Byla 2S-1286-56/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio

2kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Dalios Višinskienės

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo, Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-25 nutarties, kuria atsisakyta peržiūrėti atsakovo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių.

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5I.Ginčo esmė

6Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija su ieškiniu, kurį vėliau patikslino kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, ieškovo naudai priteisti 2640,33 Lt skolos bei 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti 362,20 Lt blinėjimosi išlaidas.

7Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2003-11-01 iki 2008-05-01 tiekė atsakovui nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, esančioms adresu ( - ), šilumos energiją, tačiau atsakovas už ją neatsiskaitė, liko skolingas 2640,33 Lt. Ieškovas nurodė, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra šilumos vartotojai, todėl atsakovas turi prievolę atsiskaityti už jam nuosavybės teise priklausančiam butui pateiktą šilumos energiją. Atsakovui neatsiskaitant ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo 2640,33 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakovas, Vilniaus miesto savivaldybė, atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes patalpos, esančios V. P. ( - ), remiantis Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2003-09-04 įsakymu buvo išnuomotos I. B. šeimai, juose gyvena I. B. ir D. B., todėl jie laikytini faktiniais ieškovo tiektos šiluminės energijos ir karšto vandens vartotojais ir turi prievolę atsisakyti už ją. I. B. yra apmokėjusi dalį skolos, susidariusios už laikotarpį nuo 2003-09-10 iki 2008-05-31, taigi, savo veiksmais pripažino prievolę atsiskaityti ieškovui už patiektą šilumos energiją

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-03-31 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir iš atsakovo, Vilniaus miesto savivaldybės, ieškovo naudai priteisė 2640,33 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008-07-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 478,43 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-30 nutartyje pažymėjo, kad pagal šilumos pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančių teisės aktų (LR Šilumos ūkio įstatymo ir jį detalizuojančių poįstatyminių aktų) nuostatas šilumos pirkimo - pardavimo teisinių santykių dalyvis yra patalpų savininkas, nepaisant to, kas naudojasi patalpomis, kurioms yra teikiama šilumos energija. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas, kuris nuomoja jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, bei šių patalpų nuomininkas gali susitarti dėl energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalių pakeitimo, kur nuomininkas taptų minėtos sutarties šalimi. Jeigu toks susitarimas yra nesudarytas, tai šilumos pirkimo - pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiasis teismas, civilinė byla Nr.3K-3-3/2008).

11Teismas sprendė, kad įrodymų, jog tarp I. B. ir atsakovo buvo sudaryta patalpų esančių ( - ) nuomos sutartis, kuria patalpų nuomininkui būtų perduota pareiga atsiskaityti už patalpoms patiektą šilumos energiją, byloje nėra (CPK 178 str.). Duomenų, kad tokia sutartis buvo įregistruota viešame registre, atsakovas byloje nepateikė (CPK 178 str.). Tokiu būdu, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas kaip gyvenamųjų patalpų, esančių adresu ( - ) savininkas turi prievolę atsiskaityti už šioms patalpoms laikotarpiu nuo 2003-11-01 iki 2008-05-01 patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas ieškovui priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2008-07-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Atsakovas 2009-04-20 pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė panaikinti teismo sprendimą už akių.

13Nurodė, kad teismas neįvertino svarbių bylos aplinkybių ir įrodymų. Be to su pareiškimu atsakovas pateikė teismui prašymą dėl kreipimosi į administracinį teismą su prašymu ištirti teisės norminio akto atitikimą įstatymui ir Vyriausybės nutarimui. Nurodytas prašymas turi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes juo paršoma ištirti teisės norminio akto atitikimą įstatymui ir Vyriausybės nutarimui, kuriuo remiantis buvo priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-31 sprendimas už akių. Teismas priimdamas sprendimą už akių neatsižvelgė į tai, kad pateikdamas prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, atsakovas prašė teismo iš parengiamojo teismo posėdžio nepereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės bei neprašė parengiamojo teismo posėdžio atidėti. Teismas priimdamas sprendimą už akių netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes turėdamas šalies prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, priėmė sprendimą už akių, todėl teismo procesas turi būti atnaujintas ir teismo sprendimas už akių turi būti peržiūrėtas.

