Byla 3K-3-227/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Darvydas“ kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Darvydas“ ieškinį atsakovams J. K. IĮ ,,Banga“ ir savininkui J. K., UAB DK ,,PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje V. B. ir K. Š. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą vežimo ir su juo susijusiuose sutartiniuose santykiuose, aiškinimo bei taikymo klausimai.

6Ieškovas UAB ,,Darvydas“ kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų J. K. IĮ „Banga“ ir UAB DK ,,PZU Lietuva“ 33 557,76 Lt žalos atlyginimą, o J. K. IĮ „Banga“ neturint pakankamo turto, – subsidiariai iš atsakovo J. K. ir solidariai iš UAB DK ,,PZU Lietuva“ 33 557,76 Lt. Jis nurodė internete išsirinkęs ir nusipirkęs keturis automobilius, kuriuos pagal 2009 m. lapkričio 9 d. krovinio užsakymą Nr. 11/9 atsakovas J. K. IĮ „Banga“ įsipareigojo parvežti automobilvežiu su priekaba iš Liuksemburgo. Ieškovo teigimu, vežėjas privalėjo užtikrinti krovinio saugumą ir tinkamai atlikti jo transportavimą, bet to nepadarė, nes 2009 m. lapkričio 12 d. gaisro metu degalinėje Waasmunsteryje (Belgija), visi pervežami automobiliai buvo nepataisomai sunaikinti, todėl ieškovas prašo atlyginti žalą už sudegusius automobilius.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ginčo santykiams taikytina CMR konvencija nereglamentuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gabenamas krovinys nebuvo papildomai apdraustas, turėjo paslėptų defektų, o nepriklausomų ekspertų ataskaitoje bei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atsakyme nurodyta, jog gaisro židinio zona – pervežamas automobilis, o tikėtina gaisro kilimo priežastis – pervežamo automobilio elektros instaliacijos gedimas, nurodė, kad atsakovui J. K. IĮ „Banga“ civilinės atsakomybės dėl krovinio praradimo nekyla. Teismas nurodė, kad faktą, jog pateiktas transportuoti krovinys buvo be defektų, privalėjo įrodyti krovinio siuntėjas ar jo pargabenimu suinteresuotas asmuo, tačiau ieškovas tokių duomenų nepateikė, taip pat nepaneigė aplinkybės, kad gaisras kilo ne gabenamame automobilyje „VW Touran“, o automobilvežyje.

9Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijos, todėl ginčui spręsti taikytinos CMR konvencijos nuostatos. Šalys gali susitarti dėl krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų ir nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas nėra įpareigotas tikrinti ir prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai (CMR konvencijos 8 straipsnis, 11 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2004), o apelianto skundo teiginiai, kad automobilis „VW Touran“ neturėjo jokių paslėptų defektų, laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punktą vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų padarinys, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Krovinio paslėptas defektas reiškia, kad krovinys turi turėti tokį defektą, kuris yra nebūdingas tokio pobūdžio kroviniams. Defekto buvimą turi įrodyti pats vežėjas (CMR konvencijos 18 straipsnio 1 punktas). Teismui, sprendžiančiam bylą šiuo pagrindu, yra reikšmingi du faktai: krovinio pobūdis ir vežėjo veiksmai, vežant tokį krovinį.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Teismų praktikoje sąžiningu vežėju pripažintinas tik toks, kuris geba užtikrinti protingą (minimalų) krovinio praradimo rizikos laipsnį. Vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, jog padarė laiku viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad būtų galima išvengti žalos toje vietoje ir tuo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2002; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2002; kt.). Teismui padarius išvadą, kad krovinio teisinę kontrolę buvo perėmęs vežėjas, pastarajam pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktą atsiranda atsakomybė už krovinio praradimą, sugadinimą ar pavėluotą pristatymą, todėl kiti teismo argumentai dėl vežėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių yra niekiniai. UAB „Darvydas“ darbuotojai nedalyvavo nei paimant krovinį, nei pildant važtaraščius, o vežėjo vairuotojai, siekdami užkelti automobilį, ties kuriuo vėliau nustatytas gaisro židinys, į autovežį,prijungė akumuliatorių, kurio vėliau neišjungė – tai galėjo tapti gaisro priežastimi. Akumuliatorių išjungimas yra privaloma sąlyga pervežant automobilvežiu automobilius, ypač nukentėjusius eismo įvykiuose. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas negali remtis CMR konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai šaliai, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas - neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltic Expressįl v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas" v. UAB „DSV Transport“, bylos Nr. 3K-3-318/2009). Taigi vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams.
  2. Apylinkės teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, taip pažeisdamas CMR Konvencijos 18 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Teismo sprendimas privalo būti pagrįstas tiek faktine bylos medžiaga, tiek teisės normomis. Sprendimas, kuriame nenurodyti argumentai, dėl ko atmetami ieškovo pateikti įrodymai, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apylinkės teismo išvados padarytos neišdėsčius argumentų, kodėl buvo atmesti ieškovo pateikti įrodymai, matyti, kad teismas nesigilino į bylos faktines aplinkybes, o tas aplinkybes, kurias nustatė, traktavo išimtinai atsakovų ir trečiųjų asmenų pateiktų dokumentų ir paaiškinimų pagrindu. Šie teismo padaryti CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktų pažeidimai yra esminiai, turėję įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
  3. Apylinkės teismas, pripažinęs, kad krovinys buvo kontroliuojamas vežėjo, nepagrįstai sprendė, kad ieškovas (siuntėjas) taip pat savo veiksmais, nereikalaudamas iš vežėjo ar jo darbuotojų imtis papildomų atsargumo priemonių juos gabenant, turėjo prisiimti iš to kylančią riziką. Teismai neįsigilino į aplinkybę, kad krovinys buvo netinkamai pritvirtintas, vežėjo pasirinktas tvirtinimo būdas galėjo sudaryti elektros grandinę ir, esant nors mažiausiai kibirkščiai, sukelti trumpą elektros jungimą bei gaisrą. Aplinkybių visuma (automobilvežis buvo techniškai netvarkingas, neizoliuoti laidai, neišjungta elektrinė gervė, automobilių ratų ir krovinio tvirtinimo diržais buvo parištas automobilvežio varomasis tiltas, elektros instaliacijos laidas pravestas pagal rėmą šalia ratų, todėl galėjo perkaisti ir išsilydyti, prie pervežamų automobilių sudėtos kuro talpos, nešiojamoji dujinė viryklė, automobilvežio padangos be protektoriaus) rodo vairuotojų aplaidumą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), 6 punkte nustatyta, kad krovinio vežėjas yra atsakingas už tai, kad transporto priemonė būtų tvarkinga, o tvirtinimo įranga – tinkama. Taisyklių 10 punkte nurodyta, kad vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus. UAB „Darvydas“ apeliaciniame skunde buvo nurodęs, kad vežėjas, pakraunant bei vežant krovinį, buvo pažeidęs Taisyklių 34.2 ir 34.3 punktus. Pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 15 punktą vežėjo vadovai privalėjo nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti, t. y. turėjo pareigą kontroliuoti, ar elektros įrenginiai apsaugoti nuo trumpojo laidų jungimo ir kitų avarinių režimų, galinčių sukelti gaisrą. Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 64 „Dėl bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų priepažinimo netekusiais galios“ 135 punkte nustatyta, kad visi elektros įrenginiai turi būti apsaugoti nuo trumpojo laidų jungimo ir kitų avarinių režimų, galinčių sukelti gaisrą. Šių taisyklių 153 punkte nustatyta, kad neeksploatuojami elektros įrenginiai turi būti išjungti iš elektros tinklo. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktą vežėjas, priimdamas krovinį vežti, privalo patikrinti: a) ar teisingai nustatytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ar numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Be to, CMR konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos vežėjo pastabos apie krovinio išorinę būklę ir pakuotę turi būti motyvuotai pagrįstos. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad vežėjas neįvykdė pareigos imtis visų reikiamų saugumo priemonių sumažinant krovinio praradimo riziką, todėl nėra pagrindo atleisti vežėją nuo atsakomybės už krovinio praradimą.
  4. Apylinkės teismas sprendė, kad užsakovo nurodymu priimtas gabenti krovinys turėjo paslėptą defektą, t. y. netvarkingą automobilio vidaus elektros instaliaciją ir srovę tiekiantį akumuliatorių, dėl ko jame kilo gaisras, sudegė paruoštas pervežti visas krovinys ir jam gabenti skirtas automobilvežis, o ieškovas byloje esančiais įrodymais nepaneigė aplinkybės, kad gaisras kilo ne automobilyje „VW Touran“, o automobilvežyje. Tai, kad nepaneigta gaisro kilimo krovinį transportavusiame autovežyje aplinkybė, yra ne siuntėjo (užsakovo), o vežėjo atsakomybės sąlyga, todėl teismas negalėjo taikyti CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 punkto nuostatų ir atleisti vežėjo nuo atsakomybės. Teismo išvada, kad gaisras kilo dėl netvarkingos pervežamo automobilio vidaus elektros instaliacijos, yra nepagrįsta teismui pateiktais įrodymais, be to, pats teismas nurodo, kad gaisras galėjo kilti ir automobilvežyje. „IMCS Antwerp“ savo atsakaitoje nurodė, kad gaisras prasidėjo ties automobiliu „VW Touran“, stovėjusiu apačioje, antroje vietoje. Bendrovė „Lars Krogius" padarė kitokią išvadą – kad žalos priežastis – gaisras, kilęs krovinio gabenimo metu nuo nenustatytos kilmės liepsnos vieno iš pakrautų automobilių viduje. Išvados prieštaringos ir neleidžiančios priimti objektyvaus sprendimo dėl gaisro kilimo priežasties. Akivaizdu, kad apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  5. Ieškovas, nors neturėdamas įrodinėjimo pareigos pagrįsti ar paneigti CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 punkte numatytos aplinkybės buvimo, apeliacinės instancijos teismui pateikė nuotraukas, darytas po gaisro, kurias apžiūrėjus galima daryti bylai reikšmingas išvadas, bet apeliacinės instancijos teismas atmetė prašymą jas pridėti prie bylos, nors pats pripažino, kad šie įrodymai gauti po skundžiamo sprendimo priėmimo. Aplinkybės dėl šių įrodymų pateikimo tapo aktualios jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nes teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą.
  6. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vokietijos Federacinės Respublikos teismo išvada, kad gedimas vežamų lengvųjų automobilių elektros instaliacijoje, dėl kurio kilo gaisras, laikytinas paslėptu krovinio defektu. Teismo pateikta nuoroda (OLG Munchem vom 27.2.1987, Transpr. 1987, p. 185) yra neinformatyvi, be to, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pasisakęs tik apie Lietuvos teismų suformuotų precedentų teisinę galią, todėl remtis užsienio šalių teismų praktika, jos net neanalizavęs, apylinkės teismas neturėjo teisės.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas IĮ „Banga“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį.

14Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Šiaulių miesto apylinkės teismas teisingai aiškino ir taikė vežėjo civilinę atsakomybę už prarastą krovinį reglamentuojančias CMR konvencijos nuostatas (17, 18, 23 straipsniai) ir padarė teisingą bei pagristą išvadą dėl vežėjo (atsakovo) atleidimo nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino trečiojo asmens

    15K. Š. parodymus ir jais rėmėsi atmesdamas ieškinį. K. Š., priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, nurodė, kad automobilių akumuliatorių neįjunginėjo ir neišjunginėjo, automobilius pakrovė ir pritvirtino tinkamai, nebuvo perspėtas apie gabenamo automobilio techninę būklę. Teismas, spręsdamas dėl gaisro kilimo priežasčių, rėmėsi nepriklausomų ekspertų bendrovės „Lars Kriogius" 2010 m. kovo 9 d. ataskaita Nr. 090664. Taigi, atsakovė įvykdė pareigą įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių.

  2. Kasatorius savo poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2009 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009, kurioje faktinės bylos aplinkybės (krovinys prarastas dėl vagystės) nesutampa su šios bylos aplinkybėmis.
  3. Esant sutartinei civilinei atsakomybei pagal neigiamus teisinius padarinius tyčiai yra prilyginamas didelis neatsargumas (CK 6.252 straipsnio 1 dalis). Pagal nustatytas faktines šios bylos aplinkybes bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo vežėjo veiksmų kvalifikuoti kaip didelio neatsargumo, kuris pagal taikytiną teisę prilyginamas tyčiniams veiksmams. Be to, ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių prarasto krovinio vertę (CMR Konvencijos 23 straipsnis).
  4. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu naujus įrodymus pateikianti šalis turi nurodyti motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. UAB „Darvydas“, klaidindamas Šiaulių apygardos teismą, nurodė, kad 14 nuotraukų, kurias pateikė kartu su apeliaciniu skundu, ji pavėluotai gavo iš atsakovo, nors jas gavo iki civilinės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme ir turėjo galimybę jas jam pateikti. Be to, nuotraukose užfiksuotas vaizdas yra po to, kai sudegę automobiliai buvo sutvirtinti ir paruošti išvežti iš gaisravietės į stovėjimo aikštelę, kurioje jie ir buvo nufotografuoti. Taigi, šios nuotraukos neįrodo kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių vežėjo kaltę.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį.

17Atsiliepime papildomai nurodomi šie argumentai:

  1. Kasatoriaus nurodomos Priešgaisrinės saugos įstatymo bei Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių nuostatos netaikytinos nagrinėjamam atvejui – pervežant (transportuojant) automobilius. Akumuliatorių išjungimas juos pervežant automobilvežiu nebūtinas, priešingai, tai keltų didesnę grėsmę žalos atsiradimui, nei jų neišjungimas. Atjungus akumuliatorių, vežėjas negalėtų užrakinti pervežamos transporto priemonės ir užtikrinti jos saugumo; būtų užkertama galimybė operatyviai gelbėti krovinį įvykio, vilkiko gaisro atveju ir pan. Elektros instaliacijos gedimas yra paslėptas ir automobiliams nebūdingas defektas, nuo kurio konstruktiškai automobilis turėtų būti apsaugotas, todėl laikytina, kad vežėjas neturi pareigos imtis papildomų apsaugos priemonių ir išjungti akumuliatorius. Be to, ieškovo atstovas pats buvo nurodęs neišjungti akumuliatorių, tai vertintina kaip ieškovo didelis neatsargumas. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punktą bei CK 6.253 straipsnio 5 dalį, 6.259 straipsnį tai yra vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindas.
  2. Ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktos nuotraukos ir nauji argumentai dėl įvykio priežasties jokiu būdu nepaneigia oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose nustatytosios. Nuotraukose užfiksuotą vaizdą vertino ir oficialių institucijų pareigūnai, kurie ir nustatė įvykio priežastį – pervežamo automobilio elektros instaliacijos gedimas, o ne netinkamas automobilių tvirtinimas.
  3. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad byloje esančios ekspertų išvados yra skirtingos. UAB DK „PZU Lietuva“ įvykio priežasčiai ir pagrįstam nuostolio dydžiui nustatyti užsakė nepriklausomus ekspertus bendrovę „Lars Krogius". Šie kaip subrangovus, esančius įvykio vietos valstybėje, užsakė TMCS ANTVER firmos ekspertus, kurie nuvyko įvykio vietą, apžiūrėjo sudegusį vilkiką, krovinį, taip pat surinko papildomą informaciją ir dokumentus bei savo užsakovams pateikė ataskaitą. Bendrovė „Lars Krogius“ apibendrino ataskaitą (rusų kalba) bei kartu su IMCS ANTVER ataskaita pateikė UAB DK „PZU Lietuva“. Prieštaravimų tarp šių išvadų nėra, vienareikšmiška įvykio priežastis – gaisras pervežamame automobilyje. Elektros instaliacijos gedimai laikytini paslėptu krovinio defektu, dėl kurio pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punktą vežėjas atleistinas nuo atsakomybės.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl iš tarptautinio vežimo sutarties kylančios vežėjo atsakomybės už krovinio praradimą taikymo

21Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eksea“, bylos Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jutatransa“ v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-177/2009).

22Kvalifikavus sutartį tarptautinio pervežimo sutartimi pagal CMR konvenciją, atitinkamai turi būti sprendžiamas sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimas. CMR konvencijos, kaip specialiojo teisės akto, pobūdis lemia tai, kad CMR konvencijoje įtvirtintais pagrindais atsirandanti vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė laikytina reglamentuota išsamiai tiek atsakomybės sąlygų, tiek atsakomybės ribų požiūriu. Kai reikalavimai tarptautinio pervežimo dalyviams reiškiami kitu, negu numatyta CMR konvencijoje, pagrindu, dėl šalių atsakomybės sąlygų ir ribų turi būti sprendžiama pagal nacionalinės teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jutatransa“ v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-177/2009).

23Vežėjo atsakomybė aktualiu nagrinėjamai bylai atveju – kai krovinys vežimo metu sugadinamas ar prarandamas – reglamentuota CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių. Jeigu vežėjo atsakomybei taikoma CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių - byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis.

24Sutartiniai tarptautinio krovinių pervežimo santykiai yra daugialypiai ir sudėtingi jų kvalifikavimo aspektu, nes paprastai juose dalyvauja ne tik ,,klasikinės“ pervežimo sutarties šalys – krovinio siuntėjas ir vežėjas bei gavėjas, kurio naudai sutartis sudaroma, bet ir pervežimo procesą organizuojantys ekspeditoriai, faktiškai vežantys krovinį vežėjo atstovai, darbuotojai ir kiti asmenys. Be pagrindinės krovinio vežimo sutarties, atskirų jo dalyvių sudaromos kitos, santykinai vadinamos pagalbinėmis, sutartys, kurių tikslas – pervežimo proceso užtikrinimas; tokios sutartys, priklausomai nuo jų turinio, gali būti kvalifikuojamos skirtingai – kaip ekspedicijos, pavedimo, krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais, krovinio vežimo nacionaliniais maršrutais ar kt. Sprendžiant iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusius ginčus, sutartiniai santykiai turi būti kvalifikuojami atribojant pagrindinę pervežimo sutartį ir su ja susijusius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jutatransa“ v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-177/2009). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas būtent vežti, bet ne kitais tikslais (pvz., automobilis pateiktas kroviniui pakuoti, saugoti prieš pervežant ir pan.). CMR konvencijoje nereglamentuojama krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Tokiu atveju vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis); ar vežėjas šias pareigas įvykdė sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą. Pažeidus pirmiau nurodytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyto krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje J. G. individuali įmonė v. UAB “SBA Transekspedicija”, bylos Nr. 3K-3-328; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Vilvuokos“ Ekspedicija v. UAB “Sempresta”, bylos Nr. 3K-3-401; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „BTSK“ v. UAB „Transidra“, bylos Nr. 3K-3-296/2008). Jei vežėjas be pervežimo dar yra įpareigotas įpakuoti, saugoti ar dalyvauti krovinio pakrovimo procese ar jį stebėti, vežėjas laikomas priėmusiu pervežti krovinį tik šioms operacijoms pasibaigus įrašų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje J. G. individuali įmonė v. UAB “SBA Transekspedicija”, bylos Nr. 3K-3-328; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Vilvuokos“ Ekspedicija v. UAB “Sempresta”, bylos Nr. 3K-3-401; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „BTSK“ v. UAB „Transidra“, bylos Nr. 3K-3-296/2008). Tokiu atveju iki krovinio priėmimo vežti susiklostę santykiai turi būti kvalifikuojami autonomiškai, CMR konvencijai tokių santykių nereglamentuojant, turi būti sprendžiama dėl taikytinos nacionalinės teisės bei tų santykių dalyvių tarpusavio prievolių.

25Dėl vežėjo civilinę atsakomybę reglamentuojančių CMR normų taikymo nagrinėjamoje byloje

26Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad kasatorius su atsakovu sudarė tarptautinio krovinių vežimo sutartį, kuriai taikoma CMR konvencija. Byloje nenustatyta, kad kasatorius ir atsakovas būtų sudarę sutartį ir dėl krovinio paruošimo pervežti bei jo pakrovimo. Krovinys – naudotos transporto priemonės – buvo prarastas dėl jo vežimo metu kilusio gaisro, taigi kasatoriaus reikalavimui atlyginti žalą, padarytą krovinio praradimu, taikytina CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis. Atsakovas nuo jam reiškiamų reikalavimų gynėsi CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu vežėjo atsakomybę šalinančiu pagrindu – įrodinėdamas, kad krovinys žuvo dėl krovinio defektų – vieno iš vežamų automobilių vidaus elektros instaliacijoje kilusio gaisro. Bylą nagrinėję teismai pripažino šią aplinkybę įrodyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį bei kasacinio skundo argumentus, tokią teismų išvadą pripažįsta pagrįsta. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad atsakovui iš vežimo sutartinių santykių atsakomybės dėl krovinio praradimo prievolės neatsirado. Aplinkybę, kad gaisro židiniu buvo vežamas automobilis „VW Touran“, teismai pripažino įrodyta, ištyrę ir įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą: gaisro tyrimo dokumentus, kuriuose yra ir liudytojų, mačiusių įvykį, parodymai, ekspertizės išvadas. Kasatorius netiksliai ir atskirtai nuo įrodymų visumos traktuoja IMCS „Antwerp“ ataskaitoje nurodytą teiginį, kad gaisras prasidėjo ties automobiliu „VW Touran“. Gedimai automobilio elektros instaliacijoje nėra išoriniai ir akivaizdūs krovinio trūkumai, kuriuos vežėjas turėjo patikrinti ir pastebėti vykdydamas CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pareigas dėl krovinio išorinės būklės kontrolės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai automobilio elektros instaliacijos gedimus, sukėlusius gaisrą, pripažino krovinio defektais CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies prasme, nes tokio pobūdžio gedimai nėra įprasta naudotų automobilių savybė. Tai, kad bylą nagrinėję teismai nurodė Vokietijos teismo praktiką, nepaneigia tokios išvados teisingumo, užsienio teismų precedentai nėra privalomi Lietuvos teismams, tačiau gali būti naudingi lyginamuoju aspektu, ypač tarptautinių sutarčių taikymo praktikai. Kasatoriaus nurodyti teisės aktai (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintos Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklės, Priešgaisrinės saugos įstatymas, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. 64 „Dėl bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“) netaikytini sprendžiant šalių ginčą, nes, pirma, tai yra viešosios teisės aktai, jie nereglamentuoja sutarties šalių tarpusavio prievolių, susijusių su krovinių vežimu, antra, tai Lietuvos nacionalinė viešoji teisė, kurios normos Liuksemburge ir Belgijoje (kur buvo pakrautas ir prarastas krovinys) netaikomos. Kasatoriaus argumentai nepakankami išvadai, kad teismai pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles ir dėl to galėjo priimti neteisėtą sprendimą. Kasatoriaus skunde nurodyti teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies trūkumai yra neesminiai ir byloje priimtų sprendimų vertinimui iš esmės įtakos neturi.

27Dėl aptartų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamų teismų sprendimų.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Kasaciniame teisme patirta 76,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

30Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 800 Lt. Ši suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.14 punkte nustatyto dydžio, yra adekvati bylos sudėtingumui (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina atsakovui iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Priteisti iš kasatoriaus UAB „Darvydas“ (duomenys neskelbtini) 800 (aštuonis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo J. K. IĮ ,,Banga“ (duomenys neskelbtini) naudai ir 76,68 Lt (septyniasdešimt šešis litus 68 ct) valstybės naudai.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą vežimo... 6. Ieškovas UAB ,,Darvydas“ kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovo... 9. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo apeliacinį... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m.... 12. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. CMR... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas IĮ „Banga“ prašo kasacinį... 14. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Šiaulių... 15. K. Š. parodymus ir jais rėmėsi atmesdamas ieškinį. K. Š., priešingai... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo... 17. Atsiliepime papildomai nurodomi šie argumentai:
      1. Kasatoriaus... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl iš tarptautinio vežimo sutarties kylančios vežėjo atsakomybės už... 21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma... 22. Kvalifikavus sutartį tarptautinio pervežimo sutartimi pagal CMR konvenciją,... 23. Vežėjo atsakomybė aktualiu nagrinėjamai bylai atveju – kai krovinys... 24. Sutartiniai tarptautinio krovinių pervežimo santykiai yra daugialypiai ir... 25. Dėl vežėjo civilinę atsakomybę reglamentuojančių CMR normų taikymo... 26. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad kasatorius su atsakovu sudarė... 27. Dėl aptartų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 29. Kasaciniame teisme patirta 76,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 30. Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti... 33. Priteisti iš kasatoriaus UAB „Darvydas“ (duomenys neskelbtini) 800... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...