Byla eCIK-80/2020
Dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo, 2020 m. sausio 23 d. pranešimu apie sumokėtą žyminį mokestį

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

2susipažinusi su 2020 m. sausio 20 d. gautu atsakovės Lietuvos kariuomenės kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo, 2020 m. sausio 23 d. pranešimu apie sumokėtą žyminį mokestį,

Nustatė

3Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos ieškovei UAB „Ivetra ir Ko“ priteisimo už automobilio remonto darbus. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

4Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

5Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

6Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų procesiniai sprendimai priimti, pažeidus sutarčių sudarymą, rangos sutarčių vykdymą, transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimą nustatančias materialiosios, taip pat įrodymų tyrimą ir įvertinimą reguliuojančias proceso teisės normas, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Atsakovė pažymi, kad su įrodinėjimo dalyku susiję atsakovės pateikti įrodymai įvertinti kaip nereikšmingi bylos aplinkybėms nustatyti, o tiesioginiai įrodymai dėl sutartinių įsipareigojimų – kaip patvirtinantys ieškovės veiksmų atitiktį jiems.

7Atsakovė laiko, kad kasacija byloje galima dėl teismų netinkamai išspręstų šalių sutartinių santykių apimties, sutartį dėl automobilio remonto sudarius pagal ieškovės pateiktą formą ir joje nurodžius pageidaujamus darbus, kainas suderinus su atsakove, nepageidavusia naujų originalių detalių ir dėl jų su ieškove nesitarusia, todėl teisėtai atsisakiusia sumokėti ieškovei draudikės neapmokėtą skolos dalį. Atsakovė nelaiko CK 6.200 straipsnio reikalavimus atitinkančia teismų išvadą, kad atsakovė turėjo galimybę išsiaiškinti tikslią remonto darbų ir keičiamų detalių kainą, stebėti remonto darbų procesą, ieškovei pažeidus pareigą informuoti atsakovę apie vykdomų darbų apimtį; darbų kaina su atsakove nederinta, todėl netaikytinos CK 6.198 straipsnyje nustatytos kainų skaičiavimo taisyklės. Kasaciniame skunde pažymima, kad ieškovės reikalavimo teisės nepagrindžia atsakovę su draudike saistantys draudimo teisiniai santykiai, teismams teigiant, jog atsakovei turėjo būti žinomas draudikės skaičiuojamas detalių nusidėvėjimas. Atsakovė taip pat kelia ieškovės pasirinkto netinkamo veikimo būdo vykdant sutartį klausimą; veikdama kaip atstovė ir neturėdama atsakovės suteiktų įgaliojimų bei derindama remonto kainą, detalių kokybę ir remonto apimtis su draudimo bendrove, ieškovė sukūrė kvaziatstovavimo santykius, kurių teisiniai padariniai spręstini nagrinėjant bylą (CK 1.92 straipsnis, CK 2.132 straipsnio 1, 2 dalys, CK 2.133 straipsnio 1, 2, 9 dalys).

8Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

9Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

10Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokesti (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

Nutarė

12Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

13Grąžinti Lietuvos kariuomenei (j. a. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2020 m. sausio 22 d. Swedbank AB sumokėtą 78 (septyniasdešimt aštuonis) Eur žyminį mokestį.

14Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Proceso dalyviai