Byla 2-234-647/2013
Dėl žemės sklypo ribų nustatymo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant V.Liaubienei, dalyvaujant ieškovui A. L., jo atstovei adv. T.Kočegarovai, atsakovams R. P., A. I., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams E. P., M. E., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams A. I., R. I., M. P., R. P., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, išvadą teikiančioms institucijoms VĮ Registrų centro Vilniau filialui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo,

Nustatė

2Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: nustatyti ribą tarp žemės sklypų ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ir ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ribą, kurią koordinačių sistemoje žymi taškai 1 (( - )), 2 (( - )), 3 (( - )), 4 (( - )), 5 (( - )), 6 (( - )) pagal UAB „Julimatas" 2012-06-14 parengtą gretimų žemės sklypų kad. Nr. ( - )ribų pasikeitimo planą po amalgamacijos projekto parengimo ir patvirtinimo M1:500; priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 3-6).

3Ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra 0,1004 ha ploto žemės sklypo ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (toliau - žemės sklypas Nr. ( - )), bei jame esančių statinių savininkas. Daiktinės teisė į žemės sklypą Nr. ( - ) ieškovui Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Vilniaus apygardos teismo 2009-05-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-309-625/09 pagrindu, kuriuo teismas patvirtino A. L. su UAB „Alsa" ir A. P. sudarytą žemės sklypo Nr. ( - ) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - )pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovai yra žemės sklypo 0,1003 ha ploto žemės sklypo ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (toliau - žemės sklypas Nr. ( - )), bendraturčiai. Atsakovams M. P. ir R. P. daktinės teisės į žemės sklypo Nr. ( - ) dalį (675/1003) atsirado 2006-11-06 žemės sklypo, gyvenamojo namo, kitų statinių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o atsakovams A. I. ir R. I. į Žemos sklypo Nr. ( - ) dalį (328/1003) - 2011-11-03 žemės sklypo, gyvenamojo namo, kitų statinių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Minėtą nekilnojamąjį turtą atsakovams pardavė J. V. (iki santuokos — P.). Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruota žemės sklypus skirianti riba įregistruota tiesi linija, kuri neatitinka žemės sklypų faktinio naudojimo, ir gyvenamojo namo dalis patenka į žemės sklypą Nr. ( - ). Atsakovai 1997 metais pastatė žemės sklypus skiriančią tvorą, patvirtindami faktinę ribą tarp žemės sklypų. Vilniaus apskrities viršininkas 2006-05-16 įsakymu Nr. ( - )"Dėl A. P., J. P. privačių žemės sklypų amalgamacijos projekto patvirtinimo Vilniaus rajone" patvirtino žemės sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) amalgamacijos projektą, pagal kurį buvo pradėta ribos tarp žemės sklypų pakeitimo procedūra, tačiau Nekilnojamojo turto registre šis įsakymas ir jo pakeista riba tarp žemės sklypų įregistruoti nebuvo, todėl viešajame registre liko neatitinkanti faktinio naudojimo riba tarp žemės sklypų, nes buvę žemės sklypų savininkai nesudarė notaro patvirtintos amalgamacijos sutarties. Atsakovai, pirkdami žemės sklypo Nr. ( - ) dalis, žinojo, kad riba tarp žemės sklypų yra įsakymu patvirtinta laužtinė linija, kaip nustatyta amalgamacijos projekte: prie pirkimo-pardavimo sutarčių yra pridėtas įsakymu patvirtintas G. B. įmonės 2006 metais parengtas žemės sklypo planas Ml: 500, o pirkimo-pardavimo sutartimis yra nustatyta ir naudojimosi žemės sklypu Nr. ( - ) tvarka. UAB „Julimatas", atlikęs matavimus vietoje, 2012-06-14 parengė gretimų žemės sklypų kad. Nr. ( - )ribų pasikeitimo planą po amalgamacijos projekto parengimo ir patvirtinimo Ml:500, kuriame įbraižytos VĮ Registrų centras pažymėta kertanti ieškovo pastatą riba ir faktiškai esama, bei siūloma nustatyti riba tarp žemės sklypų. Prašoma nustatyti riba nekerta ieškovui priklausančio pastato, kurio dalis po prašomos nustatyti ribos patvirtinimo jau nebepateks į gretimą žemės sklypą Nr. ( - ), be to yra nustatyta atsižvelgiant į atsakovų pastatytą tvorą, kuri žymi faktinę ribą tarp žemės sklypų. Taip pat vertintinos ir tos aplinkybes, kad žemės sklypo Nr. ( - ) konfigūracija atitinka prie atsakovų pirkimo-pardavimo sutarčių pridėto plano. Siekdamas įteisinti ribą tarp žemės sklypų ieškovas kreipėsi į atsakovus ir žodžiu, ir raštu, tačiau atsakovai į notarų biurą sudaryti amalgamacijos sutartį ir baigti faktinės ribos tarp žemės sklypų įteisinimo neatvyko. R. Ž. įstatymo 30 str. 3 d., žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami, ar atliekama jų amalgamacija sudarant notariškai patvirtintą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomi vienam asmeniui priklausantys žemės sklypai. Riba tarp minimų žemės sklypų yra nusistovėjusi, ją būtina nustatyti atsižvelgiant į faktinį naudojimą, prašoma nustatyti riba atitinka įsakymu nustatytą žemės sklypų konfigūraciją. Lietuvos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p., nustato, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius, taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.). Siūloma riba tarp žemės sklypų atitinka minėtas nuostatas ir nekerta pastato. Vadovaujantis LR CK 4.45 str., jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Po siūlomos ribos tarp žemės sklypų nustatymo naujai suformuotų žemės sklypų plotai nesiskirs nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto atlikus kadastrinius matavimus ploto, žemės sklypas Nr. ( - ) liks 1004 kv.m ploto, žemės sklypas Nr. ( - ) - 1003 kv. m ploto. Todėl, nustačius prašomą ribą, bus pasiekta ginčo šalių interesų pusiausvyra.

