Byla P2-663-639/2014
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išieškotojas AB SEB bankas

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išieškotojas AB SEB bankas, ir

Nustatė

2pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti anstolio A. S. vykdomąsias bylas, kuriose atliekami vykdymo veiksmai iš pareiškėjo V. T. bei jo sutuoktinės I. T. turto buto, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. 2185-0000-9011:0007, žemės sklypo, adresu ( - ), unikalus Nr. 2101-0003-0307, buto, adresu ( - ), unikalus Nr. 4400-0878-5113:6958. Nurodė, kad anstolis A. S. paskelbė buto, esančio adresu ( - ), žemės sklypo, adresu ( - ), buto, adresu ( - ), varžytines. Pareiškėjas mano, kad anstolis A. S. yra šališkas ir suinteresuotas vykdomosios bylos baigtimi, todėl privalo būti nušalintas nuo vykdomosios bylos, kurioje atliekami vykdymo veiksmai iš turto, todėl pareiškėjas iki anstolio paskelbtų bei vykdytų turto varžytinių pabaigos pateikė prašymą dėl antstolio nušalinimo bei vykdomų varžytinių atšaukimo, tačiau anstolis nenusišalino. Paaiškina, jog kol neišspręstas anstolio nušalinimo klausimas, anstolis privalo stabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, tame tarpe iki bus išspręstas klausimas dėl nušalinimo, atšaukti ir vykdomas turto varžytines, priešingu atveju, anstolio veiksmai ir vykdomos varžytinės, jų įvykdymas, turto realizavimas per varžytines, kai pareikštas anstoliui nušalinimas, yra atliekami neteisėtai ir dėl to turi būti naikinami.

3Prašymas netenkintinas.

4Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu teismo būsimo procesinio sprendimo įvykdymą. Įstatyme įtvirtinta, jog gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p., 530 str. 2 d.). CPK 530 str. 2 d. numatyta, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

5Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).

6Susipažinus su pareiškėjo prašymu ir prie jo pridėtais įrodymais matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su nustatyta iš varžytynių parduodamo turto kaina, siekia, jog būtų atlikta pakartotinė nekilnojamojo turto vertės ekspertizė ir nustatytos dabartinės turto rinkos kainos. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjas dar 2014 m. liepos mėn. kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, ginčijo realizuojamo turto įkainojimą, prašė įpareigoti antstolį skirti pakartotinę ekspertizę įkeisto turto vertei nustatyti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-7863-323/2014m.) išnagrinėjo pareiškėjų V. T. ir I. T. skundą dėl antstolio veiksmų ir jį atmetė. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai, nesutikdami su antstolio nustatyta įkeisto turto verte, kuri yra eksperto nustatyta turto vertė, remiasi aplinkybe, kad per vienerius metus nuo turto vertinimo atlikimo augimo linkme pasikeitė nekilnojamojo turto rinkos kainos. Teismas sprendė, kad tokie pareiškėjų hipotetinio pobūdžio svarstymai apie nekilnojamojo turto kainų augimą nėra pagrįsti jokiais duomenimis (CPK 178 straipsnis), todėl nesudaro pagrindo abejoti atlikto vertinimo ir jo metu nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu bei skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjai nepaneigė, kad byloje esančiame turto vertinime nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos, nepateikė jokių įrodymų, kad atliktas vertinimas būtų neteisingas ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad turto vertė būtų nustatyta vadovaujantis netinkamais metodais, ar kad būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių objektyvų ir pagrįstų paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą; pareiškėjai savo nesutikimą su nustatyta kaina iš esmės grindžia jų pačių nuomone ir subjektyviais samprotavimais, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar nauja turto vertintojų išvada dėl didesnės turto vertės pagrindimo, tokie pareiškėjų bendro pobūdžio prieštaravimai nesuteikia pagrindo abejoti, kad turto vertė yra per maža ar kad nuo turto vertės nustatymo, įkeisto turto vertė dėl objektyvių aplinkybių būtų pasikeitusi ir būtų atsiradęs pagrindas turtą perkainoti. Išdėstytais motyvais teisnmas padarė išvadą, jog antstolis, laikydamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytų teisės normų, atliko visus veiksmus, susijusius su pareiškėjų turto vertės nustatymu, maksimaliai siekė apsaugoti tiek išieškotojo, tiek skolininkų interesus, siekė išlaikyti šių interesų pusiausvyrą, todėl nėra pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Minėta nutartis apeliacine tvarka nebuvo apskusta ir yra įsiteisėjusi.

7Nustatyta, kad pareiškėjas 2014-09-10 d. pateikė antstoliui pareiškimą dėl nušalinimo kuriame iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, dėl turto vertės. Kitą dieną, t.y. 2014-09-11 d. pareiškėjas pateikė ir skundą dėl antstolio veiksmų, teigdamas, kad jis yra šališkas ir tuo pačiu pateikė prašymą teismui dėl vykdomosios bylos sustabdymo.

8Įvertinus tai pripažintina, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog antstolis pareiškėjui kaip skolininkui CPK 643-644 str. suteiktomis teisėmis ir pareigomis trukdė naudotis ir tuo išreiškė savo šališkumą. Taigi atlikus pareiškėjo reikalavimų preliminarų vertinimą, kyla pagrįstų abejonių, jog pareiškėjui palankus sprendimas byloje galės būti priimtas, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 144 str. 1 d., 510 str. 2 d.).

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 151, 152, 290, 291, 510 straipsniais, teismas

Nutarė

10prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo netenkinti.

11Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai