Byla A-438-1481-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams R.A., I.Š., atsakovo atstovui Matui Silevičiui, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovams P.D., A.B., V.R., G.K., J.R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų knyga“, uždarajai akcinei bendrovei “Inžineriniai projektai”, uždarajai akcinei bendrovei “A.D.S.”, uždarajai akcinei bendrovei “Elvora”dėl statybos leidimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006-05-03 išduotą statybos leidimą Nr. GN/528/06-0430.

6Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamojo namo Klaipėdos g. 7A, Vilniuje, statybos techninis projektas parengtas pažeidžiant Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 4 dalies, 14 straipsnio 2 dalies ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatas, ką patvirtina UAB “Projektų ekspertizė” 2007-06-21 Bendrosios ekspertizės aktas. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija neįvertino padarytų pažeidimų rengiant techninį projektą ir pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatas.

7Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė teismo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą ginčyti statybos leidimą, be to, išduodant ginčijamą statybos leidimą nebuvo pažeista Statybos įstatyme nustatyta leidimo išdavimo tvarka, o Nuolatinės statybos komisijos 2006-04-12/13 protokolas Nr. 12 patvirtina, jog buvo pateikti visi reikalingi dokumentai statybos leidimui gauti. Pasak atsakovo, teiginiai, kad gyvenamojo namo Klaipėdos g. 7A, Vilniuje, statybos techninio projekto architektūros ir konstrukcijų dalių sprendiniai neatitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų esminių statinio reikalavimų, yra pagrįsti prielaidomis, pats projektas yra suderintas ir atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus. Tuo tarpu statinio projektuotojų kvalifikacijos atestatų patikrinimas, išduodant statybos leidimą, nepatenka į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetenciją. Galiausiai, anot atsakovo, numatytam projektui nereikalinga atlikti paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės, nes pastatas Klaipėdos g. 7A, Vilniuje, nėra priskirtas prie nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių.

9Tretysis suinteresuotas asmuo UAB “Mūsų knyga” prašė pareiškėjo prašymo netenkinti.

10Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad praleistas terminas ginčyti statybos leidimą ir nėra svarbių priežasčių jį atnaujinti, leidus ginčyti minėtą statybos leidimą griaunamas teisinio stabilumo principas. Be to, UAB “Mūsų knyga”, samdydama asmenis, atlikusius projektavimo darbus, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06: 2005 “Statinio projektavimas”, kuris leidžia sudaryti sutartis ir su keliais projektuotojais. Tretysis suinteresuotasis asmuo akcentavo, kad jo statomas pastatas, nepriskirtinas ypatingų statinių kategorijai ir nėra nekilnojamoji kultūros vertybė, todėl laikytinas nesudėtingu, atitinkamai remiantis Statybos įstatymo 10 straipsnio 9 dalies ir Statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2005 nuostatomis, specialistams, kurie projektuoja neypatingą statinį, atestatai nereikalingi. Kadangi statomo pastato projektas nėra laikomas nekilnojamojo kultūros paveldo statiniu, paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę nėra privaloma atlikti. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, pareiškėjo teiginiai, jog gyvenamojo namo Klaipėdos g. 7A, Vilniuje, statybos techninio projekto architektūros ir konstrukcijų dalių sprendiniai neatitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų esminių statinio reikalavimų, yra neaiškūs ir nekonkretūs. UAB “Ekspertika” 2007-06-22 atliktoje ekspertizėje nėra konstatuota, jog pastato statybos ar pamatų sprendiniai iš esmės įtakos pastato, Klaipėdos g. 7, stabilumą, galiausiai, abejonių kelia UAB “Projektų ekspertizė” atliktos ekspertizės nešališkumas bei kokybė.

11Tretysis suinteresuotas asmuo UAB “Inžineriniai projektai” atsiliepime nesutiko su pareiškėjo prašyme pateikta informacija, kad UAB “Inžineriniai projektai” negalėjo rengti minėto statinio projekto. Kaip buvo nurodyta atsiliepime, UAB “Inžineriniai projektai” pagal 2005-02-24 sutartį Nr. 05-04 su Lietuvos ir Kanados įmone “A.D.S” atliko projektavimo darbus “Gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis Klaipėdos g. 7, 7A, Vilniuje, vidaus ir lauko inžineriniai tinklai. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, jis veikė savo kompetencijos ribose pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą atestatą Nr. 2067.

12Tretysis suinteresuotasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad pastatas, statomas Klaipėdos 7a, Vilniuje, nėra kultūros paveldo objektas ir nepatenka į jokio kultūros paveldo statinio teritoriją, todėl pastato projektui nėra privaloma paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Vilniaus senamiestis, kurio teritorijoje yra statomas pastatas yra kultūros paveldo vietovė, kuriai taikomas kultūrinio draustinio statusas; veikla šioje teritorijoje reglamentuojama draustinio nuostatais, individuliu apsaugos reglamentu ir kitais teisės aktais.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-11-15 sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

15Teismas pabrėžė, jog bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Mūsų knyga” pateikė atsakovui visus šiuo atveju reikalingus ir privalomus pagal įstatymą dokumentus, savivaldybės administracijos direktorius perdavė juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri patikrino Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nurodytus privalomus patikrinti faktus. Pareiškėjas nenurodė savo prašyme, nei teismo posėdžio metu ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad statytojas, savivaldybės administracijos direktorius ar Nuolatinė statybos komisija nevykdė ar netinkamai vykdė minėtus įstatymo reikalavimus. Todėl nėra įstatyminio pagrindo naikinti statybos leidimą. Teismas kartu pažymėjo, kad pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atlikdama statybos valstybinę priežiūrą, netinkamai realizavo savo įstatyme numatytas teises. Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 3 punkte yra numatyta, kad minėta institucija, vadovaudamasi šio straipsnio 6 dalyje numatytomis teisėmis, atrankos būdu tikrina, ar statinių projektai ir ekspertizės įmonių atliktos statinių ekspertizės atitinka normatyvinius statybos techninius dokumentus. Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje yra numatyta minėtos įstaigos teisė, jeigu statyba nėra savavališka, įpareigoti statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą pagal reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar pagal reikalavimus pertvarkyti statinį (jo dalį); taip pat reikalauti ir gauti iš statybos dalyvių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, dokumentų nuorašus ir kitą informaciją apie jų veiklą statyboje; o jeigu statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo jam duoto įpareigojimo, kreiptis į teismą dėl įpareigojimo statytojui per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (jo dalį). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo prašymo pagrindu nurodė būtent minėtas Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, susijusias su statinio projekto ir ekspertizės įmonių atliktos statinių ekspertizės atitikimu normatyvinius statybos techninius dokumentus bei statybos dalyvių teisėmis. Todėl pareiškėjas nustatęs, jo manymu esančius pažeidimus, turėjo ir šalinti juos, naudodamasis įstatyme numatytomis priemonėmis, kurios įstatymo leidėjo yra įvertintos kaip adekvačios priemonės nurodytų pažeidimų pašalinimui, bei kurios leistų realiai pašalinti pažeidimus, nepažeidžiant statytojo interesų ir neneigiant viso statybos proceso teisėtumo pareiškėjo nurodytais įrodymais nepagrįstais ir prielaidomis pagrįstais motyvais.

16Teismas taip pat nusprendė, kad pareiškėjo pateiktas UAB “Projektų ekspertizė” ekspertizės aktas neturi reikšmės šios bylos išsprendimui. UAB “Projektų ekspertizė” atliko statomo gyvenamojo namo, Klaipėdos g. 7A, Vilniuje, statybos techninio projekto architektūros ir konstrukcijų dalių ekspertizę ir Bendrosios ekspertizės akte Nr. 146-2007-1 padarė išvadas, jog 1) UAB “A.D.S.”, UAB “Inžineriniai projektai” ir UAB “Elvora” negalėjo rengti šio statinio projekto, nes jų turimi kvalifikacijos atestatai nesuteikia tam teisės; 2) neatlikta techninio projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė pagal PTR 3.03.01:2005 (p.3) nurodymą; 3) gyvenamojo namo (7.3) Klaipėdos g. 7A, Vilniuje, statybos techninio projekto architektūros ir konstrukcijų dalių sprendiniai neatitinka Statybos įstatymo 4 str. 1 d. nurodytų esminių statinio reikalavimų, todėl techninis projektas negali būti tvirtinamas; 3) projekto konstrukcinėje dalyje priimtas betonuojamų polių sprendinys įtakoja kitų (šalia esančių) pastatų stabilumą, įgyvendinant tokį sprendinį galima prognozuoti, kad bus pažeistas namo, Klaipėdos g. 7, stabilumas. Teismas pažymėjo, jog nurodytos ekspertizės išvados, susijusios su projekto įvertinimu, yra pagrįstos prielaidomis. Posėdžio metu apklaustas Bendrosios ekspertizės vadovas V. Papinigis nurodė, kad minėtos išvados buvo padarytos dėl to, jog nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, paskaičiavimai, pagrindžiantys projektą. Pareiškėjo procesinių dokumentų turinys bei paaiškinimai patvirtina, kad ekspertizės atlikimą organizavo pareiškėjo sudaryta komisija, o UAB „Mūsų knyga” pateikė rašytinį dokumentą, patvirtinantį, kad ji pateikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai projektinę dokumentaciją projekto ekspertizei atlikti pagal sąrašą: projektavimų sąlygų sąvadas – 1 byla, bendroji dalis – 1 byla, inžinieriniai geologiniai tyrinėjimai – 1 byla, architektūrinė dalis – 2 bylos, statinio konstrukcijos – 1 byla, projekto ekspertizės – 2 bylos. Dokumente nurodytą faktą patvirtina minėtų įmonės ir įstaigos atstovų parašai. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė ekspertizei visų reikalingų dokumentų ir, atitinkamai, teismas negali vadovautis minėtos ekspertizės išvadomis bei laikyti šią išvadą byloje tinkamu rašytiniu įrodymu, galinčiu patvirtinti reikšmingas aplinkybes (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis).

17Teismo vertinimu, nėra pagrįsta UAB “Projektų ekspertizė” išvada bei pareiškėjo prašymo motyvas, jog šiuo atveju turėjo būti atlikta techninio projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė pagal PTR 3.03.01:2005 bei pateikta atsakovui kartu su kitais pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje būtinais pateikti dokumentais kreipiantis dėl statybos leidimo išdavimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.01.06:2002 “Ypatingi statiniai” ypatingų statinių kategorijai buvo priskirti statiniai: 1) kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos; 2) statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; 3) sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statinys; 4) visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; 4) statinys, kuris yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė. Kaip pabrėžė teismas, pareiškėjas neteisingai nurodo, kad specialioji ekspertizė yra būtina dėl to, kad ginčo statinys, yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė. Minėto reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ V priede yra patikslinama ypatingų statinių sąvoka - statiniai bei jų kompleksai, ansambliai, įregistruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos viešame kultūros vertybių registre, tačiau jame tokiu adresu (Klaipėdos g. 7A, Vilniuje) įregistruoto pastato nėra. Todėl vien ta aplinkybė, kad statybos leidime statinys buvo klaidingai įvardintas kaip ypatingas (ką posėdžio metu pripažino atsakovo atstovas), nesudaro pagrindo tvirtinti, kad yra būtina paveldosaugos ekspertizė pagal Statybos įstatymo 29 straipsnį ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalį.

18Teismas akcentavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. balandžio mėn. 12-13 d. posėdžio protokolą be kitų atstovų pasirašė Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus atstovas ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos rašte bei atsiliepime į skunda yra nurodoma, jog pastatas, statomas Klaipėdos 7a, Vilniuje, nėra kultūros paveldo objektas ir nepatenka į jokio kultūros paveldo statinio teritoriją, todėl pastato projektui nėra privaloma paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros vertybių apsaugos departamentas 1995-07-10 įsakymu Nr. 103 Vilniaus senamiestį įtraukė į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą Kultūrinių vietovių sąrašą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998-05-19 nutarimu Nr. 612 Vilniaus senamiestį paskelbė kultūros paminklu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-02-07 nutarimu Nr. 193 Vilniaus senamiestis buvo nurodytas išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – kultūros paveldo vietovių, sąraše.

19Tuo tarpu 1994-12-22 Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733, 2 straipsnyje yra nurodytos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, kuriomis reikia vadovautis sprendžiant ginčytinus šių sąvokų klausimus, susijusius su kultūros paveldu. Nurodyto įstatymo 17 ir 18 dalys kultūros paveldo statinius ir kultūros paveldo vietovę apibūdina kaip atskiras sąvokas: kultūros paveldo statinys - vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai (17 dalis); kultūros paveldo vietovė - teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų (18 dalis). Atsižvelgdamas į šias teisės normas, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja statiniui, kuris yra kuris yra kultūros paveldo vietovėje, taikyti įstatymo reikalavimus, numatytus kultūros paveldo statiniui.

