Byla 2A-549-125/2013
Dėl žalos atlyginimo ir ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „( - )“ (toliau – DNSB), tretiesiems asmenims A. R., Šilalės rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo ir ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 7 688 Lt žalos atlyginimą, nurodė, kad atsakovė, turėdama Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2011-10-12 išduotą leidimą, valstybinėje žemėje nugenėjo 4 liepas ir 1 klevą, kurie pagal 2011-11-24 Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-347 patvirtintų Šilalės rajono želdinių ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir priežiūros taisyklių 3 punkto kriterijus priskiriami saugotiniems medžiams. Medžiai nugenėti nupjovus jų viršūnes, storąsias skeletines šakas, paliekant tik nuo stiebo išsišovusius kelmelius-stagarus. Atsakovė, taip nugenėdama 4 liepas ir 1 klevą, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 40.2 punkto reikalavimus ir padarė žalą aplinkai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 (Aplinkos apsaugos ministerijos 1998-03-13 įsakymo Nr. 45 redakcija) su vėlesniais pakeitimais patvirtintos Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 14.5 punktu, medžių nugenėjimas anksčiau nurodytu būdu vertinamas kaip želdinių žalojimas, pažeidžiant jų gyvybines funkcijas. Vadovaujantis Metodikos 5 ir 14 punktais, nuostolių, padarytų sunaikinus ar sužalojus želdinius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, dydis skaičiuojamas pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 su vėlesniais pakeitimais.

3Šilalės rajono apylinkės teismas 2012-11-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės DNSB „( - )“ 1 922 Lt žalos atlyginimo valstybės naudai, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovės DNSB „( - )“ 58 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Teismas konstatavo, kad pagal CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, tačiau priteisus visą nuostolių sumą, gali kilti sunkių pasekmių atsakovei. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad DNSB „( - )“ narių turtinė padėtis sunki, padaryta žala žmonių sveikatai pavojaus nesukėlė, DNSB „( - )“ atstovas prisipažino netinkamai nugenėjęs 5 medžius, iš kurių 4 liepų gyvybinės funkcijos iš dalies išliko, atstovas buvo nubaustas administracine nuobauda, paskirtą baudą sumokėjo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį (CK 6.251 str. 2 d.) ir remiantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais (CK 1.5 str.) sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, priteisiant iš atsakovės ¼ dalį nustatytų nuostolių – 1 922 Lt.

4Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimą, priteisiant iš atsakovės 7 688 Lt žalos atlyginimo. Ieškovas nurodo, kad teismas formaliai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Teismas netinkamai vertino ir taikė CK ir Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, įtvirtinančias žalos atlyginimo instituto esmę, todėl nepagrįstai 4 kartus sumažino nuostolių atlyginimo dydį. Akivaizdu, kad atsakovės veika buvo padaryta žala gamtai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 21 p.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos atlyginimo dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius. Šiuo atveju nustatyta, kad padaryta žala gamtai sudaro 7 688 Lt. Ieškovo teigimu, žalos aplinkai atlyginimo mechanizmas prioritetu laiko ne padarytos žalos atlyginimą, o aplinkos atkūrimą iki pirminės būklės.

5Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimą.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 str., teisingai nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas teisingam šios bylos išsprendimui, ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį (CK 6.251 str. 2 d.) ir remiantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais (CK 1.5 str.) sumažinti priteistino nuostolių atlyginimo dydį.

9CK 6.251 str. 1 d., įtvirtinanti visiško nuostolių atlyginimo principą, taip pat numato galimybę nustatyti šio principo išimtį. Tokią išimtį numato CK 6.251 str. 2 d., suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nagrinėjamu atveju teismas, taikydamas CK 6.251 str. 2 d., atsižvelgė į tai, kad DNSB „( - )“ narių turtinė padėtis sunki, padaryta žala žmonių sveikatai pavojaus nesukėlė, DNSB „( - )“ atstovas prisipažino netinkamai nugenėjęs 5 medžius, iš kurių 4 liepų gyvybinės funkcijos iš dalies išliko, atstovas buvo nubaustas administracine nuobauda, paskirtą baudą sumokėjo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paminėtų aplinkybių visuma sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad atsakovei dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų sunkių pasekmių, ir sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CK 6.251 str. 2 d. taikymui pagrįsti reikšmingos ir tokios byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovei buvo išduotas leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, šiuo leidimu žemės sklype, esančiame ( - ), leista genėti 4 liepas, 1 klevą ir 1 ąžuolą, augančius arti pastato ir tamsinančius langus, atsakovės atstovas, nugenėdamas minėtus medžius, sąmoningai nesiekė jų sužaloti, pažeisti jų gyvybines funkcijas, kad pagal Nuostolių neteisėtai nugenėjus medžius ( - ), DNSB „( - )“ teritorijoje paskaičiavimo aktą (b. l. 13) žala padaryta nesilaikant nustatytos tvarkos nugenint medžius ir pažeidžiant jų gyvybines funkcijas, apie kitokią žalą aplinkai duomenų nėra.

10Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nesudaro teisinio pagrindo jį keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

11Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

12Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai