Byla 3K-3-576/2013
Dėl apmokėjimo už atliktus darbus priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bioetan LT“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bioetan LT“ dėl apmokėjimo už atliktus darbus priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl rangovo perduotų ir užsakovo priimtų darbų, akte nenurodžius jų trūkumų, kiekio ir kokybės vertinimo bei apmokėjimo už darbus.

6Ieškovas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Bioetan LT“ 9 970 070 Lt skolą už atliktus darbus.

7Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2006 m. rugpjūčio 10 d. sudarė Generalinę investicinio projekto įgyvendinimo sutartį Nr. BE-2006 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas (generalinis projekto valdytojas–generalinis rangovas) įsipareigojo Sutartyje ir jos prieduose nustatytais terminais parinkti žemės sklypą, parengti jo detalųjį planą, atlikti technologinių įrenginių tiekėjų atranką, parengti verslo planą, parengti ir suderinti gamyklos techninį projektą, pastatyti ir paleisti bioetanolio gamyklą Telšiuose „iki rakto“, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti finansavimo grafike atskirai kiekvienam projekto įgyvendinimo etapui nustatytą kainą. Ieškovas teigia, kad atsakovas nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. nevykdo savo prievolės atsiskaityti, nors skolą pripažino ir 2009 m. balandžio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu ją patvirtino, jokių pretenzijų ar pastabų dėl atliktų darbų kokybės nereiškė.

8Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 25 d. preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimą patenkino visiškai.

9Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad 2009 m. vasario 4 d. susirinkime dėl projekto finansavimo sustabdymo nuspręsta laikinai sustabdyti statybos montavimo darbus, todėl, toliau vykdydamas statybos darbus (2009 m. vasario–gegužės mėn. atlikęs darbų už 1 352 526 Lt), ieškovas veikė savo rizika ir, kol nebus gautas finansavimas gamyklos projektui, neturi teisės reikalauti šių darbų kainos. Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ieškovas nepagrįstai darbų kainą skaičiavo taikydamas 19 proc. PVM, todėl padidėjo bendra Sutarties kaina, nors šalys susitarė dėl fiksuotos galutinės kainos, nenustatydamos galimybės vienašališkai keisti Sutarties sąlygas. Atsakovo teigimu, ieškovas neatliko Sutarties 5 skyriuje ir sąmatoje numatytų gamyklos technologijos ir įrangos pasirinkimo darbų; neparengė šių darbų akto; netinkamai koordinavo, kontroliavo ir priėmė gamyklos grūdų sandėlių su valymo ir džiovinimo įranga projektavimo darbus; dalį grūdų ūkio įrangos sumontavo neturėdamas techninio ir darbo projektų; parengtoje dokumentacijoje yra neatitikčių ir klaidų. Pasak atsakovo, pasirašydamas objektines pažymas dėl atliktų darbų vertės, jis netikrindavo nurodyto darbų kiekio atitikties faktiškai atliktiems darbams ir darbų kokybės, juos priimdavo ir apmokėdavo pasitikėdamas ieškovu.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12Teismas nurodė, kad objektinės ir suvestinės pažymos apie atliktų darbų vertę bei PVM sąskaitos faktūros patvirtina, jog ieškovas kartą per mėnesį parengdavo tarpinius atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, išrašydavo PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus, o atsakovas, pasirašydamas objektines pažymas dėl atliktų darbų verčių ir priimdamas PVM sąskaitas faktūras, patvirtindavo atliktų darbų priėmimą; pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, šalys pasirašydavo suvestines pažymas apie atliktų darbų vertes. Teismas nustatė, kad byloje esantys ieškovo pranešimai patvirtina, jog jis ne kartą kreipėsi į atsakovą, primindamas skolą už atliktus darbus. Teismo vertinimu, 2009 m. vasario 4 d. susirinkimo protokolas, skolų grąžinimo grafikai, 2009 m. balandžio 20 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas patvirtina, kad atsakovas niekada neginčijo priimtų darbų apimties ar kokybės, pripažino už atliktus darbus susidariusią skolą, tvirtindavo jos grąžinimo grafikus. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad atsakovas nevykdė prievolės atsiskaityti dėl nutrūkusio projekto finansavimo, o ne dėl ieškovo netinkamo Sutarties vykdymo, prieštaravimuose pripažino, jog 8 657 544 Lt skola ieškovui atsirado dėl bankų priimtų sprendimų atidėti gamyklos projekto finansavimą, pažymėdamas, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų reiškęs pretenzijas ieškovui dėl šio atliktų darbų.

13Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad, nereikalavęs CK 6.220 straipsnyje nustatyto Sutarties įvykdymo patvirtinimo, ieškovas savo veiksmais leido skolai didėti, o 2009 m. vasario–gegužės mėn. darbus atliko savo rizika, konstatuodamas, jog byloje esantys protokolai, skolos grąžinimo grafikai, pranešimai patvirtina, kad atsakovas garantavo ieškovui, jog įvykdys visus įsipareigojimus pagal Sutartį ir įsipareigojo apmokėti skolą iš įmonės išteklių. Teismas sprendė, kad objektinės pažymos apie atliktų darbų vertę ir 2009 m. vasario–balandžio mėn. suvestinės pažymos patvirtina, jog šiuo laikotarpiu buvo vykdomi tik fermentacijos talpoms užbaigti ir atliktiems darbams nuo aplinkos poveikio apsaugoti būtini darbai. Nustatęs, kad nurodytus darbus atsakovas priėmė, teismas juos pripažino būtinais atlikti statybos sustabdymo metu.

14Teismas laikė, kad Sutarties priedai patvirtina, jog 2009 m. sausio mėn. pakeitus PVM dydį, PVM sąskaitose faktūrose nurodęs 19 proc., o ne prie Sutarties pridėtose sąmatose nustatytą 18 proc. PVM, ieškovas nepadidino darbų kainos be atsakovo sutikimo.

15Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas neatliko Sutarties 5 skyriuje ir jos priede (sąmatoje Nr. BE-2006-02) nurodytų gamyklos technologijos ir įrangos pasirinkimo darbų, netinkamai koordinavo, kontroliavo ir priėmė gamyklos grūdų sandėlių su valymo ir džiovinimo įranga projektavimo darbus, dalį grūdų ūkio įrangos sumontavo neturėdamas techninio ir darbų projektų; grūdų ūkio statybos montavimo darbus atliko neturėdamas tinkamai parengto ir patvirtinto projekto. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas ir Farwick Muhlen-Maschinenbau GmbH (pardavėjas) sudarė tiesioginę įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavėjas įsipareigojo perduoti pirkėjui (atsakovui) įrangą ir, pristatant paskutinę įrangos dalį, visą su ja susijusią techninę dokumentaciją, sertifikatus, garantijas, įrangos eksploatavimo instrukcijas, taigi, paskutinės įrangos dalies dar nesant paruoštos, neperduota ir jos dokumentacija, už kurią ieškovas neatsakingas. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentus dėl grūdų ūkio statybos darbų atlikimo neturint tam leidimo paneigia Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. vasario 25 d. pažyma Nr. S.8-433, kuri patvirtina, jog visi darbai yra atlikti be esminių nukrypimų nuo projekto bei turint statybos leidimą Nr. 1049. Nustatęs, kad atsakovas atliktų darbų, įsigytų medžiagų ir paslaugų kiekius bei jų atitiktį techninei dokumentacijai tikrino pasitelkęs specialistus (dauguma objektinių pažymų apie atliktų darbų vertę pasirašyta techninę priežiūrą vykdančios įmonės), teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, jog pasirašydamas objektines pažymas jis netikrindavo nurodyto darbų kiekio atitikties faktiškai atliktiems darbams ir jų kokybės, pasitikėjo ieškovu, aktus pasirašydavo, nenorėdamas gadinti tarpusavio santykių bei tolesnio bendradarbiavimo perspektyvų.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Bioetan LT“ apeliacinį skundą, 2013 m. vasario 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

17Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo nurodyti ieškovo tariamai netinkamai atlikti darbai (neatlikti gamyklos technologijos ir įrangos pasirinkimo darbai, netinkamai koordinuoti, kontroliuoti ir priimti gamyklos grūdų sandėlių su valymo ir džiovinimo įranga projektavimo darbai, dalies grūdų ūkio įrangos sumontavimas neturint techninio ir darbų projektų; grūdų ūkio statybos montavimo darbų atlikimas neturint tinkamai parengto ir patvirtinto projekto) galėjo būti nustatyti darbų perdavimo–priėmimo metu, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl to per protingą terminą reiškė pretenzijas ieškovui; atsakovas neįrodinėjo, kad, jo vertinimu, Sutarties sąlygų neatitinkantys generalinio rangovo veiksmai lėmė be išlygų priimtų darbų rezultatą, o sumontuota grūdų ūkio įranga neatitinka Sutarties bei techninių reikalavimų sąlygų. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė atsakovo argumentus dėl ieškovo netinkamo Sutarties vykdymo, juos įvertino ir pagrįstai atmetė, remdamasis objektyviais bylos duomenimis, pažymėdama, jog atsakovas neginčija teismo nustatytų aplinkybių, neneigia įvertintų įrodymų įrodomosios reikšmės ir nenurodo jokių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadas.

18Nurodžiusi, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog teismas turi analizuoti darbų trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Pamario Andova“ v. A. ir Z. Z. antstolių kontora ir kt., bylos Nr. 3K-3-371/2008), teisėjų kolegija pažymėjo, kad Sutarties šalys ir atsakovo samdytas statybos techninis prižiūrėtojas pasirašė kasmėnesines objektines ir suvestines pažymas apie 2008 m. rugsėjo–2009 m. gegužės mėn. atliktų darbų vertę (kurios pagal Sutarties 12.7 punktą prilyginamos tarpiniams atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktams), atsakovas neįrodinėjo, jog atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai neatitinka sąmatų, priėmė pagal šiuos aktus ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Teisėjų kolegija įvertino, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo pretenzijas ieškovui dėl darbų kiekių, kokybės ir kainos, priešingai, byloje esantis susirinkimo protokolas, šalių susirašinėjimo medžiaga ir skolų suderinimo aktas patvirtina atsakovo pretenzijų ieškovo atliktiems darbams nebuvimą, atsakovo įsipareigojimus padengti skolą iš kitų šaltinių suderintais terminais, atnaujinus finansavimą. Teisėjų kolegija sprendė, kad, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti ieškovo atliktų ir atsakovo be išlygų priimtų darbų, kurių atitiktis viešosios teisės reikalavimams nustatyta kompetentingų institucijų, tinkamumą ir atsakovo pareigą juos apmokėti. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje pateikta preliminari teismo eksperto ataskaita, kurioje išdėstytos galimos abejonės dėl projektinės dokumentacijos atitikties keliamiems reikalavimams, negali būti pripažinta argumentu, paneigiančiu kitais remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes.

19Teisėjų kolegija laikė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl įrodymų, patvirtinančių atliktų darbų kiekius, kokybę ir kainą, pakankamumo byloje, pažymėdama, jog atsakovas apeliacinės instancijos teismo, kuris yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, neprašė skirti ekspertizės. Teisėjų kolegija nurodė, kad šalių susirašinėjimas ir 2009 m. vasario 4 d. susirinkimo protokolas įrodo, jog nei atlikus prašomus apmokėti darbus, nei jų priėmimo metu, nei po to atsakovas neprašė ieškovo pateikti kokių nors su atliktais darbais susijusių dokumentų (statinio projektavimo ir statybos dokumentacijos), jų atsakovas pareikalavo tik po preliminaraus teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo. Atsižvelgusi į tai, kad, įvertinęs aplinkybes, susijusias su grūdų ūkio įrangos dokumentacijos perdavimu, teismas nenustatė ieškovo atsakomybės, atsakovas nepagrindė, kokie prašomos išreikalauti dokumentacijos (su kuria susipažinti atsakovo teisė nesuvaržyta) duomenys patvirtins ieškovo prievolių netinkamą vykdymą, teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, susijusius su dokumentacijos nepateikimu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad užsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus, pasirašė Sutartyje nurodytus jų perdavimo–priėmimo dokumentus, kuriuose neužfiksavo darbų trūkumų, ieškovas išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovas priėmė, ir, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis bei Sutarties sąlygų analize, konstatavo, jog užsakovas turi pareigą sumokėti už tinkamai atliktus priimtus darbus (CK 6.687 straipsnis); nėra pagrindo atsiskaitymo sieti su projektinės ir statybos dokumentacijos neperdavimu, kai sutartis nenutraukta, o statybos darbai sustabdyti.

20Teisėjų kolegija nustatė, kad 2009 m. vasario 4 d. susirinkime priimtų sprendimų turinys leidžia spręsti, jog šalys įvertino, kad statybos montavimo darbų sustabdymo laikotarpiu ieškovas patirs išlaidų. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir iš jų kilusių atsakovo prievolių vertinimu, sprendžiant dėl apmokėjimo už statybos sustabdymo metu atliktus darbus, pažymėdama, kad atsakovas nenurodė teismo konstatuotus faktus paneigiančių argumentų, jo skundo argumentai iš esmės analogiški prieštaravimuose nurodytiems ir teismo įvertintiems argumentams.

21Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo pateiktu Sutarties kainos ir jos keitimo aiškinimu, tačiau sprendė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos ir įvertintos aplinkybės dėl valstybės reguliuojamo mokesčio tarifo padidinimo įtakos galutinei Sutarties kainai neprieštarauja nei teisiniam reglamentavimui, nei Sutarties nuostatoms. Teisėjų kolegija nurodė, kad Sutartis yra nebaigta vykdyti, statybos montavimo darbai sustabdyti, todėl negalima spręsti, jog PVM sąskaitose faktūrose už tarpinius darbus taikant didesnį PVM tarifą, nei nustatyta Sutartyje, buvo vienašališkai pakeista Sutartyje fiksuota galutinė darbų kaina.

22III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

23Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Bioetan LT“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo CK 6.662 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Sutikdamas, kad pagal CK 6.662 straipsnio 2–4 dalyse įtvirtintas bendrąsias taisykles užsakovas, priėmęs darbus jų nepatikrinęs arba nenurodęs darbų trūkumų, netenka teisės vėliau remtis šių trūkumų faktu, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, jog dispozityviojoje CK 6.662 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė rangos sutarties šalims susitarti kitaip, todėl kiekvienu atveju turi būti analizuojamas šalių susitarimas. Kasatorius pažymi, kad Sutarties 17.6 punkte šalys susitarė, jog nei mokėjimai pagal sąskaitas, nei užsakovo bet kokių dokumentų suderinimas, nei perdavimo–priėmimo aktų pasirašymas neatleidžia generalinio rangovo nuo atsakomybės už gamyklos kokybę ir netinkamą įsipareigojimų įvykdymą; užsakovas turi teisę pareikšti pretenzijas generaliniam rangovui dėl darbų, paslaugų, gamyklos (jos dalies) (įskaitant, bet neapsiribojant, įrangą) trūkumų bet kuriuo metu iki nustatytų garantinių terminų pabaigos. Kasatoriaus įsitikinimu, ši Sutarties nuostata jam suteikia teisę remtis darbų trūkumais net ir po bylos iškėlimo teisme, todėl CK 6.662 straipsnio 2–4 dalyse įtvirtintos bendrosios taisyklės ir kasacinio teismo suformuoti jų taikymo išaiškinimai šioje byloje netaikytini. Pasak kasatoriaus, skundžiamoje nutartyje teisėjų kolegija rėmėsi savo faktinėmis aplinkybėmis skirtingose bylose (sutartyse nebuvo atskirai aptarta užsakovo teisė po darbų priėmimo remtis darbų trūkumais, nenurodytais priėmimo dokumentuose) suformuotais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, o nesivadovavo praktika, įpareigojančia analizuoti ir šalių sudarytų sutarčių sąlygas, susijusias su atliktų darbų trūkumų nustatymu ir užsakovo teise reikšti reikalavimus pašalinti trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Šimtas aukštų“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010).
  2. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje surinkti įrodymai dėl ieškovo atliktų darbų kokybės ir apimties prieštaringi, iš jų visumos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog visi objektinėse pažymose nurodyti darbai atlikti ir tai padaryta be trūkumų. Kasatorius teigia pateikęs teismui dokumentus, patvirtinančius, kad darbai atlikti netinkamai (susirinkimų dėl bioetanolio gamyklos projektavimo klausimų protokolus, 2008 m. gruodžio 3 d. raštą „Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“, susitikimo dėl bioetanolio gamyklos statybos protokolą), grūdų ūkio dokumentacija parengta netinkamai (2009 m. rugsėjo 10 d. protokolas), kasatoriaus abejones dėl netinkamos projekto kokybės patvirtino ir preliminari teismo eksperto prof. S. Mitkaus išvada (kurioje nurodyta, kad techninio projekto bendroji dalis pateikta gamykloje ir ieškovo patalpose skyrėsi; kai kurios techninio projekto dalys parengtos po jo patvirtinimo ir statybos leidimo išdavimo; kai kurie dokumentai nepasirašyti projekto vadovo, dalis jų parengti vokiečių kalba). Kasatorius mano, kad, darydama išvadą, jog ieškovas darbus atliko kokybiškai, teisėjų kolegija analizavo ir rėmėsi išimtinai ieškovo pateiktais įrodymais, kuriuos įvertino netinkamai (sutapatino projekto dokumentaciją ir įrangos dokumentaciją, neįvertino su grūdų ūkio projektavimo darbų koordinavimu susijusių ieškovo įsipareigojimų, kasatoriaus nustatytų įrangos dokumentacijos trūkumų, rėmėsi vertinimo dieną jau