Byla A-1185-520/2018
Dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
    1. panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. TS-1 (toliau – ir Sprendimas) 2 ir 3 punktus;
    2. įpareigoti KAM Komisiją sprendimą svarstyti iš naujo bei į posėdžius kviesti pareiškėją bei liudytojus.
  2. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Sprendimo 2 punktu nutarė, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai pagal TLK-10, ( - ) nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu, o 3 punktu nutarė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimas (( - ) nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu. Pareiškėjo manymu, Komisija neteisingai vertino jo prašyme išdėstytus faktus, neteisingai apklausė liudytojus, kurie neteisingai suprato Komisijos klausimus. Pareiškėjo teigimu, 2003 m. birželio 26 d. karinių pratybų metu patyrė stuburo traumą. Komisija neteisingai nurodė, kad galimos traumos dieną jis vykdė sargybos budėtojo pareigas. Pareiškėjo teigimu, jis vykdė sargybos viršininko pareigas. Tą dieną pratybose dalyvavo buvusios II aviacijos bazės sraigtasparnis MI-8, pratybų metu, priešingai nei nurodo Komisija, jam nereikėjo atlikti šuolio parašiutu, o jis treniravosi šokti iš nenusileidusio sraigtasparnio be parašiuto. Komisija neatsižvelgė, kad ligos istorijos dokumentuose atsispindi, jog jis iš karto po 2003 m. birželio 26 d. buvo išsiųstas į KAM sanatoriją stuburo traumai gydyti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) 2013 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą nustatyti jam 55 proc. darbingumo lygį dėl ligų pagal TLK-10 žymimų ( - ). Pareiškėjo manymu, jo atveju turėjo būti tiriamas priežastinis ryšys tarp susirgimų ir su tarnybine veikla susijusių veiksnių bei sprendžiamas klausimas dėl profesinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą pagrindą, t. y. pareiškėjui negalint tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl invalidumo. Pareiškėjo teigimu, Komisija, nepripažindama fakto dėl patirtos traumos ir nesusiedama sveikatos sutrikimų, kurie atsirado per visą tarnybos laiką (nugaros traumos kartodavosi nuo per didelių svorių bei krūvių, dėl to pareiškėjas tapo neįgalus, tai matyti iš kario sveikatos ambulatorinės kortelės), siekė išvengti mokėti pareiškėjui 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo kompensaciją dėl invalidumo.
  3. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Komisijos sprendimo 3 punktu, kadangi Komisija neišsiaiškino visų aplinkybių, t. y. kad ( - ) jam atsirado tarptautinių operacijų metu (( - )). Jų metu dėl ( - ) po kelis kartus gulėjo ambulatorijoje. ( - ) atsiradimas siejamas visų pirma su aukštu žemės reljefu, deguonies trūkumu. Pareiškėjas nurodė, kad PAG-1 laikotarpiu ( - ) padidėjimą galėjo lemti netinkamos gyvenimo sąlygos, netaisyklinga mityba, poilsio stoka, PAG-6 metu dažni budėjimai ir po jų iš karto operacijų vykdymas bei pasiruošimas joms. Pareiškėjo manymu, tiek Karo medicinos ekspertizės komisija, tiek KAM Komisija vienašališkai savo naudai vertino jo sveikatos sutrikimus, nepripažino nei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, nei kitų civilių gydytojų išvadų.
  4. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atmesti.
  5. Atsakovas paaiškino, kad pagal KASOKTĮ 67 straipsnio 3 dalį kario sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato Komisija. Atsakovas nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių nebuvo patvirtintas faktas, jog pareiškėjas 2003 m. birželio 26 d. buvo patyręs stuburo (nugaros) traumą, kuri būtų laikoma pareiškėjo turimų stuburo (nugaros) srities ligų priežastimi. Sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas nėra susijęs su tarnybinių kario pareigų vykdymu, Komisija priima, kai nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kario sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos, esminių aplinkybių, kurioms esant sveikata sutriko. Fakto, kad 2003 m. birželio 26 d. pareiškėjas būtų patyręs traumą, nepatvirtino nei paties pareiškėjo nurodyti liudytojai, nei karinis dalinys, nei karo medikai, įvertinę medicininius duomenis. Tai, kad sveikatos sutrikimai buvo diagnozuoti jo tarnybos laikotarpiu, savaime nepatvirtina priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybinių pareigų vykdymo. Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir KMEK) specialistai 2015 m. lapkričio 11 d. išvadoje nurodė, kad nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėtų būti laikomi sutrikimais, atsiradusiais dėl karo tarnybos sąlygų ir galėtų būti siejami su kario pareigų vykdymu ir tarnyba. Komisija pagal kompetenciją nesprendžia klausimų, susijusių su karių išleidimu į atsargą, ir nevertina atleistų iš tarnybos karių atleidimo pagrindų. Pareiškėjo išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą aplinkybės bei atitinkamo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kuris nurodė, kad atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutarties KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo K. G. skundą iš dalies patenkino, t. y. panaikino Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. TS-1 2 punktą ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. vasario 13 d. ir 2015 m. birželio 19 d. prašymų dalį, ar pareiškėjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais ( - ), yra susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu; kitą skundo dalį atmetė.
  2. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi KASOKTĮ 67 straipsnio (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1641 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 1 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 patvirtintų Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Nuostatai) 26, 27, 28, 28.10, 28.12 punktais (2015 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-531 redakcija).
  3. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjui dėl ligų, pagal TLK-10 žymimų ( - ) (( - )) ir ( - ) (( - )), 2013 m. sausio 2 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2662 buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d., o 2014 m. sausio 27 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-11 dėl ligos, pagal TLK-10 žymimos ( - ) (( - )), dėl lengvo laipsnio kairės pėdos ( - ) bei esant gretutinei diagnozei, žymimai ( - ) (kita ( - )), nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2016 m. sausio 19 d.
  4. Iš teismų informacinės sistemos Liteko esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas su skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. PK-1483 „Dėl vyr. srž. K. G. išleidimo į atsargą“; įpareigoti Lietuvos kariuomenės vadovybę nusiųsti pareiškėją į Karo medicinos tarnybos Karinę gydytojų konsultacinę komisiją nagrinėti tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą; priteisti iš atsakovo KAM pareiškėjo naudai 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensaciją ir kt. Iš procesinių teismų sprendimų, priimtų Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3336-815/2015, kurioje buvo nagrinėjami minėti pareiškėjo skundai, teismas nustatė, kad iki 2013 m. spalio 28 d. pareiškėjas buvo profesinės karo tarnybos karys, vykdė tarnybą Karaliaus Mindaugo motorizuotame pėstininkų batalione. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2013 m. sausio 2 d. sprendimu pareiškėją pripažinus iš dalies darbingu, KMEK 2013 m. sausio 22 d. priėmė ekspertinį nutarimą Nr. 210, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą E sveikatos grupę, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose. Bataliono vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-215 pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų remiantis aplinkybe, kad jis per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis buvo nedarbingas daugiau kaip 140 kalendorinių dienų. Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. PK-1483 profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju buvo nutraukta ir jis išleistas į atsargą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje pareiškėjo skundo reikalavimai buvo atmesti. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti iš atsakovo KAM 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensaciją teismas nurodė, kad ji gali būti mokama tada, kai trauma ar liga susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu. Šią sąsają gali nustatyti tik Komisija, į kurią pareiškėjas ir turėtų kreiptis. Po šio teismo sprendimo priėmimo pareiškėjas 2015 m. vasario 13 d. prašymu kreipėsi į Komisiją, prašydamas nustatyti, kad jis tapo neįgaliu dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2003 metais, kai atlikinėjo šuolius iš sraigtasparnio ir trečiojo šuolio metu, nusileidęs ant žemės, pajuto didelį skausmą nugaroje.
  5. Pareiškėjas 2015 m. birželio 19 d. patikslintame prašyme detalizavo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko Karaliaus Mindaugo mechanizuotame pėstininkų batalione 2003 m. birželio 26 d., ir prašė susieti su tarnyba sveikatos sutrikimus, pagal TLK-10 žymimus kodais ( - ), dėl kurių jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Patikslintame prašyme pareiškėjas prašė Komisijos susieti su tarnyba ir kitą sveikatos sutrikimą – pirminę arterinę hipertenziją. ( - ) padidėjimas II laipsnio <...>. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, surinko informaciją iš Karo medicinos tarnybos dalinio, kuriame tarnavo pareiškėjas, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono, gavo šiame batalione tarnaujančio pareiškėjo nurodyto liudytojo V. K. 2015 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinį pranešimą, iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės gavo kitų pareiškėjo nurodytų liudytojų A. Ž. ir E. Ž. rašytinius paaiškinimus, 2015 m. spalio 12 d. raštu Nr. TIS-25 kreipėsi į KMEK, prašydama pagal turimus medicininius dokumentus pateikti medicininę išvadą, gavo KMEK 2015 m. lapkričio 11 d. medicininę išvadą. KAM Komisija 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. TS-1 2 ir 3 punktais, remdamasi Nuostatų 26, 28.12 punktais, nusprendė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai pagal TLK-10 ( - ) nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu bei kad pareiškėjo sveikatos sutrikimas (( - )) taip pat nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu.