20Teismas nurodė ir tai, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog senamiesčių, istorinių miestų ir miestelių dalių, etnokultūrinių kaimų ir kitų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių apsaugai taikomas kultūrinių draustinių statusas. Teismo nuomone, pareiškėjas nenurodė ir byloje nenustatyta, kad statytojas pažeidė kultūrinio draustinio statusą, reglamentavusias teisės normas: 1993-11-09 Saugomų teritorijų įstatymą Nr. I-301, 2003-12-23 įsakymu patvirtintą Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą ar kitus norminius aktus. Be to, teismo vertinimu, Kultūros paveldo objektų sąraše Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu 2000-08-07 yra įrašyta Vartų gynybinės sienos dalies liekanos adresu Klaipėdos 3, 5, Vilniuje. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad ginčijamas statybos leidimas, išduotas pastato Klaipėdos 7A, Vilniuje statybai, suteikia statytojui teisę tvarkyti gynybinę sieną. Teismas nusprendė, jog byloje nėra nustatytas statytojo nesąžiningumas ar neteisėti veiksmai, statybos leidimas nepažeidžia viešojo intereso, trečiųjų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, todėl nėra pagrindo naikinti statybos leidimą.

21III.

22Apeliaciniu skundu pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

231. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis per 2007-09-25 teismo posėdį prašė prie bylos kaip įrodymą prijungti Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios ekspertizės) ekspertizės 2007-06-19 akto kopiją tačiau teismas atsisakė patenkinti šį prašymą motyvuodamas tuo, kad dokumentas be įmonės antspaudo, nepatvirtintas nuorašas ir, kad tam paprieštaravo atsakovas bei tretieji suinteresuoti asmenys. Tačiau, pareiškėjo nuomone, jis teikė teisės aktais nustatyta tvarka patvirtintas kopijas, o atsakovas bei tretieji suinteresuoti asmenys savo prieštaravimų nepagrindė jokiais argumentais. Aplinkos ministro 2005-04-20 įsakymu Nr. ĮV-158 patvirtintų Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklių" 7 punkte nurodyta, kad projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė įforminama nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktu (toliau - ekspertizės aktas), kurio pavyzdys pateikiamas šių taisyklių priede. Ekspertizės aktą pasirašo ją atlikęs ekspertizės specialistas. Minėtame priede nurodyta, kad ekspertizės akte turi būti nurodyta atlikusio ekspertizę asmens vardas, pavardė, parašas bei kvalifikacijos atestato data ir numeris. Pareiškėjo manymu, jo teiktas ekspertizės aktas atitiko minėtus reikalavimus.

242. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas patenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymą ir prijungė prie bylos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2007-08-21 raštą Nr. (13.1)2-2008 „Dėl statomo gyvenamojo namo Klaipėdos g. 7, Vilniuje", neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Minėtas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2007-08-21 raštas Nr. (13.1)2-2008 „Dėl statomo gyvenamojo namo Klaipėdos g. 7, Vilniuje" nėra motyvuotas, dėl to teismas negalėjo remtis jame išdėstytomis aplinkybėmis, be to rašte nėra nurodyta apskundimo tvarka. Taip pat rašto pavadinime yra nurodyta, kad išvada teikiama dėl gyvenamojo namo Klaipėdos g. 7, Vilniuje, o ne dėl Klaipėdos g. 7A, dėl kurio kilo ginčas.

253. Teismo sprendime buvo nurodyta, jog „pareiškėjas pateikė atsakovui UAB „Statybos projekto ekspertizės centras" Projekto bendrosios ekspertizės aktą, kuriuo buvo įvertintas projektuotojų UAB „A.D.S" (atestatas Nr. 1420), UAB „Inžinieriniai projektai" (atestatas Nr. 2067), UAB „EIvora" (atestatas Nr. 0649), parengtas projektas, kurio vadovas buvo G.K. (kvalifikacijos atestatas Nr. Al99) ir padaryta išvada, kad gyvenamojo namo naujos statybos Klaipėdos 7a, Vilniuje, techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, kitų statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus, techninį projektą galima tvirtinti".Atsakovo nuomone, minėtas teismo sprendimo teiginys neatitinka tikrovės. UAB „Statybos projekto ekspertizės centras" Projekto bendrosios ekspertizės aktas pareiškėjui buvo pateiktas kartu su trečiojo asmens UAB „Mūsų knyga" 2007-08-17 atsiliepimu į pareiškėjo skundą. Pareiškėjo tvirtinimu, jis negalėjo jo teikti atsakovui, nes pareiškėjo kompetencijai nepriklauso nuomonės pateikimas tvirtinant techninį projektą.

264. Teismo sprendime nurodyta, kad „statybos leidime statybos objektas yra nurodytas kaip ypatingas statinys". Tuo tarpu pareiškėjo pateiktoje ekspertizėje tai buvo įrodyta bei tą patvirtino E. Žilinskas (kvalifikacijos atestatas 2006-07-25 Nr. 0628), kad statomas statinys patenka į dvi nekilnojamojo turto vertybių teritorijas, pirma, statinys yra senamiestyje, antra, Vilniaus miesto gynybinės sienos teritorijoje. Be to, ten yra gynybinės sienos liekanos. Gynybinė siena ir jos teritorija yra ypatingas statinys. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad statinio dalis yra gynybinės sienos liekanos. Ši siena yra kultūros paveldo vertybė. Taip pat iš projekto matyti, kad yra suprojektuoti nuožulnūs keltuvai, kurie priskiriami prie potencialiai pavojingų įrenginių ir pagal šį požymį statinys priskirtinas ypatingų statinių kategorijai. Tai matyti iš rūsio ir pirmo aukšto plano. Tą pati faktą patvirtino ir ekspertas V. Papinigis, kuris išaiškino, kad ypatingiems statiniams priskiriami tokie statiniai, kurie yra kultūros paveldo vertybės. Kadangi naujai statytame statinyje viena iš laikančiųjų sienų yra gynybinė siena, tokiu atveju statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai taikė materialios teisės nuostatus, neįvertino to, kad ypatingam statiniui, be Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų, taikomų visiems statiniams, taip pat taikomi papildomi reikalavimai: rengti ypatingų statinių projektus (naujo statinio statybos, statinio rekonstravimo ar statinio kapitalinio remonto) turi teisę Lietuvos Respublikoje įregistruota projektavimo įmonė arba užsienio projektavimo įmonė, gavusi Aplinkos ministerijos atestatą ypatingiems statiniams projektuoti. Atsižvelgiant į tai, kad naujai statomas statinys yra ypatingas, nei UAB „Elvora", nei UAB „ADS", nei UAB „Inžinieriniai projektai" negalėjo jo projektuoti, nes neturėjo atestatų, suteikiančių teisę tai daryti. Nepaisant to, teismas, anot pareiškėjo, vadovavosi šiai veiklai neatestuotų asmenų paaiškinimais.

275. Teismas savo sprendime nurodė, kad „UAB „Mūsų knyga" pateikė atsakovui visus šiuo atveju reikalingus ir privalomus pagal įstatymą dokumentus, savivaldybės administracijos direktorius perdavė juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri patikrino Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nurodytus privalomus patikrinti faktus." Pareiškėjo vertinimu, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas netinkamai taikė bei išaiškino minėto straipsnio nuostatas. Anot pareiškėjo, teismas neatsižvelgė į tai, kad Nuolatinė statybos komisija neįvertino, jog statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" 44 punkte nurodyta, kad statybos leidimui gauti pateikiama techninio projekto ar techninio darbo projekto bendroji dalis. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad teismas taip pat netinkamai taikė Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, nes minėta nuostata taikoma dėl padarytų pažeidimų statybos metu, o ne dėl pažeidimų padarytų išduodant statybos leidimą.

286. Teismas, klaidingai įvertinęs pateiktus byloje įrodymus bei neatsižvelgęs į ekspertų bei pareiškėjo, kaip kompetentingos statybos srityje institucijos, išaiškinimus, nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas UAB „Projektų ekspertizė" ekspertizės aktas neturi reikšmės šios bylos išsprendimui. Pareiškėjo nuomone, negalima sutikti su tokiomis teismo išvadomis, nes pareiškėjo pateiktoje ekspertizėje įrodyta, kad naujai statomas statinys yra priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, taip pat jis yra apibūdintas statybos leidime. Teismas, neturėdamas specialiųjų statybos žinių, siekdamas įvertinti pareiškėjo pateiktos, bei teiktos, bet neprijungtos prie bylos, ekspertizės teisėtumą bei pagrįstumą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turėjo skirti ekspertą arba pavesti daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. Anot pareiškėjo, nesuprantama dėl kokių priežasčių teismas nurodo, kad „pareiškėjas neteisingai nurodo, kad specialioji ekspertizė yra būtina dėl to, kad ginčo statinys, yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė". Visų pirma, pačiame statybos leidime yra nurodyta, kad statomas statinys yra ypatingas statinys. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nėra kompetentinga institucija keisti statybos leidime padarytų įrašų, tuo pačiu keičiant visas statybos sąlygas. Antra, kaip teigia pareiškėjas, specialistas E. Žilinskas teismo posėdžio metu išaiškino, kad minėtas statinys yra priskiriamas ypatingų statinių kategorijai, tačiau dėl nežinomų priežasčių teismas neįvertino bei neatsižvelgė į minėto specialisto išaiškinimus, o vadovavosi nepagrįstais atsakovo bei trečiųjų asmenų pateiktais raštais.

297. Pareiškėjo tvirtinimu, negalima sutikti su teismo teiginiu, jog „nėra pagrindo tvirtinti, kad ginčijamas statybos leidimas, išduotas pastato Klaipėdos 7A, Vilniuje statybai, suteikia teisę tvarkyti gynybinę sieną". Pareiškėjo teigimu, jis netvirtino, net nebandė įrodinėti, kad išduotas statybos leidimas taip pat suteikia teisę statytojui tvarkyti gynybinę sieną. Pareiškėjo manymu, jis savo pateiktais įrodymais bei specialistų išvadomis įrodė, kad naujai statomas statinys yra ypatingas statinys, tačiau teismas netinkami įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus.

30Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, jog su juo nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

311. Atsakovas pabrėžia, kad turi būti atmestas apelianto teiginys, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios ekspertizės) ekspertizės 2007 m. birželio 19 d. akto kopiją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė prijungti minėtą aktą prie bylos. Tokie teismo veiksmai yra pagrįsti, nes pateikus minėtą aktą pirmosios instancijos teismui teismo posėdžio metu nebuvo galima nustatyti minėto akto kilmės, t.y. nebuvo jokio antspaudo, patvirtinančio šio dokumento autentiškumą, akto nuorašas nepatvirtintas. Be to, kaip pastebi atsakovas, minėtas aktas negalėjo ir negali būti prijungtas prie bylos kaip rašytinis įrodymas taip pat dar ir dėl to, kad aktą surašiusio eksperto E. Žilinsko veikla yra sustabdyta. Tai patvirtina byloje esantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2007-10-25 raštas „Dėl E. Žilinsko kvalifikacijos" Nr. (13.12)2-2527. Jame yra pranešama, jog 2007-02-01 Departamentas yra gavęs E. Žilinsko prašymą, kuriame jis informuoja, kad sustabdo savo veiklą paveldo (specialiosios) ekspertizės atlikimui iki 2007 m. pabaigos.

322. Atsakovas pastebi, kad formuluodamas argumentus dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2007-08-21 rašto „Dėl statomo gyvenamojo namo Klaipėdos g. 7, Vilniuje" Nr. (13.1)2-2000 prijungimo prie bylos, apeliantas nereiškia jokių reikalavimų ir nekelia jokių ginčijamų klausimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o tik išvardina tariamus rašto trūkumus. Todėl apelianto teiginiai, išsakyti dėl minėto akto yra tik nepagrįsti pasisakymai ir neturėtų būti priimti kaip apeliacinio skundo argumentai. Bet kuriuo atveju, pasak atsakovo, apelianto išvardinti minėto rašto trūkumai yra nepagrįsti. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2007-08-21 raštas „Dėl statomo gyvenamojo namo Klaipėdos g. 7, Vilniuje" Nr. (13.1)2-2000 yra tik Departamento atsakymas į jam pateiktą prašymą. Šiuo raštu buvo tik suteikiama informacija ir atsakymai į prašyme užduotus klausimus, o ne nustatomos arba suteikiamos teisės ir pareigos kaip teigia apeliantas. Kadangi minėtas raštas yra tik informacinio pobūdžio, jame nebuvo būtina nurodyti apskundimo tvarkos ir jis neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms. Be to, kaip akcentuoja atsakovas, apeliantas nesutikdamas su minėtame rašte pateikta informacija galėjo kreiptis į Kultūros paveldo departamentą ir prašyti atšaukti ar pakeisti minėtą raštą. Šiuo metu minėtas raštas nėra panaikintas ir jo galiojimas nėra kitaip sustabdytas ar užginčytas, todėl jame pateikta informacija turi būti vertinama kaip pagrįstas rašytinis įrodymas.

333. Apeliantas taip pat teigia, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2007-08-2121 rašte „Dėl statomo gyvenamojo namo Klaipėdos g. 7, Vilniuje" Nr. (13.1)2-2000 išvada teikiama dėl gyvenamojo namo Klaipėdos g. 7, Vilniuje, o ne dėl Klaipėdos g. 7 A, Vilniuje, dėl kurio kilo ginčas. Tačiau, kaip nurodo atsakovas, teismo posėdžio metu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas paaiškino, kad informacija buvo teikiama dėl gyvenamojo namo, esančio Klaipėdos g. 7A, Vilniuje, o tai, kad rašte yra minimas pastatas Klaipėdos g. 7, Vilniuje, yra tik rašybos klaida. Be to, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2007-10-30 rašte „Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuomonė dėl pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareikšto prašymo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006-05-03 išduotą statybos leidimą Nr. GN/528/06-0430" Nr. (3.12)2-2554, surašytame to paties tarnautojo kaip ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2007-08-21 raštas „Dėl statomo gyvenamojo namo Klaipėdos g. 7, Vilniuje" Nr. (13.1)2-2000, yra dar kartą patvirtinama, kad pastatas, statomas Klaipėdos g. 7A, Vilniuje, nėra kultūros paveldo objektas ir nepatenka į jokio kultūros paveldo statinio teritoriją, ir šio pastato projektui nėra privaloma paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Apeliantas neginčija Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2007-10-30 rašte pateiktos išvados.

344. Apeliantas apeliaciniame skunde rašydamas apie dokumentų, kurie buvo pateikti kreipiantis dėl statybos leidimo išdavimo, nuorašus vėlgi tik išsako savo nuomonę dėl nuorašų atitikimo dokumentų rengimo taisyklėms, bet nepateikia jokių reikalavimų ar prieštaravimų dėl nuorašų prijungimo prie bylos, o taip pat nekelia jokių ginčijamų klausimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl tokie teiginiai negali būti vertinami kaip apeliacinio skundo argumentai ir įjuos neturi būti atsižvelgiama. Atsakovas paaiškina, kad teismui buvo pateikti būtent tų dokumentų nuorašai, kurie buvo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kreipiantis dėl statybos leidimo išdavimo. Teikiamų dokumentų nuorašai buvo surišti ir patvirtinti asmens, įgalioto saugoti minėtus dokumentus, parašu bei antspaudu, todėl jie tikri ir turi įrodomąją galią, kol nėra įrodyta kitaip. Tikrumo žyma nebuvo rašoma ant kiekvieno lapo atsižvelgiant į teikiamų nuorašų kiekį. Tačiau teismui buvo pateikti būtent tų dokumentų nuorašai, kurie buvo pateikti kreipiantis dėl statybos leidimo išdavimo ir yra saugomi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento archyve. Tuo tarpu teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas (apeliantas) jokių prieštaravimų dėl minėtų nuorašų nereiškė. Atsakovas atkreipi dėmesį ir į tai, kad apeliantas pripažįsta, jog darydamas išvadas dėl ginčijamo statybos leidimo vadovavosi ne tais dokumentais, kurie buvo pateikti statybos leidimui gauti. Tuo tarpu neturėdamas tinkamų dokumentų apeliantas apskritai negalėjo daryti jokių išvadų ir teigti, kad gyvenamojo namo, statomo Klaipėdos g. 7A, Vilniuje, techninis projektas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų.

355. Atsakovas pabrėžia, kad rašydamas apie UAB „Statybos projekto ekspertizės centras" Projekto bendrosios ekspertizės aktą apeliantas vėlgi pateikia tik pastebėjimą, bet nereiškia prieštaravimų ar reikalavimų ir nekelia ginčijamų klausimų, todėl šie apelianto teiginiai taip pat nelaikytini apeliacinio skundo argumentais ir į juos neturėtų būti atsižvelgiama.

366. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad vien tai, jog statybos leidime statinys buvo klaidingai įvardintas kaip ypatingas, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog yra būtina paveldosaugos ekspertizė pagal Statybos įstatymo 29 straipsnį ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja statiniui, kuris yra kultūros paveldo vietovėje, taikyti įstatymo reikalavimus, numatytus kultūros paveldo statiniui, nes Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnis kultūros paveldo statinius ir kultūros paveldo vietovę apibūdina kaip atskiras sąvokas. Atsakovas taip pat pažymi, kad visos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės yra registruojamos viešame kultūros vertybių registre, tačiau pastatas Klaipėdos g. 7A, Vilniuje, nėra įtrauktas į šį registrą.

377. Atsakovas paaiškina, jog Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. balandžio 12/13 d. posėdyje svarstant statytojo prašymą išduoti statybos leidimą ir kitus su tuo susijusius dokumentus, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus atstovai pritarė statinio projektui nenurodydami būtinybės atlikti paveldosaugos ekspertizės ar kad neatlikus minėtos ekspertizės statybos leidimas negali būti išduotas. Todėl, išduodant ginčijamą statybos leidimą kuris buvo išduotas vadovaujantis Nuolatinės statybos komisijos rekomendacija, nebuvo pažeisti statybos leidimų išdavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai ir statybos leidimas išduotas teisėtai.

388. Apeliaciniame skunde apeliantas, rašydamas apie statomo pastato Klaipėdos g. 7A, Vilniuje, priskyrimą ypatingų statinių kategorijai, taip pat remiasi eksperto E. Žilinsko išvada. Atsakovas nurodo, eksperto E. Žilinsko veikla yra sustabdyta, todėl šio eksperto padarytos išvados negali būti vertinamos.

399. Visi kiti pareiškėjo (apelianto) teiginiai, kad viena iš laikančiųjų pastato sienų yra gynybinė siena, kad buvo keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ir kt., atsakovo manymu, yra tik spėlionės ir nėra pagrįsti. Statinio projekto aiškinamieji raštai patvirtina, kad projektas yra suderintas ir atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus. Taip pat, UAB „Statybos projektų ekspertizės centras" 2006-03-31 projekto bendrosios ekspertizės akte Nr. 124-16/2/2006 dėl gyvenamojo namo naujos statybos Klaipėdos g. 7A, Vilniuje techninio projekto nustatyta, kad minėto gyvenamojo namo techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimus, kitų statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Be to, kaip pažymi atsakovas, statant pastatą Klaipėdos g. 7A, Vilniuje, nebus atliekami jokie šalia esančios gynybinės sienos tvarkomieji darbai, o ginčijamas statybos leidimas nesuteikia teisės statytojui tvarkyti gynybinės sienos. Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. balandžio 12/13 d. posėdžio protokolas Nr. 12 parodo, kad turi būti užtikrintas archeologo dalyvavimas ir atlikti reikiami archeologiniai ir architektūriniai tyrimai. Apie šios pastabos įvykdymą liudija 2006-04-25 sudaryta archeologinių tyrinėjimo darbų rangos sutartis Nr. 04/25 sudaryta tarp UAB „Mūsų knyga" ir viešosios įstaigos „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos".

40Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Mūsų knyga“ nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

411. Tretysis suinteresuotasis asmuo atkreipia teismo dėmesį į tai, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą derėtų įvertinti aplinkybę, kad pareiškėjas praleido įstatymų nustatytus terminus ginčyti statybos leidimą. Nepaisant to, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-08-06 nutartimi yra atnaujintas terminas pareiškėjo prašymui paduoti, apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti šią aplinkybę iš naujo apeliacinio proceso metu.

422. Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, vienu iš tariamų rimtų pažeidimų nurodo neva „UAB „ADS", UAB „Inžineriniai projektai" ir UAB „Elvyra" negalėjo rengti šio statinio projekto, nes jų turimi kvalifikacijos atestatai nesuteikia tam teisės". Analogiškas teiginys yra nurodytas ir pareiškėjo pateiktame ekspertizės akte. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, tiek pareiškėjas, tiek ekspertizę atlikę specialistai neįsigilino į faktinę ir teisinę situaciją ir padarė klaidingas išvadas tiek dėl paties pastato projektavimo, tiek dėl teisės projektuoti pastatą.

433. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, pareiškėjas pateikia nei faktinių, nei teisinių aplinkybių neatitinkančius vertinimus ir iš esmės savo procesiniuose dokumentuose pateikia tiesos neatitinkančius teiginius dėl pastato nepriskyrimo paveldo vertybei ir paveldosaugos ekspertizės.

444. Tretysis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad atsakovas, pateikdamas pareiškimą teismui, teigė, jog „gyvenamojo namo Klaipėdos g. 7A, Vilniuje statybos techninio projekto architektūros ir konstrukcijų dalių sprendiniai neatitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus, todėl techninis projektas negali būti tvirtinimas". Analogiška formuluotė yra pateikta pareiškėjo turimame ekspertizės akte. Tačiau ši ekspertizė atlikta šališkai ir paremta prielaidomis. Pareiškėjas remiasi UAB „Projektų ekspertizė" atlikta ekspertize ir surašytu aktu, tačiau visos bylos aplinkybės liudija, kad ekspertizė yra atlikta nekvalifikuotai, šališkai ir remiantis prielaidomis.

455. Tretysis suinteresuotasis asmuo pabrėžia, kad pareiškėjo skunde yra nurodyta, jog „projekto konstrukcinėje dalyje priimtas betonuojamų polių sprendinys įtakoja kitų pastatų stabilumą <...> įgyvendinant tokį sprendinį galima prognozuoti, kad bus pažeistas namo Klaipėdos g. 7 stabilumas“. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, jis negali sutikti su tokiais pareiškėjo teiginiais, nes jie yra pagrįsti tik spėlionėmis ir prielaidomis.

46Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

471. Apeliantas teigia, kad prie bylos prijungtas Kultūros paveldo departamento 2007-08-21 raštas Nr. (13.1) 2-2008 „Dėl statomo gyvenamojo namo Klaipėdos g 7, Vilniuje" nėra motyvuotas, dėl to teismas negalėjo remtis jame išdėstytomis aplinkybėmis. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, apeliantas nesukonkretina, ką reiškia jo teiginys apie rašto nemotyvuotumą ir kaip tai yra kliūtis teismui šį raštą vertinti kaip tinkamą įrodymą. Apeliantas nepateikia jokių teisinių argumentų (norminių teisės aktų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų, išaiškinimų ir pan.), kuriais jis grindžia tokią savo nuomonę. Todėl, Kultūros paveldo departamento manymu, šis apelianto teiginys yra niekuo nepagrįstas ir neteisingas.

482. Apeliantas, savo skunde teigia, kad Kultūros paveldo departamento 2007-08-21 rašte Nr. (13.1) 2-2008 nėra nurodyta apskundimo tvarka ir remiasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis „Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai". Tačiau, kaip paaiškina tretysis suinteresuotasis asmuo, šis Kultūros paveldo departamento raštas nėra individualus administracinis teisės aktas. Viešojo administracinio įstatymo 2 straipsnio 9 dalis individualu administracinį teisės aktą apibrėžia kaip vienkartį teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Šiuo raštu Kultūros paveldo departamentas netaikė teisės (šio rašto pagrindu jokiam asmeniui neatsirado naujos, dar neturėtos subjektinės teisės ar pareigos bei nebuvo atimtos ar apribotos jau turėtos subjektinės teisės ar pareigos), o tik atsakydamas į trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Mūsų knyga" prašymą, pareiškė savo nuomone pagal kompetenciją dėl to, kaip turėtų būti traktuojamos teisės aktų nuostatos. Tretysis suinteresuotasis asmuo Kultūros paveldo departamentas pažymi, kad jis nėra įgaliota institucija teikti oficialius, kitų institucijų priimtų teisės aktų išaiškinimus. Tretysis suinteresuotasis asmuo taip pat pažymi, kad minimame rašte buvo padaryta redakcinio pobūdžio klaida, ir neteisingai nurodytas pastato adresas. Tai akivaizdu, kadangi UAB „Mūsų knyga" kreipėsi su prašymu paaiškinti teisės aktus, susijusius sujos statomu statiniu adresu: Klaipėdos g 7a, Vilnius.

493. Tretysis suinteresuotasis asmuo akcentuoja, kad statinys, esantis Klaipėdos g 7a, Vilnius, nėra kultūros paveldo objektas. Jis taip pat nepatenka į jokio kultūros paveldo statinio teritoriją. Todėl statinio projektui nėra privaloma paveldosaugos (specialioji) ekspertizė, o pats statinys paveldosaugine prasme nėra priskirtinas ypatingų statinių kategorijai.

504. Tretysis suinteresuotasis asmuo pažymi, kad apeliantas neteisingai traktuoja nekilnojamosios kultūros vertybės - Vilniaus senamiesčio - statusą. Nekilnojamoji kultūros vertybė - Vilniaus senamiestis, kurio teritorijoje yra Statinys, remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, yra kultūros paveldo vietovė, kuriai taikomas kultūrinio draustinio statusas (veikla šioje teritorijoje reglamentuojama draustinio nuostatais, individualiu apsaugos reglamentu ir kt.). Ji nėra kultūros paveldo statinys.

515. Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, taip pat neaišku ką turi omenyje apeliantas savo skunde vartodamas sąvoką „nekilnojamoji turto vertybė". Tokia sąvoka nėra minima jokiame norminiame teisės akte.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV.

54Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....> Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose“.

55Šios konstitucinės justicijos nuostatos yra taikytinos ir administracinių teismų praktikai.

56Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A2 – 819/2001 yra konstatavęs, jog „ABTĮ 34 str. numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pri­pažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakoma atnau­jinti terminą skundui (prašymui) paduoti, gali duoti pareiškėjas. Atsakovui ir kitoms proceso šalims teisė skųsti nutartis, kuriomis terminas atnau­jintas, nesuteikta.

57Nors atnaujinant terminą skundui (prašymui) paduoti pareiškėjui tik suteikiama galimybė ginti, jo manymu, pažeistas teises teisme ir nespren­džiamas ginčas iš esmės, tačiau jau ir šioje stadijoje paliečiami atsakovo interesai. Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į pažeis­tos teisės gynybą ir kita teisinio santykio šalis pagrįstai gali tikėtis, kad šios teisės nebebus ginčijamos. Nesikreipimas įstatymo nustatytu terminu dėl pažeistos teisės gynybos gali būti suprantamas kaip tokios teisės atsisa­kymas ar pripažinimas, kad teisės nėra pažeistos. Viena iš ieškininės sena­ties funkcijų ir yra garantuoti tam tikrų santykių stabilumą ir aiškumą.

58Kadangi pagal ABTĮ normas skundo padavimo termino atnaujinimo klausimas nagrinėjamas atskirai, prieš priimant skundą nagrinėti, ir tik at­naujinus terminą skundas gali būti priimtas (ABTĮ 34 str. 4 d.), kita teisinio santykio šalis jau šioje stadijoje pradeda savo interesų gynybą: pateikia teismui argumentus dėl pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių bei teikia juos patvirtinančius įrodymus ir kt. Ji turi galimybę pasiekti, kad byla nebūtų iškelta ir ginčas nebūtų nagrinėjamas iš esmės tais atvejais, kai pareiškėjas be svarbių priežasčių laiku nepasinaudojo savo teise kreiptis į teismą. Tačiau jam nesuteikta galimybė apskųsti teismo nutartį, jei termi­nas skundui paduoti atnaujinamas, nors pareiškėjas termino neatnaujinimo atveju tokią teisę turi. Atsakovas tokios nutarties negali skųsti ir ABTĮ 149 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nes ja neužkertama galimybė tolesnei bylos eigai.

59ABTĮ 53 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad šalių procesinės teisės ly­gios. Siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą teismo procese, atsakovui tu­rėtų būti suteikta galimybė apskųsti teismo nutartį, kuria, jo manymu, nepa­grįstai atnaujintas terminas skundui paduoti. Kadangi, kaip minėta, įstaty­mai nenustato jo teisės paduoti atskirąjį skundą dėl tokios teismo nutarties, šią teisę jis gali realizuoti tik apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, esant apeliaciniame skunde tokiems argumentams, turi patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas at­naujino terminą skundui (prašymui) paduoti“ ( Administracinių teismų praktika Nr. 2, 242 – 248 p. ) .

60Nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti naują precedentą nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje yra išimtinis netinkamo įstatymų taikymo atvejis.

61Tiek atsakovas, tiek tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimais į pareiškėjo apeliacinį skundą visų pirma nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui atnaujino terminą ginčyti byloje nagrinėjamą statybos leidimą. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo136 straipsniu, nustatančiu, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė bei kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, įgalina apeliacinės instancijos teismą revizuoti teismo nutartis, kuriomis buvo atnaujinti terminai kreiptis į teismą ir tais atvejais, kai apeliacinio skundo nėra paduota tuo klausimu, tačiau ši aplinkybė yra nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, kuriuo nesutinkama su apelianto argumentais.

62Iš bylos matyti, kad pareiškėjui apie galimai neteisėtai išduotą statybos leidimą turėjo būti žinoma, kai UAB „ Projektų ekspertizė“ atliko, pareiškėjo iniciatyva, bendrosios ekspertizės aktą dėl ginčo gyvenamojo namo, t. y. 2007 m. birželio 21 d. ( t. 1 b. l. 10 ). Į teismą pareiškėjas su skundu dėl ginčijamo statybos leidimo panaikinimo kreipėsi tik 2007 m. rugpjūčio 2 d.. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą ( ABTĮ 33 str. ) kreiptis į teismą matyti, kad šio termino praleidimą pareiškėjas iš esmės grindžia tik tuo, jog pareiškėjas 2007 m. liepos 23 d. komisijos posėdyje apsvarstė minėtą ekspertizės aktą ir nutarė sustabdyti jo galiojimą ( t.1 b. l. 16;17). Iš teismo nutarties, kuria buvo atnaujintas terminas matyti, kad teismas šią aplinkybę pripažino svarbia nustatyto termino praleidimo priežastimi ( t. 1 b. l. 2 ).

63Paprastai praleistas terminas kreiptis į teismą yra atnaujinamas kai nustatoma, kad jis buvo praleistas dėl priežasčių nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, t. y. šios priežastys turi būti objektyvaus pobūdžio. Minėta aplinkybė, kad pareiškėjas ekspertizės aktą apsvarstė tik po mėnesio laiko nuo jo priėmimo negali būti pripažinta nepriklausančia nuo pareiškėjos valios, nes šio svarstymo laikas kaip tik ir priklausė nuo pareiškėjo valios. Be to šiame posėdyje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl būtinybės kreiptis į teismą, o buvo sprendžiami kitokio poveikio klausimai dėl padarytų kitų pažeidimų ( t. 1 b. l. 20;21 ).

64Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą pareiškėjui kreiptis į teismą dėl ginčijamo statybos leidimo panaikinimo, dėl ko ši teismo nutartis yra naikinama, kartu naikinant ir teismo sprendimą, o bylą nutraukiant, nes neteisėtai pradėtas teismo procesas yra vada pripažinti neteisėtu ir tokio proceso pasėkoje priimtą teismo sprendimą ( ABTĮ 101 str. 1 d. 6 p.; 140 str. 1 d. 5 p. ).

65Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 4 punktas ir to paties straipsnio 7 dalis bei 6 dalies 6 ir 11 punktai pareiškėjui suteikia dvejopo elgesio modelį, priklausomai nuo nustatytų Statybos įstatymo pažeidimų, kurie savo teisiniu rėžimu nėra tapatūs.

66Pirmuoju atveju suteikia teisę sustabdyti neteisėtai išduoto statybos leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo, t. y. suteikia teisę tiesiogiai kreiptis į teismą tuo atveju, kai statybos leidimas yra išduotas neteisėtai(Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 4 punktas ).

67Antruoju atveju suteikia teisę, jeigu statyba nėra savavališka, įpareigoti statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą pagal reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar pagal reikalavimus pertvarkyti statinį (jo dalį), o jeigu statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo bet kurio šios dalies 6 punkte nurodyto įpareigojimo, kreiptis į teismą dėl įpareigojimo statytojui per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (jo dalį), t. y. suteikia teisę reikalauti pašalinti statinio projekto trūkumus, o kreiptis į teismą tik po to, kai statytojas laiku nepašalina reikalavimo ištaisyti statinio projekto trūkumus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalis bei 6 dalies 6 ir 11 punktai ).

68Iš bylos matyti, kad pareiškėjas 2007 m. liepos 23 d. komisijos posėdyje apsvarstė minėtą ekspertizės aktą ir 1.4 punktu nutarė sustabdyti objekto Klaipėdos 7A, Vilniuje statybą, „pareikalaujant parengti statinio techninį projektą pagal statybos techninių reglamentų reikalavimus ir pateikti Nuolatinei statybos komisijai patikrinti“( t.1 b. l. 20; 21), t. y. iš esmės pareiškėjas dėl techninio projekto trūkumų inicijavo jo klaidų ir trūkumų šalinimo procedūrą.

69Tačiau dėl tų pačių statinio techninio projekto trūkumų kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad šie trūkumai yra vada pripažinti neteisėtu ir patį statybos leidimą. Kitų statybos leidimo neteisėtumo pagrindų nenurodė. Šia prasme pareiškėjo elgesys yra nenuoseklus bei teisiškai prieštaringas, nes neatriboti galimi techninio projekto trūkumai, kurie gali būti ištaisyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies bei 6 dalies 6 ir 11 punktų nustatyta tvarka, nuo techninio projekto trūkumų, kurie galėtų sudaryti pagrindą, statybos leidimą pripažinti neteisėtu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 4 punkto nustatyta tvarka.

70Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Nutarė

71Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria atnaujintas terminas skundui paduoti, panaikinti, o bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundą nutraukti.

72Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 6. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamojo namo Klaipėdos g. 7A, Vilniuje, statybos... 7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė teismo... 8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą ginčyti statybos... 9. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB “Mūsų knyga” prašė pareiškėjo... 10. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad praleistas terminas ginčyti... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB “Inžineriniai projektai” atsiliepime... 12. Tretysis suinteresuotasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-11-15 sprendimu pareiškėjo... 15. Teismas pabrėžė, jog bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Mūsų knyga”... 16. Teismas taip pat nusprendė, kad pareiškėjo pateiktas UAB “Projektų... 17. Teismo vertinimu, nėra pagrįsta UAB “Projektų ekspertizė” išvada bei... 18. Teismas akcentavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto... 19. Tuo tarpu 1994-12-22 Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr.... 20. Teismas nurodė ir tai, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo... 21. III.... 22. Apeliaciniu skundu pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 23. 1. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis per 2007-09-25 teismo... 24. 2. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas patenkino trečiojo suinteresuoto... 25. 3. Teismo sprendime buvo nurodyta, jog „pareiškėjas pateikė atsakovui UAB... 26. 4. Teismo sprendime nurodyta, kad „statybos leidime statybos objektas yra... 27. 5. Teismas savo sprendime nurodė, kad „UAB „Mūsų knyga" pateikė... 28. 6. Teismas, klaidingai įvertinęs pateiktus byloje įrodymus bei... 29. 7. Pareiškėjo tvirtinimu, negalima sutikti su teismo teiginiu, jog „nėra... 30. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės... 31. 1. Atsakovas pabrėžia, kad turi būti atmestas apelianto teiginys, jog... 32. 2. Atsakovas pastebi, kad formuluodamas argumentus dėl Kultūros paveldo... 33. 3. Apeliantas taip pat teigia, kad Kultūros paveldo departamento prie... 34. 4. Apeliantas apeliaciniame skunde rašydamas apie dokumentų, kurie buvo... 35. 5. Atsakovas pabrėžia, kad rašydamas apie UAB „Statybos projekto... 36. 6. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad... 37. 7. Atsakovas paaiškina, jog Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. balandžio... 38. 8. Apeliaciniame skunde apeliantas, rašydamas apie statomo pastato Klaipėdos... 39. 9. Visi kiti pareiškėjo (apelianto) teiginiai, kad viena iš laikančiųjų... 40. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo UAB... 41. 1. Tretysis suinteresuotasis asmuo atkreipia teismo dėmesį į tai, kad... 42. 2. Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą Vilniaus apygardos administraciniam... 43. 3. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, pareiškėjas pateikia nei... 44. 4. Tretysis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad atsakovas, pateikdamas... 45. 5. Tretysis suinteresuotasis asmuo pabrėžia, kad pareiškėjo skunde yra... 46. Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo... 47. 1. Apeliantas teigia, kad prie bylos prijungtas Kultūros paveldo departamento... 48. 2. Apeliantas, savo skunde teigia, kad Kultūros paveldo departamento... 49. 3. Tretysis suinteresuotasis asmuo akcentuoja, kad statinys, esantis Klaipėdos... 50. 4. Tretysis suinteresuotasis asmuo pažymi, kad apeliantas neteisingai... 51. 5. Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, taip pat neaišku ką turi omenyje... 52. Teisėjų kolegija... 53. IV.... 54. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta,... 55. Šios konstitucinės justicijos nuostatos yra taikytinos ir administracinių... 56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.... 57. Nors atnaujinant terminą skundui (prašymui) paduoti pareiškėjui tik... 58. Kadangi pagal ABTĮ normas skundo padavimo termino atnaujinimo klausimas... 59. ABTĮ 53 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad šalių procesinės teisės... 60. Nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo... 61. Tiek atsakovas, tiek tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimais į... 62. Iš bylos matyti, kad pareiškėjui apie galimai neteisėtai išduotą statybos... 63. Paprastai praleistas terminas kreiptis į teismą yra atnaujinamas kai... 64. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 65. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 7... 66. Pirmuoju atveju suteikia teisę sustabdyti neteisėtai išduoto statybos... 67. Antruoju atveju suteikia teisę, jeigu statyba nėra savavališka, įpareigoti... 68. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas 2007 m. liepos 23 d. komisijos posėdyje... 69. Tačiau dėl tų pačių statinio techninio projekto trūkumų kreipėsi į... 70. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 71. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą... 72. Nutartis neskundžiama....