Byla 2A-38/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Algirdui Putnai, atsakovams M. V. , T. B. , vertėjai Žanai Tadorovskajai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-316-51/2008 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams M. V., T. B., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams M. V. , T. B. kreipėsi ieškovė J. K. ir prašė pripažinti 2004 m. liepos 12 d. įgaliojimą, reg. Nr. 7389, patvirtintą Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės G. Šiško, negaliojančiu, pripažinti 2005 m. sausio 28 d. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, reg. Nr. GŠ974, patvirtintą notarės G. Šiško, negaliojančia, pripažinti 2004 m. gruodžio 15 d. oficialųjį testamentą, registro Nr. GŠ-13000, patvirtintą notarės G. Šiško, negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovų visas teismo ir advokato atstovavimo išlaidas.

4Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2005 m. liepos 30 d. mirė jos sutuoktinis I. G. . Po vyro mirties pradėjusi tvarkyti paveldėjimo dokumentus, ieškovė sužinojo, kad jai ir jos sutuoktiniui priklausantis butas, esantis ( - ), 2005 m. sausio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas atsakovei T. B. . Buto pirkimo sutartį su T. B. sudarė atsakovas M. V. pagal jam ieškovės ir jos sutuoktinio 2004 m. liepos 12 d. išduotą įgaliojimą. Ieškovės teigimu, atsakovas M. V. , būdamas jos giminaitis, ne kartą įtikinėjo ieškovę ir jos sutuoktinį parduoti šį butą, tačiau jie nesutikdavo. Tada M. V. darydavosi agresyvus, pradėdavo rėkti ant ieškovės ir jos sutuoktinio, grasindavo, dėl šios priežasties pablogėjo ieškovės sveikata. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nustatyta, kad 2004 m. liepos 12 d. įgaliojimo sudarymo metu ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Kadangi I. G. buvo labai silpnos sveikatos, atsakovas M. V. savanaudiškai pasinaudojo susidariusiomis sunkiomis aplinkybėmis. Buto pirkimo sutarties 3.1 punkte nurodyta, jog šis butas parduodamas už 128 000 Lt, tačiau pinigų už parduotą butą nei ieškovė, nei jos sutuoktinis nėra gavę. Buto pirkimo sutarties 4.9 punktas įpareigojo ieškovę iki 2005 m. kovo 30 d. iš buto išsikelti, tačiau buto pirkėja atsakovė T. B. ieškovės iš šio buto nekeldino ir net nebuvo atėjusi pasižiūrėti pirkto buto. Ieškovė atsakovės T. B. neprisimena, negali pasakyti, ar ji buvo pas ją atėjusi. Buto apžiūrėti buvo atvažiavę apie dešimt žmonių, tačiau ieškovė jiems sakė, kad buto neparduoda. Ieškovės manymu, sutartis buvo sudaryta dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, laukiant kol ieškovė numirs. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovė sužinojo, esą ji 2004 m. gruodžio 15 d. yra sudariusi testamentą, pagal kurį visą savo turtą palieka L. V. . Sužinojusi apie tai, 2006 m. sausio 20 d. pareiškimu ieškovė jį panaikino. Vėliau ji sužinojo apie 2004 m. gruodžio 15 d. testamentą, kuriuo jos sutuoktinis I. G. po mirties visą turtą paliko M. V. . Šis testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu, kadangi buvo sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms. Ieškovės ir jos sutuoktinio sveikatos būklė tuo metu buvo sunki, apie tai žinodamas atsakovas

5M. V. pasinaudojo sunkia I. G. būsena (jis mirė po pusės metų). Nurodo, kad atsakovas ieškove nesirūpino, tik kartais nuveždavo į polikliniką, atveždavo vaistų, maisto.

6Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino 2004 m. liepos 12 d. įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės G. Šiško, notarinio reg. Nr. GŠ 7389, dalyje dėl J. K. įgaliojimų suteikimų M. V. , negaliojančiu, pripažino 2005 m. sausio 28 d. nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės G. Šiško, notarinio reg. Nr. GŠ 974, negaliojančia ir priteisė iš M. V. 128 000 Lt T. B. . Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas taip pat priteisė iš M. V. ir T. B. po 1 750 Lt už advokato pagalbą, po 125 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą, po 100 Lt žyminio mokesčio ieškovei J. K. bei po 1 680 Lt žyminio mokesčio, po 59,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Teismas taip pat nusprendė sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 20 d. nutartimi.