negaliojančia Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. vasario 25 d. pažyma Nr. S.8-433), ieškovo atliktų darbų kokybę ir tinkamumą grindė faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su kasatoriaus elgesiu Sutarties vykdymo metu (kad šis nenustatė akivaizdžių trūkumų, nereiškė pretenzijų ir pan.). Nurodęs, kad pagal CPK 178 straipsnį jam teko našta įrodyti ieškovo atliktų darbų trūkumus, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, jog, siekdamas papildomai pagrįsti savo teiginius dėl darbų kiekio ir kokybės trūkumų, paprašė teismo leidimo susipažinti su ieškovo turima bioetanolio gamyklos projektine dokumentacija, tačiau ji kasatoriui nepateikta iki šiol, nors šis už tokios dokumentacijos parengimą ieškovui iš dalies yra sumokėjęs, tiek Sutartis (14.3 punktas), tiek teisės aktai (Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 6 punktas, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 50, 51 punktai) nustato pareigą ieškovui grąžinti dokumentaciją.
  3. Dėl netinkamo CPK 212 straipsnio ir CK 6.662 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus manymu, CK 6.662 straipsnio 5 dalies nuostata, suteikianti teisę rangos sutarties šalims reikalauti skirti ekspertizę, nereglamentuoja, kada ši teisė gali būti įgyvendinta, taigi, ja galima naudotis tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek nagrinėjant ginčą teisme. Atsakovo įsitikinimu, teisėjų kolegija, priimdama skundžiamą procesinį sprendimą, negalėjo tinkamai patikrinti ir įvertinti atliktų darbų kiekio, kainos ir kokybės, tai galėjo padaryti tik specialių statybos srities žinių turintis teismo ekspertas, todėl kolegija, vadovaudamasi CPK 212 straipsnio 1 dalimi, turėjo skirti ekspertizę, tačiau to nepadarė be teisinio pagrindo. Kasatorius teigia nesuformulavęs atskiro prašymo apeliacinės instancijos teismui skirti ekspertizę, nes skunde reikalavo bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau pažymi, kad šį prašymą palaikė, tą kolegijai patvirtino žodžiu, informavo, jog yra pasirengęs sumokėti ekspertizės išlaidas. Kasatorius pažymi, kad, vykdydamas įrodinėjimo pareigą, pirmosios instancijos teismo paprašė skirti teismo ekspertizę projektinės dokumentacijos kokybei ir atliktų statybos rangos apimčiai bei kokybei įvertinti. Kasatoriaus manymu, teismo ekspertizė buvo vienintelė jam likusi priemonė ieškovo darbų trūkumų ir objektinėse pažymose nurodytų bei faktiškai atliktų darbų apimties neatitikčiai įrodyti, tačiau, pažeisdamas CPK 178–181 straipsnius, pirmosios instancijos teismas tai padaryti atsisakė, o teisėjų kolegija šią sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  4. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo (CK 6.193–6.195 straipsniai). Kasatorius įsitikinęs, kad teismai, pažeisdami CK 6.193–6.195 straipsnių, 6.644 straipsnio 1 dalies, 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai priteisė iš kasatoriaus 1 400 000 Lt už darbus, ieškovo atliktus statybos darbų sustabdymo laikotarpiu. Kasatorius nurodo, kad 2009 m. vasario 4 d. susirinkime, kurio protokolas pagal Sutarties 20.2 punktą laikytinas Sutarties dalimi, priėmė sprendimus: pirma, laikinai stabdyti statybos montavimo darbus; antra, juos atnaujinti, kai užsakovas padengs skolas ir užsitikrins finansavimą; trečia, ieškovas įpareigotas pristatyti išlaidų, kurios susidarys darbų sustabdymo laikotarpiu, grafiką. Kasatorius nurodė, kad sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis), šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), rangovas darbus turi atlikti pagal užsakovo užduotį (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje nėra įrodymų, kad ieškovas iš anksto pateikė kasatoriui darbų sąmatą ir suderino šias išlaidas su atsakovu, UAB „Provisus“ pasirašytas skolų suderinimo aktas nepatvirtina, jog kasatorius pritarė darbams, tai kasatorius mano, kad tęsdamas darbus ieškovas pažeidė Sutartį. Kasatorius teigia, kad teismai nevertino, kokie darbai buvo atliekami statybų sustabdymo laikotarpiu, nesiaiškino, ar jie buvo būtini, neatsižvelgė į tai, jog, vykdydamas Sutartį nepaisant 2009 m. vasario 4 d. susirinkimo nutarimo, ieškovas veikė savo rizika.
  5. Dėl netinkamo CK 6.653 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nurodo, kad Sutartyje šalys nustatė fiksuotą kainą (12.1 punktas), nenustatydamos teisės vienašališkai perskaičiuoti kainą pasikeitus mokesčių tarifams. Ieškovui PVM sąskaitose faktūrose darbų kainą apskaičiavus taikant padidintą PVM, padidėjo bendra Sutarties kaina, o tai, pasak kasatoriaus, neatitinka CK 6.653 straipsnio 5 dalies, pagal kurią tuo atveju, jei Sutartyje nurodyta konkreti kaina, rangovas neturi teisės reikalauti jos padidinti. Kasatoriaus nuomone, tai, kad Sutartis nebaigta vykdyti ir darbai sustabdyti, nesudaro pagrindo priteisti kainą, apskaičiuotą pritaikius didesnį PVM tarifą.

24Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo CK 6.662 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Ieškovas mano, kad, aiškindamas Sutarties 17.6 punktą, kasatorius neatsižvelgė į kitas Sutarties sąlygas, jos vykdymo aplinkybes, bendruosius civilinės teisės principus ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Ieškovas nurodo, kad, viena vertus, Sutarties 12.7 ir 12.8 punktai nustato užsakovo pareigą tikrinti rangovo perduodamus darbus, pareikšti prieštaravimus dėl jų trūkumų ir apmokėti patvirtintais perdavimo–priėmimo dokumentais grindžiamas sąskaitas; pagal juos atliktų darbų priėmimas sukelia užsakovui teisinius padarinius – pareigą atsiskaityti, o kartu reiškia pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturėjimą, nes būtų neprotinga Sutartimi įsipareigoti mokėti už nekokybiškus darbus. Kita vertus, Sutarties 17.6 punktas nustato užsakovo teisę reikšti rangovui pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės iki garantinių terminų pabaigos, nepaisant perdavimo–priėmimo dokumentų patvirtinimo. Ieškovo įsitikinimu, šių punktų prieštaravimai turi būti pašalinti taikant sutarčių aiškinimo taisykles: atsižvelgiant į Sutarties sistemą (kadangi rangos santykiuose atsiskaitymo tvarka dažniausiai susieta su darbų perdavimu, tai, pasak ieškovo, labiau tikėtina, kad darbų perdavimą reglamentuoja prie kainą ir atsiskaitymo tvarką įtvirtinančių nuostatų išdėstyti Sutarties 12.7 ir 12.8 punktai, o ne tarp šalių atsakomybę reglamentuojančių sąlygų nurodytas 17.6 punktas), faktinį Sutarties vykdymą (kasatorius perduodamus darbus tikrindavo rūpestingai, tam pasitelkė profesionalus, dokumentus pasirašydavo tik gavęs patvirtinimą, jog darbai atlikti tinkamai). Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad argumentą dėl Sutarties 17.6 punkto aiškinimo kasatorius iškėlė tik kasaciniame teisme; jo pateikiamas aiškinimas prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis), nes suteikia teisę atsakovui bet kada be pateisinamos priežasties revizuoti jau priimtus darbus ir tuo pagrindu nesąžiningai atsisakyti vykdyti prievolę.
  2. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Nesutikdamas su atsakovo teiginiais, ieškovas nurodo, kad jo sutartiniai įsipareigojimai neapima grūdų ūkio technologijos ir įrenginių parinkimo (šiuos darbus turėjo atlikti tiekėjas Fanvick Muhlen-Maschinenbau GmbH), be to, kol nepristatyta paskutinė įrangos dalis, prievolė pateikti kasatoriaus aprašomą dokumentaciją dar nėra vykdytina. Ieškovo nuomone, Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamento 2009 m. vasario 25 d. pažyma Nr. S.8-433 yra oficialus dokumentas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), todėl ja privalu vadovautis; pažymoje nurodytas jos galiojimo terminas reiškia laiką, per kurį pažymos pagrindu galima įregistruoti nebaigtą statybą Nekilnojamojo turto registre, o jo pabaiga nepaneigia aplinkybės, kad pažymoje užfiksuoti duomenys apie be esminių nukrypimų nuo projekto atliktus statybos darbus yra teisingi. Ieškovo manymu, kasatorius nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai abejoti tam tikrų perduotų darbų kokybe (CPK 12, 178 straipsniai), savo atsikirtimus grindžia tik prielaidomis apie tariamus darbų trūkumus. Ieškovas pažymi, kad kasatorius pretenzijas dėl jam perduotų statybos darbų kokybės pradėjo reikšti po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, nors savo elgesiu sukūrė teisėtus lūkesčius ieškovui, jog priekaištų dėl atliktų darbų kokybės neturi ir už juos atsiskaitys (kurie pagal CK 1.2 straipsnį turi būti gerbiami). Ieškovas kritiškai vertina S. Mitkaus preliminarią išvadą. Ji parengta nesusipažinus su visa projektine dokumentacija, yra nemotyvuota, joje nurodytos tik abejonės dėl galimos projektinės dokumentacijos neatitikties keliamiems reikalavimams. Ieškovas nesutinka su argumentais, kad jis varžo kasatoriaus galimybes susipažinti su bioetanolio gamyklos projektine dokumentacija, pažymėdamas, jog teisę susipažinti su bioetanolio gamyklos projektine dokumentacija (kurią jau įgyvendino) kasatorius painioja su pareiga ją perduoti, kuri dar nėra vykdytina, nes Sutartis nenutraukta, ji vykdoma, o be projektinės dokumentacijos ieškovas negali įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų; pagal viršenybę turinčią anglišką Sutarties 25.2 punkto versiją, ieškovo prievolė perduoti projektinę dokumentaciją taps vykdytina tik užbaigus projektą
  3. Dėl netinkamo CPK 212 straipsnio ir CK 6.662 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo. Pasak ieškovo, priešingai nei nurodo kasatorius, CK 6.662 straipsnio 5 dalis negali būti laikoma suteikiančia teisę reikalauti teismo skirti teismo ekspertizę; ji nustato teisę reikalauti iš kitos rangos sutarties šalies skirti ekspertizę ne teismo tvarka; šia teise nepasinaudojęs, kasatorius nepagrįstai kasacinį skundą grindžia netinkamu CK 6.662 straipsnio 5 dalies taikymu. Kadangi teismo ekspertizės skyrimo tvarka CPK detaliai nereglamentuota, tai teismas šį klausimą sprendžia vadovaudamasis bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat specialių žinių reikalaujančio klausimo pobūdį, galimą įtaką bylos išsprendimui ir kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškovo vertinimu, teisėjų kolegijai konstatavus, kad byloje esantys duomenys pagrindžia atliktų darbų kiekius, kokybę ir kainą, kasatoriui nepateikus įrodymų, kurie leistų pagrįstai abejoti tokia išvada, teismo ekspertizės skyrimas netikslingas. Teisėjų kolegijos sprendimas, ieškovo nuomone, atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), užkerta galimybę vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgęs į tai, kad kasatorius neprašė apeliacinės instancijos teismo skirti teismo ekspertizės, ieškovas laikosi pozicijos, jog, nurodydamas tokius argumentus kasaciniame skunde, kasatorius elgiasi nesąžiningai.
  4. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo (CK 6.193–6.195 straipsniai). Atsiliepime nurodoma, kad 2009 m. vasario 4 d. susirinkimo protokole užfiksuoti susitarimai nekonkretūs, aiškintini atsižvelgiant į jų vykdymą – ieškovas atliko technologiškai būtinus darbus, o kasatorius juos priėmė, pasirašydamas atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras; šių dokumentų pasirašymas rodo, kad kasatorius žinojo apie būtinus darbus ir pritarė jų atlikimui. Ieškovas mano, kad UAB „Provisus“ pasirašytame skolų suderinimo akte nurodyti buhalteriniai duomenys, parengti atsakingų asmenų pateiktų dokumentų pagrindu, todėl šis aktas laikytinas tinkamu šalių tarpusavio atsiskaitymų įrodymu ir sukelia kasatoriui teisinius padarinius, nes kasatorius davė rimtą pagrindą manyti, jog visus jo buhalterinius klausimus tvarko UAB „Provisus“ (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).
  5. Dėl netinkamo CK 6.653 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Ieškovas įsitikinęs, kad kainos pakeitimo klausimas, pasikeitus PVM, yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja, o yra saistomas žemesnės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ginčą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovas prisiėmė PVM tarifo padidėjimo riziką, t. y. kasatoriaus mokėtina kaina dėl PVM tarifo padidėjimo nepasikeitė, todėl ieškovas laiko, jog kasatorius nepagrįstai remiasi CK 6.653 straipsnio 5 dalies pažeidimu. Atsiliepime teigiama, kad kasatorius nepateikė jokių įrodymų ar skaičiavimų apie jam kylančius PVM tarifo padidėjimo padarinius, išskyrus nuorodą į PVM sąskaitose faktūrose nurodytą didesnį PVM tarifą, kuris yra vienas iš PVM sąskaitos faktūros būtinų rekvizitų, o jo dydį nustato Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, taigi kitoks mokesčio dydis negalėjo būti nurodomas. Ieškovas pažymi, kad kainos pasikeitimas dėl padidinto PVM tarifo neturi jokios įtakos Sutarties kainai, nes kasatorius yra PVM mokėtojas, turintis teisę susigrąžinti (užskaityti) sumokėtą PVM (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalis).

