Byla 2-1037-302/2015
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Tempus Trans“, Transpoint International (EST) AS veikiantis per Lietuvos filialą, UAB „Arseka“, AB „Lietuvos geležinkeliai“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė,

2sekretoriaujant Loretai Andriulaitytei,

3dalyvaujant ieškovo TOO “Kiilto-Kley” atstovui adv. E. D.,

4atsakovo UAB “Trans Asia” atstovams adv. M. Š. ir adv. pad. E. P.,

5trečiojo asmens UAB “Arseka” atstovei adv. A. P.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo TOO „Kiilto-Kley“ ieškinį atsakovui UAB „Trans Asia“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Tempus Trans“, Transpoint International (EST) AS veikiantis per Lietuvos filialą, UAB „Arseka“, AB „Lietuvos geležinkeliai“,

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8Ieškovas TOO „Kiilto-Kley“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo UAB „Trans Asia“ 63 121,13 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013-07-11 ieškovas ir atsakovas sudarė krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais sutartį Nr. KI 2013/41-TA (toliau- Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo užsakymus teikti tarptautinių pervežimo automobilių ir geležinkelių transportu paslaugas, o ieškovas- apmokėti už suteiktas paslaugas. Sutartis buvo sudaryta pagal standartines atsakovo parengtas sąlygas. 2013-11-20 ieškovas, remdamasis Sutartimi, pateikė atsakovui paraišką transportui Nr. 3-20.11.2013 (toliau- Paraiška), kuria užsakė klijų, lako ir kitų panašių prekių (iš viso 32 000 kg) pergabenimą iš Suomijos Respublikos į Kazachstano Respubliką. Paraiškoje krovinio pristatymo vieta buvo nurodytas Almatos 1 geležinkelio stotyje esantis muitinės sandėlis, valdomas TOO „AS-Kapstroiinženering“. Paraiškoje buvo pažymėta, kad gabenant krovinį, privalo būti užtikrintas ne žemesnis kaip +1 C temperatūros režimas. Paraiškoje taip pat nurodyta apdrausti krovinį, įspėta, kad dalį krovinio sudaro pavojingos medžiagos. Pagal Paraišką krovinys turėjo būti sudėtas ant palečių. Krovinį transportavimui atsakovas priėmė 2013-11-22, o į Paraiškoje nurodytą vietą krovinys buvo pristatytas 2013-12-23. Pažymi, kad krovinys iš pradžių buvo gabenamas kelių transporto priemonėmis, keltu (kartu su transporto priemonėmis), kurį laiką atsakovo buvo saugomas, o nuo 2013-12-03 buvo transportuojamas ir vėliau pristatytas geležinkeliu. 2013-12-23 traukinio vagonas, kuriame buvo krovinys, buvo pristatytas į minėtą muitinės sandėlį ir atidarytas dalyvaujant sandėlio valdytojo TOO „AS-Kapstroiinženering“ ir ieškovo atstovams. Atidarius vagoną, pastebėta, kad dalis krovinio yra sugadinta: prekių pakuotės pažeistos, dėl ko klijai, lakas išsipylė ir išbyrėjo; prekių pakuotės deformuotos; prekių pakuotėse esantys klijai ir lakas sušalę. Nurodytos aplinkybės buvo užfiksuotos 2013-12-23 produkcijos priėmimo aktu, pasirašytu TOO „AS-Kapstroiinženering“ ir ieškovo atstovų, fotonuotraukomis, papildomai patvirtintos 2013-12-23 TOO „AS-Kapstroiinženering“ raštu. Atsakovas formaliais pagrindais neigia savo kaltę dėl krovinio sugadinimo, siūlo nuostolių atlyginimo reikalauti iš dalį kelio krovinio gabenusios geležinkelio įmonės. Nurodo, kad ieškovui nėra žinoma, kuriuo konkrečiai vežimo metu krovinys ar tam tikra jų sudarančių prekių dalis buvo sugadinti. Visas krovinys atsakovui pakrovimo vietoje buvo perduotas tvarkingas, atsakovas važtaraščiuose nenurodė jokių pastabų apie krovinio ir pakuotės būklę. Tai, kad krovinys buvo pristatytas sušalęs, reiškia, jog transportavimo ir (ar) saugojimo metu temperatūros režimo nebuvo laikytasi. Aptariamų prekių gamintojas Kiilto OY, atlikęs vienos iš gabentų rūšių klijų mėginio tyrimą, patvirtino, kad klijai buvo sugadinti dėl sušaldymo. Minėta, krovinio dalis buvo ne tik sušaldyta, bet buvo sugadintos, deformuotos ir prekių pakuotės, dėl ko juose laikomi klijai, lakas išsiliejo, išbyrėjo. Pažymi, kad atsakovas vengia atlyginti ieškovo nuostolius remdamasis Sutarties 6.2 ir 6.4 p., numatančiais, kad atsakovas atleidžiamas nuo bet kokios atsakomybės dėl krovinio sugadinimo, jeigu geležinkelio įmonės nėra išdavusio „konkretaus akto“, tačiau ieškovas su tokia pozicija nesutinka. Pažymi, kad atlikus krovinio tyrimą, paaiškėjo, kad sugadintų prekių vertė pagal sąskaitą Nr. 132 780 siekia 25 626,30 Eur, be to ieškovas neteko galimybės parduoti šių prekių ir iš to gauti 32 770,91 Eur. Ieškovo nuostoliais laikytini ir 5 000 Eur išlaidų, susijusių su bandymu išieškoti patirtą žalą ne teismo tvarka. Ieškovas taip pat reikalauja 1 743,92 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo pirminės rašytinės 2014-01-13 pretenzijos atsakovui pateikimo iki 2014-08-19. Iš viso ieškovo prašomi atlyginti nuostoliai siekia 65 141,13 Eur. Šią sumą ieškovas mažina 2 020 Eur, kurie atsakovui nebuvo sumokėti už vežimą, todėl prašo priteisti 63 121,13 Eur.

