Byla 2A-301/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Donato Šerno, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo AB „DnB NORD“ bankas atstovui advokatui Laimonui Pivorui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos" apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3161-533/2010 pagal ieškovų akcinės bendrovės „DnB NORD bankas“ ir Danske Bank A/S ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ranga IV investicijos" bei uždarajai akcinei bendrovei „GK projektai“, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ranga IV“, dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovai prašė priteisti solidariai iš UAB „Ranga IV investicijos“ ir iš UAB „GK projektai“, AB „DnB NORD bankas“ naudai 446 384 ES eurų negrąžinto kredito, 7 614,49 ES euro nesumokėtų palūkanų, 16 724,35 ES euro nesumokėtų delspinigių (iš viso 470 722,84 ES euro) skolą, devynių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti solidariai iš UAB „Ranga IV investicijos“ ir iš UAB „GK projektai“ Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai 446 384 ES euro negrąžinto kredito, 5 990,44 ES euro nesumokėtų palūkanų, 8 994,03 ES euro nesumokėtų delspinigių (iš viso 461 368,47 ES euro) skolą, devynių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovai nurodė, kad tarp AB „DnB NORD bankas“ (ankstesnis pavadinimas AB bankas „NORD/LB Lietuva“) ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo (ankstesnis pavadinimas AB „Sampo bankas“) iš vienos pusės bei kredito gavėjo UAB „GK projektai“ iš kitos pusės buvo sudaryta 2006-01-20 Kreditavimo sutartis Nr. 1100-OSTV, kurios sąlygos iš dalies pakeistos ir papildytos 2007-01-19 Susitarimu Nr. 1, 2008-01-21 Susitarimu Nr. 2 ir 2008-05-20 Susitarimu Nr. 3.

5Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui sudaryta 2008-01-21 Laidavimo sutartis su laiduotoju UAB „Ranga IV Investicijos“ bei 2008-05-20 Laidavimo sutartis su laiduotoju UAB „Ranga IV“.

6Vadovaujantis kreditavimo sutartimi ir papildomais susitarimais, AB „DnB NORD bankas“ ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas įsipareigojo išduoti kredito gavėjui UAB „GK projektai“ iki 1 809 290 ES eurų kreditą (iš šios sumos 50 % įsipareigojo išduoti AB „DnB NORD bankas“, 50 % - Danske Bank A/S Lietuvos filialas, 2006-01-20 Kreditavimo sutarties 2.1 punktas).

7Kredito gavėjui buvo išduotas 1 696 210 ES eurų kreditas (kiekvienas iš bankų išdavė po 848 105 ES eurus).

8Kredito gavėjas kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl kreditavimo sutartis buvo nutraukta prieš terminą. Nutraukus sutartį, visi kredito gavėjo mokėjimo terminai pagal sutartį laikomi suėjusiais (2006-01-20 Kreditavimo sutarties 13.2 punktas). Sutarties nutraukimas nenutraukia palūkanų bei delspinigių skaičiavimo (2006-01-20 Kreditavimo sutarties 11.9 punktas). Vadovaujantis CK 6.81 straipsniu bei 2008-01-21 Laidavimo sutarties 1.1, 2.1 punktais, kredito gavėjas UAB „GK Projektai“ ir laiduotojas UAB „Ranga IV investicijos“ atsako kreditoriams kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai ir kreditoriai turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

9Atsakovas UAB „GK projektai“ ieškinio nepripažino ir nurodė, kad ieškovai teismine tvarka realizuodami savo teise, piktnaudžiauja teise.

10Pagal 2006-01-20 Kreditavimo sutartį bei atitinkamus jos pakeitimus ieškovo naudai įkeitė nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypą, esantį Kaune, Šaldytuvų g. 43, su jame esančiais statiniais (toliau kartu vadinama - Turtas). Be to, ieškovo naudai buvo įkeistos visos esamos ir būsimos atsakovo lėšos, esančios atsiskaitomosiose sąskaitose, taip pat jų naudai įkeista 100 % atsakovo akcijų. Atsakovo nuomone, ieškovo interesai yra pakankamai apsaugoti atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo atvejui.

11Ieškovai neteisminę hipotekos kreditoriaus teisių realizavimo procedūrą yra pradėję iki ieškinio pareiškimo. Atsakovas 2009 m. balandžio 15 d. iš Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo (toliau vadinama - Hipotekos skyrius) gavo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį (toliau vadinama - Nutartis), kuria Hipotekos skyrius tenkino ieškovų prašymą Nr. 30.56.17/1992 dėl priverstinio skolos išieškojimo. Hipotekos skyriaus Nutartyje konstatuota, jog atsakovas ieškovams neįvykdė prievolės pagal 2006 m. sausio 20 d. kreditavimo sutartį Nr. 1100-OSTV. AB „DnB Nord bankas“ reikalavimas yra 469 133,85 EUR, Danske Bank A/S reikalavimas yra 461 368,47 EUR. Nutartyje taip pat nurodyta, jog paskola nustatytais terminais negrąžinta, ginčo tarp šalių nėra, todėl skola priverstinai išieškotina ne ginčo tvarka ir įkeistas turtas (žemės sklypas su statiniais, esantys adresu Šaldytuvų g. 43, Kaunas) priverstinai parduotinas iš varžytinių. Nutartimi iš atsakovo priverstinai išieškoma 930 502,32 EUR skola, 9 % metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009 m. kovo 30 d., iki visos paskolos sumos grąžinimo ir 128 Lt žyminio mokesčio. Ieškovai, prieš reikšdami reikalavimą dėl skolos priteisimo teismine tvarka, nesilaikė šios specialios savo teisių realizavimo tvarkos ir jos pilna apimtimi neįgyvendino.

12Šiuo konkrečiu atveju ieškovai, reikšdami reikalavimą teisme dėl skolos priteisimo atsakovams, ir kartu vykdydami neteisminę hipotekos kreditoriaus teisių įgyvendinimo procedūrą, akivaizdžiai pažeidė tiek atsakovų interesus ir ieškovų bei įkaito davėjo (atsakovo) interesų pusiausvyros principą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, jog skolininko teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto turto, atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimui patenkinti (2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008).

13Tretysis asmuo UAB „Ranga-IV“ ir atsakovas UAB „Ranga IV investicijos“ su ieškiniu nesutiko taip pat nurodydami, kad ieškovas piktnaudžiauja teise.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu, vadovaudamasis CK 6.38, 6. 81, 6.200, 6.205, 6.210, 6.874 straipsniais, ieškinį tenkino visiškai. Apygardos teismas pažymėjo, jog byloje nagrinėjamu atveju materialaus teisinio pobūdžio reikalavimai pareikšti pagrindiniam skolininkui UAB „GK projektai“ (priimta nutartis jo įkeistą turtą (žemės sklypą su statiniais, esančius adresu Kaune, Šaldytuvų g. 43, priverstinai parduoti iš varžytinių) ir vienam iš laiduotojų - UAB „Ranga IV Investicijos“. Ieškovų materialaus teisinio pobūdžio reikalavimas likusiam laiduotojui - RUAB „Ranga IV“ yra pareikštas ir patvirtintas restruktūrizavimo byloje, todėl yra sudaryta teisinė prielaida ieškovų AB „DnB NORD bankas“ ir Danske Bank A/S reikalavimų patenkinimui Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka. Ieškovų naudai nei vienu iš nurodytų pagrindų joks skolos išieškojimas neįvykdytas ir neprognozuotinas.

15Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas principas leidžia ieškovams pasirinkti, kuriam bendraskoliui, ar visiems kartu reikšti ieškinį dėl visos prievolės ar jos dalies įvykdymo. Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos įvykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 4 ir 7 d.). Todėl nėra pagrindo ieškovų pasirinkto teisių gynimo būdo, kuomet materialaus teisinio pobūdžio reikalavimai yra pareikšti visiems bendraskoliams, vertinti piktnaudžiavimu teise. Bendraskolių interesų tokia teisinė situacija, kuomet yra atitinkamas teisinis pagrindas pradėti skolos išieškojimo vykdymą iš kelių solidarių bendraskolių, pati savaime nepažeidžia. Todėl ir ieškovų siekis susikurti atitinkamus teisinius pagrindus galimam išieškojimui nelaikytinas piktnaudžiavimu teise. Bendraskolių teisių apsauga turi būti realizuota ir užtikrinta vykdymo procese.

16Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.), todėl, tuo atveju, jeigu ieškovų reikalavimai bus pirmiausia patenkinti iš laiduotojų, jie įgys atgręžtinio reikalavimo teisę į pagrindinį skolininką UAB „GK projektai“. Jeigu ieškovų reikalavimai ar jų dalis bus pirmiausia patenkinti iš pagrindinio skolininko UAB „GK projektai“, tokia dalimi ieškovai neteks teisės reikalauti realaus išieškojimo įvykdymo iš laiduotojų.

17CK 4. 192 ir 4.193 straipsniuose įtvirtintas reglamentavimas taip pat nepaneigia ieškovų reikalavimo teisės pagrįstumo. Rinkos pokyčių sąlygotas hipoteka apsunkinto turto realizavimas gali neužtikrinti skolos išieškojimo visa apimtimi, o turto realizavimo procedūros nėra operatyvios, todėl galima teisinė situacija, kad kreditorius, laukdamas skolos išieškojimo įvykdymo iš hipotekinio turto, gali netekti galimybės išsiieškoti neatlygintos skolos dalies. Hipotekinis įkeitimas yra kreditoriui didesnę garantiją ir pirmumą prieš kitus skolininko kreditorius suteikiantis faktorius, o ne kreditoriaus teises ribojanti aplinkybė. Būtina įvertinti ir tai, kad įstatymas terminuoto laidavimo atveju tokio laidavimo pabaigą sieja su ieškinio pareiškimu ar nepareiškimu laiduotojui per tris mėnesius nuo laidavimo ar prievolės įvykdymo termino suėjimo (CK 6.88 str.).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18Tretysis asmuo RUAB „Ranga IV“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują - ieškinį atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

191. Apygardos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog atsakovo UAB „GK projektai“ prievolių įvykdymas užtikrintas tiek daiktinio pobūdžio (nekilnojamojo turto hipoteka), tiek prievolinio pobūdžio (laidavimas) prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Šioje civilinėje byloje ieškovų reikalavimas kildinamas iš kredito teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovų ir atsakovu patraukto kredito gavėjo (UAB „GK projektai“), bei iš laidavimo teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovų ir už kredito gavėją laidavusio asmens (UAB „Ranga IV investicijos“). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino daiktinio ir prievolinio pobūdžio prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir konstatavo, jog ieškovai turi teisę pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti. Ieškovai turėjo pareigą pirmiausia įgyvendinti savo kaip hipotetinių kreditorių teises, ir tik vėliau - negavus pilno savo reikalavimų patenkinimo ir pasibaigus hipotekai CK 4.197 str. numatytais pagrindais - realizuoti prievolinio pobūdžio prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę.

  1. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog kreditorių (ieškovų) teisė pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimu bei prievolės įvykdymo užtikrinimas hipoteka turi ypatumų, kurie aptarti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-112/2010.
  2. Byloje nustatyta, jog ieškovai kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto iš Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi šį ieškovų prašymą patenkino. Taigi, šiuo metu egzistuoja visos teisinės prielaidos ieškovams įgyvendinti savo kaip hipotekinių kreditorių teises ir gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto. Pažymėtina, jog tik pasinaudojus šia teise, ieškovai įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš kito turto (įskaitant ir solidaraus laiduotojo turtą). Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad „ieškovai (...) turi teisę pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti pirmiausia ar kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones" prieštarauja imperatyvioms CK normoms (CK 4.192 str. 1 d., 4.193 str. 1 d., 4.212 str. 1 ir 6 d.).
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šio ginčo atveju nesivadovautina CK 4.192 str. ir 4.193 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis išieškojimą iš įkeisto turto. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos panašios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 137/2007, 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008). Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovai turėjo savo kaip hipotekinio kreditoriaus teises realizuoti pirmiausia kreipdamiesi į hipotekos teisėją dėl įkeisto arešto bei jo pardavimo iš viešųjų varžytinių. Ir tik po to, kai, pardavus įkeistą turtą iš varžytinių, jo nepakaktų atsakovų įsipareigojimams įvykdyti, ieškovai įgytų teisę konkretaus dydžio reikalavimą dėl likusios skolos priteisimo. Tik pardavus įkeistą turtą j į perėmus ieškovų nuosavybėn ar pan. gali paaiškėti, ar hipotekos kreditorius apskritai turi teisę reikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus tiek pagrindiniam kreditoriui (UAB „GK projektai“), tiek laiduotojui (UAB „Ranga IV investicijos“), ar ieškovai turi teisę į ieškinio patenkinimą o jei turi - kokiu mastu, šie materialinio teisinio pobūdžio klausimai turi būti sprendžiami ne įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo proceso metu, o civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, kuomet aiškinamasi, ar ieškovų reikalavimai yra pagrįsti, o jei pagrįsti - kokiu mastu.
  4. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovų kreditorinis reikalavimas, dėl kurio jie reiškė ieškinį, yra patvirtintas trečiojo asmens restruktūrizavimo byloje.

20Atsakovai UAB „GK projektai“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ prašo apeliacinį skundą tenkinti ir nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

21Ieškovai AB „DnB NORD bankas“ ir Danske Bank A/S prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad išieškojimas iš įkeisto turto užtrunka, o pats įkeisto turto realizavimas dar neužtikrina skolos kreditoriui grąžinimo, todėl ieškovai turi teisę savo pažeistas teises ginti, reikšdami ieškinį dėl skolos priteisimo, nelaukdami įkeisto turto realizacijos pabaigos, o laukimas ir draudimas ieškovams inicijuoti skolos priteisimo bylą iki turto realizavimo iš įkeisto turto procedūros pabaigos nepagrįstai ilgam laikui užvilkintų visą skolos atgavimo procesą ir savalaikį kreditoriams pažeistų teisių gynimą (CK 1.138 str.). Be to, įkeitimas (hipoteka) egzistuoja savarankiškai nuo pagrindinės prievolės, dėl ko negali jos nulemti, todėl kreditorius turi teisę nukreipti reikalavimą į asmenį (skolininką), nepriklausomai nuo to, ar jis yra išnaudojęs daiktines užtikrinimo prievoles, o įstatymas nedraudžia kreditoriui pasirinkti kelių prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių.
  2. Aplinkybė, kad prievolių ieškovams įvykdymas yra užtikrintas atsakovui UAB „GK projektai“ nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimu, o ieškovų reikalavimas patvirtintas trečiojo asmens RUAB „Ranga – IV“ restruktūrizavimo byloje, nepaneigia kreditorių teisės tuo pačiu naudotis ir kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, siekiant apginti savo pažeistas civilines teises.
  3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kas, nerealizavus įkeisto turto ir nesulaukus šios procedūros pabaigos, negali būti žinomas konkretus ieškovų reikalavimų dydis, kadangi ieškovų (kreditorių) reikalavimų dydis gali būti objektyviai nustatytas byloje. Juolab kad, pabaigus išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą, realizuoto turto verte galimas byloje dėl skolos priteisimo nustatytas išieškotinos iš atsakovų skolos dydžio sumažinimas.
  1. Apeliacinio teismo argumentai

22Byloje nustatyta, kad AB „DnB NORD bankas“ (buvęs pavadinimas AB bankas „NORD/LB Lietuva“) ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas (buvęs pavadinimas AB „Sampo bankas“) iš vienos pusės bei kredito gavėjo UAB „GK projektai“ iš kitos pusės 2006-01-20 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1100-OSTV (sutarties sąlygos keistos ir papildytos 2007-01-19 Susitarimu Nr. 1, 2008-01-21 Susitarimu Nr. 2 ir 2008-05-20 Susitarimu Nr. 3). Šios sutarties ir papildomų susitarimų pagrindu AB „DnB NORD bankas“ ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas įsipareigojo išduoti kredito gavėjui UAB „GK projektai“ iki 1 809 290 ES eurų kreditą (kiekvienas bankas po 50 % sumos, 2006-01-20 Kreditavimo sutarties 2.1 punktas). Kredito gavėjui UAB „GK projektai“ buvo išduotas 1 696 210 ES eurų kreditas, t. y. kiekvienas iš bankų išdavė po 848 105 ES eurus. Šalys susitarė, kad galutinis kredito grąžinimo terminas - 2009-05-20, o tarpiniai kredito grąžinimo terminai ir sumos užfiksuoti 2008-05-20 Susitarimo Nr. 3.3 punkte. Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui 2008-01-21 buvo sudaryta Laidavimo sutartis su laiduotoju UAB „Ranga IV Investicijos“ bei 2008-05-20 - Laidavimo sutartis su laiduotoju UAB „Ranga IV“. Kredito gavėjui UAB „GK projektai“ tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų – nustatytais terminais negrąžinus bankams kredito, nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių bei nepakeitus žemės sklypo, kurio kadastro numeris 1901 /0186:46, paskirties į gyvenamosios paskirties žemės sklypą, Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2008-12-23 raštu Nr. 878566 nuo 2009-01-06 ir AB „DnB NORD bankas“ 2009-01-14 raštu Nr. 30.58.17/221 nuo 2009-01-24 kreditavimo sutartį nutraukė prieš terminą dėl esminių kreditavimo sutarties pažeidimų pagal 2006-O1-20 Kreditavimo sutarties 13.1 punkto nuostatas.

23Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-03 nutartimi patenkino AB „DnB NORD bankas“ ir Danske Bank A/S prašymą Nr. 30.56.17/1992 dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šia nutartim konstatuota, jog skolininkas UAB „GK projektai“ neįvykdė prievolės pagal 2006-01-20 kreditavimo sutarti Nr. 1100-OSTV. Nustatyta, kad AB „DnB Nord bankas“ reikalavimas yra 469 133,85 EUR, Danske Bank A/S reikalavimas yra 461 368,47 EUR. Nutartyje nurodyta, jog paskola nustatytais terminais negrąžinta, ginčo tarp šaliu nėra, todėl skola priverstinai išieškotina ne ginčo tvarka ir įkeistas turtas (žemės sklypas su statiniais, esantys adresu Kaune, Šaldytuvų g. 43) priverstinai parduotinas iš varžytinių. Teismas nutarė priverstinai išieškoti iš UAB „GK projektai“ 930 502,32 EUR skolą, 9 % metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2009 m. kovo 30 d., iki visos paskolos sumos grąžinimo ir 128 Lt žyminio mokesčio, priverstinai parduoti įkeistą turtą.

24Vilniaus apygardos teismas 2009-01-30 nutartimi UAB „Ranga IV“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, 2009-07-10 nutartimi patvirtino pateiktą restruktūrizavimo planą, o 2009-06-01 nutartimi patvirtino RUAB „Ranga IV“ kreditorių finansinius reikalavimus, jų tarpe ir AB „DNB NORD bankas“. Duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad ieškovų AB „DnB NORD bankas“ ir Danske Bank A/S naudai realiai būtų išieškota skola ar jos dalis, nepateikta.

25Ieškovai prašė priteisti solidariai iš UAB „Ranga IV investicijos“ ir iš UAB „GK projektai“, AB „DnB NORD bankas“ naudai 446 384 ES eurų negrąžinto kredito, 7 614,49 ES euro nesumokėtų palūkanų, 16 724,35 ES euro nesumokėtų delspinigių (iš viso 470 722,84 ES euro) skolą, devynių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti solidariai iš UAB „Ranga IV investicijos“ ir iš UAB „GK projektai“ Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai 446 384 ES euro negrąžinto kredito, 5 990,44 ES euro nesumokėtų palūkanų, 8 994,03 ES euro nesumokėtų delspinigių (iš viso 461 368,47 ES euro) skolą, devynių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

26Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį patenkino.

