Byla 2-112/2010

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-1466-360/2009, iškelta pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank” ieškinį atsakovams R. K., D. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas AB „Swedbank” (toliau - bankas) ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir D. K. 290 000 eurų negrąžintos skolos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. spalio 24 d. su atsakovu R. K. sudarė kredito sutartį, pagal kurią bankas suteikė šiam atsakovui 532 900,83 eurų dydžio kreditą nekilnojamojo turto (dviejų butų, esančių Medelyno g. 38A bt. Nr. 1 ir Nr. 2) įsigijimui. Pagal sudarytą sutartį kreditas turėjo būti grąžintas iki 2037 m. spalio 24 d. Nekilnojamąjį turtą, kurį atsakovas R. K. įsigijo už banko suteiktą kreditą, šis atsakovas įkeitė bankui. Tą pačią dieną atsakovo R. K. sutuoktinė D. K. laidavo už atsakovo R. K. prievoles bankui. 2007 m. lapkričio 12 d. ir 2008 m. liepos 22 d. šalys pakeitė kredito sutarties sąlygas ir susitarė, kad kreditas turi būti grąžintas iki 2009 m. sausio 22 d., o kredito gavėjas (atsakovas) gali parduoti bankui hipoteka įkeistą turtą ir padengti kreditą. Atsakovams nevykdant sutartinių prievolių ir nesugrąžinus bankui kredito sutartu laiku, AB „Swedbank” 2009 m. vasario 26 d. informavo atsakovus raštu, jog nesugrąžinus kredito per 30 dienų, kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta. Atsakovams neįvykdžius sutartinių prievolių, ieškovas su prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš bankui įkeisto turto. Kadangi šis turtas nėra parduotas priverstinio vykdymo tvarka, ieškovas prašė teismo priteisti dalį nesugrąžinto kredito - 290 000 eurų

4Atsakovai R. K. ir D. K. atsiliepimuose į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas reikalavimus pareiškė tik dėl to, kad nepraleistų CK 6.88 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino nukreipti išieškojimą į laiduotoją. Be to, pareikšti reikalavimą laiduotojui bankas turi teisę tik tuomet, jeigu pagrindinis skolininkas, už kurį laiduota, neįvykdys prievolės.

5Klaipėdos apygardos teisme 2009 m. spalio 19 d. įvyko teismo posėdis, kuriame teismas baigė bylos nagrinėjimą iš esmės ir keturiolikai dienų atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą byloje. Tačiau teismo sprendimo priėmimo kambaryje Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą sustabdė iki Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo bus baigta civilinė byla Nr. 134-2N/2009 dėl priverstinio skolos išieškojimo (CPK 163 str. 3 p.). Teismas nutartį motyvavo proceso ekonomiškumu ir koncentruotumu, taip pat tuo, jog netikslinga kelis kartus nustatinėti tuos pačius faktus. CK 4.193 straipsnio pirmoji dalis suteikia hipotekos kreditoriui teisę reikalauti skolos priteisimo iš skolininko bendra tvarka, jeigu priverstinai pardavus įkeistą turtą varžytynėse, gaunama mažesnė suma, nei priklauso hipotekos kreditoriui. Kadangi priverstinio vykdymo procedūros civilinėje byloje Nr. 134-2N/2009 nebaigtos, nėra galimybės nuspręsti, kokią sumą bankas turi teisę išsiieškoti iš atsakovų.

6Ieškovas AB „Swedbank” atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais motyvais:

1. Ieškinys abiem atsakovams, kaip solidariąją pareigą turtintiems bendraskoliams, paduotas laikantis įstatymų reikalavimų (CK 6.81 str.).
2. Teismas nepagrįstai bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes pats gali nustatyti teisiškai reikšmingus faktus byloje, o kitoje byloje nustatyti faktai neturės įrodomosios ar prejudicinės reikšmės bylai. Be to, tai užvilkins bylos nagrinėjimą.
3. Atsakovai neginčijo Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartyje dėl bankui įkeisto turto pardavimo iš varžytynių ir nustatyto skolos dydžio.
4. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos. Lietuvos apeliacinis teismas civ. byloje Nr. 2-898/2009, kurios aplinkybės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, priėmė priešingą procesinį sprendimą ir nutarė, jog pagrindo stabdyti bylą tokiu atveju nėra.

7Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai R. K. ir D. K. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos motyvus:

1. Ieškovas nežino, kokią pinigų sumą gaus priverstinai pardavęs hipoteka įkeistą turtą, todėl jo pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas. Priteisus ieškovo prašomą pinigų sumą iš atsakovų, būtų pažeistos jų teisės.
2. Ieškovas reikalavimus atsakovams gali tiekti tik po to, kai paaiškės, ar užtenka hipoteka įkeisto turto vertės užtikrinti hipotekos kreditoriaus reikalavimų įvykdymą.

8Atskirasis skundas netenkintinas.

9Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo pagrįstumo. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, reikia išsiaiškinti bylos sustabdymo esmę ir paskirtį, nustatyti, ar yra teisinis pagrindas stabdyti bylą, šiuo atveju – ar egzistuoja prejudicinis ryšys tarp šios bylos ir kitos civiline tvarka nagrinėjamos bylos, dėl kurios ir stabdoma ši byla, ar bylos sustabdymas nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių.

10Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio (iš lot. k. „pagal pareigas“), nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas. Tačiau privalomojo bylos sustabdymo pagrindai ne visada yra akivaizdūs. Be to, teismas neturi bylos sustabdymo pagrindus taikyti formaliai ir privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, nesudaryti sąlygų bylos vilkinimui (1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., CPK 2, 7, 72 str.). Spręsdamas dėl būtinumo sustabdyti bylą, teismas, visų pirma, privalo įsitikinti, ar sudaranti pagrindą privalomam bylos sustabdymui aplinkybė tikrai egzistuoja, ar nėra duomenų apie tai, kad artimiausiu metu pagrindas bylą sustabdyti išnyks, nes bus pašalintos jį sudariusios aplinkybės. Pažymėtina, kad net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje AB „ Geonafta“, Svenska Petroleum Exploration AB v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-268/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-703/2007).

11Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei Konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2008). Visais atvejais bylos sustabdymas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, turi atitikti proporcingumo principą (žr. König v. Germany, judgment of 28 June 1978, Series A no. 27, § 110; Boddaert v. Belgium, judgment of 12 October 1992, Series A no. 235 D, § 39; Pafitis and Others v. Greece, judgment of 26 February 1998, Reports 1998 I, § 97; Stork v. Germany, no. 38033/02, § 44, 13 July 2006).

12Nagrinėjamą bylą pirmosios instancijos teismas sustabdė iki Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo bus baigta civilinė byla Nr. 134-2N/2009 dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teismas nutartyje nurodė, kad byla stabdoma CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, kol bus išspręsta kita civiline tvarka nagrinėjama byla. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Todėl konstatavus, kad tarp teisme nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje, teismas privalo bylą stabdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje N. S. V. V. M., bylos Nr. 3K-3-942/2000; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-248/2002, 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G., G. G., D. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, siekiu išvengti tų pačių faktų nustatinėjimo kelis kartus, o taip pat siekiu taupyti byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo lėšas bei laiką. Taigi šiuo atveju būtina išsiaiškinti prejudicinio ryšio egzistavimą (galimą egzistavimą) tarp abiejų civilinių bylų.

13Teisėjų kolegijos nuomone, tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. 134-2N/2009 dėl priverstinio skolos išieškojimo negali būti prejudicinio ryšio. Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 134-2N/2009 dėl priverstinio skolos išieškojimo yra užbaigta, nes teismo procesinis sprendimas joje yra įsiteisėjęs. Prejudicinis ryšys, kaip pagrindas stabdyti bylą, gali egzistuoti tik tarp nagrinėjamų civilinių bylų, prejudicinis ryšys negali būti nustatomas tarp to, kas yra (nagrinėjamos civilinės bylos) ir to, ko jau nebėra (užbaigtos bylos). Šiuo atveju civilinė byla Nr. 134-2N/2009 yra užbaigta. Todėl CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytas bylos privalomasis sustabdymo pagrindas šiuo atveju neegzistuoja. Tačiau tai nereiškia, kad nagrinėjama civilinė byla dėl skolos ir delspinigių priteisimo neturi būti stabdoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pagal banko ieškinį dėl skolos priteisimo iškelta civilinė byla pagrindiniam skolininkui ir laiduotojui turėjo būti sustabdyta, tačiau remiantis CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu.