9Atsakovas UAB „Trans Asia“ atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas pateikė atsakovui parašką transportui Nr. 03-20.11.2013, kuria užsakė krovinio-klijų, 50 euro palečių pervežimą maršrutu Suomija-Kazachstanas. Pervežimui atlikti atsakovas pasitelkė trečiuosius asmenis- UAB „TEMPUS TRANS“, Transpoint International (EST) AS veikiantis per Lietuvos filialą, UAB „Arseka“, AB „Lietuvos geležinkeliai“. Kadangi nėra aplinkybių, kurios patvirtintų dalies krovinio sugadinimą vežant jūra ar kelių transportu, laikytina, jog tai galėjo įvykti krovinį gabenant geležinkelio transportu. Atsakovas nesutinka, jog ieškovo ir atsakovo teisiniams santykiams išimtinai taikoma tik CMR konvencija ir mano, jog šiuo atveju turi būti taikoma 1951-11-01 Tarptautinis krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (SMGS), kurio dalyvė yra Lietuva. Pažymi, jog ieškovas nesiėmė jokių veiksmų įforminti komercinį aktą. Atsakovo teigimu, ieškovo prie ieškinio pridedami dokumentai nepatvirtina žalos fakto, jos atsiradimo priežasčių, žalos dydžio. Išvados apie krovinio sugadinimą padarytos ieškovo ir muitinės sandėlio valdytojo surašytais aktais yra ieškovo samdytas/ samdomas muitinės sandėlio, kuriame turėjo būti sandėliuojamas krovinys, valdytojas, todėl jis laikytinas suinteresuotu ieškovui palankių su krovinio sugadinimu susijusių aplinkybių nustatymu. Ieškovo ir TOO „AS-Kapstroiinženering“ aktai nėra kvalifikuoto nepriklausomo eksperto išvados, nustatančios žalos faktą, žalos atsiradimo priežastis ir žalos dydį. Žalai nustatyti nebuvo pasitelktas joks ekspertas, taip pat nebuvo detaliai užfiksuotos visos su žalos atsiradimu susijusios aplinkybės. Ieškovas, įrodinėdamas 32 770,91 Eur dydžio nuostolius, pridėjo nuostolių paskaičiavimo aktą, analogiškų prekių pardavimo dokumentų kopijas, tačiau nepaaiškino, kokias aplinkybes dėl kiekvienos iš nuostolių paskaičiavimo akte nurodytų prekių patvirtina teikiamos kiekviena iš sąskaitų, atsargų išdavimo išorei važtaraščiai. Pažymi, kad ieškovas negalėjo būti užtikrintas dėl nuostolių paskaičiavimo akte nurodomų konkretaus dydžio pajamų gavimo, be to nepateikia įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas iš anksto numatė gauti nurodomas pajamas. Atsakovo manymu, ieškovas prašydamas atlyginti išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, turėtų pateikti dokumentus patvirtinančius, jog Kiilto Family Oy, kuris galimai surašė pretenziją dėl atlikto pervežimo, vykdo teisėtą veiklą, t.y. gali teikti teisines paslaugas. Be to, iš pateiktos sąskaitos nėra galimybės nustatyti, ar tokios išlaidos protingos, būtinos, racionalios ir pagrįstos. Atsakovas taip pat nesutinka ir su prašomų priteisti palūkanų dydžiu.

10Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad trečiasis asmuo vežimo sutartį įvykdė tinkamai. Pažymi, jog krovinio gavėjui arba siuntėjui nepateikus privalomų dokumentų, pagrindžiančių krovinio sugadinimo faktą, vėžėjo atsakomybė tampa negalima, o pretenzija atmestina, kaip nepagrįsta. Ieškovas byloje nėra pateikęs nei komercinio akto, nei važtaraščio 5 lapo, kurį ieškovui galinėje stotyje įteikė geležinkelis. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas 2014-01-22 atsakyme į 2014-01-13 pretenziją neteisingai nurodo, jog krovinio pervežimas buvo atliekamas pasitelktomis transporto priemonėmis, skirtomis pervežti krovinius, kuriems reikia palaikyti atitinkamą temperatūrą, nes siuntėjo vežimų organizavimo paraiškoje nurodytas pageidaujamas krovinio siuntimui gauti 918 tipo vagonas nėra skirtas palaikyti vežamo krovinio pageidaujamos temperatūros.

11Trečiasis asmuo UAB „TEMPUS TRANS“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jis organizavo tik 10 t krovinio pervežimą, likusio krovinio gabenimą vykdė atsakovo kitas pasitelktas vežėjas. Tarp UAB „TEMPUS TRANS“ ir atsakovo 2013-11-22 buvo sudaryta pervežimo sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo pervežti kelių transporto priemone Sutartyje nurodytą krovinį iš Suomijos į Lietuvą (krovinio gavėjas UAB „Arseka“). UAB „TEMPUS TRANS“ 2013-11-25 sudarė krovinio pervežimo sutartį su Agrofrost Sp. J. A. O., G. O., pagal kurią 10 t klijų krovinį pervežė ir pristatė UAB „Arseka“. Krovinys pagal Sutartį buvo pristatytas gavėjui UAB „Arseka“ tinkamas be jokių Krovinio sugadinimo, sugedimo, pažeidimo požymių. Nei Sutartyje nurodytas krovinio gavėjas UAB „Arseka“, nei atsakovas, nei kiti šioje byloje dalyvaujantys asmenys, nėra niekada reiškę jokių pretenzijų ar pastabų trečiajam asmeniui dėl krovinio apgadinimo ar/ir pažeidimo. Be to, ieškovo su ieškiniu pateikti priedai dėl krovinio apgadinimo ir pažeidimo, patvirtina faktines aplinkybes, jog krovinys buvo apgadintas jo transportavimo geležinkeliais metu.

