Byla 2A-2311-431/2015
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – ERGO Insurance SE

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo KARENA S.A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo KARENA S.A. ieškinį atsakovui UAB „Transekspedicija“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – ERGO Insurance SE.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7.098,40 € žalą, įstatymines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. lapkričio 16 d. bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013 m. sausio 30 d. su atsakovu sudarė Krovinio gabenimo užsakymą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo pervežti prekes tarptautiniu maršrutu Tychy-Ukmergė. Atsakovo vairuotojas, priėmęs prekes, nesilaikė vykdymui priimto ieškovo užsakyme išdėstytų nurodymų krovinį pritvirtinti 12 diržų, pažeidė bendrąsias sąlygas, kurios yra neatskiriama užsakymo dalis bei neinformavo užsakovo apie Čenstochovos mieste įvykusį įvykį. Prekių gavėjas Lietuvoje nustatė prekių pažeidimus bei įrašė žymą CMR važtaraštyje apie siuntos pažeidimą. Už prekių pažeidimą pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalį, per laikotarpį nuo prekių priėmimo gabenimui iki jų pristatymo gavėjui, atsako vežėjas. Prekių gavėjui atsisakius priimti pažeistas prekes, jos buvo grąžintos siuntėjui. Todėl ieškovas patyręs papildomas 300 € išlaidas. Patikrinus pažeistų prekių būklę, buvo nustatytas 6.729,40 € žalos dydis, kurią patyrė siuntėjas, reikalaudamas ieškovo šią sumą padengti. Vežimo santykiuose įprasta ir normali verslo praktika, kad šalys apsikeičia sutarčių egzemplioriais nuotoliniu būdu, todėl atsakovui buvo žinomos vežimo sąlygos bei bendrosios bendradarbiavimo sąlygos. Ieškovas, kaip krovinio siuntėjas, apie įvykį Čenstochovos mieste bei krovinio pažeidimą nebuvo informuotas. Atsakovo vairuotojas galimai viršijo greitį, taigi nėra atskleista visa informacija apie įvykį ir jo aplinkybes. Atsakovas jokių žymų dėl netinkamo krovinio sutvirtinimo ar defektų važtaraštyje neatžymėjo, todėl ieškovas atsakovui perdavė tinkamos būklės ir kokybės tinkamai sutvirtintas prekes, kurios pakrovimo vietoje nebuvo pažeistos. Aplinkybę, kad krovinys buvo tinkamai ir saugiai pakrautas esą patvirtina paties atsakovo vairuotojo parašas, esantis Prekių tiekimo dokumente Nr.62910. Vežėjas negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės vien konstatavus, kad krovinį pakrovė siuntėjas. Jam tenka pareiga įrodyti ir tikėtino priežastinio ryšio buvimą tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Ieškovui nebuvo pranešta apie nepriklausomo siurvejerio atliktą krovinio apžiūrą, Ekspertizės išvados yra neobjektyvios, nes buvo atliktos užsakymu draudiko, kuris yra suinteresuotas tuo, kad atsakovui nebūtų taikoma atsakomybė.

6Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog su ieškovu buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis, pagal kurią jis įsipareigojo pervežti apie 24 tonas metalo lakštų maršrutu Tychy-Ukmergė. Jokių kitų papildomų vienašališkai ieškovo surašytų užsakymų atsakovas nepasirašęs, o taip pat jam nėra žinomos su ieškinio priedais pateiktos „Bendrosios bendradarbiavimo sąlygos“. Užsakyme nurodytu laiku į atsakovui priklausančią transporto priemonę krovinys buvo pakrautas paties siuntėjo. Netoli Lenkijos miesto Čenstochovos į važiuojamąją kelio dalį netikėtai išėjus pėsčiajam, vairuotojas turėjo staigiai stabdyti transporto priemonę, todėl krovinys pasislinko. Papildomai jį sutvirtinęs, vairuotojas krovinį pristatė gavėjui. Gavėjui atsisakius priimti sugadintą dalį krovinio, ji buvo nugabenta į UAB „Transekspedicija“ apžiūrai, kur atsakovo draudiko ERGO Insurance SE Lietuvos filialo užsakymu nepriklausomas siurvejeris atliko krovinio apžiūrą. Jis nustatė, kad krovinio sugadinimo priežastimi buvo netinkamas įpakavimas, pakrovimas, sudėliojimas ir sutvirtinimas. Nustatytas 1755,66 € krovinio nuostolių dydis. Draudikas atsisakė atlyginti žalą. Krovinio įpakavimas ir iš jo kylanti rizika tenka siuntėjui, kuris žino krovinio specifiką ir atitinkamai parenka tinkamą pakuotę. Užsakyme, kurį pasirašė atsakovas, diržų kiekis krovinio tvirtinimui nebuvo nurodytas. Be to, staigus transporto priemonės stabdymas laikytinas normalia eismo rizika.