7Teismas, vadovaudamasis teismo psichiatrinės ekspertizės aktu, nustatė, kad ieškovei dar iki ginčijamo įgaliojimo sudarymo buvo diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – demencija, o ginčijamo įgaliojimo sudarymo metu ji sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – demencija, sergant mišria Alzheimerio liga, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismo teigimu, ekspertų išvada nėra paneigta ir ja nėra pagrindo netikėti. Dėl šios priežasties įgaliojimo dalį, kuria įgaliojimą parduoti ginčo butą suteikė J. K. , teismas nusprendė pripažinti negaliojančia (CK 1.89 str. 1 d.). Teismas taip pat nurodė, kad įgaliojimą pripažinus iš dalies negaliojančiu, buto pirkimo pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia visa apimtimi, nes butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurios perleidimas galėjo būti atliktas tik abiejų sutuoktinių išreikšta valia ar vienam iš jų turint kito sutuoktinio įgaliojimą (CK 3.92 str. 4 d.). Teismas taip pat padarė išvadą, kad nėra pakankamai duomenų ieškiniui J. K. sudarytų sandorių atžvilgiu tenkinti kitais pagrindais (CK 1.86 str., 2.135 str.), o I. G. sandorių atžvilgiu jų negaliojimo pagrindų apskritai konstatuoti negalima. Teismo teigimu, byloje pateiktų įrodymų teismas pagrindu negalima spręsti, kad ginčijamus sandorius I. G. sudarė dėl sunkių susidėjusių aplinkybių labai nenaudingomis sąlygomis ar grasinimų (CK 1.91 str.). Apklaustų liudytojų parodymų pagrindu teismas nustatė, kad J. K. , I. G. santykiai giminaičių atžvilgiu atskirais laikotarpiais nebuvo vienareikšmiški, buvo nesutarimų, taip pat pažymėjo, kad nesant patikimų įrodymų, jog ginčijami sandoriai buvo atsakovo grasinimų pasekmė ar jie buvo sudaryti esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių I. G. būtų priverstas juos sudaryti labai nenaudingomis sau sąlygomis, negalima konstatuoti, jog ginčijami sandoriai jų sudarymo metu neatitiko tuometinės I. G. valios. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra pateikta jokių patikimesnių įrodymų, kad I. G. , sudarydamas ginčijamus įgaliojimą, testamentą ir pirkimo pardavimo sutartį, buvo tokios būsenos, kad būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Be bendro pobūdžio teiginių apie blogą sutuoktinio sveikatą, pati ieškovė negalėjo nurodyti, kokiomis ligomis sirgo I. G. , to nepatvirtina kiti įrodymai. Liudytojų M. Š. , L. Š. , V. S. , J. J. parodymų pagrindu teismas nustatė, kad I. G. , nors ir būdamas garbingo amžiaus, nebuvo tokios būsenos, kuri leistų manyti, jog jis nesuvokia savo veiksmų. Teismas taip pat nurodė, kad pripažinus buto pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia, taikytina restitucija (CK 1.80 str. 2 d.), pinigai pirkėjai priteistini iš atsakovo M. V. .

8Apeliaciniu skundu ieškovė J. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta ieškinio dalis, panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo 2004 m. gruodžio 15 d. oficialųjį testamentą pripažinti negaliojančiu.

9Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas neįsigilino į tai, jog I. G. sandorius sudarė susiklosčius sunkioms aplinkybėms, o kita šalis, t.y. M. V. , žinodamas apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo. M. V. pinigų už parduotą butą nei I. G. , nei ieškovei J. K. negrąžino. Iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad ginčijamus sandorius I. G. sudarė, susiklosčius sunkioms aplinkybėms ( CK 1.91 str.). I. G. žmona, šioje byloje esanti ieškovė, sandorių sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. I. G. sveikata buvo silpna, ką patvirtina Centro poliklinikos Vytenio filialo pažymos. Dar 2002 metų vasario mėnesį I. G. buvo nustatytas pažinimo sutrikimas. I. G. buvo gydomas ir stebimas bei lankomas socialinio darbuotojo ir apylinkės slaugytojo. Tai, kad ginčijami sandoriai jų sudarymo metu neatitiko tuometinės I. G. valios, patvirtina ir liudytojos J. J. bei E. P. Tai, kad jis buvo silpnos sveikatos, teismo posėdžio metu teigė ir M. V. . Liudytojos M. V. ir J. J. nurodė, kad I. G. bijojo atsakovo M. V. bei vykdė visus nurodymus. Tad I. G., susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir nepalankioms sąlygoms, sudarė 2004 m. liepos 12 d. įgaliojimą ir 2004 m. gruodžio 15 d. oficialųjį testamentą, o M. V. primetė I. G. savo valią ir sudarė I. G. nenaudingą ne tik buto pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią I. G. negavo iš M. V. pinigų. M. V. , pardavęs butą savanaudiškais tikslais, grąžino kreditą, pasisavino pinigus, o pagal 2004 m. gruodžio 15 d. oficialųjį testamentą dar ir paveldėtų 1/2 ginčo buto dalį.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigia, kad ginčijamą testamentą I. G. sudarė, suvokdamas savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Silpna sveikata negali būti priežastis atsirasti sunkioms aplinkybėms. Nei ieškovė, nei kiti giminaičiai nesirūpino I. G. , o atsakovas nuolat vežiodavo jį pas gydytojus, rūpinosi jo buitimi. Skunde nenurodyta, kokias nenaudingas pasekmes sukėlė testamentas ir kodėl jis testatoriui buvo nenaudingas. Byloje nėra duomenų, kad notaras nebūtų įsitikinęs testatoriaus veiksnumu ir tuo, kad testatorius supranta sandorio pasekmes.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė T. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad vien silpna I. G. sveikata nėra teisinis pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu. Byloje nėra įrodymų, kad įgaliojimas ir testamentas būtų sudaryti dėl susiklosčiusių aplinkybių (CK 1.91 str.).

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.

14Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

15Ieškinio reikalavimą dėl I. G. 2004 m. gruodžio 15 d. sudaryto oficialaus testamento pripažinimo negaliojančiu ieškovė J. K. pareiškė, teigdama, kad šis testamentas buvo sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms, jos ir jos vyro (I. G. ) sveikata tuo metu buvo sunki, atsakovas M. V. , apie tai žinodamas, pasinaudojo sunkia jos vyro būsena ir primetė jam savo valią. Ieškinį dėl I. G. sudaryto oficialaus testamento pripažinimo negaliojančiu ieškovė, be kita ko, grindė CK 1.89 straipsniu.

16Pagal CK 1.89 straipsnio nuostatą, fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.

17Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (LAT 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-421/2009, 2009 m. birželio 29 d. nutartis civ. b. b. Nr. 3K-3-278/2009 ir kt.). Taigi, sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita).

18Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl oficialaus testamento pripažinimo negaliojančiu atmetė, padaręs išvadą, kad į bylą nėra pateikta jokių patikimesnių įrodymų, kad

19I. G. , sudarydamas ginčijamus sandorius - įgaliojimą, testamentą ir pirkimo pardavimo sutartį, buvo tokios būsenos, kad būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

20Siekiant nustatyti, ar I. G. , 2004 m. gruodžio 15 d. sudarydamas oficialų testamentą, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, šioje byloje apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta I. G. psichiatrinė ekspertizė (t. 2, b.l. 145-147).

21Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos ekspertų komisija 2010 m. sausio 22 d. – kovo 26 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte (t. 2, b.l. 161-163) nurodė, kad pateiktoje medžiagoje nepakanka objektyvių duomenų, leidžiančių 2004 m. gruodžio 15 d. I. G. diagnozuoti įgytą silpnaprotystę – demensiją psichikos sutrikimą bei tvirtinti, kad 2004 m. gruodžio 15 d. oficialaus testamento pasirašymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Akte yra nurodoma, kad dokumentacijoje nėra duomenų, jog 2004 m. gruodžio 15 d. I. G. buvo pablogėjusi sveikata, o nuo 2004 m. gruodžio 22 d. iki 2005 m. birželio 6 d. jo bendra būklė vertinama kaip stabili ir patenkinama. Ekspertai, ištyrę bylos medžiagą ir visus turimus I. G. medicininius duomenis - asmens sveikatos istoriją, ligos istoriją – negalėjo patvirtinti, kad testamento sudarymo metu testatorius dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

22Ieškovės atstovas 2010 m gegužės 31 d. teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo bei UAB „Nacionalinis medicinos asistavimo biuras“ 2010 m. gegužės 27 d. ekspertinio tyrimo aktą, kuriame yra padaryta išvada, kad