14Dispozityvumo principas civiliniame procese lemia, jog ieškovas turi teisę pasirinkti tiek ieškinio elementus (dalyką ir faktinį pagrindą), tiek asmenis, kurie turėtų atsakyti į pareikštą reikalavimą, tiek teisių gynybos būdą. Ieškovas šioje byloje turėjo procesinę teisę pareikšti ieškinį tik pagrindiniam skolininkui R. K. arba tik laiduotojui – D. K., arba sujungti reikalavimus ir juos pareikšti vienoje byloje abiem solidariems atsakovams. Šalių pasirinktas teisės įgyvendinimo (gynimo) procesinis būdas lemia ir atitinkamus procesinius padarinius civilinėje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog tais atvejais, kai kreditorius turi reikalavimo teisę keliems solidariems skolininkams, jis turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CPK 13 str., CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1660/2009 ir kt.). Kreditoriaus atskirai pareikšti ieškiniai laiduotojui ir pagrindiniam skolininkui turi savarankiškus pagrindus – laiduotojo atžvilgiu reikalavimas grindžiamas laidavimo sutartimi, pagrindiniam skolininkui – paskolos (kredito) sutartimi. Todėl paprastai nėra teisinio pagrindo stabdyti civilinę bylą, kurioje reikalavimai pareikšti laiduotojui, kol bus išspręsti kreditoriaus ginčai ar užbaigta neginčo procedūra su pagrindiniu skolininku (pvz., kol bus išnagrinėtas kreditoriaus ieškinys pagrindiniam skolininkui dėl skolos priteisimo, užbaigta išieškojimo iš pagrindinio skolininko įkeisto turto procedūra ir pan.). Visai kiti procesiniai padariniai gali kilti tais atvejais, kai kreditorius ieškinį dėl skolos priteisimo reiškia tik pagrindiniam skolininkui ir iškyla šios civilinės bylos ir kitos bylos, kurioje vykdomas išieškojimas iš pagrindinio skolininko įkeisto turto, santykio klausimas. Būtina spręsti, ar šie procesai gali tęstis autonomiškai vienas nuo kito, ar kuris nors iš jų turi prejudicinės reikšmės kitam ir turi pasibaigti anksčiau. Tokiu atveju civilinė byla, kurios nagrinėjimas yra priklausomas nuo rezultato kitoje civilinėje byloje, turi būti sustabdyta. Analogiški padariniai kyla ir tuomet, kai kreditorius vienoje byloje reikalauja skolą priteisti solidariai iš pagrindinio skolininko ir laiduotojo, o kitoje byloje yra pradėtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko įkeisto turto, nes skolininkus sieja bendra pareiga kreditoriui, atsakovus byloje – privalomojo procesinio bendrininkavimo teisinis santykis, todėl reikalavimus į atskiras bylas negalima išskirti (CPK 43 str. 1 d. 1 p., 44 str. 3 d.).

15Nagrinėjamoje byloje ieškovas – kredito įstaiga – pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo iš skolininko ir už jį laidavusio asmens (ieškinio dalykas). Reikalavimas kildinamas iš kredito teisinių santykių, susiformavusių tarp ieškovo ir atsakovu patraukto kredito gavėjo, taip pat iš laidavimo teisinių santykių, susiformavusių tarp ieškovo ir už kredito gavėją laidavusio asmens. Ieškovas įrodinėja, kad kredito gavėjui ir laiduotojui, kaip solidariems bendraskoliams, per sutartą terminą negrąžinus kredito, jis įgijo teisę į reikalavimo pareiškimą ir jo patenkinimą (ieškinio pagrindas). Kadangi hipotekos kreditorius pareiškė reikalavimą ir pagrindiniam skolininkui, ir už jį laidavusiam asmeniui, kaip solidariems bendraskoliams, kaip minėta, tarp šių atsakovais patrauktų asmenų susiklostė privalomojo procesinio bendrininkavimo teisiniai santykiai (CK 6.6 str., 6.81 str., CPK 43 str. 1 d. 1 p.).

16Šiuo atveju yra reikšminga bylos faktinė aplinkybė, kad pagrindinio skolininko prievolių įvykdymas yra užtikrintas ne tik laidavimu, bet ir hipoteka, t. y. nekilnojamojo turto įkeitimu. Ieškovas ypatingos teisenos tvarka kreipėsi į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto, hipotekos teisėjas priėmė nutartį įkeistą turtą parduoti iš varžytinių ir yra prasidėjęs išieškojimo iš šio turto procesas. Šis faktas neeliminuoja kreditoriaus teisės su ieškiniu kreiptis į teismą dėl negrąžinto kredito priteisimo iš pagrindinio skolininko ir jo laiduotojo, nes teisė į teisminę gynybą procesine prasme yra absoliuti. Priešinga išvada reikštų ieškovo teisės į teisminę gynybą nepagrįstą ribojimą, nes bankui nebūtų suteikta teisė su ieškiniu kreiptis į teismą. Tai reiškia, kad teismas negali atsisakyti priimti ieškinio, motyvuodamas tuo, kad hipotekos kreditorius pirmiausia turėtų nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą ir tik nepatenkinus reikalavimų iš įkeisto turto, reikšti reikalavimus ginčo teisenos tvarka pagrindiniam skolininkui ir jo laiduotojui. Tačiau prievolės įvykdymo užtikrinimas hipoteka turi ypatumų. Šie ypatumai pasireiškia tuo, kad skolininkui negrąžinus kredito, kredito davėjas (ieškovas) turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl teisės suteikimo parduoti įkeistą turtą. Kai hipotekos kreditorius su pareiškimu kreipiasi į hipotekos teisėją ir šis hipotekos kreditoriui suteikia teisę parduoti įkeistą turtą, hipotekos kreditorius, pirmiausia įgyvendinęs savo teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, netenka teisės tuo pačiu gauti patenkinimą pagal pareikštus reikalavimus pagrindiniam skolininkui ir už jį laidavusiam asmeniui. Kitaip tariant, hipotekos kreditorius, pasirinkęs savo teisių gynybos būdą pagal CPK XXXVI skyriaus normas, turi teisę reikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui ir už jį laidavusiam asmeniui ginčo teisenos tvarka, tačiau šie reikalavimai gali būti nagrinėjami iš esmės tik išsiaiškinus, ar hipotekos kreditorius turi reikalavimo teisę materialiąja prasme, t. y. kai paaiškės, kad įkeisto turto nepakanka įvykdyti prievoles kreditoriui. Tokiu būdu užtikrinama šalių interesų pusiausvyra, nepaneigiama hipotekos esmė, nes pirmiausia pagal hipotekos kreditoriaus prašymą reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto ir tik jeigu šio turto vertės nepakanka visiškai įvykdyti prievoles, išieškojimą galima vykdyti iš skolininko bei laiduotojo (kito) turto. Tuo pačiu nėra paneigiama ir hipotekos kreditoriaus teisė paduoti ieškinį bendra tvarka ir užsitikrinti jo įvykdymą atsakovų turto areštu.

17Tokias išvadas patvirtina ir kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004, ir 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civ. byloje Nr. 3K-3-435/2008, nurodė, kad tuo atveju, jei prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai, skolininkui neįvykdžius tokios prievolės, kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.193 straipsnio 1 dalis, 4.212 straipsnio 1, 6 dalys).

18Nagrinėjamoje byloje bankui pradėjus įkeisto turto pardavimo procedūras CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka ir tuo pačiu metu iš tų pačių prievolių kildinamus reikalavimus pareiškus skolininkui bei laiduotojui, pirmiausia turi būti užbaigtos turto priverstinio pardavimo procedūros ir tik paaiškėjus, ar kreditorius turi teisę į ieškinio patenkinimą, galima iš esmės nagrinėti jo reikalavimus skolininkui ir laiduotojui. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir kitos vykdomosios bylos, kurioje vykdoma įkeisto turto pardavimo procedūra pagal teismo įsiteisėjusią nutartį, yra prejudicinis ryšys. Tik pardavus įkeistą turtą, paaiškės, ar hipotekos kreditorius turi teisę į ieškinio patenkinimą nagrinėjamoje byloje, o jei turi – tai kokiu mastu.

19Aukščiau išdėstytos aplinkybės lemia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog tarp bylų egzistuoja prejudicinis ryšys ir jas pagrįstai sustabdė CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Tačiau teismas netiksliai nurodė bylos sustabdymo terminą (nurodė – iki bus išnagrinėta kita civilinė byla). Šis netikslumas neturi reikšmės teismo priimtos nutarties teisėtumui. Todėl žemesnės instancijos teismo priimta iš esmės teisėta nutartis paliktina nepakeista (CPK 328 str., 337 str. 1 p., 338 str.). Pažymėtina, jog bylos atnaujinimo pagrindas nagrinėjamu atveju galėtų būti ne tik įkeisto daikto pardavimas iš varžytynių, bet ir jo perdavimas hipotekos kreditoriui nuosavybėn, kreditoriaus atsisakymas išieškojimo iš įkeisto turto ar kiti CK numatyti pagrindai, kai hipoteka pasibaigia (CK 4.197 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad byla sustabdoma iki turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 134-2N/2009, pardavimo.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

21Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

22Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad byla sustabdoma iki turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 134-2N/2009, pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme numatytais pagrindais.