4Atsakovai M. P., R. P., A. I., R. I. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atmestinas (t. 1, b.l. 82-90). Nurodė, kad neatitinka tikrovės ieškovo teiginys, kad šiuo metu žemės sklypus skirianti įregistruota tiesi linija neatitinka žemės sklypų faktinio naudojimo dėl nusistovėjusios jų naudojimosi tvarkos. Atsakovai negali naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu pilna apimtimi dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t.y., atsakovas yra neteisėtai užgrobęs dalį atsakovams priklausančio žemės sklypo. Ieškovas atsakovų iniciatyva buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 dalį dėl savavališko, privataus, atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies užgrobimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-09-20 nutartimi byloje Nr. A 2.2.-1334-298/2011 pripažinus jo kaltę buvo nubaustas 1000 Lt bauda. Tokiu būdu žemės sklypų faktinis naudojimas šiuo metu yra ne abiejų pusių laisva ir suderinta valia pasiektu susitarimu patvirtintos, nusistovėjusios tvarkos pasekmė, o tik neteisėtų ieškovo veiksmų pasekmė. Visiškai nepagrįstas ieškovo teiginys, kad ( - ) žemės sklypo ir 2 žemės sklypo (ieškovui priklausančio žemės sklypo) ribos yra neaiškios iš esamų dokumentų. Pažymėjo, kad ieškovas, skųsdamas minėtą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-09-20 nutartį byloje Nr. A 2.2.-1334-298/2011 Vilniaus apygardos teismui, rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis, bei įrodymais, kaip ir šioje byloje. Todėl šios aplinkybės, bei įrodymai jau yra įvertinti teismų. Teismai, nagrinėdami baudos už žemės užgrobimą ieškovui skyrimo klausimą, išsamiai ištyrė, bei įvertino ieškovo šioje byloje teikiamo ieškinio teiginius, bei įrodymus, dėl galimai neaiškių žemės sklypo ribų, nustatė, jog nėra pagrindo vadovautis Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-16 įsakymu Nr. ( - )patvirtintu ( - ) žemes sklypo ir ( - ) žemės sklypo amalgamacijos projektu, bei paskyrė baudą už neteisėtą naudojimąsi atsakovams priklausančiu žemės sklypu Pažymėjo, kad teismai yra suformavę prejudicinj faktą, kad ieškovas neteisėtai naudojasi ( - ) žemės sklypo dalimi. Siekiant nustatyti neteisėto naudojimosi žeme faktą, pirmiausia buvo tiriama, ar aiškios yra ( - ) žemės sklypo ribos, kad būtu galima nustatyti ieškovo neteisėtai užgrobto žemės sklypo ( - ) plotą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nustačiusi, jog ( - ) žemės sklypo ribos yra aiškios, teisėtos ir neginčytinos, 2012-02-17 įformino ieškovui reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - )dėl automobilių stovėjimo aikštelės ( - ) žemės sklype. Atsakovai ( - ) žemės sklypo ribas laiko aiškiomis, teisėtai nustatytomis, galiojančiomis, bei nemato juridinio pagrindo be atsakovų sutikimo jas koreguoti. Ieškovo teiginys, jog atsakovai 1997 m. pastatė žemės sklypus skiriančią tvorą, patvirtindami faktinę ribą tarp sklypų, neatitinka tikrovės, nėra pagristas jokiais įrodymais, nes 1997 m. atsakovai nebuvo ( - ) žemės sklypo savininkais, todėl jokių tvorų nestatė. 2006 m. atsakovams įsigyjant ( - ) žemės sklypą, jokių tvorų skiriančių ( - ) žemės sklypą ir ( - ) žemės sklypą nebuvo, todėl neaišku, apie kokias, kur ir kada statytas tvoras ieškovas teigia savo ieškinyje. Ieškovui nuolat pažeidinėjant žemės sklypų ribas ( - ) žemės sklypo atžvilgiu, bei nuosekliai plečiant užgrobiamo ( - ) žemės sklypo plotą, atsakovai 2007 m. pastatė dalį ( - )žemės sklypą nuo ( - ) žemės sklypo skiriančios laikinos tvoros palei ieškovo rengiamą automobilių stovėjimo aikštelę ir sandėliuojamas malkas. Šiuo veiksmu atsakovai siekė apriboti ieškovo nuolatinę intervenciją į atsakovų sklypą, plečiant užimamos atsakovams priklausančio sklypo dalį. Laikinoji tvoros dalis, ženkliai įeinanti į ( - ) žemės sklypą, buvo pastatyta tik dėl to, kad pastatyti tvoros tikrojoje, teisėtoje jos vietoje nebuvo jokių galimybių, nes dalis atsakovo gyvenamojo pastato yra pastatyta atsakovų sklype (pastato legalumas yra aiškiai kvestionuotinas), ieškovas buvo įsirengęs automobilių stovėjimo aikštelę atsakovų sklype, sandėliavo malkas, laikė automobilius. Kita tvoros dalis, atribojanti ( - ) žemės sklypą nuo ( - ) žemės sklypo, praktiškai yra tiksli ir buvo pastatyta 2010 m., vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bei žymomis Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje, kur yra nurodyta ( - ) žemės sklypo ir ( - ) žemės sklypo skiriamoji riba.