  6. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai nustatė, jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, esą 2003 m. birželio 26 d. pareiškėjas patyrė nugaros traumą, kuri galėtų būti laikoma jam šiuo metu nustatytų sveikatos sutrikimų priežastimi. Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalionas Komisijai pateikė informaciją, kad 2003 m. birželio 26 d. iš tiesų buvo organizuojama treniruotė sraigtasparniu, tačiau nei duomenų, kad pareiškėjas dalyvavo šioje treniruotėje, nei kad jos metu patyrė traumą, nėra. Įrašai medicininiuose dokumentuose, esančiuose Kario sveikatos ambulatorinėje kortelėje, nepatvirtina, kad pareiškėjas 2003 m. birželio 26 d., šokdamas iš sraigtasparnio, patyrė nugaros traumą. Teismo vertinimu, Komisijos surinktuose medicininiuose ir kituose dokumentuose nesant vienareikšmiškai pareiškėjo patirtą nugaros traumą patvirtinančių duomenų, tačiau esant duomenų apie anksčiau (dar 2000 metais) turėtus panašaus pobūdžio sveikatos sutrikimus, kokiais pareiškėjas skundėsi 2003 m. birželio mėnesį, Komisija pagrįstai kreipėsi į KMEK, prašydama pateikti medicininę išvadą, ar po 2003 metais pareiškėjui diagnozuotos stuburo ligos galėtų būti kaip nors susijusios su pareiškėjui dar 2000 metais diagnozuotais sveikatos sutrikimais; ar galbūt 2003 m. birželio 26 d. įvykusi trauma galėjo turėti įtakos (būti priežastimi) pareiškėjui diagnozuotų stuburo ligų, nurodytų medicininiuose dokumentuose, atsiradimui. KMEK 2015 m. lapkričio 11 d. pateikė medicininę išvadą Nr. TTKI-3, kurioje konstatavo, kad pareiškėjo medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, jog pareiškėjas 2003 m. birželio 26 d. patyrė stuburo traumą (remtasi 2003 m. liepos 8 d. atlikto stuburo kompiuterinės tomografijos tyrimo duomenimis), o pareiškėjui 2003 metais diagnozuotos stuburo ligos galėtų būti susijusios su 2000 metais jam diagnozuotais sutrikimais, t. y. ligos epizodai 2000 ir 2003 metais galbūt yra tos pačios lėtinės stuburo degeneracinės ligos eigos klinikinės išraiškos. Tokios medicininės išvados argumentacija pateikta KMEK susirinkimo protokole, ją išsamiau atskleidė teismo posėdžio metu apklaustas KMEK narys gydytojas neurologas A. M. A. M. teismui išsamiai ir motyvuotai paaiškino, kad kompiuterinės tomografijos tyrimas, atliktas netrukus po pareiškėjo nurodomo įvykio, paneigė traumos tikimybę ir kad pareiškėjui šiuo metu išsivystę sveikatos sutrikimai yra ne trauminio pobūdžio.
  7. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymu skyrė pareiškėjo sveikatos būklės medicinos (deontologinę) teismo ekspertizę ir ją pavedė atlikti pareiškėjo pasiūlytam teismo ekspertui. 2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. 0126/16 patvirtina KMEK medicinines išvadas, kad pareiškėjui išsivystę sveikatos sutrikimai yra ne trauminio pobūdžio, o nulemti natūralių degeneracinių sutrikimų, ir kad pareiškėjui po 2003 metais diagnozuotos stuburo ligos yra susiję su jam dar 2000 metais diagnozuotais sveikatos sutrikimais. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas P. P. teismui išsamiai paaiškino, kad pagal 2003 m. liepos 8 d. atlikto stuburo kompiuterinės tomografijos tyrimo duomenis traumos požymių (diskų aukščio sužemėjimo, kraštinių atskilimų) nebuvo nustatyta, šio tyrimo duomenyse užfiksuotas diskų ( - ) yra lėtinis požymis. 2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0126/16 4 punkte pateikiama išvada, kad pareiškėjui nustatyti sveikatos sutrikimai galėjo paūmėti dėl tarnybos veiksnių, į tai nurodo ( - ) (pvz., šuolis su parašiutu), tačiau lėtinių ligų paūmėjimas sužalojimu nevertinamas.
  8. Tiek iš skundžiamo sprendimo turinio, tiek iš Komisijos paklausimų renkant medžiagą, teismas nustatė, kad Komisija iš esmės teisingai įvertino pareiškėjo prašyme išdėstytas tariamai įvykusios traumos faktines aplinkybes, Komisija pareiškėjo nurodytų įvykio aplinkybių neiškraipė. Skundžiamame sprendime tai, kad pareiškėjui buvo nurodyta atlikti šuolį su parašiutu, buvo paminėta kitų pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių kontekste, šia aplinkybe kaip teisinga Komisija nesirėmė ir jos nevertino. Teismas konstatavo, kad Komisija reikiamą informaciją (įskaitant liudytojų paaiškinimus) rinko būtent pagal paties pareiškėjo nurodytas esmines įvykio aplinkybes, o netikslumai Komisijos paklausimo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vadui paskutinėje pastraipoje dėl šuolio iš sraigtasparnio būdo negalėjo suklaidinti adresato ir lemti netikslios informacijos gavimo.
  9. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas prašymuose Komisijai sveikatos sutrikimus, pagal TLK-10 žymimus kodais ( - ), siejo ne tik su trauma, bet ir su bendromis tarnybos sąlygomis – nurodė, jog nugara buvo žalojama pratybų, užduočių metu, kai dėvėdavo neperšaunamą liemenę bei nešiojo ginkluotę, be to, tarptautinių misijų metu nuolat buvo dėvima neperšaunama liemenė bei visiškai sukomplektuota amunicija. Todėl Komisijai, remiantis Nuostatų 28.10 punktu, kilo pareiga nustatyti, ar pareiškėjo sveikatos sutrikimai iš tiesų nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė. Teismo vertinimu, Komisija tokio vertinimo tinkamai neatliko. Komisija KMEK prašė pateikti medicininę išvadą, ar pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šių sveikatos sutrikimų pobūdį, galėtų būti laikomi sveikatos sutrikimu (liga), atsiradusia dėl karo tarnybos sąlygų ir pan. KMEK 2015 m. lapkričio 11 d. pateikė išvadą, kad nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai galėtų būti laikomi sutrikimais, atsiradusiais dėl karo tarnybos sąlygų. Šia KMEK išvada Komisija rėmėsi priimdama skundžiamą sprendimą. Teismo vertinimu, tokia išvada buvo padaryta neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių, ji nėra tinkamai motyvuota. Teismo manymu, išvada, kad nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai galėtų būti laikomi sutrikimais, atsiradusiais dėl karo tarnybos sąlygų, galėjo būti daroma tik surinkus išsamius duomenis apie konkrečias pareiškėjo karo tarnybos sąlygas – vykdytas tarnybos funkcijas, jų atlikimo metu veikusius pavojingus sveikatai veiksnius.
  10. Iš KMEK susirinkimo protokole pateikiamų medicininių duomenų teismas nustatė, kad nuo 2000 metų pareiškėjo medicininiuose dokumentuose fiksuoti bei objektyviais metodais buvo diagnozuoti stuburo degeneraciniai pakitimai (( - )); ligai progresuojant, per kelis metus išsivystė ir kitos lydinčios klinikinės būklės: ( - ) ir vėliau ( - ), kairiosios pėdos ( - ). KMEK nuomone, pareiškėjo sveikatos sutrikimai daugiausiai sietini su degeneraciniais stuburo pakitimais. Iš KMEK susirinkimo protokole pateikiamos medicininės informacijos bei teismo posėdžio metu apklausto KMEK nario gydytojo neurologo A. M. paaiškinimų teismas nustatė, kad tiek degeneracinių stuburo pakitimų, tiek stuburo skausmų priežastimis gali būti įvairūs veiksniai, tačiau tarp jų yra ir tokie veiksniai, kurie galbūt galėjo veikti pareiškėją jam atliekant tarnybos funkcijas (per didelio krūvio kėlimas, ilgalaikė nefiziologinė poza, intensyvus fizinis krūvis, peršalimai, kt.). 2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0126/16 1 punkte nurodyta, kad distrofines – degeneracines stuburo ligas žymimas ( - ) sukelia dinaminiai involiuciniai pokyčiai stuburo judesio segmente. Teismo vertinimu, tik nustačius pareiškėjo tarnybos sąlygas – vykdytas tarnybos funkcijas, jų atlikimo metu veikusius pavojingus sveikatai veiksnius, buvo galima daryti motyvuotą išvadą, ar jie galėjo turėti įtakos pareiškėjo susirgimų atsiradimui. Šiuo atveju Komisija duomenų apie konkrečias pareiškėjo tarnybos sąlygas nesurinko, nepateikė jų įvertinti KMEK. Todėl išvada, kad nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai galėtų būti laikomi sutrikimais, atsiradusiais dėl karo tarnybos sąlygų, įvertinta kaip nemotyvuota.
  11. Teismas pažymėjo, kad Komisijai nepakanka konstatuoti, jog medicinoje žinomos įvairios pareiškėjo susirgimų priežastys – Komisijai būtina įvertinti, ar karį tarnybos metu veikę konkretūs veiksniai (pvz., fizinių treniruočių krūviai, jų dažnumas, intensyvumas, pobūdis, karį veikę svoriai, tarp jų ginkluotės, neperšaunamos liemenės svoriai, tarnybos vieta, kūno padėtis ir kt.) mediciniškai gali būti susiejami su objektyviai pasireiškusiais sveikatos sutrikimais. Teismas atkreipė dėmesį, kad darbo medicinoje juosmeninės stuburo dalies diskų ligos gali būti siejamos su darbo sąlygomis ir vertinamos kaip profesinė liga (žr., pvz., profesinių ligų sąrašą, patvirtintą Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl tarnybos sąlygų priežastinio ryšio su kario sveikatos būkle, būtina įvertinti netiesioginio priežastinio ryšio buvimo galimybę, t. y. nereikalaujama, jog vykdomos funkcijos būtų buvusios vienintele sveikatos sutrikimo priežastimi, priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad vykdomos funkcijos buvo pakankama sveikatos sutrikimo priežastimi, nors ir ne vienintele (žr. 2015 m. spalio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-907-602/2015). Kaip nurodė KMEK susirinkimo protokole, pareiškėjui 2000 metais nustatyta liga tarnybos metu progresavo, t. y. buvo diagnozuoti stuburo degeneraciniai pakitimai (( - )), o ligai progresuojant, per kelis metus išsivystė ir kitos lydinčios klinikinės būklės: ( - ) ir vėliau ( - ), kairiosios pėdos ( - ). Pagal šiuos duomenis, teismo vertinimu, pareiškėjo būklei turėjo įtakos lėtinio susirgimo progresavimas. Aptariamu atveju Komisija nevertino ir neprašė KMEK pateikti medicininės išvados, ar pareiškėją veikę tarnybos veiksniai galėjo turėti įtakos ligos progresavimui ir būti pakankama (bet nebūtinai vienintele) esamos pareiškėjo būklės priežastimi. Teismo teigimu, iš medicininių dokumentų galima daryti prielaidą, kad tarnybos sąlygos turėjo įtakos pareiškėjo sveikatos būklei. Pavyzdžiui, iš įrašų Kario sveikatos ambulatorinėje kortelėje matyti, kad pareiškėjas 2006 metais kreipėsi dėl nugaros skausmų, atsiradusių po fizinių krūvių. 2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0126/16 4 punkte pateikiama išvada, kad pareiškėjui nustatyti sveikatos sutrikimai galėjo paūmėti dėl pareiškėjo nurodomų tarnybos veiksnių (didelių svorių kėlimo, didelių fizinių krūvių), į tai nurodo ( - ).
  12. Teismas konstatavo, kad Komisija skundžiamame sprendime tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo Nuostatų 28.10 punkto taikymo aspektu, t. y. ar pareiškėjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais ( - ), nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas skundžiamo Komisijos sprendimo 2 punktą panaikino ir Komisiją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. vasario 13 d. ir 2015 m. birželio 19 d. prašymų dalį, ar pareiškėjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais ( - ), yra susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Teismas nurodė, kad Komisija, iš naujo nagrinėdama šią prašymų dalį, turėtų surinkti išsamius duomenis apie konkrečias pareiškėjo karo tarnybos sąlygas – vykdytas tarnybos funkcijas, jų atlikimo metu veikusius pavojingus sveikatai veiksnius, motyvuotai įvertinti, pasitelkiant specialiųjų žinių turinčius asmenis, ar karį tarnybos metu veikę konkretūs veiksniai (pvz., fizinių treniruočių krūviai, jų dažnumas, intensyvumas, pobūdis, karį veikę svoriai, tarp jų ginkluotės, neperšaunamos liemenės svoriai, tarnybos vieta, kūno padėtis ir kt.) gali būti susiejami su objektyviai pasireiškusiais sveikatos sutrikimais (jų atsiradimu ar progresavimu).
