsisakė atlyginti padarytą žalą; ieškinys atmestas CK 1.131 straipsnio pagrindu.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir naujai priimtu 2012 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 5211,98 Lt nuostolių atlyginimo ir 312,70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Išvadai, kad ieškovas neįrodė automobilio „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo L. V. padarytų KET pažeidimų, pagrįsti kolegija rėmėsi Klaipėdos miesto VPK Viešosios policijos eismo priežiūros skyriuje atlikto eismo įvykio tyrimo duomenimis: terminas nuobaudai administracinėje byloje paskirti buvo pratęstas iki 2008 m. birželio 14 d., ekspertizės aktas gautas 2008 m. sausio 3 d., o Klaipėdos miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno 2008 m. sausio 7 d. nutarimu administracinė byla L. V. nutraukta. Pažymėjusi, kad ieškovas įrodė kreipimosi į Eismo priežiūros tarnybą ir prašymą pateikti su eismo įvykiu susijusius dokumentus faktus, taip pat Policijos departamento jam išduotoje 2008 m. vasario 15 d. pažymoje klaidingai įvardytą administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį L. V., kolegija padarė išvadą, jog taip ieškovas buvo suklaidintas, ir tai svarbi priežastis, dėl kurios jis iki 2008 m. liepos 16 d. nepareiškė pretenzijos žalą padariusio asmens atsakingam draudikui UAB DK „PZU Lietuva“, teismui – ieškinio. Ekspertizės išvada, kaip atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ atsiliepimo į ieškinį priedas, teisme gauta 2009 m. gruodžio 22 d., iš kurios galima spręsti, jog dėl eismo įvykio kalta automobilio „Lexus RX 300“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. Ž. Kolegija akcentavo, kad, ieškovui teigiant, jog jis nepraleido TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti, pirmosios instancijos teismas turėjo tirti reikalavimo atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ pavėluoto pateikimo teisme aplinkybes, tačiau to nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes pripažino svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis ir šį terminą atnaujino CK 1.131 straipsnio 2 dalies pagrindu bei konstatavo, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį atsakingas draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ turi prievolę atlyginti ieškovui žalą, kurios dydį, atsižvelgus į pakeistų detalių 10 proc. nusidėvėjimą, kurio neįvertino atsakovas UADB „Seesam Lietuva“, apie tai nurodęs atsiliepime į ieškinį, sumažino iki 5211,98 Lt.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį dėl kasatoriaus atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Dėl CK 1.125 straipsnio 7 dalyje ir TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų atribojimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino CK įtvirtintą ieškinio senaties ir specialiajame įstatyme nustatytą terminą pretenzijai pareikšti. Pretenzija yra būtina sąlyga draudiko prievolei mokėti draudimo išmoką atsirasti; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (Žin., 2008, Nr. 22-808, toliau – ir Taisyklių) 24 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas moka draudimo išmoką, jeigu pretenzija pareikšta per TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Teismų praktikoje taip pat išaiškinti ieškinio senaties ir pretenzijoms pareikšti nustatytų terminų skirtumai; pretenziniai terminai nustatyti įstatymo arba sutarties reikalavimams išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka pareikšti. Asmuo, kuriam pareikšta pretenzija, gali atsisakyti ją tenkinti, remdamasis termino pretenzijai pareikšti, taip pat ieškinio senaties termino pabaiga. Praleidęs įstatymo nustatytus terminus pretenzijai pateikti, nukentėjęs asmuo (kartu subrogacijos teisę įgyvendinantis draudikas) ir transporto priemonės valdytojas praranda draudimo apsaugą.

112. Dėl TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pretenzijai pareikšti skaičiavimo pradžios momento. Pirmiau nurodytoje įstatymo normoje termino pretenzijai pareikšti pradžios momentas saistomas žalos atsiradimo arba sužinojimo apie atsiradusią žalą momentų ir nenustatyta pretenzijai pareikšti termino skaičiavimo taisyklės išimčių; apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalį, nurodęs, kad, draudėjui mokėtiną išmoką apskaičiavus 2007 m. liepos 16 d., nuo šios dienos atsirado teisė į ieškinį, todėl subrogacinis reikalavimas turėjo būti pareikštas per vienerius metus iki 2008 m. liepos 16 d. Kasatorius remiasi CK 6.1015 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytu reglamentavimu, taip pat teismų praktikos nuostatomis ir nurodo, kad subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje; reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius; draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo, t. y. jau egzistuojančioje, prievolėje. Vadinasi, ieškovo subrogacijos teisė turi būti įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens ar jo civilinės atsakomybės draudiko santykius. Kartu tai reiškia, kad draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, negali turėti daugiau teisių, nei būtų turėjęs žalą patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Viešosios policijos apsaugos tarnyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2009). Subrogacinį reikalavimą reiškiantis draudikas saistomas terminų pretenzijai atlyginti žalą pareikšti, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas plečiamai; be to, tai naikinamasis terminas; jam pasibaigus, išnyksta draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis, dėl kurio ieškovo draudėjui padaryta žala ir išmokėta draudimo išmoka, įvyko 2007 m. birželio 14 d. Vadinasi, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas pretenzijai pareikšti skaičiuotinas nuo šios datos, nors ieškovas kasatoriui apskritai nepateikė pretenzijos, o ieškinį pareiškė tik 2010 m. sausio 26 d. (teisme gautas 2010 m. vasario 1 d.).

123. Dėl TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai sprendė, kad ieškinio reikalavimo pareiškimas kasatoriui 2010 m. sausio 26 d. nėra nepagrįstai pavėluotas ir dėl to terminas jam paduoti atnaujintinas CK 1.131 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kasatorius pirmiausia pažymi, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas pretenzijai pareikšti netapatus ieškinio senaties terminui; antra, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas neatnaujintinas; jam pasibaigus, baigiasi subjektinė teisė ar pareiga. Be to, kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad ieškovas būtų suklaidintas. Subrogacijos institutas draudimo teisiniuose santykiuose drausmina draudėją ir draudiką; draudikas dėl nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti turi interesą kuo greičiau užbaigti draudžiamojo įvykio administravimą ir priimti sprendimą dėl draudimo išmokos; draudėjas – apie jam padarytą žalą kuo greičiau pranešti savo draudikui, nes jeigu dėl delsimo pranešti subrogacija taps neįmanoma, šis įgys teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, remdamasis CK 6.1015 straipsnio 4 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Viešosios policijos apsaugos tarnyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2009). Ieškovui, kuris yra draudimo įmonė, taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių žinojimo ir vykdymo, tačiau, kasatoriaus vertinimu, jis dėl aplaidumo praleido terminą pretenzijai pareikšti. Draudikas, pavėluotai pareiškęs subrogacinį reikalavimą žalą padariusio asmens draudikui, laikomas praleidusiu teisę į šio reikalavimo patenkinimą, nes prievolė atlyginti žalą baigiasi per vienerius metus nuo jos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-76/2008) (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis, Draudimo įstatymo 81, 82 straipsniai, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalis).

134. Dėl CPK įrodinėjimą ir įrodymų įvertinimą nustatančių normų netinkamo aiškinimo ir taikymo (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių ir neištyrė jas patvirtinančių įrodymų, spręsdamas dėl kasatoriaus pareigos mokėti draudimo išmoką nebuvimo (neatsiradimo); neįvertinta kasatoriaus procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų dėl sudarytos civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ir šią sutartį reglamentuojančių aktų, sutarties turinio. Tokia apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

14Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir nurodo, kad ieškovas, atlyginęs draudėjui patirtą žalą, CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu įgijo teisę išsireikalauti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, t. y. kasatoriaus; draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius nustatančias taisykles (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Ieškovas ir kasatorius saistomi žalos atlyginimo teisinių santykių, todėl ieškovas subrogacijos teisę turi įgyvendinti pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas; ieškovo subrogaciniam reikalavimui pareikšti taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tokią poziciją patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Mažeikių skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-7-73/2007). Ieškovas teigia, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas pretenzijai pareikšti nėra ieškinio senaties terminas ir kartu atkreipia dėmesį į šioje teisės normoje nustatytą ketverių metų terminą, reikšmingą tuo atveju, kai per vienerius metus dėl objektyvaus pobūdžio priežasčių nėra galimybės pareikšti pretenziją už žalą atsakingo asmens draudikui. Kasatorius, per nustatytą terminą gavęs pretenziją, išmokėjo draudimo išmoką už eismo įvykio metu apgadintą kitą transporto priemonę „Audi 90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vadinasi, jis apie eismo įvykį buvo informuotas per vienerius metus, galėjo ir privalėjo ištirti jo aplinkybes ir išmokėti draudimo išmokas. Ieškovo vertinimu, Įstatymo nenustatyta, kad pretenzija yra privaloma kreipimosi į teismą procedūros dalis; sąvokos „pretenzija“ vartojimas negali būti aiškinamas kaip nukentėjusio asmens pareigos nustatymas kreiptis į draudiką atlyginti žalą; pretenzija taip pat nėra išankstinė ginčo sprendimo ne teisme procedūra. Ieškovas pateikė pretenziją draudikui UADB „Seesam Lietuva“ ir ieškinius jam ir kasatoriui, nepraleidęs pretenzijos pateikimo ir ieškinio senaties terminų pagal jų pateikimo metu galiojusius įstatymus.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl draudiko subrogacijos būdu įgytos reikalavimo teisės įgyvendinimo ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti praleidimo padarinių

18Draudimo teisinių santykių tarp draudėjo ir draudiko atsiradimo pagrindas – draudimo sutartis. Įstatymo draudimo sutartis apibrėžiama kaip vienos šalies (draudiko) įsipareigojimą už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Taigi draudimo sutarties pagrindu neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui, atsiradimo rizika yra perkeliama draudikui. Draudimas gali būti privalomasis ir savarankiškas. Privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas detaliai reglamentuoja ne CK, bet kiti įstatymai (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Viena privalomojo draudimo rūšių yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Šios draudimo rūšies ypatumas yra tas, kad draudėjai neturi galimės pasirinkti sudaryti (nesudaryti) šią sutartį, nes įstatymas įpareigoja visas Lietuvos Respublikoje naudojamas transporto priemones apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

19Privalomojo draudimo esmė yra ta, kad draudėjo ir draudiko sudarytos draudimo sutarties pagrindu draudikui perkeliama pareiga, įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, neviršijant draudimo sumos atlyginti tiek žalą asmeniui, tiek turtui (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5, 14, 15, 22, 23 dalys, 11 straipsnis). Taigi įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalą trečiajam asmeniui, pastarasis draudimo sutarties pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad ją tiesiogiai atlygintų draudikas, o ne žalą padaręs asmuo, draudėjas. Taip, viena vertus, yra įgyvendinama nukentėjusiojo ir žalą patyrusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė, pagal kurią išmokėdamas draudimo išmoką žalą atlygina draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę (Draudimo įstatymo 108 straipsnis), kita vertus, užtikrinama apsidraudusio draudėjo, t. y. atsakingo už padarytą žalą asmens, draudimo apsauga, pagal kurią nukentėjęs ir žalą patyręs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti, kad atsakingas už padarytą žalą asmuo atlygintų tik tą žalos dalį, kuri viršytų TPVCAPD sutartyje nustatytas maksimalias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ribas (šios įtvirtintos įstatyme – TPVCAPDĮ 11 straipsnis). Nukentėjusiam asmeniui pareiškus reikalavimą atlyginti žalą atsakingo už žalos padarymą asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, reikalaujantis atlyginti žalą asmuo tampa draudėjo ir draudiko sudarytos sutarties pagrindu atsiradusių draudimo teisinių santykių dalyviu.

20Draudikas pagal TPVCAPD sutartį atlygina nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, padarytą jo turtui, sveikatai, žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, bei neturtinę žalą (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 23, 24 dalys, 11 straipsnio 1 dalis). Tačiau ne visada atsakingas už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas nukentėjusio asmens patirtą žalą atlygina tiesiogiai. Dažni atvejai, kai žalą patyręs asmuo žalos atlyginimą gauna iš draudiko, su kuriuo jį sieja savanoriško draudimo sutartis. Tokiu atveju su žalą patyrusiu asmeniu savanoriško draudimo sutartimi susietas draudikas, atlyginęs savo klientui patirtą žalą, įstoja į pradinio kreditoriaus vietą, perimdamas jo jau egzistuojančios prievolės teises. Nesikeičia nei taikytina teisė, nei įstatyme nustatytų terminų skaičiavimas.

21Jau buvo minėta, kad TPVCAPD sutarties esmė yra ta, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikui perkeliama atsakingo už žalos padarymą asmens pareiga atlyginti žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kartu suteikiama draudimo apsauga atsakingam už žalos padarymą asmeniui, draudėjui. Žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginus šio asmens transporto priemonės draudimu (kasko) automobilį apdraudusiam draudikui, jam subrogacijos būdu pereina pradinio kreditoriaus teisė į žalos atlyginimą. Ginčo santykiams taikytina teisė tokiu atveju nesikeičia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012, išaiškino, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą. Priešingas aiškinimas prieštarautų TPVCAPD įstatyme įtvirtinto privalomojo civilinės atsakomybės draudimo esmei ir tikslams. Šis vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš ją padariusio asmens draudiko. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos nutartimi buvo pakeistas iki tol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme jurisprudencijoje buvęs aiškinimas dėl TPVCAPDĮ numatytos pretenzijos reikšmės bei jai pareikšti nustatyto vienerių metų termino praleidimo padarinių, kuriuo kasatorius grindžia savo poziciją.

22Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose pateiktus konstitucinės doktrinos dėl teismų precedentų išaiškinimus, kasacinio teismo teisėjų kolegija vadovaujasi pirmiau pateiktais išplėstinės teisėjų kolegijos aiškinimais kaip naujai formuojančiais teismų praktiką aiškinant TPVCAPDĮ įtvirtintos pretenzijos dėl padarytos žalos reikšmę bei jos sukeliamus padarinius, praleidus jos pateikimo atsakingam draudikui TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą vienerių metų terminą. Nagrinėjamos bylos atveju žala atsirado 2007 m. birželio 14 d., o ieškinys draudikui – kasatoriui buvo pareikštas 2010 m. sausio 26 d. patikslintu ieškiniu, gautu teisme 2010 m. sausio 1 d. bei teisėjo rezoliucija priimtu vasario 4 d. Taigi, nuo eismo įvyko iki ieškinio pareiškimo kasatoriui nėra praėję ketveri metai. Konstatuotina, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje numatyto vienerių metų pretenzijos atsakingam draudikui pareiškimo praleidimas nesuteikia atsakingam draudikui teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti ieškovo reikalavimą. Kartu pripažintina, kad kasatoriaus kasaciniame skunde pateikta argumentacija apie termino atsakingam draudikui pretenzijai pareikšti skaičiavimą, atnaujinimą bei šio termino praleidimo padarinius yra nepagrįsta bei prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujausiai jurisprudencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012; 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. UADB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-435/2012).

23Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų įvertinimą nustatančias proceso teisės normas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas įpareigoja kasatorių kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju kasaciniame skunde aptariamu klausimu kasaciniame skunde apsiribota bendro pobūdžio teiginiais ir nuorodomis į kasatoriaus bylos nagrinėjimo metu pateiktus procesinius dokumentus bei teiktus įrodymus. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamas kasacinio skundo motyvavimas yra deklaratyvus ir nesudaro pagrindo kasacinei analizei.

24Kasacinio teismo teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepasitvirtino, taigi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą naikinti teisinio pagrindo nenustatyta.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

26Šioje byloje kasacinis teismas turėjo 63,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus UAB DK „PZU Lietuva“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Vilniaus bankas“, į valstybės biudžetą 63,20 Lt (šešiasdešimt tris litus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2007 m. birželio 14 d. eismo įvykio metu apgadinta Transporto priemonės... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 6. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“) prašo... 10. 1. Dėl CK 1.125 straipsnio 7 dalyje ir TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje... 11. 2. Dėl TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pretenzijai... 12. 3. Dėl TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo.... 13. 4. Dėl CPK įrodinėjimą ir įrodymų įvertinimą nustatančių normų... 14. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir nurodo, kad... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl draudiko subrogacijos būdu įgytos reikalavimo teisės įgyvendinimo ir... 18. Draudimo teisinių santykių tarp draudėjo ir draudiko atsiradimo pagrindas... 19. Privalomojo draudimo esmė yra ta, kad draudėjo ir draudiko sudarytos draudimo... 20. Draudikas pagal TPVCAPD sutartį atlygina nukentėjusiam trečiajam asmeniui... 21. Jau buvo minėta, kad TPVCAPD sutarties esmė yra ta, kad, įvykus... 22. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d.... 23. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 24. Kasacinio teismo teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad kasacinio... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 26. Šioje byloje kasacinis teismas turėjo 63,20 Lt išlaidų, susijusių su... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 29. Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, įm. k. (duomenys... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...