Byla 2S-1790-273/2014
Dėl neveiksnumo nustatymo, globos steigimo ir globėjo paskyrimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Ž., V. Ž., su institucija, teikiančia išvadą byloje, Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriumi, dėl neveiksnumo nustatymo, globos steigimo ir globėjo paskyrimo

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama pripažinti savo motiną D. Ž. neveiksnia, nustatyti motinai globą, paskirti pareiškėją motinos globėja.

4Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad motina yra patyrusi galvos traumą, sirgusi galvos kraujotakos sutrikimais, kad po savo sutuoktinio P. Ž. mirties ( - ), išreiškė norą apsigyventi pas pareiškėją Šiauliuose. Nurodė, kad 2014 metų sausio pabaigoje pastebėjo motinos psichikos sutrikimus, nes pati yra gydytoja psichiatrė. Paaiškino, kad pasikeitė motinos elgesys, motina tapo įtari, viskuo nepatenkinta, norėjo grįžti į savo namus. Nurodė, kad 2014-02-10, grįžusi iš darbo motinos nerado. Kaip paaiškėjo vėliau, motiną išvežė motinos vyro brolis ir suinteresuotas asmuo V. Ž. pas V. Ž. motiną, D. Ž. marčią, su kuria motina nebendravo iki tol. Yra įsitikinusi, kad motiną išvežė dėl turtinių interesų. Pabrėžė, kad teismas turėtų vadovautis R. R. IĮ išduotu išrašu iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta D. Ž. nustatyta diagnozė, taip pat faktais dėl patirtos smegenų traumos, išeminės smegenų ligos, kas yra užfiksuota kituose medicininiuose dokumentuose, ir paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Nurodė, kad pripažinus motiną neveiksnia, ji išsiveš ją pas save. Paaiškino, kad skambino į medicinos įstaigas, rašė prašymus, kad pasirūpintų motinos psichine sveikata, tačiau niekas nereagavo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė skirti teismo psichiatrijos ekspertizę suinteresuotam asmeniui D. Ž.. Pavedė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui inicijuoti bylą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo D. Ž.

7Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius medicininius dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, į proceso dalyvių paaiškinimus, Socialinės paramos skyriaus nuomonę, padarė išvadą, kad nėra pagrindo skirti D. Ž. teismo psichiatrijos ekspertizę, nesant pakankamai duomenų apie jos psichinę sveikatą. Teismas nurodė, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma skirti ekspertizę, t. y. R. R. IĮ išduotas išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyti duomenys apie D. Ž. psichinę sveikatą (b. l. 55), kelia abejonių, nes dėl jo vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl teismas vadovaujasi kitais aptartais įrodymais (CPK 184 str.). Be to, suinteresuotam asmeniui D. Ž. nesutinkant su ekspertizės skyrimu, esant Civilinio proceso kodekso 467 straipsnio 3 dalies nuostatoms, sutiktina su Socialinės paramos skyriaus atstovės nuomone, kad ekspertizės paskyrimas būtų neadekvatus ir neproporcingas veiksmas, atsižvelgiant į D. Ž. amžių.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9Pareiškėja J. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį ir pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

10Pareiškėja nurodo, kad teismo išvada, jog nėra pagrindo skirti D. Ž. teismo psichiatrijos ekspertizę, nesant pakankamai duomenų apie jos psichinę sveikatą, yra nepagrįsta. Neišspręsti pagrindiniai teismui iškelti klausimai. Neišsiaiškinta, ar D. Ž. serga kokia nors psichikos liga, jeigu serga, tai kokia ir ar gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismo nutartyje parašyta netiesa, kad D. Ž. apgaulės būdu buvo išvežta į Šiaulius. Iš tikrųjų, D. Ž. buvo išviliota iš mano namų tikslu užvaldyti jos turtą. Teismas akivaizdžiai matė, kad D. Ž. negali suprasti ir jau nesupranta savo veiksmų bei negali jų valdyti, dėl blogos psichikos būklės, vis ryškėjančios demencijos. D. Ž. ne tik seno amžiaus, ne tik serganti sunkiomis somatinėmis ligomis, bet ir serganti sunkiomis psichikos ligomis, t.y. organiniu kliedesiniu sutrikimu bei mišria kraujagysline demencija. Persirgtos sunkios galvos smegenų ligos, t.y. galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, sunki galvos smegenų trauma, arterinė hipertenzija ir kita sąlygojo demencijos vystymąsi. Šias diagnozes 2014-02-05 nustatė gydytoja psichiatrė R. R.. Dėl šių psichikos ligų, ji tapo blogos orientacijos laike, aplinkoje, dalinai savyje, gyvenimiškose situacijose, blogos atminties, negali sukaupti dėmesio, nesugeba apsitarnauti, nelogiško mąstymo, neskiria esminių dalykų, nepastovios nuotaikos, blankių emocijų. Išreiškia nuostolio, santykio, nuodijimo pobūdžio kliedesius. Ji nesuvokia savo ligos, laiko save sveika, epizodais grasino nusižudyti ir teigė, kad jau žudėsi, grasino uždegti dukros namus. Ji tapo priešiška dukrai, jos nelaiko savo dukra. Dėl itin blogos ir vis blogėjančios psichikos būklės, teismui suteikė klaidingus duomenis. Visuose teismo posėdžiuose stebėjo ryškius D. Ž. psichikos sutrikimus. Pareiškėjos nuomone, mamos psichikos būklė nuolatos blogėja. Teismas darė garso įrašus, iš kurių galima suprasti, kad D. Ž. yra sunkus psichinis ligonis. Teismas vadovavosi ne specialisto psichiatro duomenimis apie D. Ž. psichinę būklę, bet kitų, nekompetentingų asmenų parodymais: policijos pareigūnų, soc. paramos skyriaus atstovės, GMP slaugos specialisto, suinteresuoto asmens, pačios D. Ž.. Visi minėti asmenys nėra kompetentingi tinkamai įvertinti asmens psichikos būklę. Jie neturi specialaus medicininio išsilavinimo ir jų teiginiai nėra objektyvūs. Nei viename iš byloje pateiktų dokumentų nėra duomenų apie psichiatrijos specialisto kontaktą su D. Ž.. Pateikti dokumentai, tai šeimos gydytojo ir greitosios medicinos pagalbos slaugos specialisto įrašai, tačiau visais atvejais ne psichiatrijos specialisto. Ir nežiūrint į tai juose yra duomenys apie tai, kad D. Ž. yra galvos svaigimas. Atstovė 2014-05-29 posėdyje nurodė, kad D. Ž. yra baimė, nemiga, nerimas, nepilnavertiškumas. Šie nusiskundimai, tai yra objektyvus įrodymas, kad ji serga psichikos liga, kad ji kenčia, kad ji skundžiasi, bet jai niekas nepadeda. Pateikdama tokius duomenis, prieštaraujančioji pusė nepaneigė, tačiau patvirtino pareiškėjos pareiškimo teiginius, kad D. Ž. nerimastinga, bijo būti nunuodijama, kad pareiškėja ją skriaudė, visą turtą išvogė. Tie teiginiai patvirtina psichikos sutrikimus. Taigi, nėra duomenų paneigiančių mano nurodytas aplinkybes. Kaip tik atvirkščiai tie duomenys apie jos prastą psichinę būseną pasipildė suinteresuotų asmenų pateiktais medicininių dokumentų duomenimis ir jų pačių paaiškinimais. Netgi kelis kartus buvo kviesta greitoji pagalba, dėl blogos būklės. Blogėjant somatinei būklei, blogėja ir psichikos būklė. Teismas ignoravęs gydytojos R. R. nustatytą diagnozę, ėmėsi teismui nebūdingų funkcijų: ne tik neįsigilino į visą ligos istoriją, sveikatos būklę, į psichikos ligas, kurias gydytoja aprašė ambulatorinėje kortelėje, bet patikėjo nekompetentingų vertinti psichikos būklę asmenų samprotavimais, o ne objektyviais įrodymais. Teismui pagrindinis objektyvus įrodymas kol kas yra pati D. Ž., su savo somatinėmis ir psichikos ligomis, su savo 90 m. amžiumi. Byloje yra pakankamai duomenų įrodančių apie D. Ž. blogą somatinę ir psichikos būklę, dėl kurios ji negali suprasti ir jau nesupranta savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

11Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. Ž. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį. Nurodo, kad būdama 90 metų, savo pačios dukters, gydytojos psichiatrės, yra nepagrįstai įtraukta į teisminį procesą, tačiau kiek turės jėgų, nepasiduos, kadangi tokie gydytojos veiksmai žemina garbę ir orumą, klastojami medicininiai duomenys apie sveikatą. Suinteresuotas asmuo 2014-04-18 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl duomenų ir dokumento suklastojimo, dėl asmens dokumentų pasisavinimo ir galimo nusikalstamo poveikio gydytojams psichiatrams, siekiant išsiaiškinti ir atskleisti nusikalstamas gydytojų J. P. ir R. R. veikas dėl ligos istorijos suklastojimo. Taip pat kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su skundu dėl medicinos audito atlikimo, informuodama apie gydytojų nusikalstamą elgesį suinteresuoto asmens atžvilgiu. Pareiškėja yra nesąžininga šalis, klaidinanti teismą, teigdama, jog D. Ž. nesupranta ką kalbanti ir daranti. Priešingai, D. Ž. pati dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, atsakinėjo į klausimus, išsakė savo nuomonę. Tai, kad netiksliai pasakė datą nėra pagrindas skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Pareiškėja neįrodė fakto, kad D. Ž., psichiatrinė ekspertizė būtina. D. Ž. yra psichiškai sveika ir nėra medicininių neabejotinų duomenų, kad būtų galima patvirtinti priešingai. Psichikos centre, nervų ligų kabinete niekada nesilankė ir nesigydė.

12Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. Ž. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį.