14Nurodė, kad teismo sprendimas turi būti peržiūrėtas, jeigu byloje pateikti įrodymai leidžia abejoti teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 288 str. 4 d.). Ieškovas savo reikalavimus grindžia LR Ūkio ministro įsakymais, 2003-06-30, Nr. 4-258 bei 2003-06-30, Nr. 4-260, bei 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-286, tuo tarpu byloje taikytini Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalis, bei LR Vyriausybės nutarimas Nr. 876, kuriuo patvirtinta ,,Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šiltą ir šaltą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarka“, todėl teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai vadovavosi žemesnės galios teisės aktais. Teismas nenustatė, galutinio šilumos energijos vartotojo, nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, jog bylose susijusiose su šilumos energijos vartojimu galutinį vartotoją nustatyti būtina. Ieškovas atsakovui niekada nepateikė sąskaitų už suvartotą šilumos energija, kuri buvo tiekiama buto nuomininkams, todėl atsakovas padarė išvadą, kad ieškovas šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi laikė ne atsakovą, o buto nuomininką. Atsakovas būtų turėjęs pareigą sumokėti už šilumos energiją, jei jam būtų pateiktos sąskaitos už suvartotą šilumos energiją, tačiau negaudamas sąskaitų, jis nežinojo kokios sumos turi būti sumokėtos ieškovui. Aplinkybė, kad nuomininkė iš dalies sumokėjus skolą laikotarpiu nuo 2004 metų sausio, vasario mėnesiais, 2006 metų spalio mėnesį bei 2007 metų spalio mėnesį patvirtina, kad prievoliniai santykiai buvo susiklostę tarp buto nuomininkų ir ieškovo, todėl siekdamas gauti skolos mokėjimą iš atsakovo ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes atsakovas negalėjo ir neturėjo būti šilumos-energijos sutarties pirkimo-pardavimo šalimi. Nors rašytinės sutarties ieškovas ir nuomininkai nesudarė, tačiau ieškovui tiekiant šilumos energiją, o nuomininkams ją priimant, šilumos-energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo nuomininkais buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.17 str., CK 6.584 str., LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 867 patvirtinta ,,Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas aprašas (keistas 2002-05-13 LR Vyriausybės nutartimu Nr. 658, bei 2008-01-16 nutarimu Nr.33). Teismas sprendime nenurodė, koks susitarimas turi būti laikomas susitarimu tarp šilumos tiekėjo ir nuomininko. Atsakovo nuomone, tokiu susitarimu turi būti laikomas 1999-12-02 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 2105V ,,Dėl mokesčių už šildymą ir karštą vandenį apskaičiavimo SP UAB ,,Bendruva“ eksploatuojamų bendrabučių gyventojams ir skolų už šilumos energiją gražinimo SP AB ,,Šilumos tinklai“ (teisių perėmėjas Vilniaus energija“), kuriame nustatyta tvarka ir salygos kaip ir kokiu būdu turi būti atsiskaitoma su ieškovu. Minėto sprendimo pagrindu nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra sudarytas susitarimas, kad nuomininkas o ne Vilniaus miesto savivaldybė, kaip patalpos savininkas, atsiskaitys su šilumos tiekėju, todėl nėra pagrindo įsiskolinimo priteisti iš atsakovo. Savivaldybė teikdama socialinį būstą teikia vieną iš socialinės paramos formų (Vietos savivaldos įstatymo 7 str.) ir iš teikiamos veiklos jokios naudos negauna. Savivaldybė veikia kaip viešojo administravimo subjektas ir santykiai atsirandantys savivaldybei teikiant socialinę paramą yra administracinio teisinio pobūdžio (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo ir bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, 2005-07-04 nutartis Nr. T-2005-52). Buto adresu ( - ) kuriam tiekiama šilumos energija, abonentu pagal šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį faktiškai yra laikomas šilumą suvartojantis asmuo ir sutartis laikoma sudaryta nuo jo naudojamų įrenginių prijungimo prie šilumos sistemų, todėl šilumos energijos pirkimo pardavimo šalimi laikytini buitiniai (faktiniai) šilumos vartotojai, nuomininkai ir reikalavimas priteisti skolą iš atsakovo yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės aktų nuostatoms. Nepagrįstas atsakovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palaūkanas, kadangi toks reikalavimas gali būti tenkinamas esant trims salygoms, neįvykdytai piniginei prievolei, jos įvykdymo terminą praleidus ir įstatyme ar sutartyje nenumačius, kad palūkanos yra nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006). Kadangi tarp ieškovo ir atsakovo nėra susiklostę prievoliniai santykiai, todėl nėra pagrindo taikyti Civilinio kodekso 6.210 straipsnio nuostatas.

15II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

16Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškimas buvo atmestas.

17Teismas pažymėjo, kad įstatyme nustatytas pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių yra tuo atveju, jei teismas konstatuoa, ad šalys į teismo posėdį neatvyksta dėl svarbių priežasčių apie kurias teismui negalėjo pranešti laiku ir atsakovo pateiktame pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.). Į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus šaliai, kuriai apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, teismas atvykusios šalies prašymu priima sprendimą už akių (CPK 230 str. 2 d.). Remiantis CPK 246 str. 2 d. bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jei jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais ieškovo prašymu teismas priima sprendimą už akių. Jei ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės.

18Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad teismo posėdį praleido dėl svarbių priežasčių ir ieškovui prašant buvo pagrindas priimti sprendimą už akių.

19Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių pagrįstumui. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas išdėstė savo nuomonę dėl bylos baigties, pateikė teisinį bylos aplinkybių vertinimą, tačiau remiantis byloje esančiais įrodymais teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas už akių priimtas nepagrįstai ir yra neteisėtas.

20III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

21Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje 2009-03-31 buvo skirtas parengiamasis posėdis, kurį prašė atidėti atsakovas. Teismui pateiktame prašyme buvo prašomą teismo posėdį atidėti vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 231 straipsnio 5 dalimi ir nepereiti iš parengiamojo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės, o neatsižvelgdamas į atsakovo prašymą teismas pažeidė, atsakovo, kaip bylos šalies, absoliučią teisę išreikšti nesutikimą pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, iš karto po parengiamojo posėdžio, nes toks sutikimas gali būti išreikštas tik šaliai atvykus į teismo posėdį.

22Nurodo, kad teismas būtų turėjęs teisę priimti sprendimą už akių tik tuo atveju, jei atsakovas nebūtų atvykęs į teismo posėdį ir būtų prašęs jį atidėti nenurodydamas svarbių priežasčių, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi ir priėmė teismo sprendimą už akių. Kadangi teismas sprendimą už akių atsisakė peržiūrėti nepagrįstai, jis turi būti peržiūrėtas. Lietuvos Konstitucinis teismas aiškindamas Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalies nuostatą pažymėjo, kad šaliai pateikus įrodymus, patvirtinančius akivaizdų priimto teismo sprendimo neteisėtumą ir akivaizdų piliečių teisių pažeidimą, teismas privalo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nors šalis ir nedalyvavo teimo posėdyje. Teismas nagrinėjamoje byloje neįvertino svarbių bylos aplinkybių ir įrodymų. Kartu su pareiškimu buvo pateiktas atsakovo prašymas kreiptis į administracinį teismą, kad byloje būtų išaiškintas teisės norminio akto atitikimas įstatymui bei LR Vyriausybės nutarimui. Minėtas išaiškinimas turi esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje ir teismo spriimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kadangi teismas priimdamas skundžiamą nutartį neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, todėl 2009-03-31 sprendimas už akių turi būti panaikintas.

23Ieškovas ,,Vilniaus energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą; iš atsakovo priteisti 357 Lt bylinėjimosi išlaidas.

24Nurodo, kad atsakovo atskirasis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pirmos instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, bei tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas reglamentuojančias ginčo santykį.

25Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

26Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ydingai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo neatvykimu į parengiamąjį teismo posėdį ir jo prašymo turiniu, netinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, pažeidė tokio sprendimo priėmimo tvarką (CPK 262 str. 2 d., 285 str., 2 d.), dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, apelianto prašymas tenkintinas ir byla grąžintina pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

27Kolegija sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo išspręsti šio ginčo priimdamas sprendimą atsakovui už akių. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str, 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatini šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.

28Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. CPK 285 str. 1 d. įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo.

29Nagrinėjamu atveju atsakovas į bylą 2009-03-30 pateikė teismui pranešimą nurodydamas, kad 2009-03-31, 8.50 val. parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaus (b.l. 112) ir remdamasis Civilinio proceso kodekso 231 straipsnio 5 dalimi prašė į bylos nagrinėjimą iš esmės nenagrinėti. Pažymėtina, kad dalyvavimas teismo posėdyje yra šalies teisė, o ne pareiga. Atsakovas, iki teismo posėdžio pradžios informavęs teismą apie tai, kad jis teismo posėdyje nedalyvaus naudojasi Civilinio proceso kodekso įstatyme jam suteikta galimybe (CPK 13 str.), todėl šaliai kuri tinkamai naudojasi savo teisėmis negali kilti jokios neigiamos pasekmės, kadangi procesinėmis teisėmis yra naudojamasi sąžiningai. Civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje įtvirtintas sprendimo už akių priėmimo institutas, yra įstatyme nustatyta procesinė sankcija šaliai už pasyvumą teismo procese ir atsakovui tinkamai įgyvendinus savo pareigą bei pranešus teismui apie nedalyvavimą teismo posėdyje, nepriklausomai nuo neatvykimo į jį priežasčių, sprendimas jam už akių negali būti priimtas.

30Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo pranešimą apie nedalyvavimą teismo posėdyje nepagrįstai vertino kaip prašymą jį atidėti. Iš pareiškimo turinio aiškiai matyti, kad atsakovas prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, be to, raštu išreiškė nesutikimą, kad šiame parengiamajame teismo posėdyje būtų pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 231 str. 5 d.), todėl teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių, nes jo priėmimui nebuvo įstatyme numatytų salygų – šalies pareigos informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje nevykdymo (CPK 246 str. 2 d.).Tokiu atveju, negavęs visų šalių sutikimo pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, teismas privalėjo nutartimi paskirti teismo posėdį. Minėta aplinkybė pati savaime sudaro pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti esminį apelianto procesinių teisių pažeidimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 str. 4 d.).

31Be nurodytų sprendimo už akių priėmimo tvarkos pažeidimų, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog ši procesinė priemonė taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, kad priimti sprendimą už akių, net ir esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas). Kiekvienu atveju privalu įvertinti ar byloje pakanka duomenų, kuriais remiantis byla gali būti išnagrinėta. Konstitucinis Teismas, 2006-09-21 nutarime (byla Nr.35/03-11/06) vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumą, pabrėžė, kad Civilinio proceso kodekse yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir formaliai egzistuojant visoms įstatymo nurodytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos 109 straipsnio kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų.

32Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nutartyje nurodyti atsakovo procesinių teisių pažeidimai sudaro teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei teismo sprendimą už akių, atnaujinant bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).

33Tai konstatavusi, kitų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir šioje nutartyje dėl jų nepasisako.

34Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu netenkintinas ieškovo UAB ,,Vilniaus energija“ juridinio asmens kodas 111760831, prašymas priteisti 357 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

35Iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ valstybės naudai priteistinos 10,15 Lt, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų – (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

37

38Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1537-566/2009 panaikinti. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus m. 1-jam apylinkės teismui.

39 Priteisti iš UAB „Vilniaus energija“ 10,15 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Dalios Višinskienės... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. I.Ginčo esmė... 6. Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija su ieškiniu, kurį vėliau patikslino... 7. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2003-11-01 iki 2008-05-01 tiekė atsakovui... 8. Atsakovas, Vilniaus miesto savivaldybė, atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-03-31 priėmė sprendimą už akių,... 10. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-30 nutartyje... 11. Teismas sprendė, kad įrodymų, jog tarp I. B. ir atsakovo buvo sudaryta... 12. Atsakovas 2009-04-20 pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių... 13. Nurodė, kad teismas neįvertino svarbių bylos aplinkybių ir įrodymų. Be to... 14. Nurodė, kad teismo sprendimas turi būti peržiūrėtas, jeigu byloje pateikti... 15. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 16. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartimi... 17. Teismas pažymėjo, kad įstatyme nustatytas pagrindas panaikinti teismo... 18. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad teismo posėdį... 19. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių turėti... 20. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai... 21. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje 2009-03-31 buvo skirtas parengiamasis... 22. Nurodo, kad teismas būtų turėjęs teisę priimti sprendimą už akių tik... 23. Ieškovas ,,Vilniaus energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį... 24. Nurodo, kad atsakovo atskirasis skundas yra nepagrįstas ir turi būti... 25. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios... 26. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo... 27. Kolegija sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios... 28. Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų... 29. Nagrinėjamu atveju atsakovas į bylą 2009-03-30 pateikė teismui pranešimą... 30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo... 31. Be nurodytų sprendimo už akių priėmimo tvarkos pažeidimų, teisėjų... 32. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad... 33. Tai konstatavusi, kitų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija... 34. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu... 35. Iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ valstybės naudai priteistinos 10,15... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336... 37. ... 38. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-25 nutartį civilinėje byloje Nr.... 39. Priteisti iš UAB „Vilniaus energija“ 10,15 Lt pašto išlaidų valstybės...