12Tretieji asmenys Transpoint International (EST) AS veikiantis per Lietuvos filialą, UAB „Arseka“ atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

13Ieškovas TOO „Kiilto-Kley“ dublike palaiko savo poziciją ir papildomai nurodo, jog krovinių vežimas, vykdomas keliomis skirtingomis transporto priemonių rūšimis, vadinamas multimodaliniu vežimu. Tarptautinio multimodalinio vežimo tiesioginio reglamentavimo nebuvimo ir iš to galinčių kilti nesutarimų problema buvo išspręsta Sutartyje numatant jai taikytiną teisę. Sutartyje aiškiai nustatyta, kad jos pagrindu atsiradusiems santykiams taikoma CMR konvencija ir Lietuvos įstatymai. Pažymi, jog ieškovui nebuvo žinoma, ką ir kokiomis sąlygomis atsakovas UAB „Trans Asia“ pasitelks vykdyti Sutartį ir užsakymą, o atsakovas negali santykių su savo pasitelktais asmenimis panaudoti prieš ieškovą. Ieškovo teigimu, pareiga įrodyti, kuriuo vežimo metu buvo sugadintas krovinys, tenka atsakovui UAB „Trans Asia“. Ieškovo įsitikinimu, net tuo atveju, jeigu ginče negalėtų būti remiamasi SMGS susitarimu, nei jis, nei Sutarties 6.2 ir 6.4 p. nesudarytų pagrindo netaikyti atsakovui UAB „Trans Asia“ atsakomybės už krovinio sugadinimą. Priešingas aiškinimas prieštarautų atsakovo Sutartimi prisiimtai prievolei atsakyti už visą multimodalinį vežimą ir krovinio pristatymą ieškovui, taip pat tam tikslui, dėl kurio ieškovas sudarė Sutartį ir pateikė atsakovui užsakymą.

14Atsakovas UAB „Trans Asia“ triplike palaiko savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir papildomai pažymi, jog nėra aišku iš kokių aplinkybių, ieškovas siaurinamai interpretuoja, apsiribodamas CMR konvencijos teisės aktu, Sutarties pagrindu atsiradusiems santykiams taikytiną teisę. Lietuva yra SMGS susitarimo dalyvė, todėl Lietuvoje galioja toks teisės aktas kaip SMGS susitarimas. Pažymi, kad ieškovas su ieškiniu pateikęs pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo atsikirtimus, t.y. konkrečiai šiuo atveju- ieškovo nurodomas krovinio sugadinimas atsirado krovinį gabenant geležinkelio transportu. Atsakovo teigimu, jis šiuose santykiuose ieškovo atžvilgiu yra ne siuntėjas, o ekspeditorius. Pastebi, jog komercinis aktas yra dokumentas, kuriame užfiksuojamos ir tokios aplinkybės kaip krovinio sugadinimo priežastys. Dėl krovinio gavėjo, t.y. dėl ieškovo kaltės komercinis aktas yra neįformintas ir jo sugadinimo priežastys nenustatytos. Tad nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog atsakovas turi įrodyti krovinio sugadinimo priežastis.

15Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo poziciją ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, atsakovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

16Ieškinys tenkintinas iš dalies.

17Byloje kilo ginčas dėl nuostolių priteisimo, atsiradusių netinkamai vykdant sutartinius vėžėjo įsipareigojimus.

18Iš šalių atstovų paaiškinimų, byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2013-07-11 ieškovas TOO „Kiilto-Kley“ ir atsakovas UAB „Trans Asia“ sudarė krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais sutartį Nr. KI 2013/41-TA (toliau- Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo užsakymus teikti tarptautinių pervežimo automobilių ir geležinkelių transportu paslaugas, o ieškovas apmokėti už suteiktas paslaugas (t. 1 b. l. 22-26, Sutarties 1.1 p.). Sutartyje be kita ko buvo įtvirtinta atsakovo pareiga griežtai laikytis ieškovo paraiškoje nurodytų krovinio pervežimo sąlygų ir temperatūrų režimo (Sutarties 4.11 p.) bei apdrausti krovinį (Sutarties 4.12 p.). Sutartis buvo sudaryta pagal standartines atsakovo parengtas sąlygas. 2013-11-20 ieškovas, remdamasis minėta Sutartimi, pateikė atsakovui paraišką transportui Nr. 3-20.11.2013 (toliau- Paraiška), kuria užsakė klijų, lako ir kitų panašių prekių pergabenimą iš Suomijos Respublikos į Kazachstano Respubliką (t. 1 b.l. 29), joje pažymėdamas, kad gabenant krovinį privalo būti užtikrintas ne žemesnis kaip +1 C temperatūros režimas. Krovinį transportavimui atsakovas priėmė 2013-11-22 (t. 1 b.l. 32, 35), o į Paraiškoje nurodytą vietą krovinys buvo pristatytas 2013-12-23. Krovinys buvo gabenamas kelių transporto priemonėmis, keltu (kartu su transporto priemonėmis), kurį laiką atsakovo buvo saugomas, o nuo 2013-12-03 buvo transportuojamas ir pristatytas geležinkeliu ( t. 1 b.l. 39-40, 50-53). 2013-12-23 krovinys geležinkeliu buvo pristatytas į muitinės sandėlį bei atidarytas dalyvaujant sandėlio valdytojo TOO „AS-Kapstroiinženering“ ir ieškovo atstovams. Atidarius vagoną, buvo pastebėta, kad dalis krovinio yra sugadinta: 1) prekių pakuotės pažeistos, dėl ko klijai, lakas išsipylė ir išbyrėjo; 2) prekių pakuotės deformuotos; 3) prekių pakuotėse esantys klijai ir lakas sušalę (t. 1 b.l.71). Šios aplinkybės buvo užfiksuotos 2013-12-23 produkcijos priėmimo aktu, pasirašytu TOO „AS-Kapstroiinženering“ ir ieškovo atstovų, fotonuotraukomis bei 2013-12-23 TOO „AS-Kapstroiinženering“ raštu (t. 1 b.l. 71, 74, 76-87).

19Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo, jiems taikytinos teisės, atsakovo atsakomybės ribų

20LR CK 6.808 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

21Pagal Sutarties nuostatas matyti, jog ginčo krovinio vežimas buvo vykdomas multimodaliniu pervežimu. Nacionaliniuose teisės aktuose „multimodalinio vežimo“ apibrėžtis nėra pateikta. Bet, kaip savo procesiniuose dokumentuose teisingai pažymėjo bylos šalys, krovinių vežimas laikomas multimodaliniu, kai krovinys gabenamas naudojant du ir daugiau transporto rūšių (žr., pvz., Terminology on Combined Transport. United Nations, New York and Geneva, 2001). Iš Sutarties 1.1 punkto nuostatų matyti, kad šalys aiškiai susitarė, jog pagal ieškovo užsakymus kroviniai bus gabenami naudojant dvi transporto rūšis, t. y. automobilius ir geležinkelio transportą. Vykdydamas ieškovo užsakymą atsakovas nuo nurodytos Sutarties sąlygos nenukrypo: ginčo krovinys tarptautiniu maršrutu iš Suomijos Respublikos į Kazachstano Respubliką iš krovinio paėmimo vietos, buvo vežamas jūra (kartu su kelių transporto priemone), kelių transporto priemonėmis, sandėliuojamas pas trečiąjį asmenį UAB „Arseka“ ir vėliau pakrautas į geležinkelio vagoną. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad krovinių multimodalinio vežimo sutartis kvalifikuojama krovinio vežimo sutartimi. Pagal ją pareigą nugabenti siuntėjo perduotą krovinį į paskirties vietą prisiėmęs asmuo įprastai vadinamas multimodalinio vežimo operatoriumi – jis prisiima atsakomybę už visą vežimą, be kita ko, už tinkamą krovinio pristatymą į paskirties vietą (žr., pvz., Hoeks M.Multimodal Transport Law: the law applicable to multimodal contract for the carriage of goods. Kluwer Law International: 2010. P. 50–51, 65). Šių argumentų visumos kontekste reikia pridurti, kad multimodalinio vežimo operatorius gali krovinį vežti asmeniškai arba tik rūpintis krovinio vežimo organizavimu, faktiniam krovinio gabenimui pasitelkiant trečiuosius asmenis. Operatoriaus atsakomybės apimtis nepriklauso nuo jo vaidmens vežimo procese, t.y. ar vykdydamas prieš krovinio siuntėją prisiimtas prievoles jis veikė išimtinai kaip krovinio operatorius – pats krovinio faktiškai nevežė, tačiau koordinavo jo gabenimą, ar pats faktiškai vežė krovinį. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pervežimui atlikti atsakovas pasitelkė į bylos nagrinėjimą įtrauktus trečiuosius asmenis: UAB „Tempus Trans“, Transpoint International (EST) AS veikiantis per Lietuvos filialą, UAB „Arseka“, AB „Lietuvos geležinkeliai“. Sutarties 4.5 punktas nustatė jog vežėjas, vykdydamas savo pareigas pagal ginčo sutartį, gali naudotis trečiųjų asmenų paslaugomis, įskaitant pervežimo paslaugas, o 4.14 punktas numatė vežėjo atsakomybę už gabenamus krovinius ir savo įsipareigojimų vykdymą vadovaujantis CMR konvencijos sąlygomis. Taigi, pastaroji sutarties nuostata yra blanketinė nukreipianti į kitas teisės normas numatytas CMR, kas šiuo atveju reiškia jog vežėjui taikytina ir CMR numatyta atsakomybė už krovinio praradimą ar sugadinimą.

22Byloje tarp šalių kilo ginčas, kokia šiuo atveju turi būti taikoma teisė, susiklosčius minėtai situacijai. Ieškovo teigimu, atsakovui kyla atsakomybė pagal CMR konvenciją, o atsakovas UAB „Trans Asia“ atsikirsdamas nurodo, jog turi būti taikomas 1951 m. Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas, kadangi nėra aplinkybių, kurios patvirtintų dalies krovinio sugadinimą vežant jūra ar kelių transportu, todėl laikytina, jog tai galėjo įvykti krovinį gabenant geležinkelio transportu. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka ir pritaria ieškovo pozicijai, jog byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad ginčo krovinio dalies sugadinimai atsirado vežant jį geležinkeliu, o atsakovo UAB „Trans Asia“ teiginiai yra grindžiami tik prielaidomis bei samprotavimais. Kaip nurodyta ieškinyje bei ką iš esmės patvirtina ir byloje esantys įrodymai, t.y. 2013-12-23 produkcijos priėmimo aktas, pasirašytas TOO „AS-Kapstroiinženering“ ir ieškovo atstovų, fotonuotraukos bei 2013-12-23 TOO „AS-Kapstroiinženering“ raštas (ieškinio priedai 16-18), atidarius traukinio vagoną, buvo pastebėti ginčo krovinio tam tikri sugadinimai, kurie teismo vertinimu galėjo atsirasti įvairiu metu bei ne visi iš karto, t.y. pvz. klijai ir lakas galėjo sušalti tiek pradinio vežimo kelių transporto priemonėmis metu, tiek juos iškraunant, sandėliuojant, vėl pakraunant, vežant traukiniu; prekių pakuotės galėjo būti deformuotos iškraunant krovinį, padedant jį į sandėlį ir t.t. Kaip matyti iš Sutarties nuostatų, jos dalykas buvo viso krovinio gabenimo suorganizavimas, todėl teismo vertinimu, atsakovas atlikdamas atitinkamus veiksmus, reikalingus kroviniui pervežti, įsipareigojo veikti savo atsakomybe ir savo vardu, kadangi pasirašęs minėtą Sutartį prisiėmė vėžėjo prievoles, t.y. prievolę pasiekti tam tikrą rezultatą (nugabenti krovinį į paskirties vietą). Atsižvelgiant į tai bei iš pateiktų į bylą įrodymų nesant galimybės aiškiai nustatyti, kuriuo vežimo metu buvo sugadintas krovinys, o be to atsakovui nepagrindus savo dėstomos pozicijos, jog už krovinio sugadinimą yra kalti būtent geležinkelio asmenys, teismo vertinimu ginčui taikyti 1951 m. Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimą, pagrindo nėra.

23Atsakovas atsikirsdamas į prieš jį ieškovo pareikštas pretenzijas nurodo, kad Sutarties 6.2 punkte yra įtvirtinta jo sutartinės atsakomybės ribojimo sąlyga. Minimame Sutarties punkte nustatyta, kad „vežėjas atsako už krovinio praradimą, trūkumą arba pažeidimą nuo jo priėmimo pervežimui momento ir iki jo perdavimo krovinio gavėjui, taip pat už pristatymo uždelsimą pagal CMR konvencijos ir šios Sutarties sąlygas. Jeigu nėra 6.4 punkte nurodyto dokumento, vežėjas nėra atsakingas, jeigu krovinio praradimas arba pažeidimas, taip pat jo pristatymo uždelsimas įvyko ne dėl vežėjo kaltės arba dėl užsakovo/krovinio siuntėjo/ krovinio gavėjo kaltės arba dėl paties krovinio savybių arba esant kitoms aplinkybėms, atleidžiančioms vežėją nuo atsakomybės, kuri numatyta CMR konvencijoje arba galiojančiuose įstatymuose“. Sutarties 6.4 punktas numato, jog „Išaiškinus krovinio sugadinimą, dingimą, užsakovas įsipareigoja aktyviai veikti ir dėti visas pastangas tam, kad atsakingi geležinkelio asmenys išduotų konkretų aktą. Vežėjas padeda užsakovui taip padaryti“. Atsakovo teigimu, minėtas aktas yra dokumentas, kuriame užfiksuojamos aplinkybės, galinčios būti geležinkelio įmonės, krovinio siuntėjo, krovinio gavėjo atsakomybės pagrindu (SMGS susitarimo 18, 29 str.). Pažymi, jog ieškovas nesikreipė į AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl minėto akto išdavimo, todėl būtent dėl ieškovo kaltės lieka neįrodytos aplinkybės dėl krovinio sugadinimo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kas jau buvo minėta aukščiau, jog aplinkybė, kad krovinys buvo sugadintas vežant jį geležinkeliu, nebuvo nustatyta. Dėl to, vienareikšmiškai teigti, jog ieškovui remiantis SMGS nuostatomis kilo pareiga kreiptis į AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl aukščiau paminėto akto išdavimo, negalima. Kaip matyti iš SMGS susitarimo 18,23,29,30 str. įtvirtintų nuostatų, atsakovo nurodomas aktas reikšmingas sprendžiant tik geležinkelio atsakomybės klausimą prieš krovinio siuntėją ar gavėją, tačiau ne krovinio siuntėjo ir gavėjo tarpusavio pretenzijas dėl krovinio praradimo ar sugadinimo. Be to, Sutarties 6.4 p. numato ieškovui pareigą kreiptis dėl akto išdavimo, tik neginčijamai išsiaiškinus, kad už krovinio sugadinimą yra atsakingi geležinkelio asmenys. Šiuo atveju tokia aplinkybė nustatyta nebuvo, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad jis yra atleistas nuo atsakomybės remiantis aukščiau paminėtais Sutarties 6.2 p. bei 6.4 p. Be to, kaip matyti iš aptartų Sutarties nuostatų, pačios šalys susitarė dėl taikytinos teisės, t. y. jų atsakomybė nustatoma pagal CMR konvenciją ir galiojančius įstatymus. Byloje nustatyta, kad krovinys buvo vežamas kelių transportu, jūra ir geležinkeliu. Kurioje vežimo stadijoje krovinys buvo sugadintas, nenustatyta bei atsakovas to neįrodė. Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinėje ir užsienio valstybių teisinėje praktikoje vyrauja multimodalinio vežimo operatoriaus civilinės atsakomybės režimo nustatymas pagal „tinklo sistemos“ (angl. network–system) kriterijų, t. y. vežėjo atsakomybės už krovinio praradimą, sugadinimą sąlygos ir apimtis nustatoma pagal teisę, reglamentuojančią krovinio vežimo stadiją, kurioje buvo padaryta žala (žr., pvz., Clarke M. A., Herber R., Lorenzon F., Ramberg J. Draft Final Report B: Intermodal liability and documentation, Southampton: ECORYS/ISIC/DG TREN, 2005). Taikant šį kriterijų nagrinėjamoje byloje ir nustačius, kad dalis krovinio buvo sugadinta jį gabenant geležinkeliais, šalių teisės ir pareigos dėl šios konkrečios krovinio dalies turėtų būti nustatomos vadovaujantis SMGS nuostatomis (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d.nutartį, priimtą civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-105/2011). Vis dėlto, jeigu žalos vietos negalima identifikuoti, kyla taikytinos teisės nustatymo problema. Nagrinėjamu atveju ją iš anksto išsprendė šalys, susitardamos dėl jų tarpusavio santykiams taikytinos teisės, t.y. atsakovo atsakomybės nustatymo pagal CMR konvenciją ir Lietuvoje galiojančius įstatymus (CK 1.37 straipsnio 1 dalis). Našta įrodyti krovinio dalies sugadinimo vietą ir aplinkybes tenka krovinio vežėjui (CPK 178 straipsnis). Atsakovas šios pareigos neįvykdė, bylos nagrinėjimo metu teigdamas, jog tokia pareiga kilo būtent ieškovui pagal Sutarties 6.4 p., tačiau byloje nustačius priešingas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, kad ginčo santykiams turi būti taikomas SMGS susitarimas, todėl teismo vertinimu tas dar kartą patvirtina, jog spręsti susiklosčiusiai situacijai taikytinos CMR konvencijos nuostatos, o atsakovas turi atsakyti ieškovui už krovinio pervežimui pasitelktų trečiųjų asmenų veiksmus kaip už savo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas su užsakymu nugabenti visą krovinį iš išsiuntimo vietos į paskirties vietą kreipėsi tik į atsakovą UAB „Trans Asia“ ir atitinkamai ieškovo sutartiniai santykiai atsirado tik su atsakovu, o ne su kitais vežime dalyvavusiais asmenimis, kuriuos į pagalbą, remdamasis pasirašytos Sutarties nuostatomis, pasitelkė atsakovas.

24Dėl patirtų nuostolių priteisimo

25Ieškovas pareiškęs ieškinį prašo priteisti jam iš atsakovo iš viso: 63 121,13 Eur dydžio nuostolius. Nurodo, kad gabento krovinio vertė sudarė 48 704,94 Eur. Šią sumą patvirtina į bylą pateikti įrodymai (ieškinio priedai Nr. 14,15). Atlikus krovinio tyrimą, paaiškėjo, kad sugadintų prekių vertė siekia 25 626,30 Eur (ieškinio priedas Nr. 28). Ieškovas taip pat nurodo, jog jis neteko galimybės parduoti šias prekes ir iš to gauti 32 770,91 Eur, todėl ši suma taip pat laikytina ieškovo nuostoliais. Be to, ieškovo nuostoliais laikytinos ir 5 000 Eur išlaidos, susijusios su bandymu išieškoti patirtą žalą ne teismo tvarka bei remiantis CMR konvencijos 27 str. 1 d. ieškovas taip pat reikalauja 1 743,92 Eur palūkanų.

26Sutarties 6.2 punktas numatė, kad vežėjas (atsakovas) atsako už krovinio praradimą trūkumą, sugadinimą nuo jo priėmimo gabenti momento iki jo atidavimo krovinio gavėjui pagal CMR konvencijos sąlygas. Tuo tarpu CMR konvencijos 3 straipsnis numato, jog taikant šią konvenciją vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad tokia atsakovo atsakomybė be kita ko išplaukia ir iš bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės principų numatytų CK XXII skyriaus antrajame skirsnyje, tiksliau CK 6.257 straipsnyje numatančiame jog skolininkas, pasitelkęs prievolei vykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis).

27Byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovas pateikęs atsakovui Paraišką krovinio transportavimui, joje nurodė, kad gabenant krovinį, privalo būti užtikrintas ne žemesnės kaip +1 C temperatūros režimas. Paraiškoje taip pat buvo nurodyta apdrausti krovinį bei įspėta, kad dalis krovinio sudaro pavojingos medžiagos. Pagal Paraišką krovinys turėjo būti gabenamas sudėtas ant palečių. Pagal bendrą Civilinio proceso kodekse įtvirtintą įrodinėjimo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimų ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; kt.). Pagal minėtą įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, teismo vertinimu, atsakovo sutartinių prievolių pažeidimo konstatavimui ieškovui nagrinėjamu atveju pakako įrodyti krovinio dalies sugadinimo faktą, kaip sąlygą atsakovo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti (LR CPK 12, 178 str.). Krovinio sugadinimą, kaip nuostolių pagrindą, teismo vertinimu pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. 2013-12-23 produkcijos priėmimo aktas (ieškinio priedas Nr. 16), 2013-12-23 RAB „AS-Kapstroiinženering“ raštas (ieškinio priedas Nr. 17), sugadintų prekių nuotraukos (ieškinio priedas Nr. 18), 2014-08-13 Kiilto Oy tyrimo aktas (ieškinio priedas Nr. 20) ir kiti byloje esantys įrodymai. Nors nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, jog žalai nustatyti nebuvo pasitelktas joks ekspertas, taip pat nebuvo detaliai užfiksuotos visos su žalos atsiradimu susijusios aplinkybės, todėl minėti įrodymai turi būti kritiškai vertinami, tačiau teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Pažymėtina tai, jog viso bylos nagrinėjimo metu, atsakovas užėmė poziciją, kad būtent ieškovui, o ne atsakovui kyla pareiga įrodinėti aplinkybes, rinkti leistinus įrodymus, tačiau kaip jau minėta aukščiau, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ne tik savo reikalavimus bet ir atsikirtimus (LR CPK 178 str.), todėl teigtina, jog atsakovas atsikirsdamas į ieškovo argumentus, nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis teismas turėtų pagrindą daryti išvadą, jog ieškovo į bylą pateikti dokumentai neatitinka tikrovės bei jais neturi būti remiamasi. Esant tokiai atsakovo pozicijai, kai jis realiai neatliko jokių veiksmų, išspręsti susidariusią situaciją, nebendradarbiavo su ieškovu, nors šis ne kartą jam siūlė įvardinti priemones, kuriomis turėtų būti nustatytas krovinio sugadinimas (ieškinio priedas Nr. 23, 25), nekėlė jokių reikalavimų, teismas sprendžia, jog atsakovas būdamas profesionaliu vežėju bei šios srities profesionalu, elgėsi nepakankamai rūpestingai, atidžiai bei nebuvo suinteresuotas nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, ypač žinodamas apie jam galimai kilsiančią atsakomybę pagal šalių sudarytą Sutartį.

28Tai, kad pristačius krovinį, paaiškėjo, kad šis yra sušalęs, sugadintas, deformuotos prekių pakuotės, dėl ko juose laikomi klijai, lakas išsiliejo, išbyrėjo, teismo vertinimu patvirtina tai, kad transportavimo ir (ar) saugojimo metu visgi nebuvo laikytasi nurodyto temperatūros režimo. Šią aplinkybę be kita ko patvirtina ir trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į ieškinį nurodyta aplinkybė, jog atsakovo UAB „Trans Asia“ pasitelktas į pagalbą asmuo UAB „Arseka“, kuris organizavo krovinio siuntimą tam tikru laikotarpiu, paraiškoje nurodytas pageidaujamas krovinio siuntimui gauti 918 tipo vagonas nėra skirtas palaikyti vežamo krovinio pageidaujamos temperatūros. Aplinkybę, kad buvo sugadintas būtent atsakovo UAB „Trans Asia“ vežtas krovinys, patvirtina į bylą pateikti važtaraščiai ir jų priedai (ieškinio priedai Nr. 7-9,12,13,15), krovinį lydėjusi sąskaita Nr. 132 780 (ieškinio priedas Nr. 14), krovinio pakrovimo į traukinio vagoną nuotraukos (ieškinio priedas Nr. 11), sugadinto krovinio nuotraukos (ieškinio priedas Nr. 18), šalių tarpusavio susirašinėjimas (ieškinio priedai Nr. 22-27), nuostolių paskaičiavimo aktas (ieškinio priedas Nr. 28). Kaip jau buvo minėta visa gabento krovinio vertė sudarė 48 704,94 Eur. Šią sumą patvirtina byloje esantis važtaraštis Nr. 132 780 ( ieškinio priedas Nr. 14) bei važtaraščio priedas (ieškinio priedas Nr. 15). Ieškovas prašydamas priteisti sugadintų prekių vertę - 25 626,30 Eur, kuri buvo nustatyta atlikus krovinio tyrimą, šiai sumai pagrįsti pateikė sudarytų prekių sąrašą, kurį pasirašė ribotos atsakomybės bendrovės „Kiilto Kley“ atstovas, atsargų išdavimo išorei važtaraščius, sąskaitas-faktūras (ieškinio priedas Nr. 28) bei įrodymus, jog sąskaita už prekes sudariusias krovinį buvo apmokėta (t. 2 b.l. 74-75). Atsakovui nepateikus priešingų įrodymų, t.y. jog ši suma buvo nustatyta neteisingai, o tik remiantis prielaidomis ir samprotavimais, teismas atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes bei šalių paaiškinimus, sprendžia, jog ieškovas visiškai įrodė sugadintų prekių vertę, todėl pagrindas priteisti iš atsakovo 25 626,30 Eur netiesioginių nuostolių, egzistuoja.

29Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Acumen“ v. UAB „Rovė“, bylos Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-156-687/2015; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Neiseris“ v. UAB „Ozo turtas“, bylos Nr. 3K-3-391/2013). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Klaipėdos viešbutis v. AB „Axis Industries“, bylos Nr. 3K-3-220/2014).

30Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo negautų pajamų- 32 770,91 Eur dydžio sumos. Šiuos nuostolius ieškovas prašo priteisti teigdamas, jog jis neteko galimybės parduoti šias prekes, o galimybę gauti aukščiau nurodytą sumą patvirtina pateikiami analogiškų prekių pardavimo dokumentai, sudaryti panašiu metu, kai buvo sugadintas krovinys (ieškinio priedas Nr. 29). Ieškovas, įrodinėdamas 32 770,91 Eur dydžio nuostolius, prie ieškinio pridėjo nuostolių paskaičiavimo aktą (ieškinio priedas Nr. 28), analogiškų prekių pardavimo dokumentų kopijas, tačiau teismo vertinimu šie įrodymai neįrodo prašomų priteistų netiesioginių nuostolių. Nustačius atsakovo atsakomybę dėl sutarties netinkamo vykdymo, jam atsiranda ir pareiga atlyginti ieškovui jo negautas pajamas. Negautos pajamos yra suprantamos, kaip grynasis įmonės pelnas, kuris turi būti įrodomas. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginami tik nustačius jų buvimo realumą, t.y. atsižvelgiant į realias galimybes gauti tokių pajamų, pajamos turi būti realios, atsižvelgiant į ankstesnes jo pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi siekdamas šių pajamų. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria atsakovo argumentams, jog faktiškai nuostolių paskaičiavimo akte nėra paskaičiavimų atitinkančių pateiktas sąskaitas; taip pat, kad ta pati prekė gali turėti skirtingas kainas, dėl to ieškovas negalėjo būti užtikrintas dėl nuostolių apskaičiavimo akte nurodomų konkretaus dydžio pajamų gavimo. Dėl nurodytų aplinkybių, nagrinėjant ieškovo reikalavimą priteisti netiesioginių nuostolių atlyginimą ir sprendžiant dėl jo negautų pajamų realumo ir tikėtinumo, vertintinos ieškovo galimybės, pasiruošimas ir priemonės, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti prašomas priteisti pajamas. Kaip jau buvo nurodyta, teismas nenustatė, kad ieškovas atliko konkrečius veiksmus, siekdamas įsigytas prekes parduoti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis ketino šias prekes parduoti ir buvo numatęs iš to gauti pajamų, kad pagrįstai galėjo tikėtis jų gauti ir pajamų negavo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Dėl to teismas, įvertinęs, jog byloje nenustatytos aukščiau išvardintos aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo valią, pasiruošimą ir realias galimybes parduoti prekes bei gauti prašomą priteisti sumą, pripažįsta, kad ieškovas šiuo konkrečiu atveju neįrodė negautų pajamų realumo ir nepagrindė jų dydžio, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas, kaip neįrodytas.

31Išaiškėjus, kad gabenamas krovinys buvo sugadintas, ieškovas pirmiausia bandė ne teismo tvarka išieškoti iš atsakovo patirtus nuostolius, ko pasėkoje patyrė 5 000 Eur išlaidų, tačiau atsakovas geranoriškai ieškovo patirtų nuostolių neatlygino. Minėtoms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė į bylą sąskaitą Nr. 10 017 (ieškinio priedas Nr. 30), kurį patvirtina aukščiau išvardintus veiksmus, t.y. pervežimo tvarkymo pretenzijos TOO „Kiilto-Klei“ vardu rengimą. Nors nagrinėjamu atveju atsakovas ginčija šias išlaidas ir nurodo, kad sąskaita už suteiktas paslaugas išrašyta atsakovui kažkokio asmens Kiilto Family Oy, taip pat, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai patvirtinantis minėtos sąskaitos apmokėjimą, tačiau teismas su tokiais argumentais nesutinka. Pagal LR CK 6.249 str. 4 d. 3 p. be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Teismo vertinimu, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Šiuo atveju nei įstatyme, nei šalių sudarytoje Sutartyje nenustatyta sąlygų, ribojančių atsakovo atsakomybę Sutarties pažeidimo atveju. Dėl to, darytina išvada, kad ieškovas turi teisę reikalauti priteisti visų jo patirtų nuostolių, kurie atitinka CK 6.249 straipsnyje pateiktus kriterijus, atlyginimą. Be to, į bylą taip pat buvo pateikti įrodymai patvirtinantis, jog ieškovas iš esmės turi tik vieną darbuotoją, užsiimantį prekių pardavimu, visas kitas teisines paslaugas, įskaitant teisines, ieškovui teikia kiti asmenys (t. 2 b.l. 78). Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo remtis atsakovo argumentais, dėl ko jie atmestini, kaip nepagrįsti, o ieškovui priteistinos 5 000 Eur dydžio netiesioginiai nuostoliai.

32CMR konvencijos 27 str. 1 d. numato, jog pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos 5 proc. metams pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, tai nuo ieškinio pateikimo dienos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 743,92 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo pirminės rašytinės 2014-01-13 pretenzijos atsakovui pateikimo iki 2014-08-19 (iki ieškinio pateikimo teismui dienos). Atsakovas nesutikdamas su šiuo reikalavimu, nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų pretenzijos pateikimą atsakovui 2014 m. sausio 13 d. Kaip jau minėta CMR konvencija numato, jog palūkanos skaičiuojamos nuo dienos, kai vežėjui raštu pateikta pretenzija. Pažymėtina tai, jog iš byloje esančių duomenų, nėra galimybės nustatyti kokiu būdu pretenzija buvo siunčiama, t.y. ar tai el. paštu, registruotu paštu, faksu ir kt., bei tiksliai kurią dieną atsakovas siųstą pretenziją gavo, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas 2014-01-22 atsakydamas į pretenziją, įvardija 2014-01-13 datą, nepažymėdamas, kad ji būtų buvusi gauta vėliau nei 2014-01-13, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas priteisti palūkanas nuo 2014-01-13 iki 2014-08-19 (iki ieškinio pateikimo teismui dienos). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino ieškovo reikalavimus tik iš dalies, t.y. priteisė iš viso tik 30 626,30 Eur ieškovo patirtų nuostolių, todėl prašomos priteisti palūkanos taip pat mažintinos ir ieškovui iš atsakovo remiantis CMR konvencijos 27 str. 1 d. priteisiamos 918,80 Eur dydžio palūkanos ( 30626,30 Eur*0,05 proc./ 365*219 d.).

33CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant ieškovo prašymui, bei vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-01) nuo 31 545,10 Eur sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34Patenkinus ieškovo ieškininius reikalavimus tik 50 proc., sutinkamai su CPK 93 str. iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 776 Eur dydžio žyminis mokestis (t. 1 b.l. 15). Pagal LR CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, pagrindžiančius, jog jis iš viso patyrė 10 428 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas susijusias su advokato pagalba (t.3 b.l. 32-52, 104-107). Patenkinus reikalavimus 50 proc., remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei 2004 04 02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, posėdžių skaičių ir kt. iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos išlaidos mažintinos iki 3 500 Eur. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kurie pagrindžia, jog jis bylos nagrinėjimo metu patyrė 4 887,54 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba ( t. 3 b.l. 56-78, 108-115). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus, atsakovui iš ieškovo priteistina 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35Bylos nagrinėjimo metu, teismas patyrė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu proceso dalyviams - 30,76 Eur, todėl iš ieškovo bei atsakovo lygiomis dalimis valstybės naudai, iš kiekvieno po 15,38 Eur priteistinos šios išlaidos.

36Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais,

Nutarė

37Ieškinį tenkinti iš dalies.

38Priteisti iš atsakovo UAB „Trans Asia“ (įmonės kodas 302524353, buveinė Tumėno g. 4-701, Vilniuje) ieškovo TOO „Kiilto-Kley“ (įmonės kodas 121040007529, adresas Kotielnikovo g. 50, Almata, Kazachstano Respublika) naudai 31 545,10 EUR (trisdešimt vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt penki eurai 10 centų) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 776 Eur dydžio žyminį mokestį bei 3 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

39Priteisti iš ieškovo TOO „Kiilto-Kley“ (įmonės kodas 121040007529, adresas Kotielnikovo g. 50, Almata, Kazachstano Respublika) atsakovo UAB „Trans Asia“ (įmonės kodas 302524353, buveinė Tumėno g. 4-701, Vilniuje) 2 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

40Priteisti iš ieškovo TOO „Kiilto-Kley“ ir atsakovo UAB „Trans Asia“ lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 15,38 Eur dydžio teismo išlaidas į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

41Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė,... 2. sekretoriaujant Loretai Andriulaitytei,... 3. dalyvaujant ieškovo TOO “Kiilto-Kley” atstovui adv. E. D.,... 4. atsakovo UAB “Trans Asia” atstovams adv. M. Š. ir adv. pad. E. P.,... 5. trečiojo asmens UAB “Arseka” atstovei adv. A. P.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. Ieškovas TOO „Kiilto-Kley“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo... 9. Atsakovas UAB „Trans Asia“ atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti.... 10. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į ieškinį... 11. Trečiasis asmuo UAB „TEMPUS TRANS“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad... 12. Tretieji asmenys Transpoint International (EST) AS veikiantis per Lietuvos... 13. Ieškovas TOO „Kiilto-Kley“ dublike palaiko savo poziciją ir papildomai... 14. Atsakovas UAB „Trans Asia“ triplike palaiko savo procesiniuose dokumentuose... 15. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo poziciją ir prašė ieškinį... 16. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 17. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių priteisimo, atsiradusių netinkamai vykdant... 18. Iš šalių atstovų paaiškinimų, byloje esančių įrodymų nustatyta, jog... 19. Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo, jiems taikytinos teisės,... 20. LR CK 6.808 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal krovinio vežimo sutartį... 21. Pagal Sutarties nuostatas matyti, jog ginčo krovinio vežimas buvo vykdomas... 22. Byloje tarp šalių kilo ginčas, kokia šiuo atveju turi būti taikoma teisė,... 23. Atsakovas atsikirsdamas į prieš jį ieškovo pareikštas pretenzijas nurodo,... 24. Dėl patirtų nuostolių priteisimo... 25. Ieškovas pareiškęs ieškinį prašo priteisti jam iš atsakovo iš viso: 63... 26. Sutarties 6.2 punktas numatė, kad vežėjas (atsakovas) atsako už krovinio... 27. Byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovas pateikęs atsakovui Paraišką... 28. Tai, kad pristačius krovinį, paaiškėjo, kad šis yra sušalęs, sugadintas,... 29. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos,... 30. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo negautų pajamų-... 31. Išaiškėjus, kad gabenamas krovinys buvo sugadintas, ieškovas pirmiausia... 32. CMR konvencijos 27 str. 1 d. numato, jog pagal sutartį įgaliojimus turintis... 33. CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto... 34. Patenkinus ieškovo ieškininius reikalavimus tik 50 proc., sutinkamai su CPK... 35. Bylos nagrinėjimo metu, teismas patyrė išlaidas, susijusias su procesinių... 36. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279... 37. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 38. Priteisti iš atsakovo UAB „Trans Asia“ (įmonės kodas 302524353, buveinė... 39. Priteisti iš ieškovo TOO „Kiilto-Kley“ (įmonės kodas 121040007529,... 40. Priteisti iš ieškovo TOO „Kiilto-Kley“ ir atsakovo UAB „Trans Asia“... 41. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...