13Nurodo, kad J. P. pasisavino ir neteisėtai valdo D. Ž. nekilnojamojo turto dokumentus, tame tarpe ir asmens tapatybės kortelę, kurių nėra grąžinusi iki šios dienos. J. P. turi didelį suinteresuotumą kuo greičiau gauti D. Ž. turtą. Siekdama turtinių tikslų, ji visiškai nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl D. Ž. neveiksnumo ir globos nustatymo. J. P. savo melagingais pareiškimais D. Ž. daro didelę žalą. D. Ž. sveikatos būklė: yra apsunkintas jos fizinis judėjimas dėl senatvės ir ligų, tačiau ji yra psichiškai sveika, supranta savo veiksmų reikšmę ir sugeba juos valdyti, yra pakankamai geros atminties esant 90 metų amžiaus. D. Ž. pilnai suvokia vykstančius įvykius, pati skaito, normaliai mąsto, išreiškia savo valią. Dėl pateiktų duomenų ir dokumentų klastojimo D. Ž. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Sveikatos apsaugos ministeriją. D. Ž. jokia psichiatrinė ekspertizė nereikalinga, nes ji yra psichiškai sveika ir nėra medicininių neabejotinų duomenų, kad būtų galima patvirtinti priešingai. D. Ž. Psichikos centre, nervų ligų kabinete niekada nesilankė ir nesigydė.

14Atsiliepime į atskirąjį skundą Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes nutartis priimta remiantis tuo, kad nėra pakankamai medicininių dokumentų ir parodymų, kurie leistų abejoti D. Ž. veiksnumu. D. Ž. dalyvavo teisme, ji bendravo ir atsakinėjo į teisėjos bei advokatų klausimus. Šeimos gydytoja išraše iš medicininių dokumentų patvirtina šias aplinkybes ir konstatuoja, kad D. Ž. psichoneurologo konsultacijos nereikalingos. Socialinės paramos skyriaus specialistai keletą kartų bendravo su D. Ž., pokalbiai vyko sklandžiai, D. Ž. orientuojasi laike ir aplinkoje, suvokia pokalbio esmę, noriai atsakinėja į užduotus klausimus, todėl netikslinga jai skirti teismo psichiatrinę ekspertizę.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normomis ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais ir 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK II dalies XIII skyriaus septintajame skirsnyje, reglamentuojančiame ekspertizės atlikimą, nenumatyta galimybė atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria paskirta ar atsisakyta skirti ekspertizę, o pats ekspertizės paskyrimas ar atsisakymas skirti ekspertizę neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. CPK 334 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1758/2010).

18CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

19Kaip minėta, įstatymu nėra nustatyta galimybė skųsti atskiruoju skundu nutartis dėl ekspertizės paskyrimo ar atsisakymo ją skirti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį ir iš esmės ginčija tik ekspertizės neskyrimą. Tačiau kaip minėta, įstatymu nėra nustatyta galimybė skųsti atskiruoju skundu nutartis dėl ekspertizės paskyrimo ar atsisakymo ją skirti. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, nutartyje nurodė, jog tokia nutartis skundžiama, atskirąjį skundą priėmė ir išsiuntė apeliacinės instancijos teismui, negali būti pagrindu priimti skundą ir jį nagrinėti, nes teismas nutartimi įstatymo nuostatų pakeisti negali. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos pateiktas atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuri negali būti apskundimo objektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinis procesas dėl apeliantės atskirojo skundo negali vykti toliau ir turi būti nutrauktas.

20Pareiškėja J. P. Kauno apygardos teismui pateikė eilę prašymų dėl D. Ž. medicininių dokumentų išreikalavimo, taip pat, Kauno apygardos teismui 2014-09-29 pareiškėja J. P. pateikė prašymą prijungti prie bylos, pokalbių su D. Ž., įrašus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinį procesą pagal pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties, nutraukus, pareiškėja turi teisę visus prašymus teikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas pateiktų prašymų nesvarsto ir jų nevertina. Taip pat nesvarstytini ir nevertintini suinteresuoto asmens D. Ž. 2014-09-29 teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 331 straipsniu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, 290 straipsniu, teismas

Nutarė

22apeliacinį procesą pagal pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties, nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama pripažinti savo... 4. Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad motina yra patyrusi galvos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė... 7. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius medicininius dokumentus ir kitus... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 9. Pareiškėja J. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono... 10. Pareiškėja nurodo, kad teismo išvada, jog nėra pagrindo skirti D. Ž.... 11. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. Ž. prašo... 12. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. Ž. prašo... 13. Nurodo, kad J. P. pasisavino ir neteisėtai valdo D. Ž. nekilnojamojo turto... 14. Atsiliepime į atskirąjį skundą Alytaus miesto savivaldybės Socialinės... 15. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes nutartis priimta... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje... 18. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas... 19. Kaip minėta, įstatymu nėra nustatyta galimybė skųsti atskiruoju skundu... 20. Pareiškėja J. P. Kauno apygardos teismui pateikė eilę prašymų dėl D. Ž.... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2... 22. apeliacinį procesą pagal pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus...