Byla 2A-1376-275/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Sekretoriaujant E.Čeponienei, Dalyvaujant pariekšėjams V. A., Č. A., jų atstovui adv. A.Burinskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. A. ir Č. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. A. ir Č. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, žemės ūkio bendrovei „Naujoji Rudamina“ dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Pareiškėjai prašė nustatyti jų bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į namą, esantį ( - ), pagal įgyjamąją senatį faktą. Pareiškėjai susituokė 1992 m., tuo metu jie abu dirbo ŽŪB „Naujoji Rudamina“. Anot pareiškėjų, kadangi jie neturėjo savo būsto, tai 1993 m. kovo 12 d. bendrovės valdybos posėdyje buvo nutarta pareiškėjui lengvatinėmis sąlygomis parduoti namą; sprendimas buvo priimtas žodžiu, todėl nutarime nebuvo nurodyta nei namo kaina, nei konkreti įsigijimo ar priėmimo-perdavimo data, kitos sąlygos. Po šio nutarimo priėmimo pareiškėjai atsikėlė gyventi į namą ir gyvena jame iki šiol. Namo įsigijimo dokumentų nepabaigė tvarkyti. Anot pareiškėjų, buvo žinoma, kad iki 1990 m. namas priklausė kolūkiui „Kovo 8-oji“, tačiau, jį privatizavus, kolūkio turtas, įskaitant ir namą, perėjo bendrovei. Bendrovės balanse nebeliko įrašų apie namą. Pareiškėjų teigimu, namas stovi ant jiems suformuoto, bet dar iki galo neįteisinto ir neįregistruoto žemės sklypo. Iš viso sąžiningas namo valdymas trunka jau penkiolika metų; ŽŪB „Naujoji Rudamina“ 2008 m. sausio 17 d. pareiškime nurodė, kad bendrovė neturi jokių pretenzijų į namą. Aplinkybę, kad namas nepriklausė valstybei ar savivaldybei, taip pat patvirtina ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl namo pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perėmimo savivaldybės nuosavybėn.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškimo netenkino. Nustatęs, kad namas statytas 1917 metais, 1989 m. kovo 26 d. buvo kolūkio „Kovo 8-oji“ balanse; ŽŪB „Naujoji Rudamina“ 1993 metais valdybos posėdyje nutarta šį namą parduoti pareiškėjui, kuris tais pačiais metais įsikūrė ir šeima ten gyvena iki šiol; namo būklės palaikymui pareiškėjas atlieka smulkų remontą, teismas konstatavo, jog pareiškėjai valdė namą daugiau kaip 10 metų, t.y. nuo 1993 metų kovo mėnesio, tačiau namą valdė nebūdami namo savininkai, atvirai, kaip savą, nesislapstydami. Nurodęs, kad pareiškėjai sąžiningai įgijo galimybę valdyti namą, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjai šį daiktą valdė teisėtai: pareiškėjas, suprasdamas, jog namas turėjo būti nustatyta tvarka privatizuotas ir išpirktas, nedarė nieko, kad privatizuotų namą pagal įstatymą, o po to dar devynis metus nedarė nieko, kad sukurtų nuosavybės teises į namą, taigi neatliko jokių veiksmų, kad ŽŪB „Rudamina“ įvykdytų savo įsipareigojimą leisti įsigyti namą. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pagrindė, kad ginčo namas buvo valstybės, o ne ŽŪB „Rudamina“ nuosavybė, kuri buvo privatizavimo objektas, dėl kurio nebuvo atlikti privatizavimui reikalingi veiksmai. ŽŪB ,,Naujoji Rudamina“ 1993 m. kovo 12 d. valdybos posėdžio išrašas neįrodo nuosavybės teisių, o įrodo tik bendrovės ketinimus, kurie įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pradėti ir užbaigti, nes šis pastatas tuo metu net nebuvo įtrauktas į bendrovės balansą. Mokėjimo pranešimas dėl perkamo 2,05 ha žemės sklypo nepatvirtina, kad pareiškėjas nuo 1996 metų nežinojo apie kliūtis įsigyti jam nuosavybėn ir ginčo namą, ir žemę, nes pareiškėjas žinojo, jog turi išsipirkti namą, pradėjo inventorizaciją, bet nebaigė. Teismas konstatavo, kad pagal 1964 m. Civilinio kodekso nuostatas turtą, priskirtą valstybinėms, tarpkolūkinėms, valstybinėms kolūkinėms ir kitokioms valstybinėms-kooperatinėms organizacijoms, operatyviai tvarkė šios organizacijos, kurios, neviršydamos įstatymų nustatytų ribų, vykdė turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises, tačiau to turto savininkė likdavo valstybė. Kadangi pastatų savininkė buvo valstybė, tai pagal Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalį tokie daiktai nuosavybės teise negali būti įgyti įgyjamąja senatimi. Tai, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis šie pastatai ir teisės į juos neįregistruotos valstybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes priešingu atveju būtų paneigta imperatyvioji Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti. Nurodo, jog su priimtu teismo sprendimu nesutinka. Pažymi, jog pats teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjai valdė namą daugiau kaip 10 metų, kad namą įgijo sąžiningai, teisėtai ir nepertraukiamai valdė namą daugiau kaip 10 metų, kad pareiškėjai turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nei karto ja nepasinaudojo, todėl buvo įgyta nuosavybės teisė į daiktą. Šios išdėstytos aplinkybės pilnai atitinka Civilinio kodekso 4.68 straipsnyje įtvirtintą teisės normą įgyjamajai senačiai nustatyti. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjai neteisėtai valdė daiktą, kadangi teismo nurodytos aplinkybės nenumatytos Civilinio kodekso 4.70 straipsnyje. Nurodė, jog namą perėmė esant teisėtam bendrovės sprendimui ir tai, kad niekas nereikalavo apmokėjimo už įsigytą daiktą, nereiškia, kad daiktas buvo įgytas nesąžiningai. Pabrėžė, jog pareiškėjų valdoma nuosavybė niekada nebuvo valstybinė ar savivaldybės nuosavybė. Per visą laikotarpį nei viena iš suinteresuotų šalių nereiškė pretenzijų dėl turto, tuo labiau, kad turtas yra susidėvėjęs ir jo vertė tik 500 Lt. Teismas nepagrindė konstatavimo, jog šis turtas priklauso valstybei. Minėtas teiginys prieštarauja logikai, kaip ir teiginys, kad turtui negali būti taikoma įgyjamojo senatis, kadangi jis nebuvo registruotas registrų centre.

10Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos sprendimą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad kolūkis „Kovo 8-oji“, o po kolūkio reorganizacijos ŽŪB „Naujoji Rudamina“, administravo jos balanse esantį namą, kuris yra valstybės turtas ir bendrovė buvo atsakinga už jo pardavimą teisės aktų reikalavimus atitinkantiems asmenims, t.y. perleidimą privačion nuosavybėn. Tačiau namas nebuvo privatizuotas, todėl liko valstybės nuosavybės objektu. Namas kaip valstybės nuosavybės objektas gali būti perleistas tik valstybės turto disponavimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir būdais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai negali įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisės į valstybei priklausantį namą. Nurodo, jog neteisėtai įgytas turtas netampa jį įsigijusio asmens nuosavybe.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Skundas atmestinas.

13Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų teisėjų kolegija, 2010 m. gruodžio mėn.27 d. nutartimi panaikinusi Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir grąžinusi bylą naujam nagrinėjimui nurodė, jog byloje teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, kieno - valstybės ( savivaldybės) ar žemės ūkio bendrovės nuosavybės teise valdomą pastatą pradėjo 1993 metais valdyti pareiškėjai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš naujo, 2011 m. vasario mėn. 14 d. nutartimi suinteresuotas asmuo byloje – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kiti proceso dalyviai buvo įpareigoti pateikti duomenis, ar šis turtas buvo ŽŪB „Naujoji Rudamina“ balanse, ar turtas nebuvo privatizuotas ir dėl to tapo valstybės ar savivaldybės nuosavybe.

14Atsakymą į pasiūlymą patiekti naujus įrodymus atsiuntė tik suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ( b.l. 203-204), iš kurio matyti, kad šis suinteresuotas asmuo neturi teismo nurodytų dokumentų, todėl prašo juos išreikalauti ši Savivaldybės.

15Kitiems proceso dalyviams neteikiant papildomų įrodymų byloje, darytina išvada, kad teismas neturi kitų priemonių juos išreikalauti ši proceso dalyvių, todėl daro išvadą pagal byloje esančius iki bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dokumentus.

16Pareiškėjams reiškiant prašymą pripažinti jų nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą pagal įgyjamosios senaties faktą, jų pareiga buvo įrodyti, kad šis turtas privatizavimo proceso matu neperėjo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, buvo privatizuotas, todėl kaip privačios nuosavybės teisėmis valdomai žemės ūkio bendrovei perleistas turtas gali būti įgijamas nuosavybėn pareiškėjų, jį valdžiausių kaip savo daiktą ne mažiau kaip 10 metų ( LR CK 4.68 str. 1 d.). Tokių įrodymų nei pareiškėjai, nei ŽŪB „Naujoji Rudamina“ nepateikė, tai, kad pareiškėjai nepertraukiamai valdė pastatą kaip savą daugiau, nei 10 metų, nėra vieninteliu pagrindu tenkinti jų prašymą. Nesant duomenų, kad namas perėjo bendrovės nuosavybėn, tačiau tai, kad ji svarstė namo pardavimo pareiškėjams klausimą ir nutarė jį parduoti, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai teisėtai valdė namą, bendrovė, įsitikinusi, kad ji yra namo savininkė, leido pareiškėjams naudotis namu. Iš byloje esančio Vilniaus rajono savivaldybės atsakymo pareiškėjui ( b.l. 7-8) matyti, jog savivaldybė gyvenamąjį namą įtraukė į statinių, neturinčių savininkų, sąrašą, t.y. nepripažįsta, kad šis turtas, kaip neprivatizuotas, perėjo savivaldybės žinion ir jis valdomas savivaldybės. Nežiūrint to, byloje darytina išvada, kad šio turto valdytoju yra Vilniaus rajono savivaldybė, nes, remiantis LR Žemė sūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 13 ir 14 straipsnius, privatizavimo metu nenupirktu turtu disponuoja vietos savivaldybė. Tai, kad savivaldybė nepripažįsta savo teisių į turtą, negali būti pagrindu tenkinti ieškovų prašymą ir pripažinti, kad jų teisės įsigyti šiuos pastatus neriboja LR CK 4.69 str. 3 dalis, draudžianti įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius pastatus. Pareiškėjai turi galimybę įsigyti šį pastatą, teikdami prašymą Vilniaus rajono savivaldybei dėl pastato pardavimo.

17Pareiškėjų atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad kasacinės instancijos teismas, priimdamas 2011 m vasario mėn. 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, kurioje pareiškėjas A. B. reiškė prašymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Klaipėdos miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, pakeitė anksčiau buvusią įstatymų, reglamentuojančių įgyjamosios senaties instituto taikymą, praktiką. Nurodytoje byloje buvo padaryta išvada, jog iki šiol formuota teismų praktika, pagal kurią valdymo įregistravimas viešajame registre vertintinas kaip privaloma sąlyga nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį pripažinti, teisinei registracijai nepagrįstai suteikė teises į daiktą nustatančią galią ir neatitiko valdymo teisės kaip faktinės prigimties reiškinio pobūdžiui, nėra reikšminga šioje nagrinėjamoje byloje, nes pareiškėjo prašymas atmestas ne dėl to, kad jis neįregistravo valdymo teisių viešajame registre.

18Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teismų praktiką analogiškoje byloje ( LR Aukščiausiojo Teismo civilinę bylą Nr. 3K-3-535/2008) , padarė pagrįstą išvadą, kad turtas, buvęs kolūkio „ Kovo 8-oji“ nuosavybė, liko valstybės nuosavybe, todėl pagrįstai atmetė pareiškimą.

19 Pareiškėjai turi atlyginti valstybei išlaidas, kurias turėjo apeliacinės instancijos teismas , išsiųsdamas pranešimus apie teismo posėdžius ( b. l. 150 ir 207 -30,90 Lt.

20Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio mėn. 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš pareiškėjo V. A. ir Č. A. po 15,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Pareiškėjai prašė nustatyti jų bendrosios jungtinės nuosavybės teisės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009... 10. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Skundas atmestinas.... 13. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų teisėjų kolegija, 2010 m.... 14. Atsakymą į pasiūlymą patiekti naujus įrodymus atsiuntė tik suinteresuotas... 15. Kitiems proceso dalyviams neteikiant papildomų įrodymų byloje, darytina... 16. Pareiškėjams reiškiant prašymą pripažinti jų nuosavybės teisę į... 17. Pareiškėjų atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad... 18. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teismų praktiką analogiškoje... 19. Pareiškėjai turi atlyginti valstybei išlaidas, kurias turėjo... 20. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 21. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio mėn. 20 d. sprendimą... 22. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...