Byla 2-46-474/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Alška,

2sekretoriaujant Eglei Žakaitytei-Venckūnienei,

3dalyvaujant ieškovui E. D.,

4ieškovo atstovui Aliui Galminui,

5atsakovui G. S.

6atsakovo atstovui Irenai Gedžiuvienei,

7viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui G. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

8Ieškovas ir jo atstovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo, kad 2011 m birželio mėnesį rajoniniame laikraštyje rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad daromi originalūs antkapiai ir paminklai, susisiekė su atsakovu G. S.. Kartu su juo ir savo dukterimi nuvyko į Darbėnų kapines, kur susitarė su atsakovu, jog pastarasis padarys betoninę tvorelę aplink kapavietę, paties plėvelę, užpils skaldą aplink antkapius nuvalys paminklą, iškals mirimo metus, ištaisys vieną skaičių ir prikals metalinį kryželį. Šiuos darbus įvykdys per vieną-dvi savaites ir už tai ieškovė sumokės 1500 Lt. Atsakovas visus darbus įsipareigojo atlikti iš savo medžiagų. Jis paprašė 500 Lt avanso, tačiau ji neturėjo tiek pinigų ir sumokėjo 300 Lt avanso. Praėjus dviem savaitėms, atsakovas nepranešė apie įvykdytus darbus, todėl pati pradėjo atsakovui skambinti ir reikalauti įvykdyti darbus. 2011 m. rugsėjo mėnesį atsakovas ją nuvežė į kapines priimti darbus, tačiau kapavietė buvo nesutvarkyta, buvo pripilta tik žvyro. Ji sumokėjo likusius 1200 Lt, nes atsakovas žadėjo viską pertvarkyti. Tačiau jis tai nepadarė, vengė atsakinėti į skambučius. Atsakovas pastatė aplink kapavietę lauko akmenis, į kapavietės vidų pripylė smulkių akmenų. Kadangi atsakovas netinkamai įvykdė sutartį, neatliko sutartų darbų, prašo priteisti iš atsakovo 1500 Lt. Taip pat dėl atsakovo veiksmų ji patarė didelius nepatogumus, pergyvenimus, yra neįgali, jai pablogėjo sveikata, todėl prašo iš atsakovo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Atsakovas G. S. su ieškiniu nesutiko nurodo, kad su ieškove kartu nuvyko į Darbėnų kapines, kur yra ieškovės tvarkoma kapavietė. Ten susitarė, kad jis išraus senus augalus ir krūmus, atveš žemių ir išlygins duobes, kapavietę įrėmins dideliais lauko akmenimis, ant kapo pripils smulkių akmenų, nuvalys paminklą, iškals vieną datą, ištaisys mirimo datą, padarys ir pritvirtins prie paminklo bronzinę nukryžiuotojo skulptūrėlę. Susitarė, kad už tai ieškovė sumokės 1000 Lt ir darbai bus padaryti iki 2011 m. lapkričio mėn.. Susitarimo dėl betoninės kapavietės tvorelės nebuvo, nes jis tokių darbų nedaro. Ieškovė pageidavo originalios kapavietės, nes skelbime apie jo atliekamus darbus tai yra pažymėta. Jis kartu su savo sutuoktine visus sutartus darbus įvykdė 2011 m. rugpjūčio mėnesį ir apie tai pranešė ieškovei. Papildomai patiesė po žeme ruberoidą, kuris neleidžia želti žolei. Kartu su ieškove nuvyko į kapines, parodė jai kapavietę ir ji su padarytu darbu sutiko. Parvežė ieškovę į Kretingą, kur ji prie savo namų sumokėjo likusius 700 Lt. Praėjus 2 mėnesiams, ieškovė pareiškė pretenziją, prašydama vietoj akmenų išpilti skaldą. Jis sutiko už papildomą mokestį tai padaryti, tačiau ieškovė nepateikė skaldos pavyzdžio. rašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog ginčo, kilusio iš vartojimo rangos sutarties, išsprendimui taikytinos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ ir antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos. CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos yra specialiosios to paties skyriaus pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normų atžvilgiu ir pagal tai išspręsti ginčui, kilusiam iš vartojimo rangos teisinių santykių, taikytinos prioritetiškai (LAT 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005, 2008 m. gruodžio 23 d. civilinė byla Nr. 3K-7-581/2008). Civilinio kodekso1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atitinkamai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Vadovaujantis vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų normomis, sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius : 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais). Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą teisiškai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Pagal CK6.672 straipsnio pirmąją dalį, pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra fizinis asmuo, kuris paslaugas įsigijo savo asmeniniams tikslas, o atsakovas yra verslininkas, veikiantis savo verslo tikslais. Ieškovas su atsakovu sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutvarkyti kapavietę iš savo medžiagų pagal ieškovės užsakymą, o ieškovė įsipareigojo darbus priimti ir sumokėti. Šių aplinkybių šalys neginčija. Ieškovas ginčija sutarties turinį, nurodydamas, kad buvo susitarta kitaip, nei atsakovas įvykdė sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartojimo rangą reglamentuojančios įstatymo normos neįtvirtina nuostatų, skirtų vartojimo rangos sutarties šalių pareigų perduoti ir priimti atliktus rangos darbus vykdymui. CK6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiose (CK6.662 straipsnis) ir specialiosiose (CK6.694 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK6.662 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad atsakovas darbus pagal sutartį perdavė, o ieškovė juos priėmė, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, jog buvo nuvykę į kapavietę po darbų atlikimo, ieškovė atliktus darbus priėmė, pretenzijų nepareiškė. Tai ieškovė patvirtino sumokėdama likusią sutartą pinigų sumą atsakovui. CK 6.678 str. numatyta, kad darbų rezultatų priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę per du mėnesius pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų, arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Tokių reikalavimų darbų priėmimo metu ieškovė nepateikė, jai buvo suteikta galimybė reikalauti pašalinti darbų trūkumus, už atliktus darbus nemokėti, tokiu būdu ginti savo kaip vartotojo teises. Ieškovės aiškinimą, kad ji buvo apgauta, pažadant ištaisyti trūkumus, teismas vertina kaip išgalvotą, nepagrįstą jokiais įrodymais, kaip siekimą patenkinti savo ieškinio reikalavimus.

12Taip pat ieškovė pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinei žalai atlyginti būtinos visos bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, kurių šio ginčo atveju nėra, nes prievolė yra įvykdyta tinkamai, todėl toks reikalavimas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

13Iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 600 Lt bylinėjimosi išlaidų(CPK 93 str., 98 str.).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 263 ir 270 str. str. teismas

Nutarė

15Ieškovo E. D. ieškinį atsakovui G. S. atmesti kaip nepagrįstą.

16Priteisti iš E. D., a.k( - ) 600 (šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo G. S., a.k( - ) naudai.

17Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.

Ryšiai