23I. G. sveikatos būklė 2004 m. gruodžio 15 d. buvo sunki dėl progresuojančios kraujagyslinės demencijos (silpnaprotystės), todėl oficialaus testamento sudarymo metu jis galėjo nesuprati savo veiksmų reikšmės, o šio akto išvadose taip pat teigiama, kad teismo ekspertai nepasinaudojo teise gauti reikalingą informaciją teismo ekspertizei daryti ir neturėjo pilnos informacijos apie ligonį (I. G. ) ir jo psichikos būklę stacionaruose. Taigi, ieškovės atstovo pateikta išvada apie I. G. sveikatos būklę, buvusią ginčijamo testamento sudarymo metu, yra tik tikėtino pobūdžio. Tuo tarpu apeliantės atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teigdamas, kad teismo ekspertai aktą pateikė, neturėdami visų I. G. medicininių dokumentų, nepateikė jokių papildomų duomenų apie I. G. sveikatos būklę, buvusią ginčijamo sandorio sudarymo metu, nenurodė jų buvimo vietos bei nepateikė jokių įrodymų apie I. G. medicininių duomenų dingimą, galimą sunaikinimą ar klastojimą ir kad dėl to yra pradėtas patikrinimas ar vyksta ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad ir teismo psichiatrijos ekspertizės akte yra pabrėžiama, jog objektyvių duomenų apie I. G. sveikatos būklę išvadai apie tai, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei juos valdyti, nepakanka. Taigi, vien teiginys, kad byloje galimai buvo ne visi I. G. medicininiai dokumentai, dėl ko ekspertai padarė galimai neteisingą išvadą dėl I. G. sveikatos būklės, buvusios ginčijamo testamento sudarymo metu, nesant tai patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę. Pažymėtina, kad ši byla yra nagrinėjama jau nuo 2005 m. gruodžio mėnesio, o prašymą skirti ekspertizę dėl I. G. sveikatos būklės testamento surašymo metu ieškovės atstovas pateikė tik apeliacinės instancijos teisme. Be to, nors apeliantės atstovas teigia, kad teismo psichiatrai nėra kraujagyslių aterosklerozės sukeliamų ligų specialistai, kad turėjo būti pasitelkti gydytojai neurologai, tačiau jis nenurodo, kad ekspertams apie I. G. sveikatos būklę nebuvo žinomi kokie nors faktai, galėję turėti įtakos ekspertizės išvadų teisingumui ir pagrįstumui. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės išvadomis.

24Atsižvelgiant į tai, kad vienašaliu sandoriu – testamentu – buvo paliktas turtas kitam asmeniui, sutuoktinės giminaičiui, kuris, kaip nustatyta bylos duomenimis, rūpinosi I. G. , nėra pagrindo teigti, kad sandoris būtų I. G. neprotingas, nepalankus ir/ar jo sąlygos jam labai nenaudingos. Be to, pirmosios instancijos teismas, apklausęs liudytojus L. Š. , M. Š. , W. S. ir J. J. , pagrįstai nustatė, kad I. G. , nors ir būdamas garbingo amžiaus, nebuvo tokios būsenos, kuri leistų manyti, jog jis nesuvokia savo veiksmų. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčijamą oficialųjį testamentą 2004 m. gruodžio 15 d. I. G. sudarė būdamas tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, dėl ko testamentas turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

25Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

26Taigi, vienas iš CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų sandoriui pripažinti negaliojančiu yra fakto, kad asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sandorį buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, pripažinimas. Tačiau ne kiekvienas sandoris, sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms, gali būti pripažintas negaliojančiu. Pripažintinas negaliojančiu sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo. Dėl susidėjusių sunkių aplinkybių gali būti pripažintas negaliojančiu tik tas sandoris, kuris sudarytas, kai susidėjusios šaliai sunkios aplinkybės buvo tokio pobūdžio, jog nesant kitos išeities, ji buvo priversta sudaryti sau nenaudingą sandorį, ir sąlygos šaliai buvo labai sunkios, o ne šiaip nenaudingos (LAT 2001 m. spalio 24 d. nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-1008/2001).

27Kaip matyti iš šioje byloje pareikšto ieškinio turinio, faktą, kad testamentas buvo sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms, ieškovė grindė sunkia savo ir savo vyro I. G. sveikata. Tačiau vien aplinkybė dėl testatoriaus sveikatos būklės nesudaro pagrindo pripažinti jo sudarytą testamentą negaliojančiu. Be to, sprendžiant klausimą dėl I. G. testamento pripažinimo negaliojančiu, ieškovės sveikatos būklė esminės reikšmės negali turėti, nes testatorius gali sudaryti testamentą tik pats (CK 5.15 str.).

28Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tai, jog I. G. sandorius sudarė susiklosčius sunkioms aplinkybėms, kad jis bijojo atsakovo M. V. bei vykdė visus jo nurodymus, tačiau realaus grasinimo I. G. faktas byloje nenustatytas. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad M. V. veikė prieš I. G. tokiu būdu, kad jam neliko nieko kito, kaip tik sudaryti testamentą M. V. naudai. Be to, testamento, vien jau dėl šio vienašalio sandorio pobūdžio ir iš jo kylančių padarinių, negalima laikyti palikėjui, t.y. I. G. , ekonomiškai nenaudingu sandoriu, tuo labiau, kad palikėjas testamentą po jo sudarymo gali pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą ar jo nesudarydamas (CK 5.35 str.). Tad nors I. G. sveikata testamento sudarymo metu nebuvo gera, byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo spręsti apie jo valios trūkumą, sudarant testamentą, dėl ko būtų pagrindas testamentą panaikinti CK 1.91 straipsnyje nurodytu sandorio negaliojimo pagrindu. Todėl ieškinio dalį, kuria buvo prašoma pripažinti negaliojančiu 2004 m. gruodžio 15 d. oficialųjį testamentą, pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.

29Ieškovės atstovas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą, kuriuo prašo iš dalies atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę ir turtinę padėtį.

30Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatą, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.

312008 m. spalio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymu atidėjo jai žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties priėmimo šioje byloje (t. 2, b.l. 104). Šioje nutartyje teismas vadovavosi 2006 m. vasario 20 d. nutartimi, kuria jai žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

32Apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme iš dalies atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovės turtinės padėties atstovas niekaip neapibūdino ir nenurodė jokių motyvų, leidžiančių daryti išvadą apie ieškovės turtinę padėtį, o prie prašymo jokių įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį nepateikė.

33Taigi byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės turtinę padėti ne tik esančią jos prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą pateikimo metu, bet ir apie turtinę padėtį, buvusią apeliacinio skundo padavimo metu (2008 m. spalio 13 d.). Esant tokioms aplinkybėms, teisinio bei faktinio pagrindo tenkinti ieškovės atstovo prašymą ir iš dalies atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą nėra.

34Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos jos prašymu paskirtai teismo ekspertizei apmokėti, neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.), o ieškovės sumokėta suma - užstatas ekspertizės išlaidoms padengti (t. 2, b.l. 150-151) - išmokama ekspertams už atliktą ekspertizę pagal pateiktą sąskaitą (CPK 91 str. 1, 2 d., t. 2, b.l. 160). Iš ieškovės taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 str., t. 2, b.l. 115, 168). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės J. K. 126 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą ir 22,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

36Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie SAM už ekspertizės atlikimą iš Lietuvos apeliacinio teismo specialiosios sąskaitos išmokėti 1 334,50 Lt pagal 2010 m. kovo 29 d. sąskaitą TP Nr. 006558.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams M. V.... 4. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2005 m. liepos 30 d. mirė jos sutuoktinis 5. M. V. pasinaudojo sunkia I. G.... 6. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino... 7. Teismas, vadovaudamasis teismo psichiatrinės ekspertizės aktu, nustatė, kad... 8. Apeliaciniu skundu ieškovė J. K. prašo Vilniaus... 9. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas neįsigilino į tai, jog 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. V. prašo... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė T. B. prašo... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 14. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 15. Ieškinio reikalavimą dėl I. G. 2004 m. gruodžio 15 d.... 16. Pagal CK 1.89 straipsnio nuostatą, fizinio asmens, kuris nors ir būdamas... 17. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos... 18. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl oficialaus testamento... 19. I. G. , sudarydamas ginčijamus sandorius - įgaliojimą,... 20. Siekiant nustatyti, ar I. G. , 2004 m. gruodžio 15 d.... 21. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo... 22. Ieškovės atstovas 2010 m gegužės 31 d. teismo posėdžio metu apeliacinės... 23. I. G. sveikatos būklė 2004 m. gruodžio 15 d. buvo... 24. Atsižvelgiant į tai, kad vienašaliu sandoriu – testamentu – buvo... 25. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl apgaulės, smurto, ekonominio... 26. Taigi, vienas iš CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų sandoriui... 27. Kaip matyti iš šioje byloje pareikšto ieškinio turinio, faktą, kad... 28. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas... 29. Ieškovės atstovas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė... 30. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatą, asmens prašymu teismas,... 31. 2008 m. spalio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės... 32. Apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme iš dalies atleisti... 33. Taigi byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės turtinę padėti ne tik... 34. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti... 36. Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie SAM už ekspertizės atlikimą...