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko

28Teismų praktikoje pripažįstama, kad, civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Atsižvelgdamos į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bei į aplinkybę, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, šalys jau pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. CPK 226 straipsnyje, nustatančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. D. M., bylos Nr. 3K-3-95/2012).

29Ginčą nagrinėjant kasacine tvarka, teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnis). Kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis – kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu, o bylos faktinių aplinkybių nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.

30Kaip vieną iš skundo argumentų kasatorius nurodo netinkamą CK 6.662 straipsnio 3 dalies taikymą, pažymėdamas, kad, šalims Sutarties 17.6 punkte susitarus, jog užsakovas turi teisę pareikšti pretenzijas generaliniam rangovui dėl darbų, paslaugų, gamyklos (jos dalies) (įskaitant, bet neapsiribojant, įrangą) trūkumų bet kuriuo metu iki nustatytų garantinių terminų pabaigos, kasatorius turėjo teisę remtis darbų trūkumais net ir po bylos iškėlimo teisme, o bendrosios CK 6.662 straipsnio 2–4 dalyse įtvirtintos taisyklės byloje netaikytinos. Kasatoriaus vertinimu, šalių susitarimas, suteikiantis jam teisę reikšti pretenzijas bet kada iki garantinių terminų pabaigos, turi esminę reikšmę sprendžiant ginčą, nes jis pašalina galimybę taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį, atimančią iš užsakovo teisę remtis darbų trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti priimant darbus, faktu. Teisėjų kolegija nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose kasatorius šiais argumentais nesirėmė ir jų neįrodinėjo, tokius atsikirtimus į ieškinio reikalavimus išdėstė tik pateikdamas kasacinį skundą. Taigi, kasatoriaus nurodomu Sutarties 17.6 punkto ir CK 6.662 straipsnio 3 dalies santykio aspektu teismai bylos nenagrinėjo ir su juo susijusių reikšmingų aplinkybių nenustatinėjo. Šių aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių teisių bei pareigų nustatymas yra fakto klausimas, kurio pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nenagrinėja; teismas, kilus klausimų dėl sutarčių aiškinimo, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismai taikė sutarčių aiškinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

31Šioje nutartyje jau buvo minėta, CPK 347 straipsnio 2 dalyje kasacinis nagrinėjamas apibrėžiamas kaip pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų patikrinimas teisės taikymo aspektu, atsižvelgiant į teismų vertintas ir jiems priimant skundžiamą sprendimą (sprendimus) nustatytas šalių įrodinėtas aplinkybes. Kadangi nei Sutarties 17.6 punkto nuostatos, nei jos taikymui aktualaus kitų Sutarties sąlygų konteksto, nei šalių elgesio vykdant Sutarties 17.6 punktą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenagrinėjo ir neaiškino, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose dėl jų nepasisakė, tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasacinio skundo argumentas negali būti kasacijos dalykas, todėl jo nevertina ir plačiau apie jį nepasisako (CPK 347 straipsnio 2 dalis, 353 straipsnio 1 dalis).

32Dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo byloje

33Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Elektrotonas“ v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Kartu pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. 3K-3-124/2012).

34Nagrinėjamoje byloje kasatorius nurodo, kad, priimdami skundžiamus sprendimus, teismai netinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas – išvadą, jog darbai atlikti be trūkumų, grindė prieštaringais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su kasatoriaus elgesiu Sutarties vykdymo metu, neatsižvelgė į kasatoriaus pateiktus dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, kad darbai atlikti ir dokumentacija parengta nekokybiškai, analizavo ir rėmėsi išimtinai ieškovo pateiktais įrodymais, kuriuos įvertino netinkamai. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos kasacinio skundo argumentus ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus įrodymų vertinimo taisyklių taikymo kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo ir išvadų pagrįstumo, nenukrypo nuo išvardytų įrodymų vertinimo taisyklių bei principų. Išvadą, kad darbai atlikti be trūkumų, teismai padarė remdamiesi šalių pasirašytomis objektinėmis ir suvestinėmis pažymomis apie atliktų darbų vertę bei PVM sąskaitomis faktūromis, specialistų surašytais statybos darbų patikros aktais, faktu, jog kasatorius nereiškė pretenzijų dėl netinkamos atliktų darbų kokybės ar kiekio; šie įrodymai teismų išsamiai ištirti ir įvertinti. Kasatorius byloje nepateikė kitų duomenų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą abejoti tokia teismų pozicija ar paneigtų jų argumentus. Nesutikdama su kasatoriaus teiginiu, kad teismai rėmėsi išimtinai ieškovo pateiktais įrodymais, teisėjų kolegija nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas taip pat vertino kasatoriaus pateiktą preliminarią teismo eksperto S. Mitkaus ataskaitą, prie prieštaravimų dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. preliminariojo sprendimo pridėtus susirinkimų protokolus, raštą įrangos tiekėjui ir kitus dokumentus. Tai, kad, įvertinę byloje esančių duomenų visumą, teismai nekonstatavo, jog kasatoriaus pateikti įrodymai pagrindžia jo įrodinėjamas aplinkybes, t. y. kasatoriaus įrodinėjamus argumentus atmetė, laikydami, kad kitų įrodymų ištyrimas suponuoja priešingą išvadą, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013).

35Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ginčą sprendę teismai, remdamiesi įrodymų pakankamumo taisykle, išvadas apie konkrečių reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl proceso teisės normų nepažeidė ir nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo.

36Dėl CPK 212 straipsnio ir CK 6.662 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo

37Kasatorius skunde kelia CK 6.662 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo klausimą. Kasatoriaus teigimu, CK 6.662 straipsnio 5 dalies nuostata, suteikianti teisę rangos sutarties šalims reikalauti skirti ekspertizę, nereglamentuoja, kada ši teisė gali būti įgyvendinta, taigi, ja galima naudotis tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek nagrinėjant ginčą teisme. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, priimdama skundžiamą procesinį sprendimą, negalėjo tinkamai patikrinti ir įvertinti atliktų darbų kiekio, kainos ir kokybės, tai galėjo padaryti tik specialių statybos srities žinių turintis teismo ekspertas, todėl kolegija, vadovaudamasi CPK 212 straipsnio 1 dalimi, turėjo skirti ekspertizę, tačiau to nepadarė be teisinio pagrindo.

38Jau minėta, kad įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę; ši norma reglamentuoja ir tokios ekspertizės išlaidų paskirstymą tarp rangos sutarties šalių. CK 6.662 straipsnis yra skirtas rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms atliktų darbų priėmimo metu reglamentuoti. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui pirmiausia lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika, todėl, darbų priėmimo metu šalims nesusitarus dėl atliktų darbų kokybės, tiek rangovas, tiek užsakovas, taip pat abi sutarties šalys bendru susitarimu, gali pasitelkti ekspertus dėl darbų trūkumų nustatymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.662 straipsnio 5 dalis, reglamentuojanti rangos sutarties šalių teisę reikalauti skirti ekspertizę, yra materialioji teisės norma, nustatanti rangovo ir užsakovo teises atliktų darbų priėmimo metu. Tais atvejais, kai šalys atliktų darbų priėmimo proceso metu pasinaudoja šia teise, tačiau ginčas dėl sutartinių prievolių vykdymo nagrinėjamas teisme, rangos sutarties šalių iniciatyva atliktos ekspertizės aktas būtų vertinamas pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Rangos sutarties šalių nepasinaudojimas CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise skirti ekspertizę atliktų darbų priėmimo metu, neatima teisės teisme įrodinėti atliktų darbų trūkumus visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat prašyti, kad teismas byloje paskirtų ekspertizę.

39Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas. Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valviktė“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fabrikant corparation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“, UAB ,,Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-133/2010; kt.). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, kuris reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui.

40Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius nepareiškė prašymo skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme. Toks prašymas buvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau buvo grindžiamas tik abejonėmis dėl atliktų darbų kokybės, o ne konkrečiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje buvo pakankamai įrodymų, jog būtų galima nustatyti atliktų darbų kiekius, kokybę ir kainą, todėl sprendė, kad ekspertizės skyrimo būtinumo kasatorius nepagrindė. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti. Nagrinėjamoje byloje teismai vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir sprendė, kad šių įrodymų pakanka išvadoms apie atliktų darbų kiekį ir jų kokybę padaryti, todėl pagrįstai sprendė, jog skirti ekspertizę nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina tai, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl ekspertizės skyrimo yra abstraktaus pobūdžio, nesusieti su konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ir teismų išvadų nepaneigia.

41Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė CK 6.662 straipsnio 5 dalies nuostatas bei tinkamai vadovavosi CPK 212 straipsniu, todėl kasatoriaus argumentai dėl šių teisės normų netinkamo taikymo nepagrįsti.

42Dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo

43Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė ir kt. v. UAB „Energijos taupymo centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ignalinos rajono savivaldybė v. UAB „Nekilna“, bylos Nr. 3K-3-421/2013). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai svarbūs siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr.3K-3-323/2010; kt.).

44Nagrinėjamoje byloje kasatorius kelia teismų atlikto Sutarties nuostatų ir 2009 m. vasario 4 d. susirinkimo protokolo aiškinimo tinkamumo klausimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, nepaisydamas 2009 m. vasario 4 d. susirinkime priimto sprendimo laikinai stabdyti statybos montavimo darbus ir juos tęsdamas nesant su kasatoriumi suderinto išlaidų grafiko, ieškovas pažeidė Sutartį, todėl teismai, nesilaikydami CK 6.193–6.195 straipsnių, 6.644 straipsnio 1 dalies, 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatų, nepagrįstai jam priteisė iš kasatoriaus 1 400 000 Lt už statybos darbų sustabdymo laikotarpiu atliktus darbus. Tokią poziciją kasatorius grindžia argumentais, kad teismai nevertino, kokie darbai buvo atliekami statybų sustabdymo laikotarpiu, nesiaiškino, ar jie buvo būtini, neatsižvelgė į tai, jog, vykdydamas Sutartį nepaisydamas 2009 m. vasario 4 d. susirinkimo nutarimo, ieškovas veikė savo rizika.

45Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad, kilus klausimų dėl sutarčių aiškinimo, kasacinis teismas, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Kasatoriaus skundžiamą išvadą teismai padarė įvertinę objektines pažymas apie atliktų darbų vertę ir 2009 m. vasario–balandžio mėn. suvestinę pažymą, pripažindami, kad šie dokumentai patvirtino, jog nurodytu laikotarpiu jokie statybos darbai, išskyrus fermentacijos talpoms užbaigti ir atliktiems darbams nuo aplinkos poveikio apsaugoti būtinus darbus, nebuvo atliekami. Teismai pažymėjo, kad 2009 m. vasario 4 d. susirinkime priimtų sprendimų turinys leidžia spręsti, jog šalys įvertino, kad statybos montavimo darbų sustabdymo laikotarpiu ieškovas patirs išlaidų, aplinkybę, jog darbus kasatorius priėmė, vertindami kaip tokių darbų pripažinimą būtinais atlikti statybos sustabdymo metu. Byloje taip pat įvertinti šalių susirašinėjimo, skolų suderinimo akto duomenys, pagal kuriuos kasatorius patvirtino, jog mokėjimo prievolę įvykdys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus argumentai nepaneigia teismų vertinant šalių susitarimus ir jų vykdymą padarytų išvadų. Kartu pripažintina, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai vertino ne tik rašytinių susitarimų turinį, bet ir atsižvelgė į šalių veiksmus vykdant sutartį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų išvadomis, kad kasatoriaus veiksmai pasirašant pažymas (objektines, suvestinę) apie statybos sustabdymo metu atliktus darbus gali būti vertinami kaip šio pritarimas tokiems darbams. Svarbi ir ta aplinkybė, kad pretenzijų dėl darbų apimties ar jų apmokėjimo kasatorius nereiškė iki pat ieškovo kreipimosi į teismą dienos, tokius argumentus panaudojo tik kaip atsikirtimus į ieškinį. Toks elgesys pripažintinas neatitinkančiu sutarties šalių bendradarbiavimo principo (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia šalių pareigą padėti viena kitai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti apie atsiradusias sąlygas, kliudančias vykdyti prievoles, siekti išvengti ar sumažinti galimus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. UAB „Remada“, bylos Nr. 3K-3-277/2009; kt.).

46Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo.

47Dėl CK 6.653 straipsnio aiškinimo ir taikymo

48Kasatorius nurodo, kad Sutartyje šalys nustatė fiksuotą kainą, nenustatydamos teisės vienašališkai perskaičiuoti kainą pasikeitus mokesčių tarifams. Ieškovui PVM sąskaitose faktūrose darbų kainą apskaičiavus taikant padidintą PVM, padidėjo bendra Sutarties kaina, o tai, pasak kasatoriaus, neatitinka CK 6.653 straipsnio 5 dalies, pagal kurią tuo atveju, jei Sutartyje nurodyta konkreti kaina, rangovas neturi teisės reikalauti jos padidinti. Kasatoriaus nuomone, tai, kad Sutartis nebaigta vykdyti ir darbai sustabdyti, nesudaro pagrindo priteisti kainą, apskaičiuotą pritaikius didesnį PVM tarifą.

49Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad kasatorius teisingai aiškina CK 6.653 straipsnio nuostatas, tačiau rėmėsi pirmosios instancijos teismo byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog dėl Lietuvoje nuo 2009 m. sausio 1 d. padidėjusio PVM tarifo sulygtų atlikti darbų kainos ieškovas nepadidino, todėl sprendė, kad nuostolį dėl padidėjusio PVM ieškovas prisiėmė sau, o Sutarties kaina dėl to nepakito. Nustatęs tokias aplinkybes, kasatoriaus argumentus, kad nuo 2009 metų išrašytose sąskaitose faktūrose nurodydamas 19 procentų PVM vietoje Sutarties prieduose – sąmatose sulygtos galutinės darbų kainos su 18 procentų PVM, ieškovas be kasatoriaus sutikimo padidino Sutarties kainą, kuri negalėjo keistis iki pat projekto užbaigimo „iki rakto“, teismas pripažino nepagrįstais ir juos atmetė.

50Teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimas, ar padidėjo Sutarties kaina, yra fakto klausimas. Tik nustačius faktą, kad padidėjo sutarties kaina, iškiltų CK 6.553 straipsnio nuostatų taikymo bei aiškinimo klausimas. Bylą nagrinėję teismai nenustatė Sutarties kainos pakitimo. Kasacinis teismas saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, todėl, esant nustatytai aplinkybei, kad dėl padidėjusio PVM tarifo sulygtų atlikti darbų kainos ieškovas nepadidino, kolegija konstatuoja, jog CK 6.553 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimas byloje neaktualus.

51Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip neturinčių įtakos teisiniam bylos rezultatui teisėjų kolegija nepasisako.

52Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

53Dėl bylinėjimosi išlaidų

54Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašė priteisti iš kasatoriaus turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepridėjo šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių dokumentų, todėl toks ieškovo prašymas netenkintinas.

55Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 44,07 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus UAB „Bioetan LT“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

58Priteisti valstybei iš UAB „Bioetan LT“ (j. a. k. 300584316) 44,07 Lt (keturiasdešimt keturis Lt 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

59Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl rangovo perduotų ir užsakovo priimtų darbų, akte... 6. Ieškovas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ (toliau –... 7. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2006 m. rugpjūčio 10 d. sudarė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 25 d. preliminariu sprendimu... 9. Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais prašė preliminarų sprendimą... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu Vilniaus... 12. Teismas nurodė, kad objektinės ir suvestinės pažymos apie atliktų darbų... 13. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad, nereikalavęs CK 6.220... 14. Teismas laikė, kad Sutarties priedai patvirtina, jog 2009 m. sausio mėn.... 15. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas neatliko Sutarties 5... 16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 17. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo nurodyti ieškovo tariamai... 18. Nurodžiusi, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog teismas turi analizuoti... 19. Teisėjų kolegija laikė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą... 20. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2009 m. vasario 4 d. susirinkime priimtų... 21. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo pateiktu Sutarties kainos ir jos keitimo... 22. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 23. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Bioetan LT“ prašo panaikinti Lietuvos... 24. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Investicinių projektų... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko... 28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, civiliniame procese galiojant... 29. Ginčą nagrinėjant kasacine tvarka, teismas, neperžengdamas kasacinio skundo... 30. Kaip vieną iš skundo argumentų kasatorius nurodo netinkamą CK 6.662... 31. Šioje nutartyje jau buvo minėta, CPK 347 straipsnio 2 dalyje kasacinis... 32. Dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių proceso teisės normų... 33. Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir... 34. Nagrinėjamoje byloje kasatorius nurodo, kad, priimdami skundžiamus... 35. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 36. Dėl CPK 212 straipsnio ir CK 6.662 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo... 37. Kasatorius skunde kelia CK 6.662 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo... 38. Jau minėta, kad įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos... 39. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne... 40. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad... 41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė... 42. Dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų... 43. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 44. Nagrinėjamoje byloje kasatorius kelia teismų atlikto Sutarties nuostatų ir... 45. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad, kilus klausimų dėl sutarčių... 46. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija atmeta kasacinio... 47. Dėl CK 6.653 straipsnio aiškinimo ir taikymo... 48. Kasatorius nurodo, kad Sutartyje šalys nustatė fiksuotą kainą,... 49. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad kasatorius teisingai aiškina CK... 50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimas, ar padidėjo Sutarties kaina,... 51. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip neturinčių... 52. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus pirmosios ir... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 54. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašė priteisti iš kasatoriaus... 55. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 44,07 Lt bylinėjimosi... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 58. Priteisti valstybei iš UAB „Bioetan LT“ (j. a. k. 300584316) 44,07 Lt... 59. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...