  13. Teismas, pasisakydamas dėl pirminės arterinės hipertenzijos susirgimo ryšio su tarnybos sąlygomis, nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 19 d. patikslintame prašyme prašė Komisijos susieti su tarnyba ir kitą sveikatos sutrikimą – ( - ). ( - ) <...>. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad su šiuo sveikatos sutrikimu susidūrė tarnaudamas PAG-1, PAG-6, PAG-13, t. y. šį sveikatos sutrikimą siejo su tarnybos minėtų operacijų metu sąlygomis. Pareiškėjas skunde teismui detalizavo, kad šis susirgimas sietinas su tokiomis tarnybos tarptautinių operacijų metu sąlygomis, kaip aukštu žemės reljefu, deguonies trūkumu, netinkamomis gyvenimo sąlygomis, netaisyklinga ir nenormalia mityba, poilsio stoka. Teismas, įvertinęs KMEK išvadą, 2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0126/16 8 ir 9 punktuose teismo eksperto pateiktą išvadą, medicininius dokumentus ir teismo medicinos ekspertizės akto 7 punktą, konstatavo, kad Komisija skundžiamo sprendimo 3 punktu pagrįstai nenustatė pirminės arterinės hipertenzijos susirgimo ryšio su pareiškėjo nurodytomis tarnybos sąlygomis, todėl pagrindo naikinti šios sprendimo dalies nėra.

8III.

9

  1. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo tenkintas, ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pagal KASOKTĮ 67 straipsnio nuostatas bei Nuostatus, Komisijos pagrindinis uždavinys – nustatyti priežastinį ryšį tarp kario mirties ar sveikatos sutrikimo ir jo tarnybinių pareigų vykdymo. Taigi Komisija, nustatinėdama priežastinį ryšį tarp pareiškėjo sveikatos sutrikimų (pagal TLK-10 ( - )) ir jo tarnybinių pareigų vykdymo, turėjo nustatyti, ar pareiškėjo sveikatos sutrikimai atsirado dėl jo vykdytų tarnybos pareigų. Siekiant nustatyti minėtų sveikatos sutrikimų priežastinį ryšį su tarnybos pareigų vykdymu, visų pirma svarbu žinoti bei įvertinti šių sveikatos sutrikimų pobūdį, atsiradimo sąlygas bei galimas priežastis, kas reikalauja specialių medicininių žinių. Būtent dėl to Komisija ir kreipėsi į KMEK dėl galimybės pareiškėjo nurodytus sveikatos sutrikimus (( - )) susieti su kario pareigų vykdymu ar tarnyba.
    2. Priešingai negu nurodo teismas, KMEK išvada yra motyvuota ir pagrįsta tiek medicinos literatūros duomenimis, tiek paties pareiškėjo tarnybos medicininiais dokumentais. Komisija, priimdama sprendimą, įvertino tiek KMEK išvadoje pateiktą informaciją, susijusią su ligos atsiradimo priežastimi, tiek pareiškėjo karinės medicinos ekspertizės aktus (Nr. 410/1999, Nr. 478/2002, Nr. 2181/2004, Nr. 922/2007), kuriuose jis pats pildydamas bendrąją ir specialiąją dalį nurodė, kad nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimų neturi, tiek ir aptariamų ligų pirmą atsiradimo epizodą, t. y. pareiškėjo sveikatos knygelėje esantį 2000 m. rugsėjo 6 d. įrašą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas skundžiasi stipriu skausmu juosmens srityje, kuris atsirado po nakties ir tai yra pirmas toks skausmo epizodas. Teismo posėdžio metu tiek gydytojas neurologas, tiek teismo medicinos ekspertas nurodė, kad pareiškėjui diagnozuota liga (( - )) yra lėtinė, kurios atsiradimo priežastis nėra žinoma (tai gali būti amžius, genetika), ir tik įvairūs veiksniai, kaip, pavyzdžiui, nutukimas, per mažas arba per didelis fizinis aktyvumas, gali paprovokuoti ligos paūmėjimą (sukelti skausmus), bet pati liga vystytųsi. Tačiau teismas šių argumentų motyvuotai nepaneigė. Be to, teismo medicinos ekspertas į teismo klausimą, ar aptariamas ligas galima sieti su karo tarnybos sąlygomis, atsakė „ne“. Teismas nevertino ir motyvuotai nepaneigė ekspertizės akte nurodytų ligų atsiradimo priežasties (kas labai svarbu nustatant priežastinį ryšį).
    3. Tiek ekspertizės aktuose, tiek teismo posėdžio metu specialistai nurodė, kad pareiškėjui diagnozuotų sveikatos sutrikimų atsiradimų priežastys gali būti įvairios ir nustatyti kurios nors vienos yra neįmanoma. Pareiškėjas savo prašymuose Komisijai pateikė bendro pobūdžio informaciją, kad per įvairias užduotis, pratybas, kai dėvėdavo neperšaunamą liemenę bei visiškai sukomplektuotą amuniciją, buvo žalojama jo sveikata. Todėl Komisija kreipėsi į pareiškėją su prašymais tikslinti informaciją (2015 m. kovo 6 d. raštas Nr. TIS-5, 2015 m. gegužės 19 d. raštas Nr. TIS-19, 2015 m. liepos 24 d. raštas Nr. 19) nurodydama, kad vien fakto, jog liga atsirado (buvo diagnozuota) tarnybos laikotarpiu, nepakanka tam, jog konstatuoti priežastinį ryšį tarp ligos ir tarnybos, tačiau pareiškėjas šios informacijos taip ir nepateikė.
    4. Pareiškėjo karo tarnyba truko apie 22 metus (karo tarnybą pradėjo 1993 metais, o į Komisiją kreipėsi tik 2015 metais), medicininiuose dokumentuose jokių įrašų apie galimas traumas tarnybos metu nėra. Taigi Komisija objektyviai negali patikrinti ir įvertinti visų veiksnių masto (lygio) bei poveikio pareiškėjo sveikatai, tuo labiau, kai pareiškėjo tarnybos sąlygos nebuvo nieko išsiskiriančios ar specifinės, palyginus su kitais kariais, o surinkti objektyvūs duomenys rodo, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimams neturėjo įtakos tarnyba. Komisija gali vertinti tik objektyvią informaciją apie pareiškėją (jo sveikatos būklę), kuri buvo kaupiama pareiškėjo tarnybos laikotarpiu (tarnybos metu atliekamus privalomus sveikatos medicininius patikrinimus, ekspertizes, paties pareiškėjo išsakytus nusiskundimus ir pan.). Todėl Komisijos išvada, kad nėra pateikta objektyvių duomenų, jog vykdydamas pareigas pareiškėjas būtų patyręs stuburo traumą arba kitą užfiksuotą staigų veiksmą, susijusį su per didelio svorio kėlimu, fizinių krūvių ir pan., kas galėtų būti nurodytų stuburo ligų priežastimi, yra pagrįsta ir motyvuota.
    5. Komisija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, medicininius dokumentus, medicinos specialistų – ekspertų pateiktą informaciją bei padarytas išvadas, pagrįstai konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp pareiškėjui diagnozuotų sveikatos sutrikimų ir tarnybos pareigų vykdymo. Atsižvelgiant į tai, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai įpareigojo Komisiją nustatinėti faktines aplinkybes, kurių ji objektyviai negalės nustatyti (nesant faktui, kad tarnybos metu buvo patirta stuburo traumų, o esant medicininei išvadai, kad aptariamas sveikatos sutrikimas gali būti nulemtas įvairių kitų, su tarnyba nesusijusių veiksnių, neįmanoma objektyviai patvirtinti, kad pareiškėjo tarnybos sąlygos buvo vienintelė arba pakankama aptariamo sveikatos sutrikimo priežastimi).

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d.
  2. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikintas atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. TS-1 2 punktas ir įpareigota Komisija iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K. G. 2015 m. vasario 13 d. ir 2015 m. birželio 19 d. prašymų dalį, ar pareiškėjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais ( - ), yra susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, teisėtumas ir pagrįstumas.
  3. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.
  4. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus darytina išvada, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisija netinkamai atliko vertinimą ir tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo Nuostatų 28.10 punkto taikymo aspektu, t. y. ar pareiškėjo sveikatos sutrikimai (pagal TLK-10 žymimi kodais ( - )) nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė. Atsakovo teigimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus.
  5. Nagrinėjant šiuos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia akcentuotina, kad ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 56 straipsnio 6 dalyje (ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 57 str. 6 d.) nurodyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
  6. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokias įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.
  7. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Komisijos 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. TS-1 2 punktas yra nepagrįstas ir naikintinas.
  8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad KMEK išvada (I t., b. l. 38–45) yra motyvuota ir pagrįsta medicinos literatūros duomenimis, tiek paties pareiškėjo tarnybos medicininiais duomenimis, tačiau įvertinus nurodomą KMEK išvadą negalima sutikti su tokia atsakovo pozicija, nes šioje išvadoje nėra konkrečiai ir aiškiai nurodytos nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo sveikatos sutrikimais (pagal TLK-10 žymimi kodais ( - )) ir pareiškėjo tarnybos sąlygomis, išvadoje nurodyti ligai vystytis rizikos faktoriai, kurie nėra susieti su konkrečia pareiškėjo sveikatos būkle ir jo tarnybos sąlygomis (tarnybos specifika). Atsakovo nurodomas pareiškėjo sveikatos knygelėje esantis 2000 m. rugsėjo 6 d. įrašas (I t., b. l. 152), kad pareiškėjas skundžiasi stipriu skausmu juosmens srityje, kuris atsirado po nakties, ir tai yra pirmas toks skausmo epizodas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, nes šis įrašas KMEK išvadoje taip pat nėra įvertintas kartu su kitais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais pareiškėjo sveikatos būklę.
  9. Atsakovo akcentuojami gydytojo neurologo A. M. ir medicinos eksperto P. P. atsakymai teismo posėdyje į klausimus apie pareiškėjui diagnozuotos ligos atsiradimo priežastis nėra pagrįsti konkrečiai nustatytomis ir įvertintomis pareiškėjo tarnybos sąlygomis. Medicinos eksperto P. P. atliktos ekspertizės išvadose (4 ir 5 punktai) pasisakoma, kad sveikatos sutrikimai nėra trauminio pobūdžio, sveikatos sutrikimai galėjo paūmėti dėl pareiškėjo nurodomų tarnybos veiksnių (didelių svorių kėlimo, didelių fizinių krūvių) (IV t., b. l. 21–26), tačiau nėra duota išvada, kad būtent pareiškėjui diagnozuotų sveikatos sutrikimų priežastis nėra tarnybos veiksniai. Eksperto išvadoje nurodyta, kad negalima teigti, jog pareiškėjui diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra trauminio pobūdžio, nes tai būdinga lėtinėms – degeneracinėms stuburo ligoms (2 punktas), tačiau nėra duota motyvuota išvada, kad būtent pareiškėjui sveikatos sutikimai atsirado ir progresavo ne dėl jo tarnybos sąlygų (pvz., fizinių treniruočių krūvių, jų dažnumo, intensyvumo, pobūdžio, kurį veikė svoriai, tarp jų ginkluotės, neperšaunamos liemenės svoriai, tarnybos vieta, kūno padėtis ir kt.).
  10. Nuostatų 26 punkte (2015 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-531 redakcija) nustatyta, kad sprendimą, jog kario sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, Komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir patirto sveikatos sutrikimo, o sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas susijęs su kario statusu, Komisija priima, kai nustatoma, kad kario sveikata buvo sutrikdyta dėl jo turimo kario statuso. Pagal Nuostatų 28 punktą (2015 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-531 redakcija) sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, Komisija, be kitų atvejų, priima, kai kario sveikatos sutrikimas nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė (28.10 p.) arba kai nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kario sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos, esmines aplinkybes, kurioms esant jo sveikata sutriko (28.12 p.).
  11. Atsakovas teigia, kad Komisija objektyvai negali patikrinti ir įvertinti visų veiksnių masto (lygio) bei poveikio pareiškėjo sveikatai, o pareiškėjo tarnybos sąlygos nebuvo niekuo išsiskiriančios ar specifinės, palyginus su kitais kariais, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šias sąlygas turi įvertinti profesionaliai specialistai. Dėl atsakovo nurodomų aplinkybių, susijusių su tuo, kad Komisija padarė išvadą, jog nėra pateikta objektyvių duomenų, kad vykdydamas pareigas pareiškėjas būtų patyręs stuburo traumą ar kitą užfiksuotą staigų veiksmą, susijusį su per didelio svorio kėlimu, fiziniu krūviu ir pan., pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Komisija teisingai įvertino pareiškėjo prašyme išdėstytas tariamai įvykusios traumos faktines aplinkybes, Komisijos išvadą, kad ne nugaros trauma yra nustatytų sveikatos sutrikimų priežastis, pripažino pagrįsta. Komisijos išvadoje pareiškėjo tarnybos sąlygos nėra tirtos bei nėra nurodoma, kad atliekant tyrimą nebuvo galimybės išsiaiškinti ir nustatyti pareiškėjo tarnybos sąlygų ir jų įvertinti.
  12. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog pareiškėjas susirgo dėl vykdomų tarnybos pareigų, ir Komisija nepagrįstai įpareigota nustatinėti aplinkybes, kurių ji objektyviai negalės nustatyti, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ypač išsamiai ir detaliai įvertino byloje surinktus įrodymus (tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą), atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias priežastinio ryšio tarp kario vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir patirto sveikatos sutrikimo nustatymą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, motyvuotai nurodė, dėl kokių priežasčių šioje byloje negalima pripažinti, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai (pagal TLK-10 žymimi kodais ( - )) negali būti susiję ir su tarnybinių pareigų vykdymu (žr. nutarties 15–16 p.).
  13. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

15Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai