Byla 2YT-94-547/2017
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – sodybvietės buvimo fakto nustatymo

1Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Astai Mikšėnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei bei atstovui V. Č., išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – sodybvietės buvimo fakto nustatymo,

Nustatė

2pareiškėjas prašo gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam, A. Č., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančiame 3,4226 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Senosios Varėnos k.v., esančiame ( - ), buvo M. S., mirusiam ( - ) metais, priklausiusi sodyba.

3Pareiškėjas nurodo, kad 2007 m. gruodžio 11 d. dovanojimo sutarties Nr. DA-16164, 2007 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutarties Nr. DA-16207 ir 2013 m. sausio 24 d. mainų sutarties Nr. DA-1779 pagrindu įgijo savo nuosavybėn 3,4226 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ). Nurodytą turtą dovanojimo būdu gavo iš savo senelės S. Ž., kuriai šioje vietoje jos buvusios sodybos ribose buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Jo senelei nuosavybės teisės į žemę atkurtos toje pačioje vietoje, kur nuo 1937 iki 1970 m. buvo ir jos šeimai priklausiusi sodyba. Nurodyto sklypo ribose ilgą laiką gyveno jo senelės, S. Ž. (S.) šeima: tėvas M. S. (miręs ( - )), motina P. S. (mirusi ( - ) m.) su vaikais.

4Nurodė, kad jo senelės šeima sodybą (gyvenamąjį namą, tvartą, kluoną) ( - ) kaime atskirai nuo kitų giminaičių pasistatė dar prieš antrąjį pasaulinį karą. Senelės tėvas ir jo prosenelis M. S. nesutarė su savo tėvu Š. S. ir broliu J. S.. Kiek jis žino, prosenelis, M. S. bylinėjosi su savo tėvu dėl turto. Po bylinėjimosi M. S. tėvas Š. S. liepęs sūnui, žemę dirbti kitoje vietoje, dėl ko prosenelis M. savo sodybą ir įkūrė kitoje vietoje, t. y. atokiau nuo tėvo. Prosenelio sodyba buvo pastatyta apie 1937 metus. Toje sodyboje, visa senelės S. Ž. šeima gyveno iki antrojo pasaulinio karo pradžios. Prasidėjus karui, senelės seserys pabėgo į Rusnę. ( - ) mirė senelės motina P. S.. Mirus senelės motinai, jos tėvas vedė dar kartą ir persikraustė gyventi į Daugus, o jos brolis, senelės pasakojimu, buvo ištremtas kaip politinis kalinys. Karo metais sodyboje gyventi liko tik jo senelė S. Ž.. Ji čia viena gyveno iki pat karo pabaigos 1945 m. Vėliau ji bėgdama nuo tremties, persikraustė gyventi į Vilnių, ( - ) ištekėjo už A. Ž., nuolat gyveno Vilniaus mieste. Sodyba nurodytame žemės sklype buvo iki pat 1970 m. Tačiau, po karo sodybai likus be priežiūros, ją pradėjo ardyti vietiniai gyventojai. Iki 1970 m. sodyba buvo visiškai išdraskyta, likę tik vaismedžiai, akmenų sankaupos bei rūsys, kuris sunyko visai neseniai, prieš keletą metų. Nors sklype šiuo metu nėra jokių pastatų, tačiau iš nuotraukų matosi, kad buvo gyvenamasis namas, tvartas, kluonas.

5Pareiškėjas nurodo, kad pastatų statybos dokumentai, patys pastatai nėra išlikę, žemės sklype nėra įregistruoti statiniai, o nuosavybės teise priklausantis sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl nepakeitus žemės paskirties negali pradėti tvarkyti nei statybą leidžiančių, nei kitų projektinių dokumentų. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, būtų galimybė nustatyta tvarka gauti leidimą atstatyti sodybą, buvusioje jos vietoje, todėl jis ir siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šiuo metu suformuotame žemės ūkio paskirties sklype buvo sodyba.

6Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Nijolė Raulušaitienė prašė tenkinti pareiškėjo pareiškimą bei nurodė, kad suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja juridinio fakto nustatymui. Ji patvirtino, kad sodyba pastatyta 1937-1938 metais. M. S. buvo atidalinta žemė. Vėliau M. S. persikėlė gyventi į Daugus, o S. Ž. – į Vilnių ir joje niekas negyveno. Iki 1970 m. sodyba buvo visiškai išdraskyta, likę tik vaismedžiai, akmenų sankaupos bei rūsys, kuris sunyko visai neseniai, prieš keletą metų. Minėto žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties. Sklype šiuo metu nėra jokių pastatų, tačiau iš nuotraukų matosi, kad buvo gyvenamasis namas, tvartas, kluonas bei minėtos sodybvietės buvimo faktą patvirtina 1938 m. archyviniai dokumentai, kur yra duomenys apie buvusią sodybą.

7Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Departamentas) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo sutiko su pareiškimu ir nurodė, kad Departamentas neturi jokių duomenų, kurie galėtų prieštarauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui bei prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

8Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo S. Ž. ir kitiems bendraturčiams byloje nėra duomenų apie žemės sklype esančius statinius ir statinių liekanas bei kitų duomenų apie žemės sklype galimai buvusius sodybos statinius Nacionalinė žemės tarnyba neturi.

9Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija (toliau – Administracija) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad Administracija neturi duomenų ir/ar dokumentų apie sodybos buvimą 1938-1970 metais pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame 3,4226 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Senosios Varėnos k.v., esančiame ichtiologinio draustinio teritorijoje, ( - ). Prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jų atstovui nedalyvaujant.

10Pareiškimas tenkintinas.

112013-03-15 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 24) patvirtinama, kad pareiškėjui A. Č. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio), esantis ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Senosios Varėnos k.v., registro Nr. ( - ) bei, kad šį nurodytą turtą dovanojimo būdu gavo iš savo senelės S. Ž.: 2007 m. gruodžio 11 d. dovanojimo sutarties Nr. DA-16164, 2007 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutarties Nr. DA-16207 pagrindu bei 2013 m. sausio 24 d. mainų sutarties Nr. DA-1779 pagrindu (b. l. 27-39). 2000-01-26 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 38-8044 “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei S. Ž.”, patvirtinama, kad pareiškėjo senelei S. Ž., kartu su kitais bendrasavininkiais, jos buvusios sodybos ribose buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Jo senelei nuosavybės teisės į žemę atkurtos toje pačioje vietoje, kur nuo 1937 iki 1970 m. buvo ir jos šeimai priklausiusi sodyba. Nurodyto sklypo ribose ilgą laiką gyveno pareiškėjo senelės, S. Ž. (S.) šeima: tėvas M. S. (miręs ( - ) ), motina P. S. (mirusi ( - ) m.) su vaikais. Sodybos buvimo faktą patvirtina išlikusi sodybos gyvenamojo namo fotonuotrauka su prierašu “Prisiminimas. ( - ) km. Gimtieji namai. Brangioji tėviškė” (b. l. 9) bei Lietuvos centrinio archyvo 2011-01-19 raštas Nr. R4-67 “Dėl nuosavybės” su pridedamu P. S. 1938-03-23 prašymu Žemės tvarkymo departamentui (b. l. 45-46), 1938-04-30 protokolu (b. l. 47-48), 1938-05-13 sklypų paskyrimo protokolu (b. l. 49-51), žemės tvarkymo projektu ir jo pareiškimo 1938-05-13 protokolu (b. l. 52-54). Iš minėtų dokumentų kopijų ir juose esančių įrašų galima spręsti apie ( - ) kaime, P. S. šeimos pastatytą trobesį, kitus pastatus, bei dirbtą žemę.

12Pareiškėjas savo prašymą pagrindė giminystės ryšio nustatymo dokumentais (gimimo liudijimais, santuokos liudijimais) (b. l. 12-17).

13M. S. sodybos buvimo faktą, be išlikusių dokumentų pareiškėjas įrodinėja ir liudytojų parodymais.

14Liudytoja D. Č., gimusi ( - ) m., parodė, kad name dėl kurio kreipėsi pareiškėjas, gyveno jos mama. Prie to namo buvo ir rūsys. Tai gali patvirtinti jos mama S. Ž. bei jos draugė G. G.. Jos mamos mama P. mirė ( - ) m., po to tėvas išsikėlė gyventi kitur – į Daugus. Jos mamos seserys jau buvo ištekėjusios bei jos bijodamos išvežimo, išvažiavo į Rusnę, o jos mama išvažiavo į Vilnių mokytis. Po to, ta sodyba niekas nesirūpino. Toje vietoje buvo namas, klojimas (jis buvo labai gražus, gavęs apdovanojimą), tvartas. Ten gyveno P. ir M. S. bei jų vaikai. M. statėsi namą atskirai 1935-1936 m.

15Liudytoja S. Ž., gim. ( - ) m. parodė, kad namas buvo prie upės, dviejų galų. Prieš namą buvo tvartai, kitoje pusėje - didelis klojimas, ten vyko vakaruškos. Jos tėvas M. S., o mama – P. S.. Jie gyveno ( - ) , vienkiemyje. Ten ji gyveno maždaug iki 1945 m. Seserys ištekėjo ir išvažiavo į Rusnę. Tėvą išvežė, o mama mirė tuose namuose. Po Stalino mirties tėvas grįžo, bet namo jau nebebuvo. Iš vaikų ji likusi viena.

16Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad pareiškėjas žino (arba bent turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu.

17Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, tačiau ta pati įstatymo nuostata minėtam statybų draustiniuose draudimui turi ir tam tikrų statybos esamose ir buvusiose sodybose išlygų. Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas draustinio teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas yra vienas iš būdų draustinio teritorijoje buvusios sodybos faktui patvirtinti tuo atveju, kai egzistuoja visos CPK 444 straipsnio 1 dalyje bei 445 straipsnyje nustatytos sąlygos.

18Remiantis teismų praktika juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar ) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008), t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Labanoro regioninio parko direkcija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.).

20CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis; šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais. Todėl vadovaujantis šiuo CPK straipsniu laikytina, kad pareiškėjas prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis.

21Kaip nurodė pareiškėjas, sodybos buvimo vietą patvirtina išlikę pamatinių akmenų sankaupos, vaismedžiai, tai matyti iš teismui pateiktų fotonuotraukų bei prie bylos yra pridėta pareiškėjo senelės S. Ž. brolio V. S. 1942-06-20 daryta sodybos nuotrauka ant kurios yra užrašas „Prisiminimas. ( - ) km. Gimtieji namai. Brangioji tėviškė“, kuri taip pat patvirtina sodybos buvimą pareiškėjo nurodomoje vietoje. Byloje esantys archyviniai dokumentai: 1937 metų P. S. prašymas Žemės tvarkymo departamentui, 1938 metų protokolas, 1938-05-13 sklypų paskyrimo protokolas bei žemės tvarkymo projektas ir jo pareiškimo protokolas taip pat neginčijamai patvirtina sodybos buvimo faktą. Pagal teismų praktiką juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

22Byloje yra pateikti žemės sklypo planai (b. l. 40-41, 55), kuriuose, siekiant atkurti pareiškėjo proseneliams priklausiusią sodybą, su UAB “Dzūkijos matininkai” ir remiantis S. Ž. parodymais vietoje, buvo sudarytas žemės sklypo, kurio plotas 3,4226 kv. m., planas su jame buvusių pastatų vietų koordinatėmis. Teismas daro išvadą, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad gyvenamasis namas su kitais ūkiniais pastatais, kurį pasistatė pareiškėjo prosenelis M. S. kartu su P. S., atsiskyręs nuo savo tėvo, buvo pastatytas dabar jau jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), es. ( - ), kurį pareiškėjas dovanojimo būdu gavo iš senelės S. Ž.. Todėl laikytina, kad nurodyti dokumentai papildo vienas kitą ir patvirtina, kad A. Č. nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo M. S. (pareiškėjo prosenelio) sodyba (gyvenamasis namas ir kiti pastatai).

23Teismas mano, kad pareiškėjo prašymas gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame 3,4226 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Senosios Varėnos k. v., esančiame ( - ), buvo M. S., mirusiam ( - ) metais, priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas, kluonas, tvartai), neprieštarauja galiojantiems teisės aktams.

24Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, tačiau ta pati įstatymo nuostata minėtam statybų draustiniuose draudimui turi ir tam tikrų statybos esamose ir buvusiose sodybose išlygų. Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas draustinio teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Pareiškėjas nurodė, kad sodybos buvimo faktą patvirtina išlikę pamatinių akmenų sankaupos (statybvietės liekanos), vaismedžiai. Lietuvos centrinio archyvo pažyma patvirtinama, kad pagal pateiktus duomenis daugiau duomenų (žinių) apie P. (P., P.) S. ( - ) turėtus pastatus bei dokumentų apie M. S., S. s., ten pat turėtus pastatus archyve saugomuose fonduose nerasta. Teismas laiko, kad ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pareiškėjo pareiškimą patenkinti.

25Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).

26Prašomą nustatyti faktą pareiškėjas sieja su teisės atstatyti sodybą įgijimu, todėl nagrinėjamoje byloje prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisinius padarinius.

27Vadovaudamasi CPK 444 – 448 straipsniais,

Nutarė

28pareiškimą patenkinti.

29Gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančiame 3,4226 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Senosios Varėnos k. v., esančiame ( - ), buvo M. S., mirusiam ( - ) metais, priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas ir ūkio pastatai).

30Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant... 2. pareiškėjas prašo gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu nustatyti juridinę... 3. Pareiškėjas nurodo, kad 2007 m. gruodžio 11 d. dovanojimo sutarties Nr.... 4. Nurodė, kad jo senelės šeima sodybą (gyvenamąjį namą, tvartą, kluoną)... 5. Pareiškėjas nurodo, kad pastatų statybos dokumentai, patys pastatai nėra... 6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Nijolė Raulušaitienė... 7. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono... 8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 9. Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija (toliau –... 10. Pareiškimas tenkintinas.... 11. 2013-03-15 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.... 12. Pareiškėjas savo prašymą pagrindė giminystės ryšio nustatymo dokumentais... 13. M. S. sodybos buvimo faktą, be išlikusių dokumentų pareiškėjas... 14. Liudytoja D. Č., gimusi ( - ) m., parodė, kad name dėl kurio kreipėsi... 15. Liudytoja S. Ž., gim. ( - ) m. parodė, kad namas buvo prie upės, dviejų... 16. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso... 17. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta... 18. Remiantis teismų praktika juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad... 20. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis... 21. Kaip nurodė pareiškėjas, sodybos buvimo vietą patvirtina išlikę... 22. Byloje yra pateikti žemės sklypo planai (b. l. 40-41, 55), kuriuose, siekiant... 23. Teismas mano, kad pareiškėjo prašymas gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu... 24. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta... 25. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 26. Prašomą nustatyti faktą pareiškėjas sieja su teisės atstatyti sodybą... 27. Vadovaudamasi CPK 444 – 448 straipsniais,... 28. pareiškimą patenkinti.... 29. Gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį... 30. Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo...