Byla 2A-1112-343/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2417-192/2011 pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei L. N., trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė.

4Ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b.l. 3-6, t. 1; b.l. 135-136, t. 2) ieškovas prašė jo ir atsakovės 1998 m. gegužės 2 d. santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti atsakovei ikisantuokinę pavardę, priteisti ieškovui iš atsakovės 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, priteisti nepilnametėms dukterims išlaikymą iš ieškovo po 300 Lt per mėnesį, nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką, pagal kurią ieškovas turėtų teisę su dukterimis bendrauti ne mažiau kaip 6 val. per savaitę pagal ieškovo nurodytą laiką, taip pat lyginių metų Šv. Kalėdų pirmąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10 val. iki 19 val., nelyginių metų Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki 19 val., nelyginiais metais nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki kitų metų sausio 1 d. 19 val., kiekvienais metais Tėvo dieną ir ieškovo gimimo dieną, kiekvienais metais birželio trečią ir ketvirtą savaites bei rugpjūčio antrą ir trečią savaites nepertraukiamai iki paskutinės atostogų dienos 19 val., pripažinti kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui asmenine ieškovo prievole, padalinti santuokoje įgytą turtą nustatant, jog butas, esantis adresu ( - ), ieškovui ir atsakovei atitenka lygiomis dalimis, atsakovei atitenka automobilis Ford Mondeo, v/n ( - ) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad santuoka iširo dėl nesuderinamų šalių charakterių, atsakovei pažeidus jos santuokines pareigas, vejant ieškovą iš namų, elgiantis nelojaliai, negerbiant ieškovo. Ieškovas nurodė sutinkantis, jog nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, pripažįstantis pareigą mokėti dukterims išlaikymą pagal savo finansines galimybes. Kadangi atsakovė apribojo ieškovo bendravimo su vaikais galimybes, prašė nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. Ieškovas taip pat akcentavo, jog kilnojamuosius daiktus su atsakove yra pasidalijęs, ieškovui atitekęs televizorius Samsung, šaldytuvas Samsung, už kuriuos vis dar mokamos įmokos pagal vartojimo sutartį, ortopedinis čiužinys, minkštas kampas, spinta bei vertę praradę akvariumas ir kompiuterinių žaidimų konsolė (bendra vertė 9300 Lt), tuo tarpu atsakovei atiteko automobilis, dujinė viryklė Fiesta, kompiuterinių žaidimų ir DVD filmų kolekcija, skalbimo mašina BEKO, video kamera SONY, telefonas NOKIA-6300, meškerė Daiwa, taurės, indai, vestuvinis žiedas, radijo bangomis valdoma žaislinė mašina, stiklinis televizoriaus staliukas, stiklinis pietų stalas, šaldytuvas Bloomberg, sofa lova, televizorius Samsung (bendra vertė 20230 Lt). Kadangi atsakovė atsisako mokėti ieškovui kompensaciją už jam tenkančią dalintino buto dalį, butas dalintinas natūra.

5Priešieškiniu (b.l. 87-91, t. 2) atsakovė prašė jos ir ieškovo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, palikti jai santuokinę pavardę, priteisti iš ieškovo atsakovei 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, priteisti kiekvienos iš dukterų išlaikymui iš ieškovo po 500 Lt per mėnesį, priteisti iš ieškovo 4000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. vasario 1 d., priteisti iš ieškovo 450 Lt papildomų išlaikymo išlaidų atlyginimą, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti atsakovei butą, esantį adresu ( - ), automobilį Ford Mondeo, v/n ( - ) priteisti atsakovei iš ieškovo 9000 Lt kompensaciją už ieškovui atitekusius kilnojamuosius daiktus, priteisti ieškovui miegamojo komplektą Kansas, ortopedinį čiužinį Kristina, svetainės kampą Medūnė, sekciją, kompiuterinių žaidimų konsolę, muzikinį centrą Pioneer, DVD grotuvą, televizorių Samsung, automagnetolą Kenwood, akvariumą, automobilio Ford Mondeo padangas, šaldytuvą Samsung, puodų rinkinį, stalo įrankius, santechnikos įrangą voniai (bendra vertė 17500 Lt), priteisti iš atsakovės ieškovui 30900 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią 30/100 dalį buto. Atsakovė nurodė, jog 2008 m. rugpjūtį jai susirgus onkologine liga ieškovas ja nesurūpino, nepalaikė morališkai. Ieškovas atsakovę nuolat terorizavo, bandė įvairiai paveikti psichologiškai. Netinkamas ieškovo elgesys patvirtina jo kaltę dėl santuokos iširimo. Kartu atsakovė nurodė sutinkanti, jog dukterų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, prašomą priteisti išlaikymo sumą įvardijo kaip atitinkančią vaikų poreikius ir ieškovo galimybes, prašė priteisti nuo to momento, kai ieškovas pradėjo gyventi skyrium, susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, taip pat kompensaciją už vienai iš dukterų teiktas odontologo paslaugas, kitai dukteriai pirktus akinius. Atsižvelgdama į tai, jog su ja lieka gyventi dukterys, atsakovė prašė nukrypti nuo lygių turto dalių principo, detalizavo turto padalijimo tvarką.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

7Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu (b.l. 7-14, t. 4) ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, ieškovo ir atsakovės santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, paliko šalims santuokines pavardes, padalino santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisė butą, esantį adresu ( - ), automobilį Ford Mondeo, v/n ( - ) priteisė atsakovei iš ieškovo 9000 Lt kompensaciją už ieškovui atitekusius kilnojamuosius daiktus, priteisė ieškovui miegamojo komplektą Kansas, ortopedinį čiužinį Kristina, svetainės kampą Medūnė, sekciją, kompiuterinių žaidimų konsolę, muzikinį centrą Pioneer, DVD grotuvą, televizorių Samsung, automagnetolą Kenwood, akvariumą, automobilio Ford Mondeo padangas, šaldytuvą Samsung, puodų rinkinį, stalo įrankius, santechnikos įrangą voniai, priteisė iš atsakovės ieškovui 30000 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią 30/100 dalį buto, nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, priteisė iš ieškovo kiekvienai iš dukterų išlaikyti po 300 Lt per mėnesį, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukterų pilnametystės, priteisė iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą po 1500 Lt kiekvienai iš dukterų, priteisė atsakovei iš ieškovo 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nustatė nepilnamečių dukterų bendravimo su ieškovu tvarką, pagal kurią ieškovas įpareigotas bendrauti su dukterimis pirmą ir trečią mėnesio penktadienį po 1 val. nuo 16 val. iki 17 val. Psichologinės paramos ir konsultavimo centre, priteisė iš ieškovo valstybei 2293 Lt žyminio mokesčio, 216 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti, priteisė iš ieškovo atsakovei 1500 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, kad ieškovas iš esmės pripažino palikęs šeimą išsikraustydamas gyventi kitur, išsivežė daiktus, nustojo teikti vaikams išlaikymą. Netinkamą ieškovo elgesį patvirtina ir faktas, jog jam iškelta baudžiamoji byla pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl grasinimų atsakovei ir dukterims, jų terorizavimo, ieškovas 4 kartus baustas administracine tvarka, jam pritaikyta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų. Nurodytas aplinkybes teismas pripažino kaip pakankamą pagrindą išvadai, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, daryti. Atsakovei išreiškus valią, jog ji nori pasilikti santuokinę pavardę, atitinkamas priešieškinio reikalavimas buvo patenkintas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas paliko atsakovę sunkioje padėtyje, jai susirgus, patenkino ir priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovo atsakovei. Spręsdamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą teismas konstatavo, jog bendras šalių gyvenimas viename bute yra neįmanomas, pripažino, jog, su atsakove liekant gyventi nepilnametėms dukterims, jai turi tekti didesnė turto dalis, ekspertams nustačius, jog buto vertė yra lygi 103000 Lt, visą butą priteisdamas atsakovei, priteisė ieškovui iš atsakovės 30000 Lt kompensaciją už 30/1000 dalį buto. Nesant ginčo, automobilį Ford Mondeo teismas priteisė atsakovei. Ieškovui pripažinus, jog jis išsivežė priešieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, atsakovei pageidaujant gauti pusės šių daiktų vertės kompensaciją, teismas patenkino atitinkamą priešieškinio reikalavimą. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovei teko didesnė turto dalis, teismas nustatė mažesnę, nei prašė atsakovė, iš ieškovo nepilnametėms dukterims priteistino išlaikymo sumą - po 300 Lt per mėnesį. Ieškovui nepateikus įrodymų, jog jis teikė dukterims išlaikymą laikotarpiu nuo jo išsikraustymo iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, teismas, pripažindamas, jog prašoma priteisti įsiskolinimo suma, net ir į ją įskaitant papildomas išlaikymo išlaidas, yra per didelė, ją sumažino. Atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos poziciją, konfliktinius ieškovo ir dukterų santykius, teismas nustatė labiau apribotą, nei prašė ieškovas, specifinę ieškovo bendravimo su dukterimis tvarką.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

9Apeliaciniu skundu (15-23, t. 4) ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją apeliantas grindžia šiais argumentais:

101. Nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo apeliantas būtų padaręs nusikalstamą veiką atsakovės ar dukterų atžvilgiu, įrodymų, jog jis netinkamai elgėsi, nebuvo pagrindo pripažinti jog santuoka iširo dėl apelianto kaltės. Teismo nurodytas argumentas, jog apeliantui yra iškelta baudžiamoji byla nelaikytinas reikšmingu, kadangi byla yra susijusi su aplinkybėmis, atsiradusiomis jau po to, kai apelianto ir atsakovės šeima buvo iširusi. Kol šalys gyveno kartu, apeliantas teikė išlaikymą dukterims, tuo tarpu vėliau tarp šalių kilę ginčai, susiję su skyrybomis, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog skyrybas nulėmė būtent išlaikymo neteikimas. Akcentuoja ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apelianto pateiktų argumentų, susijusių su atsakovės kalte dėl santuokos iširimo, neanalizavo, kada faktiškai šeima iširo.

112. Visiškai nepagrįsta ir jokiais motyvais neparemta teismo išvada dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog apeliantas ją paliko būtent tuomet, kai ji susirgo onkologine liga, jog netinkamą apelianto elgesį patvirtina pats faktas, jog jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, atmestinos kaip neįrodytos. Akcentuoja ir tai, jog teismas nenustatinėjo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nevertino žalos dydžio pagrįstumo.

123. Dalindamas santuokoje įgytą butą teismas be pagrindo nukrypo nuo lygių turto dalių principo, paskaičiavo kompensaciją pagal turto vertę ekspertizės atlikimo, bet ne santuokos iširimo dieną, neįvertino aplinkybės, jog atsakovė nėra pajėgi sumokėti iš jos priteistą kompensacijos sumą.

134. Dalindamas kilnojamuosius daiktus teismas neatsižvelgė į apelianto nurodytas aplinkybes, jog dalis turto neišliko, daiktų vertę nustatė pagal žodinį atsakovės įkainojimą, susijusį su naujų daiktų įsigijimo kainomis, neatsižvelgiant į jų nusidėvėjimą, neįtraukė į balansą automobilio.

145. Apelianto į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog bylos nagrinėjimo metu apeliantas padengė visą išlaikymo įsiskolinimą, todėl pakartotinis šių sumų priteisimas laikytinas nepagrįstu.

156. Atsižvelgiant į tai, jog pablogėjo apelianto turtinė padėtis, teismo priteista išlaikymo nepilnametėms dukterims suma vertintina kaip nepagrįstai didelė našta apeliantui.

167. Teismo nustatyta apelianto bendravimo su dukterimis tvarka pažeidžia lygiateisiškumo principą, apriboja apelianto teises, nors jo valdžia dukterų atžvilgiu nėra apribota. Po teisminių ginčų kilusi įtampa palaipsniui išnyks, todėl kartu turi būti plečiamos ir apelianto bendravimo su dukterimis galimybės.

178. Kadangi apeliantas nesutiko, jog atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė, atitinkamą priešieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismas patenkino nepagrįstai.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 45-51, t. 4) atsakovė prašo skundą atmesti, savo poziciją grįsdama argumentais, analogiškais nurodytiems ginčijamame sprendime ir atsakovės priešieškinyje.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

20Dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo klausimo

21Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog santuoka iširo dėl apelianto kaltės, paremtą faktu, jog apeliantas paliko šeimą, netinkamai elgėsi atsakovės ir nepilnamečių dukterų atžvilgiu. Remiantis CK 3.60 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinis gali reikalauti, kad teismas santuoką nutrauktų pripažindamas, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinio palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja ilgiau nei metus, taip pat žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar šeimos nariais leidžia preziumuoti jo kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju šalys neginčija aplinkybės, jog santuoka iširo, t.y. šalys konfliktavo, nepalaikė šeimyninių santykių dar iki tol, kai apeliantas išsikraustė gyventi skyrium. Reikšminga šiuo aspektu laikytina ir aplinkybė, jog apeliantas iš bendro būsto išsikraustė 2008 m. rugsėjį, tuo tarpu į teismą dėl santuokos nutraukimo šalys kreipėsi 2009 m. sausio- vasario mėnesiais, atsakovė neprašė priteisti išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį iki apelianto išsikraustymo. Nurodytos aplinkybės leidžia kaip nepagrįstą vertinti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog apelianto kaltę dėl santuokos iširimo preziumuoja šeimos palikimas ir nesirūpinimas šeima ilgiau nei metus. Akcentuotina ir tai, jog į bylą nepateikti jokie įrodymai apie netinkamą apelianto elgesį iki tol, kol jis išsikraustė iš bendro buto, t.y. iki datos, kurią šalys sieja su faktiniu santuokos iširimo momentu. Aplinkybė, jog apeliantas galimai atliko neteisėtus veiksmus atsakovės ar nepilnamečių dukterų atžvilgiu po to, kai jie gyveno skyrium, taip pat civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, gali būti vertinama kaip pagrindas taikyti apeliantui įstatyminę atsakomybę, tačiau negali turėti įtakos sprendžiant klausimą, dėl ko iširo apelianto ir atsakovės santuoka. Akcentuotina ir tai, jog atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog santuokos iširimą nulėmė jos liga, jog apeliantas netinkamai elgėsi būtent atsakovės ligos akivaizdoje. Byloje apklausti šalių kviesti liudytojai taip pat įvardino skirtingas santuokos iširimo priežastis, akcentavo tiek apelianto, tiek atsakovės netinkamo elgesio aspektus, dėl akivaizdaus tarpusavio santykių konflikto tiek apelianto, tiek atsakovės šeimų nariai ir artimieji teismui pateikė itin prieštaringus, į kaltinimus priešingai pusei orientuotus, parodymus, kuriuose akcentuojami netinkamo elgesio faktai. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ginčijamame sprendime nurodyti apelianto veiksmai, net jiems ir pasitvirtinus, nenulėmė santuokos iširimo. Nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų apelianto kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, šalims pripažįstant, jog santuoka yra iširusi, remdamasi CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise, teisėjų kolegija pripažįsta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodyta išvada laikytina pagrindu atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai pakeisti.

22Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

23Ginčijamu sprendimu buvo iš patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu dėl santuokos iširimo yra kalta priešinga šalis. Jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, žalos atlyginimas nepriteisiamas. Atsižvelgdama į nustatytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog, santuoką pripažinus iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, todėl atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina, priešieškinyje suformuluoti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestini. Pripažinusi, jog nėra įstatyminio pagrindo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sąlygų civilinei atsakomybei taikyti egzistavimu bei neturtinės žalos dydžio pagrįstumu, teisėjų kolegija nepasisako.

24Dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo.

25Vadovaujantis CK 3.69 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas sutuoktinis po santuokos nutraukimo pats sprendžia, kokią pavardę - santuokinę ar turėtą iki santuokos - jis pasilieka. Kitas sutuoktinis teisę rinktis santuokinę pavardę gali ginčyti tik egzistuojant dviem sąlygom: santuoka iširo dėl santuokinę pavardę norinčio pasilikti sutuoktinio kaltės ir sutuoktiniai neturi bendrų vaikų (CK 3.69 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš nurodytų dviejų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės pavardės po santuokos iširimo į apelianto poziciją neatsižvelgė pagrįstai.

26Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

27Byloje nekilo ginčo dėl to, jog nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove. Nors apeliantas ir ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo nepilnametėms dukterims priteista po 300 Lt išlaikymo per mėnesį, dėmesys atkreiptinas į tai, jog atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis visiškai atitinka paties apelianto pareikštą reikalavimą. Aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu apelianto turtinė padėtis galimai pablogėjo, jam nepatikslinus ieškinio reikalavimų, nelaikytina pagrindu pripažinti atitinkamą ginčijamo sprendimo dalį neteisėta ar nepagrįsta. Manydamas, jog faktinės aplinkybės, lemiančios išlaikymo dydžio pagrįstumą (t.y. vaikų poreikiai ar apelianto galimybės tuos poreikius tenkinti) iš esmės skiriasi lyginant su tomis, kuriomis remdamasis teismas nustatė išlaikymo dydį, apeliantas turi teisę iš naujo kreiptis į teismą dėl patvirtinto išlaikymo dydžio sumažinimo (CK 3.201 str.).

28Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepagrįstumo. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, jog jis teikė išlaikymą laikotarpiu nuo išsikraustymo gyventi skyrium iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Būtent už šį laikotarpį išlaikymo įsiskolinimas, atitinkantis teismo nustatytą išlaikymo dydį, ir buvo priteistas. Apeliacinio skundo argumentai, jog visas įsiskolinimas iš apelianto buvo išieškotas darant išskaitas iš jo darbo užmokesčio, yra nepagrįstas, kadangi apelianto nurodomuose rašytiniuose įrodymuose pateikiami duomenys apie jo įsiskolinimą pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir to įsiskolinimo likvidavimą, kurie nėra niekuo susiję su išlaikymo įsiskolinimu, kuris susidarė prieš atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones pritaikant.

29Dėl bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymo.

30Byloje taip pat kilo ginčas dėl nepilnamečių dukterų bendravimo su apeliantu tvarkos nustatymo. Tiek kiekvieno iš tėvų teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tiek ir atitinkama vaiko teisė įtvirtintos CK 3.170 straipsnyje. Toks teisinis reglamentavimas yra suderintas su tėvų teise ir pareiga auklėti vaikus, užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą. Iš kitos pusės, atitinkamos teisės įgyvendinimu negali būti prisidengiama atliekant veiksmus, kurie pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. Nagrinėjamu atveju apelianto valdžia dukterų atžvilgiu nėra apribota. Nors į bylą išvadai pateikti buvo įtraukta už vaiko teisių apsaugą atsakinga institucija, klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismas išsprendė nepareikalavęs iš nurodytos institucijos pateikti poziciją. 2010 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje (b.l. 77, t. 3) išvadą teikiančios institucijos atstovė tenurodė, jog ir apeliantui turi būti sudarytos galimybės bendrauti su vaikais, nei tuomet, nei vėliau proceso metu nepasisakė dėl vykstančiame ikiteisminiame tyrime, o vėliau ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatinėjamų aplinkybių, susijusių su apelianto elgesiu nepilnamečių dukterų atžvilgiu, įtakos jų bendravimo galimybėms, nevertino tame pačiame teismo posėdyje (b.l. 76, t. 3) apklaustų mergaičių pozicijos bendravimo su tėvu atžvilgiu. Kartu teismas nepasisakė ir dėl to, kodėl parinko būtent tokią bendravimo tvarką, kodėl galutiniame sprendime nurodė, jog tvarka yra laikina, kas nulems tvarkos pakeitimą šalių tarpusavio santykiams pasikeitus, nepasisakė dėl to, ar viešoji įstaiga, į kurią šalys nukreiptos, teikia atitinkamas paslaugas, neklausė šalių pozicijos dėl tokio bendravimo užtikrinimo perspektyvų. Nurodytos aplinkybės nulėmė formalią, neišsamią, todėl pagrįstų abejonių dėl teisėtumo keliančią teismo išvadą. Kadangi aptartos aplinkybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liko neatskleistos, nurodytų trūkumų pašalinti apeliaciniame procese negalima, atitinkama ginčijamo sprendimo dalis naikintina, klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

31Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

32Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Įvertinusi ginčijamo sprendimo motyvus, susijusius su turto padalijimo klausimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į visą eilę atitinkamos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą paneigiančių pirmosios instancijos teismo argumentacijos spragų. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ši prezumpcija yra nuginčijama (CPK 3.117 str. 2 d.), tuo tarpu vienu iš kriterijų, kuriems egzistuojant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodomi nepilnamečių vaikų interesai. Tačiau vien faktas, jog su atsakove lieka gyventi apelianto ir atsakovės nepilnametės dukros, pats savaime nelaikytinas pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą. Teismas neanalizavo aplinkybės, jog butas yra trijų kambarių ir nepilnametės dukterys turės gyvenamąją vietą net ir tuo atveju, jeigu butas bus padalintas natūra, nevertino galimybės vaikų teisę į gyvenamąją patalpą užtikrinti nustatant uzufruktą į apeliantui tenkančią turto dalį (CK 3.71 str.), kartu nepažeidžiant apelianto nuosavybės teisių, nepagrįstai atsakovės turtinių teisių ribas išplėtė apelianto, kuriam nustatyta mažesnė turto dalis, ir nepilnamečių vaikų, kurioms galimai nustatyta mažesnė išlaikymo suma, sąskaita. Be to, pirmosios instancijos teismas nepaisė ir CK 3.118 straipsnyje įtvirtintos pareigos sudaryti turto balansą, kilnojamuosius daiktus tarp šalių skirstė neatsižvelgdamas į turto padalijimą, kaip vieningą visumą. Kaip matyti iš apelianto patikslinto ieškinio turinio, sutikimą, jog automobilis atitiktų atsakovei, apeliantas pareiškė atsižvelgdamas į tai, jog jam teko visa eilė kilnojamojo turto objektų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nesiaiškino automobilio vertės ir jo į kompensacijų balansą neįtraukė, už apeliantui tenkančius daiktus priteisdamas atsakovei kompensaciją, tuo tarpu apeliantui nekompensuodamas atsakovei tenkančios turto vertės dalies. Teismas taip pat nepagrindė ir mokėtinų kompensacijų sumų. Nustatęs, jog buto vertė yra 103000 Lt, o apeliantui turi tekti 30/100 jo dalis, apeliantui iš atsakovės priteisė 30000 Lt kompensaciją, nors ir pati atsakovė pripažino, jog kompensacijos suma šiuo atveju turėtų sudaryti 30900 Lt. Taip pat nėra aišku, kaip buvo apskaičiuota apelianto už jam atitekusius kilnojamuosius daiktus atsakovei mokėtina kompensacijos suma, kadangi, tiek remiantis atsakovės nurodytomis daiktų vertėmis, tiek ir atitinkamais apelianto nurodymais, apeliantui priteistų kilnojamųjų daiktų bendra vertė nėra lygi 18000 Lt. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog klausimą dėl santuokoje įgyto turto pirmosios instancijos teismas įvertino formaliai, išsamiai neanalizuodamas faktinių aplinkybių ir neįvertindamas kilusio ginčo esmės. Nurodytų trūkumų pašalinti apeliaciniame procese negalima, todėl atitinkama ginčijamo sprendimo dalis naikintina, klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

34Kadangi dalis ieškinio ir priešieškinio reikalavimų perduodami pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintina ir ginčijamo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

35Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3-4 punktais,

Nutarė

36Ieškovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

37Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti.

38Pripažinti, jog ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.

39Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei L. N. iš ieškovo R. N. priteistas 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, klausimą išspręsti iš esmės, priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

40Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalis, kuriomis išspręsti klausimai dėl ieškovo R. N. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo ir perduoti atitinkamus klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

41Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

42Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.