Byla 2A-432-343/2010

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovei B. A., trečiajam asmeniui V. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-179/2009 pagal ieškovės V. A. patikslintą ieškinį atsakovams Alytaus miesto savivaldybės administracijai, M. A., L. K., tretiesiems asmenims UAB „Gailestis“, J. S., V. R. dėl O. K. palaikų perlaidojimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2Patikslintu ieškiniu (b.l. 22-24, t. 1) ieškovė prašė pripažinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2007 m. gegužės 3 d. leidimą laidoti Nr. 118 neteisėtu, įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos norminių aktų nustatyta tvarka perlaidoti O. K. palaikus į kitą kapavietę, priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai 3000 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, įpareigoti atsakovus po palaikų iškėlimo sutvarkyti kapavietę, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad kapavietėje, už kurios priežiūrą atsakinga ieškovė, 1986 metais palaidotas ieškovės brolis, 1993 m.- ieškovės tėvas, 2002 m.- ieškovės motina. Ieškovė rūpinosi kapaviete, jos lėšomis pastatytas paminklas, sumontuota tvorelė, antkapis. 2007 m. birželio 15 d. nuvykusi į kapines ieškovė pamatė, kad be jos leidimo kapavietėje kažkas palaidota, nenurodant jokios informacijos apie mirusį asmenį, visa kapavietė suniokota, išvartyta tvorelė, paminklas nuverstas nuo pagrindo. Ieškovei kreipusis į kapinių prižiūrėtoją, jai buvo paaiškinta, kad kapavietėje pagal ieškovės sesers M. A. pateiktą leidimą palaidota kita ieškovės sesuo O. K., laidojimo paslaugas teikė UAB „Gailestis“ darbuotojai. Nei ieškovė, nei jos šeima jokių santykių su seserimis nepalaikė, kadangi jos gyveno asocialiai. O. K. ginčo kapavietėje palaidota neteisėtai, leidimas laidoti išduotas negavus kapavietę prižiūrinčio asmens raštiško sutikimo, tame pačiame kape palaidota nepraėjus būtinam 20 metų laikotarpiui, neįrengtas kapo vietą žymintis laikinas ženklas. Šiais veiksmais ieškovei padaryta 3000 Lt turtinė žala siejama su kapavietės rekonstrukcijos darbais. Kartu ieškovė nurodo patyrusi 5000 Lt neturtinę žalą.

3Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 40-41, t. 1) atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad leidimas palaidoti O. K. į ginčo kapavietę išduotas remiantis jos sesers M. A. prašymu laidoti seserį šeimyninėje kapavietėje, nustačius, kad ieškovė išdeklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvoje, išvykdama neinformavusi atsakingų darbuotojų apie išvykimo faktą ar asmenį, kuris lieka atsakingas už kapavietę, atsižvelgiant į mirusiosios giminystės ryšį su kapavietėje palaidotais asmenimis. Mirusioji buvo palaidota į prieš 21 metus mirusio brolio kapą, todėl nebuvo pažeistas ir minimalus pakartotinio laidojimo terminas. Atsakovė taip pat nurodė, jog reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas pakankamais įrodymais.

4Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 35-36, t. 1) UAB „Gailestis“ nurodė teikusi tik transporto priemonės paslaugas nuvežant mirusiąją į kapines, pardavusi įkapes ir neigė bet kokias sąsajas su mirusiosios laidojimu konkrečioje kapavietėje.

5Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 30 d. sprendimu (b.l. 111-116, t. 2) ieškinį patenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovių M. A. ir L. K. 1000Lt turtinės žalos atlyginimą, 66 Lt žyminį mokestį, 300 Lt atstovavimo išlaidų, 368,37 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ieškovei, 35 Lt pašto išlaidų valstybei, likusius ieškinio reikalavimus atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 70 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad išduodant leidimą laidoti teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, nes ieškovės sutikimo gauti nebuvo galima dėl objektyvių priežasčių, išduodant leidimą buvo atsižvelgta į mirusiosios giminystės ryšį su kapavietėje palaidotais asmenimis, mirusioji palaidota praėjus daugiau nei 20 metų nuo ankstesnio laidojimo į tą kapą dienos, ieškovė, būdama atsakinga už kapavietės sutvarkymą ant kapavietės nepastatė laikino ženklo, t.y. nenurodė informacijos, kurioje vietoje palaidoti jos tėvai, taip pati pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Kadangi leidimas laidoti išduotas teisėtai, atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu jokios teisinės pasekmės negali būti taikomos, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl mirusiosios perlaidojimo. Kartu teismas pripažino, jog laidotuves organizavę atsakovės M. A. ir L. K. privalėjo kapavietę sutvarkyti. Kadangi kapavietė liko nesutvarkyta, o už jos priežiūrą yra atsakinga ieškovė, jai iš atsakovių priteistinas turtinės žalos atlyginimas. Vertindamas ieškovės įvardintos turtinės žalos dydžio pagrįstumą, teismas nurodė, jog ne visi ieškovės pateiktame kapavietę sutikusios sutvarkyti bendrovės komerciniame pasiūlyme nurodyti darbai susiję su kapavietės atstatymu, atlygintinomis pripažintinos tik išlaidos paminklo ir tvorelės suklijavimui, granito skaldelei ir jos išpylimui, kurios neviršija 1000 Lt. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė nurodydamas, jog neturtinė žala atlyginama tik konkrečiai įstatyme numatytais atvejais, tarp kurių nagrinėjamoje byloje aptariama situacija nepatenka.

6Apeliaciniu skundu (b.l. 124-127, t. 2) ieškovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti, patenkinti visus patikslintame ieškinyje pateiktus reikalavimus. Ieškovė, laikydamasi savo patikslintame ieškinyje ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išdėstytos pozicijos, papildomai nurodo, jog ji leidimo laidoti išdavimo metu iš Lietuvos niekur nebuvo išvykusi, gyveno Vilniuje, turėjo pastovų darbą, todėl išduodant leidimą laidoti ją buvo galima surasti patikrinus socialinio draudimo duomenų bazės įrašus. Mirusioji buvo palaidota ne daugiau kaip prieš 20 metų mirusio brolio kape, bet ieškovės motinos, mirusios prieš 4 metus kape, duobė buvo kasama neišsiaiškinus kapų ribų, kasimo darbai nebuvo nutraukti aptikus neseno laidojimo požymius, kapas nebuvo pažymėtas laikinu ženklu. Ieškovė taip pat nurodė nesutinkanti su sumažinta atlygintinos turtinės žalos suma, nepagrįstu laikanti pirmosios instancijos teismo atsisakymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi ieškovės nurodomi pažeidimai susiję ne tik su atsakovių M. A. ir L. K. elgesiu, bet ir su atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos veiksmais, žalos atlyginimas turi būti priteisiamas iš visų trijų atsakovių solidariai.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 137-138, t. 2) atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir, laikydamasi savo atsiliepime į patikslintą ieškinį pateiktos pozicijos, papildomai nurodo, kad išduodant leidimą laidoti buvo nurodyta, jog mirusioji turi būti laidojama į jos brolio, mirusio prieš daugiau nei 20 metų, kapą. Atsakovė neturi galimybės disponuoti socialinio draudimo duomenimis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog šie duomenys būtų leidę nustatyti ieškovės gyvenamąją vietą. Atsakovė taip pat nurodo sutinkanti su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kartu atsakovė atkreipia dėmesį į tai, jog teisės aktuose yra nustatyta speciali asmens perlaidojimo tvarka, pagal kurią leidimas perlaidoti negali būti išduodamas juridiniam asmeniui, be to, asmuo negali būti perlaidojamas, jei nuo palaidojimo nepraėję du metai.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