5Atsakovams yra neaišku, apie kokias savo pažeistas teises kalba ieškovas. Jokių ieškovo teisių atsakovai niekada nebuvo pažeidę ir nepažeidinėja. Ieškovas naudojasi visu savo sklypu savo nuožiūra, be to, neteisėtai bei neatlygintinai naudojasi mažiausiai 0,70 aro atsakovų žemės sklypo dalimi, darydamas užsakovams turtinę ir neturtinę žalą. Dėl savo pažeistų teisių atsakovai nuolat kreipiasi į ieškovą raštu ir žodžiu. Taip pat atsakovai kreipiasi į atitinkamas institucijas, kurios nustatė ir ėmėsi įstatymų nustatytų procedūrų ginti atsakovų pažeistas teises dėl ieškovo neteisėtai užgrobtos atsakovų žemės sklypo dalies. Atsakovai daug kartų siūlė ieškovui nuomoti žemes sklypo dalį, kurią ieškovas yra užgrobęs, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių atsakovas atsisako tai daryti, ir reiškia šį ieškinį galimai siekdamas piktnaudžiauti savo teisėmis. UAB „Julimatas" 2012-06-14 parengtas planas neatitinka materialinių, bei procedūrinių imperatyvių teisės normų. Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-16 įsakymo Nr. ( - )išleidimo metu šiuo metu ieškovui priklausančiame sklype pastatytam bei UAB „Julimatas" 2012-06-14 plane paženklintam gyvenamajam namui net nebuvo išduotas statybos leidimas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pradiniuose amalgamacijos procedūros dokumentuose nėra ieškovo gyvenamojo namo paženklinimo, o UAB „Julimatas" 2012-06-14 žemės sklypo plane paženklino ieškovo gyvenamąjį namą, be atsakovų žinios buvo iš esmės pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-16 įsakymo Nr. ( - )turinys, nustatant naujas aplinkybes. UAB „Julimatas" 2012-06-14 žemės sklypo plane ieškovo pastato sienų išdėstymas pažeidžia nuostatą laikytis 3 m atstumo nuo žemės sklypo ribos, kai vadovaujantis anksčiau aukščiau išdėstytais teisės aktais, privalomo žemės sklypų savininkų susitarimo šiuo klausimu nėra. Pagal ieškovo pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis, ieškovo gyvenamasis namas užima dalį atsakovų ( - ) žemės sklypo. Šis gyvenamasis namas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik 2009-08-05. Iki šios datos atsakovai neturėjo pagrindo abejoti, kad ieškovo namas registruotas nebus, kadangi namo įregistravimas esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, aiškiai pažeidžia statybos įstatymus, t. y. kerta žemės sklypo ribą. Atsakovams sužinojus, kad ieškovo gyvenamasis namas vis dėlto įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bei kreipusis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, inspekcija 2011-09-28 raštu išaiškino, jog statyba žemės sklype, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise ar kita valdymo ar naudojimo tvarka, yra negalima, nes nėra įgyvendinama statytojo teisė nurodyta Statybų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Inspekcija taip pat išaiškino, jog atsakovui priklausančiam gyvenamajam namui statyti galimai neteisėtai yra išduotas statybų leidimas Nr. ( - ). Tai rodo, jog ne ieškovo, o atsakovų teisės ir teisėti interesai yra ieškovo grubiai pažeisti. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012-08-16 raštu Nr. ( - )išaiškino, kad nagrinėjamu atveju ( - ) žemės sklypo ir ( - ) žemės sklypo ribos gali būti keičiamos tik rengiant detalųjį planą, kuriuo būtų pakeistas minėtų žemės sklypų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra galimybės vadovautis Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-16 įsakymu Nr. ( - ), dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių UAB „Julimatas" 2012-06-14 parengtas gretimų minėtų žemės sklypų ribų pasikeitimo planas niekaip negali buti tvirtinamas, nes prieštarautų imperatyvioms tiek materialinėms, tiek procedūrinėms teisės aktų normoms, bei grubiai pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus. Įstatymai numato tam tikrą procedūrą, kuria vadovaujantis galima atlikti gretutinių žemės sklypų vidinės ribos korekciją. Analizuojant ieškovo teikiamą teismui UAB „Julimatas" parengtą žemės sklypų ribų pasikeitimo planą akivaizdu, kad jis iš esmės rengtas teisminiam procesui. UAB „Julimatas", rengdamas ieškovo siūlomą teismui tvirtinti žemės sklypų planą nesivadovavo jokia teisės aktų nustatyta procedūra. Todėl galima teigti, kad ieškovas siekia žemės sklypų ribų nustatymo, derinimo su suinteresuotais asmenimis, bei tvirtinimo funkciją priskirti teismui, kas iš esmės nėra teismų kompetencija. Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-16 įsakymu Nr. ( - )patvirtinti Žemės sklypo ( - ) ir Žemės sklypo 2 amalgamacijos projekto planai rengti niekaip nevertinant, bei neatsižvelgiant į tai, jog Žemės sklype ( - ) yra numatomos gyvenamojo namo statybos. Kai jau buvo aišku, kur išsidėstė ieškovui priklausantis gyvenamasis namas, 2008 metais du skirtingi geodezijos inžinieriai vietoje atliko vidinės Žemės sklypo ( - ) ir Žemės sklypo ( - ) ribos tikrinimą pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-16 įsakymu Nr. ( - )patvirtintą amalgamacijos projektą. Abu specialistai nustatė, kad ieškovo gyvenamasis namas, vadovaujantis minėtu amalgamacijos projektu, išsidėsto ant Žemės sklypo ( - ). Taigi, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t.y., rengiant amalgamacijos projektą, ieškovo gyvenamojo namo nebuvo, o vėliau paaiškėjo, jog pagal parengtą amalgamacijos planą ieškovo gyvenamasis namas išsidėsto ant Žemės sklypo ( - ), darytina išvada, jog galimai amalgamacijos projekto iniciatoriai bendru sutarimu atsisakė baigti amalgamacijos procedūra. Neaišku, kokiu juridiniu pagrindu vadovaudamasis UAB „Julimatas" 2012-06-14 rengė žemės sklypų planą, kuo vadovaujantis buvo nukrypta nuo patvirtinto amalgamacijos projekto žemės sklypų planuose nurodytų koordinačių, kokios įstatyminės procedūros laikėsi bendrovė ir kokia teisinė UAB „Julimatas" 2012-06-14 plano reikšmė. Taip pat pažymėtina, kad UAB „Julimatas" 2012-06-14 rengdamas žemės sklypų ribų pakeitimo planą niekaip nederino šio plano su atsakovais, nors teisės aktai imperatyviai reikalauja tai atlikti.

6Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b.l. 142-148), kuriame nurodė, kad žemės sklypų (kadastro Nr. ( - )ir ( - )) amalgamacijos procesas buvo pradėtas ankstesnių žemės sklypų savininkų A. P., bei J. V.. 2006 m. buvę žemės sklypų savininkai užsakė amalgamacijos plano parengimą, ko pasekoje Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. ( - )patvirtino žemės sklypų (kadastro Nr. ( - )ir kadastro Nr. ( - )) amalgamacijos planą. Pagal šį planą žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), dalis, esanti pietinėje sklypo dalyje atidalijama ir prijungiama prie žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), šiaurinės dalies, o žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalis, esanti rytinėje sklypo dalyje, atidalijama ir prijungiama prie žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )). Tačiau kiti būtini amalgamacijai įgyvendinti veiksmai atlikti nebuvo. Šalys bendru susitarimu nesikreipė į Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoją pakeisti, panaikinti ar kitaip patikslinti žemės sklypų kadastro duomenis, nesudarė pas notarą sutarties dėl žemės sklypų amalgamacijos, nepateikė duomenų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl naujų juridinių faktų įregistravimo ar panaikinimo. Šio ieškinio pareiškimo faktas liudija, kad naujieji minėtų žemės sklypų savininkai ieškovas ir atsakovai bendro susitarimo dėl amalgamacijos nesudarė ir šio proceso taip pat neužbaigė. Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, sudarant pas notarą žemės sklypų (kadastro Nr. ( - )ir kadastro Nr. ( - )) sandorius, prie žemės sandorių buvo pridėtas amalgamacijos planas, pagal kurį žemės sklypų ribos neatitiko Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribų. Tačiau nėra aišku ar sandorių šalims buvo tinkamai išaiškinta atliktų notarinių veiksmų prasmė bei pasekmės, pateikta visa išsami informacija, susijusi su konkrečiu amalgamacijos procesu. Šios aplinkybės yra reikšmingos bylai, jos gali turėti reikšmės bylos šalių teisėms, bei pareigoms. Statinys, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, negali būti pastatytas dvejose žemės sklypuose, todėl darytina išvada negalėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti žemės sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia. Negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita. Šiuo atveju ieškovas prašo pagal amalgamacijos planą nustatyti žemės sklypo ribą, tačiau tai ir yra nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, kuris gali būti įgyvendintas tik laisva šalių valios išreiškimo forma, nes pagal amalgamacijos apibrėžimo esmę šalys pas notarą sudaro žemės sklypo sandorį dėl amalgamuotų žemės sklypų dalių (pirkimo-pardavimo arba mainų sandorį). Pažymėjo, jog šiuo metu minėtų žemės sklypų ribos yra aiškiai nustatytos detaliajame plane ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, atlikus kadastrinius matavimus. Todėl pagal pateiktą ieškinį, institucija negali pritarti ieškovo pateiktiems reikalavimams.

7Išvadą teikianti institucija VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime (t. 1, b.l. 128-130) nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, o tik valstybės įmonė, įstatymų nustatyta tvarka vykdanti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pateiktų dokumentų pagrindu, ieškinio reikalavimus prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

8Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos atsiliepime (t. 2, b.l. 64-67) nurodė, kad Inspekcijos specialistas patikrinęs gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), žemės sklype, adresu ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) nustatė, jog gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), kurio dalis kaip minima ieškinyje, patenka į žemės sklypo, esančio adresu ( - ), (kadastrinis Nr. ( - )) ribas, ieškovo rekonstruotas neturint statybą leidžiančio dokumento. Inspekcijos specialistas 2012-02-17 surašė savavališkos statybos aktą Nr. ( - ). Inspekcijos 2012-10-03 reikalavimu Nr. ( - )iš Ieškovo buvo pareikalauta iki 2013-04-03 pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas statinio dalis bei sutvarkyti statybvietę. Pažymėjo, jog inspekcijos kompetencijai nepriskirtinas žemės sklypų ribų nustatymas, tačiau iš kartu su atsiliepimu pateikiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. ( - )matyti, jog ieškovas savavališkai užėmęs žemės sklypo, adresu ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) dalį (apie 70 kv. m.), į kurią patenka ieškovo, šalia gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės dalis. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą aišku, jog automobilių stovėjimo aikštelės statybai buvo būtinas rašytinis žemės sklypo, esančio adresu ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) savininkų sutikimas, tačiau ieškovas minėto dokumento Inspekcijai nepateikė. Inspekcijos specialistas 2012-02-17 surašė savavališkos statybos aktą Nr. ( - ), inspekcijos 2012-10-03 reikalavimu Nr. ( - )iš ieškovo buvo pareikalauta iki 2013-04-03 pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą automobilių stovėjimo aikštelę bei sutvarkyti statybvietę. Atsižvelgiant į išdėstytą, bei nustatytą teisinį reglamentavimą, prašo dėl ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

9Rašytiniuose paaiškinimuose (t. 2, b.l. 37-39) ieškovas nurodė, kad vertinant atsakovų atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus atsirado būtinybė išsiaiškinti atsakovų tikruosius ketinimus ir tikrąją valią perkant Žemės sklypą Nr. ( - ). Teismo sprendime yra nustatyta, kad po preliminariosios sutarties dėl gyenamojo namo ir žemės sklypo Nr. ( - ) sudarymo 2004-08-12 ieškovui A. L. buvo faktiškai perduotas sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas, gyvenamasis namas jau buvo pastatytas, ir tai įvyko iki atsakovų nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutarčių sudarymo. Atsakovai savo nekilnojamąjį turtą pirko vėliau, būdami apdairūs ir rūpestingi, apžiūrėjo perkamą nekilnojamąjį turtą ir matė faktiškai egzistuojančio žemės sklypo Nr. ( - ) ribas. Prie ieškinio yra pridėtos atsakovų žemės sklypo, gyvenamojo namo, kitų statinių pirkimo-pardavimo sutartys, kurių pagrindu atsakovams atsirado daiktinės teisės į Žemės sklypo Nr. ( - ) dalis, kurios, kaip numatyta LR CK 6.393 str., yra notarinės. Abiejų sutarčių dalykas yra ne tik nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas, bet ir minėto nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymas. Tikroji atsakovų valia buvo pirkti amalgamuotą žemės sklypą ir naudojimosi tvarka nustatyta būtent amalgamuoto žemės sklypo. Papildomai pateikia atsakovų 2007-05-28 ir 2007-12-13 prašymus Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-309-625/09 įtraukti į bylos nagrinėjimą ir nustatyti ribą tarp žemės sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) pagal amalgamacijos planą. Atsižvelgiant į tai, atsakovų motyvai dėl „pažeistų teisių" yra atmestini. Atsakovų nurodytos administracinės bylos neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, nes, jeigu būtų užbaigtas amalgamacijos procedūra, nebūtų pagrindo konstatuoti žemės užėmimo. Vilniaus apskrities viršininko 2006-05 16 įsakymas Nr. ( - )yra galiojantis, todėl nesuprantama trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje pozicija. NŽT motyvai dėl amalgamacijos procedūros eigos yra atmestini, nes jie neturi reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai. Jeigu būtų įvykdyti visi amalgamacijai numatyti reikalavimai, būtų įregistruota kita riba tarp ginčo žemės sklypų, ir ieškovui nereikėtų šį klausimą spręsti teismo keliu. Kadangi tarp buvusių žemės sklypų savininkų nebuvo sudaryta amalgamacijos sutartis, o atsakovai, iš pradžių patys reikalavę nustatyti ieškovo prašomą ribą tarp žemės sklypų, vėliau su nurodyta riba nesutiko, todėl atsirado šis teisminis ginčas.

10Atsakovė R. P. rašytiniuose paaiškinimuose (t. 2, b.l. 89-91) nurodė, kad 2013-01-07 ieškovo rašytiniai argumentai prieštarauja logikai, turint omenyje, jog ieškovo nuomone esminės reikšmės šioje byloje turi ieškovo spėjama „tikroji atsakovų valia" perkant žemės sklypą. Atsakovai įsigijo sklypą aiškiai apibrėžtomis ribomis, tokiomis kokios buvo ir yra registruotos VĮ Registrų centre, nes tokio sklypo koks neegzistuoja, atsakovai negalėjo nei norėti, nei įsigyti, nei toks sandoris būtų laikomas teisėtu. Atsakovams tapus žemės sklypo, esančio adresu ( - ), (toliau - Žemės sklypas ( - )) savininkais, tuometinis žemės sklypo, dabar priklausančio ieškovui, esančio adresu ( - ), (toliau - Žemės sklypas ( - )) savininkas A. P. siūlė amalgamacijos procesą užbaigti itin atsakovams palankiomis lygomis. Atsakovai 2007 m. kreipėsi į teismą prašydami sudaryti galimybes užbaigti amalgamacijos procedūrą, nes buvo materialiai suinteresuoti šiuo sandoriu. Į minėtą 2007-12-13 atsakovų prašymą Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas ieškovo 2008-01-02 atsiliepimas, kuris aptartinas atskirai, kaip reikšmingas šiai bylai rašytinis įrodymas. Ieškovas savo 2008-01-02 atsiliepime aiškiai paprieštaravo amalgamacijos procedūrai, aiškindamas, kad jau 2006 m. teikdamas ieškinį, be kitų dokumentų, pateikė ir išrašus iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie Žemės sklypą ( - ), kartu su atitinkamais šio žemės sklypo ir gretimų sklypų planais. Jokių kitų žemės sklypo planų (dėl kurio ir kilo ginčas) bei gretimo Žemės sklypo ( - ), priklausančio atsakovams, planų, užregistruotų viešame registre nėra. Toliau savo 2008-01-02 atsiliepime ieškovas teigia, kad jam yra visiškai aišku, kad atsakovai yra įsigiję žemės sklypą tokios formos ir tokios būklės, koks jis buvo ir šiuo metu yra įregistruotas VĮ Registrų centre. Pasak A. L. 2008-01-02 atsiliepime, šios aplinkybės leidžia teigti, jog teismui patenkinus prašymą leisti užbaigti amalgamacijos procedūrą, pats žemės sklypas pasikeistų, nes jo ribos neatitiktų tų, kurios buvo A. L. sudarant Žemės sklypo ( - ) pirkimo - pardavimo sutartį, kurią jis ir prašė teismo patvirtinti, ir teismas ją patvirtino. Šioje byloje iš esamų dokumentų ieškovui visada buvo aiškios tiek Žemės sklypo ( - ), tiek Žemės sklypo ( - ) ribos. Teikiamu ieškiniu teismui šioje byloje A. L. nebando įrodinėti neaiškias žemės sklypų ribas, o siekia įteisinti amalgamacijos procedūrą. Kas, kaip išaiškino Nacionalinė žemės tarnyba, negali būti siekiama teismo sprendimu. Tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek VĮ Registrų centras nustatė, jog ginčijama amalgamacijos procedūra nėra baigta ir negalima ja vadovautis keliant reikalavimus prieš trečiuosius asmenis. Byloje nėra jokių neaiškių žemės sklypo ribų, yra tik ieškovo noras įteisinti amalgamaciją. Ieškinys reiškiamas CK 4.45 straipsnio pagrindu. Ieškovas iš esmės neginčija, kad dabar registrų centre egzistuojančios ribos yra neaiškios. Ieškovas apie amalgamacijos planą žinojo jau nuo 2006 m. ir nuo 2006 m. žinojo ir ribas esančias VĮ Registrų centre (tą nustatė Vilniaus apygardos teismas 2011-10-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. ( - )). Ieškovo siūloma riba neatitinka faktinio žemės sklypų naudojimo, yra nepriimtina atsakovams, bei pažeidžia jų turinius ir neturtinius interesus, neišsprendžia situacijos taip, kad nekiltų ginčų ateityje.

11Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti.

12Atsakovė R. P., palaikydama atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, su ieškiniu nesutiko.

13Atsakovas A. I. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti.

14Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas pozicijos neišreiškė, papildomai akcentavo, kad amalgamacijos procedūra nebuvo baigta. Ginčas vyksta tarp privačių žemės sklypų savininkų, todėl tarnyba neturi intereso. Žemės sklypų ribos yra aiškios. Duomenų dėl amalgamacijos pakeitimo neturi, Registrų centro duomenys teisingi. Apskrities viršininko įsakymas priimtas ryšium su amalgamacijos procedūra, ji nebaigta.

15Išvadą teikiančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas papildomai nurodė, kad ieškovui yra surašyti savavališkos statybos aktai ir reikalavimai pašalinti savavališką statybą. Jei ieškovas šių reikalavimų neįvykdys, inspekcija kreipsis į teismą. Inspekcija vadovaujasi Registrų centro duomenimis, sklypo ribos aiškios.

16Liudytoja ( - ) D. B. paaiškino, kad ji tvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, rengė projektą dėl amalgamacijos, kuris nebuvo patvirtintas. Pardavėjas pateikė planą, kuriame plotas patvirtintas ir nustatyta šalių naudojimosi tvarka. Plotas atitinka, konfigūracija pakeista. Notarui Registrų centras duoda bendrą plotą, konfigūracijos nesimato. Planai notarei buvo pateikti kaip priedas prie sutarties.

17Ieškinys atmestinas.

18Byloje nustatyta, kad ieškovui A. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1.1004 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), su jame esančiais pastatais (t. 1, b.l. 135-137). Nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2009-05-19 Apygardos teismo sprendimas Nr. 2-309-623/09.

19Atsakovai yra 0,1003 ha ploto žemės sklypo žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendraturčiai (t. 1, b.l. 138-140). Atsakovų M. P. ir R. P. nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį (675/1003) įregistravimo pagrindas - 2006-11-06 žemės sklypo, gyvenamojo namo, kitų statinių pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. ( - )), atsakovų A. I. ir R. I. nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį (328/1003) įregistravimo pagrindas - 2006-11-03 žemės sklypo, gyvenamojo namo, kitų statinių pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. ( - )).

20Kaip minėta, ieškovas A. L. prašo nustatyti ribą tarp žemės sklypų ( - ), kadastrinis Nr.( - ), ir ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ribą, kurią koordinačių sistemoje žymi taškai 1 (( - )), 2 (( - )), 3 (( - )), 4 (( - )), 5 (( - )), 6 (( - )) pagal UAB „Julimatas" 2012-06-14 parengtą gretimų žemės sklypų kad. Nr. ( - )ribų pasikeitimo planą po amalgamacijos projekto parengimo ir patvirtinimo M1:500 (t. 1, b.l. 69). Taigi, ieškovas byloje kelia jo ir atsakovų besiribojančių žemės sklypų ribų nustatymo klausimą.

21CK 4.45 straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus, taigi kriterijų sąrašas nėra išsamus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta, ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagrindo, ginčijant atitinkamus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

22Ieškovas besiribojančių žemės sklypų ribas prašo nustatyti pagal UAB „Julimatas" 2012-06-14 parengtą gretimų žemės sklypų kad. Nr. ( - )ribų pasikeitimo planą po amalgamacijos projekto parengimo ir patvirtinimo M1:500 (t. 1, b.l. 69).

23Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, bei atsižvelgęs į esamą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad pagal ieškovo pateiktus žemės sklypų planus negali būti patvirtintos ieškovo žemės sklypo ribos su besiribojančiu atsakovų žemės sklypu.

24Ieškovas ieškinį grindžia buvusių žemės sklypų savininkų inicijuota šių žemės sklypų amalgamacijos procedūra. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 2 str. 21 p. yra pateikta žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) sąvoka - tai yra bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų. Žemės sklypų amalgamacijai atlikti, turi būti įgyvendinti visi šio proceso reikalavimai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Žin., 2004, Nr. 149-5420) (teisės akto redakcija, galiojusi rengiant bei tvirtinant minėtą amalgamacijos projektą) 2.5 punkte amalgamacija yra nurodyta kaip vienas iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdų. Tai yra gretimų žemės sklypų ribų pakeitimas, kai vieno žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama su greta esančiu žemės sklypu. Minėtų taisyklių 4 punkte yra nustatyta, jog atliekant dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų amalgamacija, žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto minėtose taisyklėse nustatyta tvarka, jeigu amalgamuojama žemės sklypo dalis nėra racionalaus dydžio ir yra ne didesnė kaip 0,04 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo. Taisyklių 54-56 punktai taip pat numato tvarką, pagal kurią taisyklių 4 punkte nurodytais atvejais žemės sklypai pertvarkomi pagal žemės sklypų pertvarkymo planą, kurį planavimo organizatoriaus užsakymu parengia projekto rengėjas. Iš bylos medžiagos matyti, jog žemės sklypų (kadastro Nr. ( - )ir ( - )) amalgamacijos procesas buvo pradėtas ankstesnių žemės sklypų savininkų A. P. bei J. P.. Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl A. P., J. P. privačių žemės sklypų amalgamacijos projekto patvirtinimo Vilniaus rajone" patvirtino žemės sklypų (kadastro Nr. ( - )ir kadastro Nr. ( - )) amalgamacijos planą (t. 1, b.l. 47, t. 2, b.l. 7-15). Pagal šį planą žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), dalis, esanti pietinėje sklypo dalyje atidalijama ir prijungiama prie žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), šiaurinės dalies, o žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalis, esanti rytinėje sklypo dalyje, atidalijama ir prijungiama prie žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )). Tačiau kiti būtini amalgamacijai įgyvendinti veiksmai atlikti nebuvo. Šalys bendru susitarimu nesikreipė į Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoją pakeisti, panaikinti ar kitaip patikslinti žemės sklypų kadastro duomenis, nesudarė pas notarą sutarties dėl žemės sklypų amalgamacijos, nepateikė duomenų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl naujų juridinių faktų įregistravimo ar panaikinimo. Naujieji minėtų žemės sklypų savininkai - ieškovas ir atsakovai - bendro susitarimo dėl amalgamacijos nesudarė ir šio proceso taip pat neužbaigė. Atsižvelgiant į tai, kad amalgamacijos procesas nebuvo užbaigtas, darytina išvada, kad nustatant ieškovo ir atsakovų žemės sklypų ribas nėra pagrindo remtis Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-16 įsakymo Nr. ( - )pagrindu UAB „Julimatas" 2012-06-14 parengtu planu.

25Teismas pažymi, kad Vilniaus apskrities viršininko įsakyme 2006-05-16 Nr. ( - )yra nurodyta, kad tvirtinami nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, parengti G. B. įmonės, o ieškovas gretimų sklypų ribas prašo nustatyti pagal UAB „Julimatas" 2012-06-14 parengtą gretimų žemės sklypų ribų pasikeitimo planą. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-16 įsakymu Nr. ( - )patvirtinti ginčo žemės sklypų amalgamacijos projekto planai rengti nevertinant, bei neatsižvelgiant į tai, jog ieškovo žemės sklype yra numatomos gyvenamojo namo statybos. ( - )G. B. (2008-04-01 aiškinamasis raštas (t. 1, b.l. 126)), ( - )B. S. (2008-12-16 Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas (t. 1, b.l. 127) vietoje atliko vidinės ginčo žemės sklypų ribos tikrinimą pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-16 įsakymu Nr. ( - )patvirtintą amalgamacijos projektą. Abu specialistai nustatė, kad ieškovo gyvenamasis namas, vadovaujantis minėtu amalgamacijos projektu, išsidėsto ant atsakovų žemės sklypo. Teisams konstatuoja, kad rengiant amalgamacijos projektą, ieškovo gyvenamojo namo nebuvo, o vėliau paaiškėjo, jog pagal parengtą amalgamacijos planą ieškovo gyvenamasis namas išsidėsto ant atsakovų žemės sklypo. Todėl lieka neaišku, kokiu juridiniu pagrindu vadovaudamasis UAB „Julimatas" 2012-06-14 rengė žemės sklypų planą, kuo vadovaujantis buvo nukrypta nuo patvirtinto amalgamacijos projekto žemės sklypų planuose nurodytų koordinačių.

26Iš žemės sklypų (kadastro Nr. ( - )ir Nr. ( - )) kadastrinių matavimų bylų (t. 1, b.l. 150-183) matyti, kad 0,4300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), esantis ( - ), detaliuoju planu buvo padalytas į keturis žemės sklypus. Vilniaus rajono savivaldybės valdyba 2002 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 956 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ), detaliojo plano patvirtinimo supaprastinta tvarka" patvirtino 0,43 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimo į keturis žemės sklypus detalųjį planą supaprastinta tvarka. Šiuo detaliuoju planu buvo suformuoti žemės sklypai: Nr. ( - ) - 0,0290 ha (infrastruktūrai įrengti, bendram naudojimui); Nr. ( - ) - 0,1003 ha, Nr. ( - ) - 0,1000 ha, Nr. ( - ) - 0,1004 ha ir Nr. ( - ) - 0,1003 ha (namų valdai). Minėti žemės sklypai, atlikus kadastrinius matavimus, buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir žemės sklypų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Tiek ieškovui, tiek atsakovams priklausančių žemės sklypų ribos yra aiškiai nustatytos detaliajame plane ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, atlikus kadastrinius matavimus ir šių duomenų ieškovas neginčija.

27Svarbi aplinkybė nustatant ginčijamas sklypų ribas, bei jų atitikimo dokumentams, yra ir faktinis valdymas sklypo ribų. Ieškovas teigia, jog šiuo metu žemės sklypus skirianti įregistruota tiesi linija neatitinka žemės sklypų faktinio naudojimo dėl nusistovėjusios jų naudojimosi tvarkos, tačiau nepateikė šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, yra nustatyta, kad atsakovai negali naudotis jiems priklausančiu sklypu pilna apimtimi dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t.y., atsakovas yra neteisėtai užgrobęs dalį atsakovams priklausančio žemės sklypo. Ieškovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 dalį dėl savavališko, privataus, atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies užgrobimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-09-20 nutarimu nubaustas 1000 Lt bauda (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A 2.2.-1334-298/2011, b.l. 66-68). Taigi, ieškovo teiginys, kad šiuo metu žemės sklypus skirianti įregistruota tiesi linija neatitinka žemės sklypų faktinio naudojimo dėl nusistovėjusios jų naudojimosi tvarkos, neatitinka tikrovės. Tokiu būdu žemės sklypų faktinis naudojimas šiuo metu yra ne abiejų pusių laisva ir suderinta valia pasiektu susitarimu patvirtintos, bei nusistovėjusios tvarkos pasekmė, o tik neteisėtų ieškovo veiksmų pasekmė.

28Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

29Iš ieškovo priteistina 53,82 Lt pašto išlaidų, kurias patyrė teismas siųsdamas procesinius dokumentus, valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

30Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 – 260 straipsniais, 270 straipsniu,

Nutarė

31Ieškinį atmesti.

32Priteisti iš ieškovo A. L., a.k. ( - ) 53,82 Lt (penkiasdešimt tris litus 82 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

33Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas... 2. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: nustatyti ribą... 3. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra 0,1004 ha ploto žemės sklypo ( - ),... 4. Atsakovai M. P., R. P., A. I., R. I. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su... 5. Atsakovams yra neaišku, apie kokias savo pažeistas teises kalba ieškovas.... 6. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškinį... 7. Išvadą teikianti institucija VĮ Registrų centro Vilniaus filialas... 8. Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 9. Rašytiniuose paaiškinimuose (t. 2, b.l. 37-39) ieškovas nurodė, kad... 10. Atsakovė R. P. rašytiniuose paaiškinimuose (t. 2, b.l. 89-91) nurodė, kad... 11. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė, prašė... 12. Atsakovė R. P., palaikydama atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose... 13. Atsakovas A. I. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti.... 14. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas pozicijos... 15. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir... 16. Liudytoja ( - ) D. B. paaiškino, kad ji tvirtino pirkimo-pardavimo sutartį,... 17. Ieškinys atmestinas.... 18. Byloje nustatyta, kad ieškovui A. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso... 19. Atsakovai yra 0,1003 ha ploto žemės sklypo žemės sklypo, esančio ( - ),... 20. Kaip minėta, ieškovas A. L. prašo nustatyti ribą tarp žemės sklypų ( -... 21. CK 4.45 straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo... 22. Ieškovas besiribojančių žemės sklypų ribas prašo nustatyti pagal UAB... 23. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, bei atsižvelgęs... 24. Ieškovas ieškinį grindžia buvusių žemės sklypų savininkų inicijuota... 25. Teismas pažymi, kad Vilniaus apskrities viršininko įsakyme 2006-05-16 Nr. (... 26. Iš žemės sklypų (kadastro Nr. ( - )ir Nr. ( - )) kadastrinių matavimų... 27. Svarbi aplinkybė nustatant ginčijamas sklypų ribas, bei jų atitikimo... 28. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškinys atmestinas, kaip... 29. Iš ieškovo priteistina 53,82 Lt pašto išlaidų, kurias patyrė teismas... 30. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 – 260... 31. Ieškinį atmesti.... 32. Priteisti iš ieškovo A. L., a.k. ( - ) 53,82 Lt (penkiasdešimt tris litus 82... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...