27Apeliantas tretysis asmuo RUAB „Ranga – IV“ su tokiu sprendimu nesutinka ir nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog kreditorių (ieškovų) teisė pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimu bei prievolės įvykdymo užtikrinimas hipoteka turi ypatumų, taip pat netinkamai vertino išieškojimo iš įkeisto turto teisinį reglamentavimą. Kadangi ieškovai dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto kreipėsi į hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo ir 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi jų prašymas patenkintas, todėl šiuo metu egzistuoja teisinės prielaidos ieškovams įgyvendinti savo teises ir gauti reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto. Apeliantas mano, jog teismo išvada, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti pirmiausia ar kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones yra nepagrįsta ir prieštarauja CPK 192 straipsnio 1 daliai, 4.193 straipsnio 1 daliai ir 4.212 straipsnio 1 bei 6 dalims. Taigi apeliantas ginčija kreditoriaus teisę nukreipti reikalavimą į skolininką ir laiduotoją, kai skolininko įsipareigojimo įvykdymas yra užtikrintas tiek laidavimu, tiek hipoteka, ir kreditorius jau yra kreipęsis ypatingosios teisenos tvarka dėl tos pačios skolos išieškojimo iš įkeisto turto ir šių bylų taip pat dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolių užtikrinimo būdų, ryšio.

28Hipotekos ir laidavimo, kaip prievolių užtikrinimo būdų, tarpusavio santykius yra išanalizavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K., D. K., bylos Nr. 3-7-364/2010; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. J. N.-A., T. A., R. P., D. P., bylos Nr. 3K-3-526/2010. Nurodytose bylose kasacinis teismas, aiškindamas laidavimo ir hipotekos teisinį santykį ir laiduotojo prievolės ypatumus, pasisakė, kad CK normos laidavimą ir hipoteką, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, reglamentuoja netapačiai, tačiau jų nesupriešina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Laiduotojo prievolė, laiduojant kreditoriui už skolininką, yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.). Prievolės solidarumas lemia kreditoriaus pasirinkimo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Taigi, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.

29Nustačius, kad ieškovai turi teisę pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti pirmiausia ir nesant ginčo dėl skolos, delspinigių, palūkanų bei procentinių palūkanų dydžio, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie reikšmės ginčo išsprendimui neturi.

30Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisminės praktikos, todėl keisti ar naikinti priimtą sprendimą nėra pagrindo.

31Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovai prašė priteisti solidariai iš UAB „Ranga IV investicijos“ ir... 4. Ieškovai nurodė, kad tarp AB „DnB NORD bankas“ (ankstesnis pavadinimas AB... 5. Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui sudaryta... 6. Vadovaujantis kreditavimo sutartimi ir papildomais susitarimais, AB „DnB NORD... 7. Kredito gavėjui buvo išduotas 1 696 210 ES eurų kreditas (kiekvienas iš... 8. Kredito gavėjas kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė... 9. Atsakovas UAB „GK projektai“ ieškinio nepripažino ir nurodė, kad... 10. Pagal 2006-01-20 Kreditavimo sutartį bei atitinkamus jos pakeitimus ieškovo... 11. Ieškovai neteisminę hipotekos kreditoriaus teisių realizavimo procedūrą... 12. Šiuo konkrečiu atveju ieškovai, reikšdami reikalavimą teisme dėl skolos... 13. Tretysis asmuo UAB „Ranga-IV“ ir atsakovas UAB „Ranga IV investicijos“... 14. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu, vadovaudamasis CK... 15. Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas principas leidžia... 16. Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal... 17. CK 4. 192 ir 4.193 straipsniuose įtvirtintas reglamentavimas taip pat... 18. Tretysis asmuo RUAB „Ranga IV“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos... 19. 1. Apygardos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog atsakovo UAB „GK... 20. Atsakovai UAB „GK projektai“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ prašo... 21. Ieškovai AB „DnB NORD bankas“ ir Danske Bank A/S prašo apeliacinį... 22. Byloje nustatyta, kad AB „DnB NORD bankas“ (buvęs pavadinimas AB bankas... 23. Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-03 nutartimi... 24. Vilniaus apygardos teismas 2009-01-30 nutartimi UAB „Ranga IV“ iškėlė... 25. Ieškovai prašė priteisti solidariai iš UAB „Ranga IV investicijos“ ir... 26. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį patenkino.... 27. Apeliantas tretysis asmuo RUAB „Ranga – IV“ su tokiu sprendimu nesutinka... 28. Hipotekos ir laidavimo, kaip prievolių užtikrinimo būdų, tarpusavio... 29. Nustačius, kad ieškovai turi teisę pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo... 30. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės... 31. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 33. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti...