Byla I-1210-789/2009

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjui K. L. K., atsakovo atstovams Tomui Gulbinui ir Aldonai Giedraitienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. L. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretysis suinteresuotas asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracija).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas K. L. K. skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2009 m. vasario 2 d. raštą Nr. VR-1.7-206 ir įpareigoti atsakovą parengti pagal savo kompetenciją planavimo sąlygas dėl 5.1300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ) kaime, Vilniaus rajone, detaliojo plano rengimui.

6Paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2007 m. gegužės 10 d. sudarė su pareiškėju detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 116-07. Po to Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2007 m. rugsėjo 18 d. raštu informavo, kad sąlygos detaliojo planavimo dokumentams rengti nebus išduotos. Buvo vadovautasi Departamento 2007 m. birželio 22 d. raštu Nr. VR 1.7-1713, kuriame nurodyta, kad detaliojo plano tikslai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatoms. Nurodė, kad kreipėsi į Departamentą, tačiau buvo atsisakyta parengti planavimo sąlygas miško ūkio paskirties žemės sklypui. Nurodė, kad pagal aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 587 patvirtintos tvarkos 2.2 punkto 4 papunktį, numatant keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį, yra būtinos regiono aplinkos apsaugos departamento išduotos planavimo sąlygos. Atsakovas privalo tokias sąlygas išduoti, jei jų išdavimas neprieštarauja įstatymams. Pareiškėjo teigimu, detaliojo plano rengimo tikslai šiuo atveju neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 daliai.

7Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 26–27) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomi vykę teisminiai procesai neturėjo įtakos Departamento 2007 m. birželio 22 d. sprendimui. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 17 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartimi buvo spręstas detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo klausimas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu nagrinėtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2007 m. rugsėjo 18 d. rašto Nr. A33-3300-(4.9) teisėtumo klausimas. Nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės peržiūrėti Departamento 2007 m. birželio 22 d. rašte išdėstytos pozicijos.

8Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 35–36) prašė sustabdyti bylą, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ištirs normų, nurodytų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 2 d. nutartyje, konstitucingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo byla Nr. 16/07). Paaiškino, kad teisės normos, kurių konstitucingumą tiria Konstitucinis Teismas, yra taikytinos šioje byloje, todėl Konstitucinio Teismo sprendimas gali turėti įtakos priimant sprendimą šioje byloje.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, atsakovo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. VR-1.7-206 panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2008 m. gruodžio 29 d. prašymą dėl planavimo sąlygų detaliojo plano dokumentams rengti. Pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą pagal savo kompetenciją parengti planavimo sąlygas dėl 5.1300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ) kaime, Vilniaus rajone, detaliojo plano rengimo netenkino.

11Teismas nurodė, kad nors ginčijamame sprendime nėra aiškiai nurodyta, dėl kokios priežasties buvo atsisakyta išduoti planavimo sąlygas, tačiau pagal sprendime nurodytą Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį teismas sprendė, kad išduoti planavimo sąlygas buvo atsisakyta dėl to, jog statyba pareiškėjo sklype negalima, nes tai nėra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose planuose. Nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį Nr. A63-162/2009, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį ir priėjo prie išvados, kad Departamentas neturėjo teisės atsisakyti išduoti pareiškėjui planavimo sąlygų tuo pagrindu, kad detaliojo plano tikslai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 daliai.

12Pažymėjo, kad Departamento 2009 m. vasario 2 d. sprendimui Nr. VR-1.7-206 taikomi ir bendri individualaus administracinio akto reikalavimai, įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį Nr. A756-700/2008 ir pažymėjo, kad iš ginčijamo sprendimo turinio galima spręsti, jog pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti planavimo sąlygas, tačiau nėra konkrečiai nurodyta, kad išduodamos ar atsisakoma išduoti planavimo sąlygas, taip pat nėra aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu atsisakoma parengti pareiškėjo prašomas planavimo sąlygas – nėra nurodytos aplinkybės, konkrečios teisės aktų nuostatos ir motyvai. Priėjo prie išvados, kad toks sprendimas iš esmės neatitinka individualiam administraciniam aktui taikomų reikalavimų.

13Sistemiškai aiškindamas aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 587 patvirtintos Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos 2.2 punktą, aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo 2.3 punkto 3 papunktį, aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 14 punktą, teismas priėjo prie išvados, kad Departamentas išduoda planavimo sąlygas detaliajam planui rengti, kai norima keisti tikslinę žemės paskirtį. Nurodė aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 patvirtintų Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 7, 8.16, 8.17 punktus, II skyrių ir pažymėjo, kad atsakydamas į pareiškėjo prašymą išduoti planavimo sąlygas, Departamentas turėjo įvertinti pareiškėjo prašymą pakeisti žemės naudojimo pagrindinę tikslinę paskirtį visų aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų aspektu.

14Teismas pabrėžė, kad spendžiant, ar išduoti planavimo sąlygas detaliajam planui rengti, kai pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis iš miškų ūkio paskirties keičiama į kitos paskirties žemę, Departamentas privalo išnagrinėti tokio paskirties pakeitimo atitikį Miškų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių miškų ūkio paskirties žemės keitimą į kitos paskirties žemę, reikalavimams. Konstatavo, kad priimant skundžiamą sprendimą, tai padaryta nebuvo.

15Kadangi teismas pareiškėjo 2008 m. gruodžio 29 d. prašymą iš naujo grąžino nagrinėti Departamentui, pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą parengti pagal savo kompetenciją planavimo sąlygas dėl 5.1300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, detaliojo plano rengimui netenkino.

16III.

17Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu (b. l. 89-91) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.

18Akcentuoja, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2006 m. vasario 27 d. raštu atsisakiusi sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, apie tokį atsisakymą neinformavo Departamento. Pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijai 2007 m. gegužės 21 d. kreipiantis į Departamentą galiojo pasikeitusios Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos palyginti su 2006 m. vasario 6 d., kai pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją. Tai sąlygojo planavimo sąlygų neparengimą pareiškėjui priklausančiam miškų ūkio paskirties žemės sklypui. Konstatuoja, kad galiojant Teritorijų planavimo įstatymo 2004 m. rugsėjo 8 d. 24 straipsnio 1 dalies redakcijai, jeigu planuojama statyti daugiau kaip tris gyvenamuosius namus, galiojo reikalavimas, jog tokia statyba turi būti numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Tuo tarpu 2006 m. birželio 8 d. galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustatė griežtesnį reglamentavimą – draudimas taikytinas planuojant statyti gyvenamuosius namus ir kitos paskirties pastatus bei statinius, o ne tik daugiau kaip tris gyvenamuosius namus. Atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos, galiojusios iki 2007 m. kovo 11 d., 7.4 punktu buvo nustatyta, jog III ir IV grupių miškuose, nenurodytuose šios tvarkos 7.1 ir 7.2 punktuose, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir nesant Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtų ir patvirtintų savivaldybės teritorijos ar savivaldybės teritorijos dalių bendrųjų planų arba specialiųjų planavimo dokumentų – miškotvarkos projektų. Nuo 2007 m. kovo 11 d. pasikeitusio šio tvarkos aprašo 6.3 punktas nustato, kad II grupės rekreaciniuose miškuose, III ir IV grupių miškuose, nenurodytuose šio aprašo 6.1 ir 6.2 punktuose, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, jeigu tai numatyta Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose savivaldybės teritorijos ar savivaldybės teritorijos dalių bendruosiuose planuose. Nurodo aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų detaliųjų planų rengimo taisyklių 37 punktą ir pažymi, kad planavimo proceso pradžia turėtų būti 2007 m. gegužės 10 d., kai pareiškėjas ir Vilniaus rajono savivaldybė sudarė sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Apeliacinis skundas netenkintinas.

22Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2009-02-02 sprendimo Nr. VR–1.7–206 „Dėl prašymo dėl planavimo sąlygų detaliojo plano dokumentams rengti“ teisėtumo ir pagrįstumo.

23Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad šis pateiktų planavimo sąlygų sąvadą. Teritorijų planavimo dokumentų planavimo sąlygų rengimo, išdavimo ir galiojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (2006 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. D1–470 redakcija) patvirtintas Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Pagal šio Aprašo 4 punktą, sąlygų rengimas apibrėžiamas kaip procedūra, kurios metu sąlygas išduodanti institucija išanalizuoja paraiškoje ir pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis apie numatomą rengti teritorijų planavimo dokumentą ir per nustatytą laiką parengia sąlygas, kuriose nurodo reikalavimus, taikomus planuojamai teritorijai (2, 5 ir 7 priedai). To paties Aprašo 8 punkte nustatyta, kad sąlygas rengianti institucija sąlygas rengia vadovaudamasi: 1) institucijos kompetencija (8.1 punktas); 2) planuojamoje teritorijoje galiojančiais ir Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, regioninės plėtros planais, patvirtintomis investicinėmis ir atskirų ūkio šakų plėtros programomis (projektais) bei kitų strateginių dokumentų nuostatų reikalavimais, darančiais įtaką numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento sprendiniams ir įvertinus planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo sąlygas (8.2 punktas); 3) įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atitinkamą planuojamą veiklą (8.3 punktas); 4) įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimais, nustatančiais planuojamojo sklypo (teritorijos) naudojimo apribojimus (8.4 punktas); 5) Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu (8.5 punktas); 6) Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu (8.6 punktas).

24Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 patvirtintų Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo bei šių dokumentų derinimo ministerijose bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo 2.3 punkte nurodyta, kad planavimo sąlygas rengia arba motyvuotą atsakymą apie neparengimo priežastis teikia Regionų aplinkos apsaugos departamentai – rajono lygmens bendrojo ar specialiojo ir vietovės lygmens specialiojo ar detaliojo planavimo dokumentams rengti, kai numatoma keisti žemės pagrindinę tikslinę paskirtį. To paties įsakymo 5 punkte nustatyta, jog planavimo sąlygos 2.3 punkte nurodytiems teritorijų planavimo dokumentams rengti parengiamos arba planavimo organizatoriui pateikiamas motyvuotas atsakymas apie neparengimo priežastis per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad planavimo organizatoriui apie sąlygų neparengimo priežastis turi būti pateikiamas motyvuotas atsakymas.

25Kaip matyti iš ginčijamo atsakovo atsakymo (2009-02-02 sprendimo Nr. VR–1.7–206 „Dėl prašymo dėl planavimo sąlygų detaliojo plano dokumentams rengti“), atsisakymas išduoti sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti iš esmės grindžiamas vieninteliu argumentu, t. y. nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti planavimo sąlygas, tačiau nėra konkrečiai nurodyta, kad išduodama ar atsisakoma išduoti planavimo sąlygas, taip pat nėra tiksliai nurodyta, kokiu pagrindu atsisakoma parengti pareiškėjo prašomas planavimo sąlygas – nėra nurodytos, aplinkybės, konkrečios teisės aktų nuostatos ir motyvai. Taip pat pažymėjo, kad toks sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

26Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtinti bendrieji reikalavimai, kurie keliami individualiems administraciniams aktams. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektų priimami individualūs administraciniai aktai turi būti pagrįsti ir teisėti

27Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, sprendimas įstatymo nustatytu būdu nemotyvuotas, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu ir teisingu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2009-02-02 sprendimą Nr. VR–1.7–206 „Dėl prašymo dėl planavimo sąlygų detaliojo plano dokumentams rengti“ panaikino (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai) ir įpareigojo pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

28Apeliacinis skundas grindžiamas vieninteliu argumentu, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata. Pirma, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14–253–07 yra pažymėjęs, kad atsakovui priimant sprendimą dėl detaliojo planavimo teisių perdavimo pareiškėjui galioję (ir šiuo metu galiojantys) įstatymai nedraudė spręsti miško žemės tikslinės paskirties pakeitimo klausimo tuo atveju, kai nėra parengti teritorijos bendrasis ar specialusis planai. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjui negali būti leista rengti ginčo detaliojo plano, kol nėra patvirtintas Vilniaus rajono bendrasis planas ar planuojamos teritorijos specialusis planas. Taigi ginčijamo sprendimo priėmimo metu jau buvo išspręstas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymo klausimas. Antra, šio klausimo sprendimas nepriskirtinas atsakovo kompetencijai. Atsisakymą išduoti sąlygas rengti teritorijų planavimo dokumentą atsakovas turėtų nagrinėti savo kompetencijai priskirtų įgaliojimų ribose. Taigi šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

29Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas K. L. K. skundu (b. l.... 6. Paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2007 m. gegužės... 7. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos... 8. Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 7 d. sprendimu... 11. Teismas nurodė, kad nors ginčijamame sprendime nėra aiškiai nurodyta, dėl... 12. Pažymėjo, kad Departamento 2009 m. vasario 2 d. sprendimui Nr. VR-1.7-206... 13. Sistemiškai aiškindamas aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr.... 14. Teismas pabrėžė, kad spendžiant, ar išduoti planavimo sąlygas detaliajam... 15. Kadangi teismas pareiškėjo 2008 m. gruodžio 29 d. prašymą iš naujo... 16. III.... 17. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos... 18. Akcentuoja, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2006 m. vasario 27... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV.... 21. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos... 23. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d.... 24. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.... 25. Kaip matyti iš ginčijamo atsakovo atsakymo (2009-02-02 sprendimo Nr.... 26. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra... 27. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad atsakovas... 28. Apeliacinis skundas grindžiamas vieninteliu argumentu, t. y. Lietuvos... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 31. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą... 32. Nutartis neskundžiama....