7Trečiasis asmuo, ERGO Insurance SE, nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog krovinys buvo sugadintas ne dėl atsakovo kaltės. Atsakovas apie įvykį informavo draudiką, kurio užsakymu nepriklausomas ekspertas „Lars Krogius Baltic Ltd“ atliko sugadinto krovinio apžiūrą bei konstatavo apgadinimo priežastis. Krovinys buvo netinkamai paruoštas transportavimui, nebuvo sutvirtintas papildomais diržais. Krovinį tvirtino ir krovė siuntėjas, todėl vežėjui atsakomybė dėl krovinio sugadinimo nekyla. Atsakovo vairuotojas apdairiai ir rūpestingai vykdė savo pareigas, po priverstinio staigaus transporto priemonės stabdymo apžiūrėjo krovinį, papildomai sutvirtino.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 902,16 € bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas nustatė, kad šalių sulygtas krovinių pervežimas atitinka 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 1 straipsnyje įtvirtintus požymius, todėl kilusiam ginčui spręsti taikytinos konvencijos nuostatos. CMR konvencija reglamentuoja vežėjo, siuntėjo ir gavėjo tarpusavio santykius, pareigas bei atsakomybę. Sutinkamai su CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi, vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, iki jo perdavimo momento. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punktą nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys sugadinamas ar prarandamas dėl ypatingos rizikos faktorių. Atsakovas teigia, kad vežant krovinį, egzistavo CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodyti ypatingos rizikos faktoriai, o būtent, krovinys buvo pakrautas paties siuntėjo ir vežamas, jį netinkamai įpakavus (b ir c papunkčiai). CMR konvencija nereglamentuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl šalys gali dėl to susitarti. Nagrinėjamu atveju šalių pasirašytame Krovinio gabenimo užsakyme šiuo klausimu nepasisakyta, o tai reiškia, kad vežėjas neprisiėmė įsipareigojimo pakrauti (iškrauti) vežamą krovinį. Tokiu atveju vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole, kaip tai numato CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis; ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą (LAT civilinė byla Nr.3K-3-97/2013). Todėl teismas pripažino, kad ieškovas nepagrįstai remiasi ta aplinkybe, kad vežėjas, priimdamas krovinį savo dispozicijon, neatliko važtaraštyje atitinkamų žymų (pastabų) dėl galimai netinkamo krovinio sutvirtinimo. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad krovinio sudėjimas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme yra krovinio sutvirtinimas ir jo sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas krovinio saugumas ir stabilumas vežimo metu. Taigi, asmuo (šiuo atveju siuntėjas), atliekantis krovinio pakrovimą į transporto priemonę, turi atsižvelgti į transporto rizikas, tokias kaip kelio nelygumai, staigus stabdymas ir pan. Be to, staigus stabdymas, jei nepažeidžiamos viešosios normos, laikytinas normalia eismo rizika. Duomenų, kad Lenkijos valstybės teritorijoje būtų registruotas eismo įvykis, ar vežėjas būtų pažeidęs kelių eismo taisykles, byloje nepateikta. Todėl nėra pagrindo teigti, kad priverstinis staigus transporto priemonės stabdymas Čenstochovos mieste netikėtai į važiuojamąją kelio dalį išėjus pėsčiajam, buvo krovinio sugadinimo priežastimi. Žala kroviniui vežimo metu buvo padaryta dėl netinkamo jo pakrovimo ir sutvirtinimo. Nepriklausomas siurvejeris, atlikęs sugadinto krovinio apžiūrą, nustatė, kad pakrovus metalo lakštų pakuotes į puspriekabę, buvo palikti tušti tarpai tarp priekinio borto ir tarp pakuočių ir į juos nebuvo instaliuota atramų. Automobilio vairuotojui panaudojus staigų stabdymą, krovinys pasislinko puspriekabės priekinio borto link į paliktas tuščias ertmes, didžioji dalis pakuočių tvirtinamųjų plastikinių juostų sutrūko (galimai reikėjo panaudoti metalines tvirtinimo juostas). Pakuočių pasislinkimo metu dalis krovinio buvo apgadinta. Teismas atsižvelgdamas į šias specialisto padarytas išvadas, kurių ieškovas įstatymo nustatyta tvarka nepaneigė, konstatavo, kad krovinio sugadinimo priežastimi buvo netinkamas jo įpakavimas ir sutvirtinimas, už kurį šiuo atveju buvo atsakingas krovinio siuntėjas.

11Teismas nustatė, kad vežant krovinys buvo pritvirtintas 9 diržais. Šalių pasirašytame užsakyme dėl krovinio vežimo tvirtinimo diržų kiekis nenurodytas. Ieškovo į bylą pateiktas 2013 m. sausio 30 d. užsakymas su pastabomis dėl 12 diržų tvirtinimo, atsakovo nepasirašytas. Nors ieškovas teigia, kad sutarčių sudarymas nuotoliniu būdu yra įprasta praktika tarp vežėjų, tačiau dėl to tarp šalių kilus ginčui, ieškovas nepateikė įrodymų, kad toks užsakymo variantas atsakovą pasiekė. Taip pat nėra pateikta teismui duomenų apie vežėjo supažindinimą su Bendrosiomis bendradarbiavimo sąlygomis, kuriose yra reglamentuotos vežėjo pareigos. Vairuotojo pareigos vežant krovinį numatytos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėmis. Atsakovo vairuotojas, iškilus būtinumui staiga stabdyti pakrautą transporto priemonę Lenkijoje, Čenstochovos mieste, bei kilus įtarimui, kad krovinys pasislinko, sustojo krovinį apžiūrėti bei papildomai jį sutvirtino. Todėl manytina, kad vairuotojas jam priskirtas pareigas vykdė tinkamai, kaip tai numato minėtų Taisyklių 10.1 punktas. Teismas konstatavo, kad vežėjas įrodė krovinio vežimo metu egzistavus ypatingos rizikos faktorius bei tikėtiną priežastinį ryšį, kad krovinio sugadinimas galėjo atsirasti dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vežėją nuo atsakomybės atleisti.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovas KARENA S.A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14Ieškovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog staigus stabdymas, kai nepažeidžiamos viešosios normos, yra laikytinas normalia eismo rizika. Teismas tik deklaratyviai nurodė, jog nėra duomenų, kad vežėjas būtų pažeidęs eismo taisykles. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo paaiškinimai dėl staigaus stabdymo į važiuojamąją dalį išėjus pėsčiajam, yra subjektyvūs ir deklaratyvūs. Aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, kad vežėjas būtų pažeidęs eismo taisykles, leidžia abejoti atsakovo paaiškinimais, kurie yra aiškiai vienpusiški ir subjektyvūs. Vežėjas galėjo stabdyti transporto priemonę ir kitokiomis aplinkybėmis, tai yra viršijus greitį, laiku nepastebėjus kliūties, darant pavojingą lenkimą. Taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas važiavo būtent 50 km/h greičiu. Teismas nepagrįstai nurodo, jog nėra pagrindo teigti, kad priverstinis staigus transporto priemonės stabdymas Čenstochovos mieste buvo krovinio sugadinimo priežastimi. Tačiau pats atsakovo vairuotojas 2013 m. vasario 4 d. paaiškinime nurodė, kad būtent po šio įvykio krovinys pajudėjo iš vietos. Teismas neatsižvelgė į skirtingus atsakovo ir jo darbuotojo paaiškinimus, nesiėmė veiksmų prieštaravimams pašalinti. Vairuotojas nurodė, jog važiavo mieste, o krovinys po įvykio pirmiausia buvo pristatytas ne gavėjui, o vežėjui. Atsakovas nurodė, jog buvo važiuojama netoli Čenstochovos miesto, o krovinys pirmiausia buvo pristatytas krovinio gavėjui, o tik po to vežėjui apžiūrai ir įvertinimui. Toks nenuoseklumas patvirtina atsakovo nesąžiningumą, siekį išvengti atsakomybės. Todėl galima daryti išvadą, kad įvykio metu vairuotojas galėjo važiuoti viršydamas greitį, galėjo atlikti kokį nors pavojingą manevrą ir taip, būdamas neatsargiu, sukėlė žalą ieškovui. Todėl nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo atsakomybės.

162) Nors teismas ir nurodė, kad šalių santykiams yra taikytinos CMR konvencijos nuostatos, tačiau tai nereiškia, kad šalys neturi vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pagal sutarties 1.11 punktą atsakovas, atsiradus bet kokiems trukdžiams, vykdant užsakymą, turėjo pareigą nedelsiant apie tai informuoti ieškovą ir gauti tolesnes jo instrukcijas. Šią pareigą nustato ir CMR konvencijos 14 straipsnio 1 dalis. Tačiau atsakovas apie įvykį, kurio metu buvo pažeistas krovinys, ieškovą informavo tik po to, kai prekių gavėjas atsisakė priimti dalį krovinio. Krovinio apžiūra buvo atlikta ieškovui nežinant. Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalis nustato vežėjo pareigą patikrinti, ar krovinys pakrautas laikantis tokio krovinio tipui keliamų krovinio tvirtinimo transporto priemonėje reikalavimų. Vežėjas turi pareigą, kilus įtarimams, kad krovinys transporto priemonėje pakrautas nesaugiai, kreiptis į siuntėją, prašydamas krovinį perkrauti, o šiam to nepadarius, atsisakyti vežti krovinį arba užfiksuoti netinkamo pakrovimo faktą važtaraštyje. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama. Teismas nevertino šių aplinkybių, todėl pažeidė įrodymų vertinimo principus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai vertino tik atsakovų pateiktus įrodymus.

173) Atsakovas, priimdamas prekes gabenimui, turėjo pareigą kontroliuoti krovinio pakrovimą, žiūrėti, ar jis kraunamas laikantis užsakymo bei sutarties sąlygų, o esant neatitikimams, CMR važtaraštyje turėjo pažymėti pastatabas dėl krovinio supakavimo, jo būklės bei suvirtinimo. Kadangi jokių pastabų CMR važtaraštyje atsakovas nepadarė, galima daryti išvadą, kad ieškovas atsakovui perdavė tinkamos būklės ir kokybės, taip pat tinkamai sutvirtintas prekes. Krovinio pažeidimas įvyko ne dėl netinkamo krovinio supakavimo, bet dėl atsakovo vairuotojo neatsargumo ir neatidumo, galimai viršyto greičio. Aplinkybę, kad krovinys buvo tinkamai ir saugiai pakrautas patvirtina ir paties atsakovo vairuotojo parašas, esantis Prekių tiekimo dokumente Nr. 62910, kuriuo jis patvirtino, kad prekės buvo paskirstytos ir apsaugotos (sutvirtintos) laikantis sutarčių bei teisės aktų nuostatų. Tačiau teismas šio dokumento taip pat nevertino ir apie jį nepasisakė. Todėl galioja prezumpcija, jog krovinys buvo pakrautas teisingai, o sugadinimas ir žala atsirado krovinui esant vežėjo žinioje, tai yra dėl vežėjo neatsargumo.

184) Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vežėjas galėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės tik tokiu atveju, jei įrodytų, kad padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad būtų galima išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu. Atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Vien tik konstatavimas, egzistuojant formaliai ir neginčijamai aplinkybei, kad krovinį pakrovė siuntėjas, negali savaime eliminuoti vežėjo atsakomybės už žalą, padarytą jo dispozicijoje esančiam kroviniui, kol neįrodyta, kad egzistuoja bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir kroviniui padarytos žalos. Ieškovas pateikia apeliacinės instancijos teismui ieškovo ir atsakovo atstovų susirašinėjimą, kuris patvirtina, kad atsakovas nurodė krovinį sutvirtinti 12 diržų. Šio įrodymo ieškovas negalėjo pateikti anksčiau, kadangi negalėjo pasiekti savo darbuotojo, atsakingo už šį užsakymą. Šis įrodymas paneigia atsakovo argumentus, kad jam nebuvo žinoma, kad krovinys turėjo būti sutvirtintas 12 diržų. Taip pat patvirtina, kad atsakovas buvo nesąžiningas, kadangi pats davė ieškovui tokias instrukcijas. Pagal kasacinio teismo praktiką vežėjas neturėtų būti atleistas nuo atsakomybės tuo atveju, jei jis matė, kad netinkamas pakrovimas kelia grėsmę krovinio saugumui, bet neatsisakė vežti krovinio ar nepadarė atitinkamų žymų važtaraštyje, taip pat neatmetama galimybė riboti vežėjo atsakomybę, atsižvelgiant į krovinio siuntėjo kaltę, tai yra dalinės atsakomybės taikymo. Teismas net nenustatinėjo būtinos ginčo atveju civilinės atsakomybės sąlygos – tikėtino priežastinio ryšio tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir kroviniui padarytos žalos.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Transekspedicija“ prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad Kelių transporto kodeksas ir Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklės yra teisės aktai, reglamentuojantys santykius, kuomet vežimai vyksta valstybės viduje. Todėl šalių ginčui turi būti taikomos CMR konvencijos nuostatos. Ieškovas vienoje apeliacinio skundo dalyje nurodo, jog krovinys buvo tinkamai pakrautas, o atsakovo vairuotojas galimai viršijo greitį ar galimai padarė kitokį neapdairų veiksmą, kitoje to paties skundo dalyje nurodo, jog pakrauta buvo netinkamai. Taigi ieškovas pats pateikia prieštaringus argumentus. Siuntėjas netinkamai įpakavo metalo lakštus – pakuotės buvo sutvirtintos plastikinėmis juostomis, nors pagal krovinio pobūdį, turėjo būti tvirtinamos metalinėmis juostomis, todėl atsakovas turi būti atleidžiamas nuo atsakomybės. Ieškovo pateiktame įrodyme asmenys bendrauja ne elektroninio pašto pagalba, todėl preziumuojama, kad ieškovo elektroninį paštą archyvuojančių sistemų ypatybės su pavėluotu įrodymų pateikimu nėra susijusios. Ieškovas teismui pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis, nekeičiančius šalių pasirašyto susitarimo. Todėl ieškovo pateiktam įrodymui neturėtų būti taikoma CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtis.

20Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju vežėjo atsakomybė nekyla, kadangi krovinį pakrovė ir sutvirtino siuntėjas. Remiantis eksperto išvada krovinys buvo netinkamai paruoštas transportavimui. Krovinys nebuvo sutvirtintas papildomais diržais. Atsakovas savo, kaip vežėjo funkcijas atliko tinkamai, todėl jam neklyla atsakomybė dėl krovinio sugadinimo. Trečiasis asmuo sutinka ir palaiko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendime išdėstytus argumentus.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

23Ieškovas apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnis nustato bendrą taisyklę, jog apeliacinis procesas vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nustatytas išimtis. Pastarasis straipsnis nurodo, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl proceso formos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmos instancijos teisme vykusių teismo posėdžių protokolus, daro išvadą, kad pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl sudarytos sutarties sąlygų bei įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, visi pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai yra grindžiami teisės normų, teismų praktikos, byloje esančių rašytinių įrodymų ir sutarčių sąlygų aiškinimu. Ieškovo atstovas turėjo galimybę teikti paaiškinimus teismo posėdžiuose, todėl galėjo pakankamai išsamiai atskleisti teismui šalis siejusius sutartinius santykius bei užsakymo vykdymo sąlygas. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė, kokias konkrečiai aplinkybes gali patvirtinti liudytoju prašomas apklausti asmuo, todėl ieškovo prašymas netenkintinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

24Byloje yra kilęs ginčas dėl 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) nuostatų, reglamentuojančių vežėjo atsakomybę už krovinio sugadinimą bei šios atsakomybės ribojimą.

25Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog vežėjas gavėjui pristatė gabenimo metu sugadintas prekes (t. I, b.l. 61). Nepriklausomas siurvejeris Lars Krogius Baltic Ltd pagal atsakovo vežėjo atsakomybės draudiko pavedimą atliko gabentų apgadintų metalo lakštų apžiūrą ir nustatė, kad krovinio įpakavimas atitinka tokių krovinių įpakavimo reikalavimus, tačiau metalo lakštų pakuotes pakrovus į puspriekabę, buvo palikti tušti tarpai tarp priekinio borto ir tarp pakuočių, į juos nebuvo instaliuota atramų (medinių brūsų ar kt.). Siekiant sumažinti galimą pakuočių pasislinkimą (trintį), rekomenduojama ant treilerio grindų pakloti guminius kilimėlius. Automobilio vairuotojui panaudojus staigų stabdymą, krovinys pasislinko puspriekabės priekinio borto link į paliktas tuščias ertmes, didžioji dalis pakuočių tvirtinamųjų plastikinių juostų sutrūko (galimai reikėjo panaudoti metalines tvirtinimo juostas), todėl dalis metalo lakštų išslydo iš pakuočių ir pasislinko treilerio priekinio borto link, o dalis lakštų užslydo ant priekyje pakrautų pakuočių. Pakuočių pasislinkimo metu dalis krovinio buvo apgadinta. Nustatytas preliminarus nuostolių dydis – 1.755,66 € (t. I, b.l. 103-147). Nurodytas tyrimas patvirtina, kad krovinio apgadinimo priežastis buvo jo netinkamas pakrovimas į puspriekabę. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, kurie galėtų paneigti minėto siurvejerio išvadas, todėl pirmos instancijos teismas jomis rėmėsi pagrįstai.

26Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Taigi pagal šią CMR konvencijos nuostatą, vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. Logiška, kad krovinio siuntėjas žino vežamo krovinio specifiką, o jos gali nežinoti vežėjas. Kita vertus, jeigu išoriškai akivaizdus netinkamas krovinio pakrovimas, vežėjas turėtų su siuntėju, pakraunančiu krovinį, derinti jo pakrovimą arba atsisakyti vežti krovinį.

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti. Nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas tokiu atveju nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, nes negali kontroliuoti pakrovimo proceso. Taigi, jei vežimo sutarties šalys nesusitarė kitaip, pakrovimo metu krovinys yra prižiūrimas siuntėjo, ir vežėjas turi galimybę, jei bus nustatyti pakrovimo defektai, kurie galėjo turėti įtakos krovinio sugadinimui, gintis remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu. Tačiau netinkamo krovinio pakrovimo veiksnys nelaikytinas savarankiška aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo išvengti. Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima ir pareigą imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimą arba sumažintų žalą dėl rizikos veiksnių, jei tik jis apie juos sužino. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliančią grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje (LAT 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004).

28Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad vežimo sutarties sąlygos buvo aptartos trijuose skirtinguose dokumentuose: 2013 m. sausio 30 d. transporto/ekspedijavimo užsakyme Nr. 00504/01/2013, Bendrosiose bendradarbiavimo sąlygose, teikiant transporto ir ekspedijavimo paslaugas, ir Vientisoje sutartyje–krovinio gabenimo užsakyme Nr. 00304/01/2013. Du pirmieji dokumentai buvo parengti lenkų kalba bei pateikti teismui be vežėjo atstovo parašų, tuo tarpu trečiasis iš minėtų dokumentų – parengtas anglų kalba ir patvirtintas vežėjo atstovo parašu (t. I, b.l. 5-7). Vientisoje sutartyje –krovinio gabenimo užsakyme nurodyta, jog vežėjas įsipareigoja pagal sutartyje nurodytas taisykles ir sąlygas patiekti užsakovo jam patikėtą krovinį į paskirties vietą bei perduoti krovinį gavėjui. Pagal sutarties 11.1 punktą vežėjas įsipareigojo nedelsdamas pranešti klientui apie bet kokias kliūtis, trukdančias vykdyti užsakymą (vėlavimai, neišvengiamos prastovos gabenimo metu, eismo įvykiai ir kitos nenumatytos aplinkybės) bei imtis visų būtinų veiksmų, siekdamas nedelsiant įveikti šias kliūtis (t. I, b.l. 7; 62-64). Minėtos sutarties sąlygos nenustato vežėjui jokių pareigų, susijusių su krovinio pakrovimu. Tuo tarpu 2013 m. sausio 30 d. transporto/ekspedijavimo užsakyme Nr. 00504/01/2013 nurodyta, jog krovinys – plienas ant padėklų – turi būti pakraunamas iš šono, puspriekabė turi būti sausa ir sandari, atskirai išskirtas 12 diržų reikalavimas (t. I, b.l. 58). Bendrosiose bendradarbiavimo sąlygose, teikiant transporto ir ekspedijavimo paslaugas, nurodyta, kad vežėjas įsipareigoja užsakymą vykdyti užsakymui tinkama transporto priemone, vežamų prekių priėmimo metu patikrinti jų atitikimą važtaraštyje nurodytam skaičiui, svoriui, prekių savybėms ir numeriams, bei išorinę prekių būklę. Konstatavus neatitikimų, savo pastabas vežėjas privalo įrašyti važtaraštyje, gauti siuntėjo patvirtinimą ir informuoti užsakovą. Pakrovimo metu užtikrinti, kad prekės būtų tinkamai apsaugotos atsižvelgiant į jų vežimo maršrutą ir gabenamas prekes, į paskirties vietą jas pristatyti nepakitusios būklės (t. I, b.l. 59-60). Pirmos instancijos teismas nevertino minėtų dokumentų sąlygų, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kad toks užsakymo variantas būtų atsakovą pasiekęs ir jis būtų supažindintas su Bendrosiomis bendradarbiavimo sąlygomis, kuriose yra reglamentuotos vežėjo pareigos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad užsakyme nurodytame 12 diržų reikalavime nėra detalizuota, kokio pobūdžio turi būti tie diržai. Atsakovo vairuotojas buvo nurodęs, jog krovinys buvo sutvirtintas 9 diržais (t. I, b.l. 9). Tačiau aukščiau nurodytos nepriklausomo siurvejerio išvados patvirtina, kad gabenamų prekių pasislinkimą nulėmė ne trijų tvirtinimo diržų trūkumas, bet tai, kad jie buvo plastikiniai, todėl trūko. Be to, pagrindinė prekių apgadinimą nulėmusi priežastis buvo pakrovimo metu palikti tušti tarpai tarp priekinio borto ir tarp pakuočių, į juos neinstaliuojant atramų. Taigi, negalima pripažinti, kad trijų tvirtinimo juostų trūkumas buvo prekių apgadinimo priežastimi. Todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina ir atsisako priimti ieškovo pateiktą naują įrodymą. Taip pat pažymėtina, kad ir Bendrosiose bendradarbiavimo sąlygose nėra aptarta, kam tenka prekių pakrovimo pareiga, 2 punkte yra tik nurodytos bendro pobūdžio vežėjo pareigos pateikti tinkamą transporto priemonę, patikrinti prekių kiekį bei išorinę būklę ir užtikrinti prekių apsaugą pakrovimo ir gabenimo metu. Tačiau šiose sąlygose nėra nurodyta konkrečių vežėjo pareigų pakraunant krovinį. Todėl pripažintina, kad vežimo sutartimi šalys nesusitarė, kam tenka prekių tinkamo pakrovimo pareiga. Tokiu atveju krovinio pakrovimas yra siuntėjo, tai yra ieškovo reikalas.

29Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama. Pažymėtina, kad šie reikalavimai yra skirti kelių eismo dalyvių saugumui užtikrinti ir išvengti eismo įvykių, tai yra, kad gabenamas krovinys būtų stabilus ir neiškristų iš transporto priemonės bei nepadarytų žalos pačiam vairuotojui ar kitiems asmenims bei jų turtui. Tačiau šios teisės normos neapima tokių vežėjo ir siuntėjo santykių, nuo kurių priklauso pačios gabenamos prekės tinkamas įpakavimas ir pakrovimas tam, kad prekė būtų pristatyta visiškai nepažeista. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad vežėjas dėl netinkamo prekių pakrovimo būtų sukėlęs eismo įvykį, todėl ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Kelių transporto kodeksu bei Krovinių išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėmis.

30Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

31Byloje nėra duomenų, jog atsakovo vairuotojas, gabendamas krovinį, būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles ar atlikęs kitokio pobūdžio neteisėtus ar neatsargius veiksmus, kurie būtų nulėmę prekių apgadinimą. Todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai apie galimai vairuotojo viršytą greitį ar neatsargų lenkimą kelyje yra nepagrįsti. Atsakovo vairuotojo paaiškinimai apie staigaus stabdymo kelyje aplinkybes, netikėtai į važiuojamąją kelio dalį išėjus pėsčiajam, yra pakankankamai nuoseklūs (t. I, b.l. 9). Kitų duomenų, galinčių paneigti šiuos vairuotojo paaiškinimus, byloje nėra. Ieškovo nurodomi atsakovo atstovo bei vairuotojo parodymų nežymūs neatitikimai nepatvirtina, kad šalys bandytų nuslėpti galimą eismo įvykį kelyje. Pagal sutarties 11.1 punktą vežėjas įsipareigojo nedelsdamas pranešti klientui apie bet kokias kliūtis, trukdančias vykdyti užsakymą (vėlavimai, neišvengiamos prastovos gabenimo metu, eismo įvykiai ir kitos nenumatytos aplinkybės) bei imtis visų būtinų veiksmų, siekdamas nedelsiant įveikti šias kliūtis. Aptariamu atveju vežėjo vairuotojui nebuvo kilusi kliūtis, trukdanti vykdyti užsakymą, kadangi, papildomai sutvirtinęs krovinį, jis galėjo tęsti vežimą. Todėl nepripažintina, kad nepranešęs apie krovinio pasislinkimą, atsakovas būtų pažeidęs sutarties sąlygas.

32Atsakovo vairuotojas, po krovinio pakrovimo, nepadarė jokių pastabų apie krovinį (t. I, b.l. 8). Prekių pristatymo kvite Nr. 62910 nurodyta, kad vairuotojas savo parašu patvirtino, kad prekės išdėstytos ir pritvirtintos pagal reikalavimus (t. II, b.l. 14-23). Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktas); ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą. Pažeidus pirmiau nurodytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyto krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų (LAT 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012). Nepriklausomo siurvejerio Lars Krogius Baltic Ltd išvados kaip tik ir patvirtina, kad prekės buvo netinkamai pakrautos, bei paneigia važtaraštyje bei prekių pristatymo kvite patvirtintą krovinio tinkamumą gabenimui. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad vežėjas įrodė krovinio vežimo metu egzistavus ypatingos rizikos faktorius bei tikėtiną priežastinį ryšį, kad krovinio sugadinimas galėjo atsirasti dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių.

33Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

34Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

35Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo KARENA... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7.098,40 € žalą, įstatymines... 6. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog su ieškovu... 7. Trečiasis asmuo, ERGO Insurance SE, nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu ieškovo... 10. Teismas nustatė, kad šalių sulygtas krovinių pervežimas atitinka 1956 m.... 11. Teismas nustatė, kad vežant krovinys buvo pritvirtintas 9 diržais. Šalių... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas KARENA S.A. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 14. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 15. 1) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog staigus stabdymas, kai... 16. 2) Nors teismas ir nurodė, kad šalių santykiams yra taikytinos CMR... 17. 3) Atsakovas, priimdamas prekes gabenimui, turėjo pareigą kontroliuoti... 18. 4) Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vežėjas galėtų būti... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Transekspedicija“ prašo... 20. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundu,... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 23. Ieškovas apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso... 24. Byloje yra kilęs ginčas dėl 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais... 25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog vežėjas gavėjui pristatė gabenimo metu... 26. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį vežėjas... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad CMR konvencija nereguliuoja... 28. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad vežimo sutarties sąlygos buvo... 29. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, jei... 30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos... 31. Byloje nėra duomenų, jog atsakovo vairuotojas, gabendamas krovinį, būtų... 32. Atsakovo vairuotojas, po krovinio pakrovimo, nepadarė jokių pastabų apie... 33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai... 34. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą palikti...