10Vadovaujantis CK 1.5, 6.4, 6.38 str.,str. kuriamu teisiniu reglamentavimu, kiekvienas asmuo jam suteiktomis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais. Asmens piktnaudžiavimas jo turima materialine subjektine teise, atsisakymas bendradarbiauti su prievolės skolininku, vertintinas kaip netinkamas elgesys, susiaurinantis priverstinio turimos teisės įgyvendinimo ribas (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjamoje byloje į teismą ieškovė kreipėsi reikalaudama apginti jai, kaip už kapavietės priežiūrą atsakingam asmeniui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių redakcijos (toliau - Taisyklės), galiojusios ginčijamo leidimo laidoti išdavimo metu, 21 p. suteiktą teisę spręsti, kas gali būti laidojamas jos prižiūrimoje kapavietėje. Pripažįstant šią ieškovei teisės aktu suteiktą teisę, kartu atkreiptinas dėmesys, jog Taisyklių 19 p. buvo nurodyta, jog už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenys nurodomi laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, šis asmuo turi kapavietę prižiūrėti. Tokia teisės akto formuluotė negali būti vertinama kaip savitikslė, ji analizuotina žvelgiant per viso teisės akto struktūrą ir sistemą bei aiškintina kaip užtikrinanti sklandų kapinių tvarkymo procesą. Už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenų laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale tikslumas itin reikšmingas sprendžiant visus su kapaviete susijusius klausimus, įskaitant ir klausimą dėl leidimo laidoti toje kapavietėje išdavimo. Nepranešdamas apie gyvenamosios vietos bei kitų kontaktinių duomenų pasikeitimus, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo nevykdo pareigos bendradarbiauti su kitais kapinių tvarkymo procese dalyvaujančiais asmenimis, todėl turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė nevykdė ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. nustatytos pareigos deklaruoti savo gyvenamąją vietą, kuri taip pat apribojo leidimus laidoti išduodančios savivaldybės vykdomosios institucijos, kuri yra atsakinga ir už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų bazės tvarkymą, galimybes išsiaiškinti ieškovės buvimo vietą. Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovės teisė spręsti dėl sutikimo laidoti jos prižiūrimoje kapavietėje buvo apribota dėl pačios ieškovės kaltės, todėl ji, nevykdydama jai, kaip Lietuvos Respublikos pilietei bendrąja prasme bei kaip konkretų teisinį kapavietės prižiūrėtojos statusą turinčiam asmeniui teisės aktais numatytų pareigų, apribojo ir savo galimybes priverstine tvarka reikalauti jai suteiktų teisių įgyvendinimo. Ieškovės argumentas, jog jai suteikta teisė spręsti, kas gali būti laidojamas jos prižiūrimoje kapavietėje, yra absoliuti ir negali būti paneigiama jokiais atvejais, atsižvelgiant į netinkamą pačios ieškovės elgesį, vertintinas kaip neatitinkantis aukščiau nurodytų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmestas. Susiklosčius situacijai, kai dėl pačios ieškovės kaltės negalėjo būti įvertinta jos nuomonė dėl pakartotinio laidojimo jos prižiūrimoje kapavietėje, leidimus laidoti išduodanti institucija, atsižvelgdama į tai, jog kapavietėje buvo palaidoti šeimos nariai, jog mirusiąją, kuriai laidoti buvo prašoma išduoti leidimą, su kapavietėje palaidotais asmenimis sieja artimi giminystės ryšiai, prašymą dėl leidimo išdavimo padavė kitas tos pačios šeimos narys, jog sprendimo dėl leidimo išdavimo ar atsisakymo jį išduoti priėmimas negali būti atidedamas, priėmė protingumo kriterijus atitinkantį sprendimą, kurį pripažinti neteisėtu vien dėl vėliau išreikštos formalios savo teisinių pareigų nevykdžiusios ieškovės pozicijos nėra jokio pagrindo. Nesant duomenų apie tai, jog leidimą laidoti išduodanti institucija turi tiesioginę galimybę pasinaudoti valstybinio socialinio draudimo apdraustųjų duomenų baze, atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, sprendimo priėmimas šiuo klausimu negali būti atidėliojamas, nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo motyvas, kad leidimą išduodanti institucija privalėjo ieškovės gyvenamąją vietą nustatyti atsižvelgiant į VSDFV turimus duomenis apie jos darbovietę. Atmestinas ir ieškovės argumentas, jog leidimas negalėjo būti išduotas dėl Taisyklių 12 p. įtvirtinto draudimo pakartotinai į tą patį kapą laidoti nepraėjus dvidešimčiai metų. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, viename iš kapavietėje esančių kapų buvo palaidotas ieškovės brolis, miręs prieš daugiau nei dvidešimt metų, todėl teisinės prielaidos leidimui laidoti tame kape išduoti egzistavo. Nenustačiusi jokių procedūrinių pažeidimų išduodant leidimą laidoti, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl šio leidimo pripažinimo neteisėtu buvo atmestas bei civilinę atsakomybę leidimą išdavusios institucijos atžvilgiu taikyti atsisakyta pagrįstai.

11Vertinant ieškinyje nurodytus konkrečius laidojimo procese dalyvavusių asmenų veiksmus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale buvo nurodyta, jog laidojama būtent į tą kapavietėje esantį kapą, kuriame paskutinis laidojimas vyko prieš daugiau nei dvidešimt metų (b.l. 53, t. 1), ir, galiojant Taisyklių 12 p. nustatytai už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens pareigai kapavietėje įrengti kapo vietą žymintį laikiną ženklą, darytina išvada, kad netikslų kapo vietos nustatymą galėjo lemti tik pačiai ieškovei teisės aktais numatyto pareigos nevykdymas, todėl ji, vadovaujantis CPK 5 str., CK 6.64 str. 1 d. 1 p., nelaikytina tinkamu subjektu teisminiams argumentams dėl jos pačios neveikimo sąlygotų faktiniais kitų asmenų veiksmais padarytų pažeidimų pareikšti.

12Apeliacine tvarka nėra ginčijamas atsakovių M. A. ir L. K. neveikimo, neatkuriant iki ginčijamų laidotuvių buvusios kapavietės būklės, paliekant kapavietę nesutvarkyta, nepastatant paminklo į jo buvusią padėtį, nesutvarkant kapavietės tvorelių, neteisėtumas. Ieškovė ginčija tik teismo nustatyto šiais veiksmais jai padarytos atlygintinos turtinės žalos dydžio pagrįstumą, patirtos žalos dydį siedama su ieškovės dar iki ginčijamų veiksmų atlikimo patirtomis išlaidomis kapavietės tvarkymui, pamato betonavimui, tvorelių ir paminklo įrengimui. Tokia ieškovės pozicija vertintina kaip nepagrįsta. Dėl neteisėtais pripažintų atsakovių veiksmų nei paminklas, nei kapavietės tvorelės, nei išlietas pamatas nebuvo sunaikinti, neprarado visos savo vertės, todėl pirmosios instancijos teismas žalos dydį pagrįstai susiejo su pirminės situacijos atkūrimo darbų verte. Kaip matyti iš ieškovės atstovės teismui pateiktos sąmatos (b.l. 43, t. 2), į šioje sąmatoje nurodytų darbų vertę įskaičiuota ne tik su buvusios padėties atkūrimu tiesiogiai susijusi granitinės skaldelės kaina bei paminklo ir tvorelės klijavimo, granitinės skaldelės pylimo darbų kaina, bet ir naujos tvorelės įsigijimo, naujo pamato tvorelei ir paminklui įrengimo, paminklo atnaujinimo vertė, kuri sietina su kapavietės pagerinimu, o ne su neteisėtų veiksmų padarinių šalinimu, todėl neįtrauktina į atlygintinos žalos sumą. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstą atlygintinos turtinės žalos dydį, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

13CK 6.250 str. 2 d. nustatyta konkreti privaloma asmens pareigos atlyginti neturtinę žalą prielaida - neturinė žala turi būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokio pobūdžio atsakomybė už veiksmus, dėl kurių neturtinė žala atsirado, tiesiogiai numatyta įstatyme. Nagrinėjamoje byloje aptariamais neteisėtais deliktinę atsakomybę, o kartu ir pareigą atlyginti turtinę žalą sąlygojusiais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimas teisės aktuose nenumatytas, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl ieškovės patirtos žalos, nepriklausomai nuo jų pagrįstumo, vertintini kaip neturintys jokios įtakos šios žalos atlygintinumui, t.y. neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų pareigos atlyginti tokio pobūdžio žalą atsiradimui, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, vertintina kaip pagrįsta ir nekeistina.

14Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės valstybei priteistinos apeliacinės instancijos teismo patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susiję išlaidos (b.l. 135, t. 2).

15Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

16Apeliacinį skundą atmesti.

17Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš ieškovės V. A. (a.k. ( - ) gyvenančios ( - )) valstybei 14,10 Lt (keturiolika litų 10 ct) apeliacinės instancijos teismo patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

19Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai