Byla 2A-278-370/2015

Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „TRANSEKSPEDICIJA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2037-577/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „TRANSEKSPEDICIJA“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lastra“, L. A., S. V. ir A. S. (A. S.) dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 546 327,16 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. metines procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovai nesąžiningos konkurencijos veiksmais, perviliojant ieškovo darbuotojus į UAB „Lastra“ ir panaudojant ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją UAB „Lastra“ veikloje, pažeidė Konkurencijos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovo UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ Geležinkelių departamentas nebegalėjo tinkamai teikti paslaugų ir ieškovas patyrė žalą, pasireiškusią negautų pajamų forma. Ieškovas nurodė, kad L. A. nuo 2001 m. kovo 21 d. iki 2006 m. spalio 31 d. dirbo ieškovo Krovinių ekspedijavimo skyriaus vadove – generalinio direktoriaus pavaduotoja, vadovavo ieškovo Geležinkelių departamentui. S. V. nuo 2001 m. birželio 7 d. iki 2006 m. gruodžio 27 d. ėjo ieškovo Geležinkelių departamento 1-os darbo kvalifikacinės kategorijos transporto vadybininko pareigas. A. S. nuo 2005 m. birželio 28 d. iki 2007 m. kovo 22 d. ėjo ieškovo Geležinkelių departamento vyriausiojo vadybininko pareigas. L. A., S. V. ir A. S. yra UAB „Lastra“, kurios veikla yra analogiška ieškovo veiklai, steigėjai ir akcininkai. Visi atsakovai darbo sutartis su ieškovu nutraukė savo noru ir iš karto įsidarbino UAB „Lastra“: L. A. darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2006 m. spalio 31 d., o su UAB „Lastra“ sudarė 2006 m. lapkričio 2 d.; S. V. darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2006 m. gruodžio 27 d., o su UAB „Lastra“ sudarė 2007 m. sausio 2 d.; A. S. darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2007 m. kovo 22 d., o su UAB „Lastra“ sudarė 2007 m. sausio 10 d., t. y. dar nenutraukęs darbo santykių su ieškovu.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad tiek ieškovas UAB „TRANSEKSPEDICIJA“, tiek atsakovas UAB „Lastra“ užsiima ta pačia krovinių ekspedijavimo ir pervežimo veikla. Atsakovai L. A., S. V., A. S. – buvę ieškovo darbuotojai. Juridinių asmenų registre UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ įregistruota 1991 m., UAB „Lastra“ – 2006 m. Atsakovai L. A., S. V., A. S. yra UAB „Lastra“ steigėjai; atsakovė L. A. eina UAB „Lastra“ direktorės pareigas. Teismo nuomone, vien UAB „Lastra“, užsiimančios tapačia veikla, steigimo ir pradėjimo joje dirbti faktas negali būti vertinamas kaip Konkurencijos įstatymo normų pažeidimas, o vertintinas kaip atsakovų teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimas (Konstitucijos 28, 46 straipsniai, Konkurencijos įstatymo 1, 3, 16 str., Darbo kodekso 2 str.). Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai turėjo įtakos ieškovo darbuotojų darbo santykių nutraukimui ar kad atsakovai, įsteigę analogiškos veiklos bendrovę, turėjo tikslą konkuruoti su ieškovu kaip nors nesąžiningai, vertinant jų veiksmus pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Ieškovas 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkyje Nr. 403 yra nurodęs, kas bendrovėje pripažįstama komercinėmis paslaptimis. Teismas sprendė, kad faktiškai visa informacija, įvardyta potvarkyje kaip komercinė paslaptis, kuria, kaip teigia ieškovas, pasinaudojo atsakovai, yra viešai skelbiama ir todėl negali būti laikoma komercine paslaptimi. Antai, ekspedicinių įmonių adresai, duomenys apie ieškovo buvusius ir esamus klientus yra viešoje erdvėje, jie skelbiami interneto puslapiuose, pervežimo kainas geležinkeliu nustato kiekvienos šalies geležinkeliai, o ieškovo interneto puslapyje galima sužinoti apie krovinių ekspedijavimo kainas. Teismas, įvertinęs įrodymus, nustatė, kad atsakovas klientų neviliojo žemesnėmis kainomis, o įmonės pasirinkimą lėmė UAB „Lastra“ darbuotojų savybės (operatyvumas, patikimumas ir pan.). Teismas nurodė, kad pagal atsakovų ir liudytojo D. V. paaiškinimus klientai ieškomi interneto puslapiuose, o ne laukiama iniciatyvos iš jų; L. A. paaiškino, kad jos asmeninis telefono numeris buvo žinomas klientams dar nuo darbo Lietuvos geležinkeliuose laikų; tai patvirtino ir liudytojas S. Č.. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad iš tiesų dalis klientų, su kuriais dirbo atsakovai UAB „TRANSEKSPEDICIJA“, dirbo su atsakovais ir jiems dirbant kitose įmonėse; dalis klientų po atsakovų išėjimo iš UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ nutraukė bendradarbiavimą su ieškovu, tapo UAB „Lastra“ klientais, tačiau kartu naudojosi kitų ekspedijavimo įmonių paslaugomis; dalis buvusių UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ klientų tęsė bendradarbiavimą su konkrečiais asmenimis (atsakovais), kuriais jie pasitikėjo ne dėl to, kad jie dirbo konkrečioje įmonėje, o dėl to, kad bendradarbiavimas su jais garantavo tinkamos kokybės paslaugų gavimą, sprendė, kad neįrodyta, jog atsakovai perviliojo buvusius ieškovo klientus, panaudodami jiems žinomą ieškovo konfidencialią informaciją. Teismas, nenustatęs atsakovų veiksmų, pažeidžiančių Konkurencijos įstatymo nuostatas, atmetė ieškovo reikalavimus atlyginti 546 327,16 Lt nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Apeliaciniame skunde ieškovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Konkuruojančią įmonę UAB „Lastra“ atsakovai įsteigė nepaisydami UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkyje Nr. 403 numatyto kategoriško draudimo būti steigėjais ar akcininkais kitos giminingos įmonės arba dirbti tokiose giminingose įmonėse, o A. S. darbo sutartyje su ieškovu netgi tiesiogiai buvo nurodyta, kad darbuotojas darbo sutarties galiojimo metu be raštiško ieškovo sutikimo negali dirbti kitoje įmonėje (7.3 p.), taip pat jam draudžiama steigti giminingą įmonę bei būti jos dalyviu (7.8 p.).
2. Atsakovams nebuvo taikytos jokios drausminės nuobaudos, jie nuolat buvo premijuojami, todėl išvadai, kad atsakovų išėjimo iš darbo priežastis – sudėtinga atmosfera ieškovo įmonėje, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, lieka neaišku, kodėl atsakovai, įsteigę UAB „Lastra“, iš karto nenutraukė darbo santykių su ieškovu, o ir toliau kurį laiką liko dirbti pas ieškovą (nuo 2 mėn. L. A. atveju iki 6 mėn. A. S. atveju).
3. 2006 metais per du mėnesius UAB „Lastra“ iš buvusių UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ klientų (ne mažiau 41) gavo 671 778,84 Lt pajamų, 2007 metais – 8 064 175,67 Lt pajamų, o 2008 metais – 5 178 435,79 Lt pajamų (ekspertizės akto 40 – 42 b. l.), kas neįmanoma sąžiningai vykdant veiklą naujai įsteigtai įmonei, kai tuo metu ieškovo Geležinkelių departamento pajamos iš tų pačių klientų drastiškai sumažėjo nuo 11 367 052 Lt per 2006 metus iki 363 495 Lt per 2007 metus ir 43 171 Lt pajamų per 2008 metus (ekspertizės akto 24 – 25 b. l.).
4. Atsakovai buvo itin kvalifikuoti darbuotojai, sudarę Geležinkelių departamento pagrindą ir disponavę komerciškai vertinga informacija (klientų bei jų atsakingų asmenų kontaktai, pervežimo tarifai, marža, taikomos nuolaidos, sutarčių sąlygos ir t. t.), todėl darbuotojų išėjimas bei klientų perviliojimas iš esmės sutrikdė Geležinkelių departamento veiklą.
5. L. A. ir S. V. po išėjimo iš Lietuvos geležinkelių pas ieškovą dirbo daugiau nei 5,5 metų, tai yra daugiau nei pakankamas laiko tarpas buvusiems klientams šiuos darbuotojus identifikuoti būtent kaip UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ darbuotojus, o atsakovai apskritai neįrodė, kokie konkrečiai klientai su jais perėjo iš Lietuvos geležinkelių.
6. Perviliotų klientų paaiškinimus, kuriais rėmėsi teismas, reikėtų vertinti itin kritiškai, kadangi sunkiai tikėtina, jog gavę iš bendradarbiavimo su UAB „Lastra“ naudos (pvz. mažesnes kainas) jie šias aplinkybes pripažintų.
7. Darbo pas ieškovą metu atsakovai turėjo naudoti tik ieškovo telefonus ir elektroninio pašto adresus, tačiau, kaip patvirtino pats S. V., atsakovė L. A. sąmoningai teikė duomenis ieškovo administratorei apie atsakovų asmeninius mobiliųjų telefonų numerius, siekiant būtent juos įrašyti vizitinėse kortelėse (kaip patvirtino atsakovai, ieškovo klientai UAB „Lastra“ susirado per L. A., kuri dar dirbdama pas ieškovą pradėjo kontaktuoti su ieškovo klientais savo asmeniniu telefonu). Atitinkamai tuo pačiu telefono numeriu S. V. naudojosi ir išėjęs dirbti į UAB „Lastra“.
8. UAB „Lastra“ vežėjų paieškos sistemoje www.cargo.lt, kuri yra pagrindinis vežėjų paieškos šaltinis šioje srityje, užsiregistravo tik 2007 m. kovo 20 d., tačiau dar 2006 metais gavo 889 536 Lt pajamų, tai taip pat patvirtina klientų perviliojimo aplinkybę.
9. UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr. 403 yra nustatytas ieškovo komercinių paslapčių sąrašas, kuriame numatyta, kad komercinę paslaptį sudarančia informacija yra duomenys apie pervežimų kainas, krovinių užsakymus, ieškovo partnerių adresai ir kt., o kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovai su šiuo potvarkiu buvo supažindinti. Todėl teismo argumentai, kad bet kuri ekspedijavimo veikla užsiimanti įmonė viešoje erdvėje skelbia savo įkainius, neatitinka tikrovės ir nėra paremta jokiais įrodymais, nes konkurentai slepia užsakovus, su kuriais jie dirba, ir tokių užsakovų kontaktus, o ir patys atsakovai pripažino, jog informacija apie taikomą maržą (antkainį) yra nevieša, o informacijos visuma, kuria disponavo atsakovai, suteikė jiems nesąžiningą konkurencinį pranašumą.
10. Atsakovai taip pat nesąžiningai perviliojo į UAB „Lastra“ ieškovo darbuotojus J. J., dirbusią UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ Geležinkelių departamento transporto vadybininke, bei A. T., dirbusią Skandinavijos skyriaus vadybininke. Be to, liudytoja G. S. patvirtino, kad L. A. ir jai siūlė pereiti dirbti iš UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ į UAB „Lastra“, tai yra akivaizdus įrodymas apie darbuotojų perviliojimą, dėl to atsakovas sutaupė dalį įėjimo į rinką kaštų, susijusių su darbuotojų apmokymu ir pan.
11. Ieškovo atlikti skaičiavimai dėl negauto grynojo pelno praradimo jokiais įrodymais nebuvo paneigti, o skaičiavimui naudotų duomenų teisingumą patvirtino tiek auditorius, tiek ekspertė, kuri atlikusi ekspertizę nustatė netgi didesnį UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ žalos dydį.

9Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Lastra“ ir L. A. prašė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad didelė dalis ieškovo ir atsakovo klientų parodo, kad jie į ieškovo įmonę atėjo tik dėka ten dirbusių atsakovų, o su ieškovu atsisakė dirbti dėl netinkamo UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ darbo organizavimo. Pradėjusi veikti UAB „Lastra“ pakankamai ilgą laiką paslaugas teikė žymiai blogesnėmis sąlygomis – taikant išankstinį apmokėjimą. Ieškovo tinklalapyje yra galimybės pateikus užklausą internetu sužinoti bet kokios apimties krovinių ekspedijavimo kainas, o ekspedicinių įmonių adresai, pervežimo kainų formavimo principai buvo žinomi dar nuo darbo Lietuvos geležinkeliuose laikų. Kita vertus, net jei būtų nustatyta, kad atsakovai atliko kokius nors nesąžiningos konkurencijos veiksmus, tie veiksmai galėtų būti nesąžiningos konkurencijos veiksmais tik vienerius metus po darbo sutarčių su atsakovais nutraukimo. Pasak apeliantų, ieškovo darbuotojai patys apsisprendė nutraukti darbo sutartis ir įsidarbino atsakovo įmonėje be jokių nesąžiningos konkurencijos veiksmų iš atsakovo pusės. A. T. darbo sutartyje su UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ nurodoma, kad jai draudžiama vienus metus po sutarties pasibaigimo dirbti kitose, analogiška ar konkuruojančia veikla užsiimančiose įmonėse, tačiau nenumatyta, kad už tai būtų atlyginama, todėl tokia nuostata laikytina pažeidžiančia jos teises. Apeliantų teigimu, atsakovai išėjo iš darbo dėl susiklosčiusios nepalankios darbo atmosferos ir, neturėdami lėšų pragyvenimui bei nemokėdami jokio kito darbo, ėmėsi jiems žinomos ir gerai suprantamos veiklos – krovinių ekspedijavimo geležinkelių transportu. Byloje yra pateikti visi duomenys apie atsakovo UAB „Lastra“ gautas įplaukas, iš kurių aišku, kad su dalimi buvusių UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ klientų, išvardintų ieškinio priede Nr. 19 (pvz., DHL Express sp. Z. O. O., Vesper Export LDT, Alsante SIA, UAB „Pietų kryptis“, UAB „Sollor“, Trade trans liublin ir kt.), atsakovas nedirba, o didelė dalis netektų ieškovo pajamų yra būtent iš šių klientų (2006 m. – 1 316 701 Lt). Be to, ieškinio priede neteisingai nurodytos pajamos iš dalies klientų (UAB „Kazameta“, Beltransekspres, Predprinimatel BEI), o dalis ieškinio priede įvardytų klientų užsakė ir apmokėjo už pervežimus autotransportu, tai yra nesusiję su geležinkelių transportu ir ieškovas siekia nesąžiningai pasipelnyti pateikdamas netikslius apskaitos duomenis. Apeliantai teigia, kad ieškovas nepateikė sutarčių su klientais, todėl nebuvo galimybės išsiaiškinti žalos pagrįstumo aplinkybių. UAB „Lastra“ 2006 metais iš buvusių UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ klientų gavo 18 224,68 Lt grynojo pelno, 2007 metais – 101 534,73 Lt, o 2008 metais – 313 376 Lt, tačiau konkrečiu atveju byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, o 2012 m. liepos 24 d. teismo posėdyje ekspertė patvirtino, kad nagrinėjo visą UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ veiklą, neanalizuodama atskirai Geležinkelių departamento rodiklių.

10Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai S. V. ir A. S. prašė skundą atmesti. Nurodo, kad nei apeliaciniame skunde nurodytuose ieškovo vidiniuose teisės aktuose, nei su atsakovais S. V. ir A. S. sudarytose darbo sutartyse nėra numatyta šiems atsakovams jokių draudimų steigti kokias nors bendroves, o po darbo sutarties su ieškovu pasibaigimo A. S. jokios giminingos įmonės nesteigė (darbo sutarties 7.8 p.). Vien faktų gretinimas, kad 41 buvęs ieškovo klientas pradėjo pirkti UAB „Lastra“ paslaugas, nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo neteisėtai pervilioti, nes neturėjo ilgalaikių įsipareigojimų ieškovui ir negarantavo ieškovo paslaugų pirkimo. Apeliantų teigimu, ieškovo verslas nėra specifinis, o ekspedijavimo geležinkeliu paslaugų teikimui ypatingų resursų nereikia, nes pervežimus vykdo geležinkelio įmonės. Atsakovai S. V. ir A. S. nebuvo supažindinti su ieškovo komerciniu paslapčių sąrašu. Be to, pati ekspertė pripažino netyrusi ir neskaičiavusi konkrečių ieškovo Geležinkelių departamento veiklos rezultatų, o taip pat nepatvirtino ieškovo teiginių apie kažkokią žalą, atsiradusią dėl atsakovų kaltės. Pasak apeliantų, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatas, atlyginti žalą gali būti reikalaujama tik už vienerius metus po darbo santykių pasibaigimo, o ieškovas apskritai nėra detalizavęs, kokią konkrečiai žalą padarę ir (ar) kokią turtinę naudą gavę yra būtent atsakovai S. V. ir (ar) A. S..

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Byloje ginčas kilo dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo. Byloje nustatyta, kad atsakovai L. A., S. V., A. S. – buvę ieškovo UAB „Transekspedicija“ darbuotojai: L. A. nuo 2001 m. kovo 21 d. iki 2006 m. spalio 31 d. dirbo Krovinių ekspedijavimo skyriaus vadove – generalinio direktoriaus pavaduotoja, vadovavo Geležinkelių departamentui, S. V. nuo 2001 m. birželio 7 d. iki 2006 m. gruodžio 27 d. ėjo Geležinkelių departamento 1-os darbo kvalifikacinės kategorijos transporto vadybininko pareigas, o A. S. nuo nuo 2005 m. birželio 28 d. iki 2007 m. kovo 22 d. ėjo Geležinkelių departamento vyriausiojo vadybininko pareigas. Atsakovai L. A., S. V., A. S. 2006 m. rugsėjo 1 d. įsteigė UAB „Lastra“. L. A. įsidarbino UAB „Lastra“ 2006 m. lapkričio 2 d., S. V. – 2007 m. sausio 2 d., o A. S. – 2007 m. sausio 10 d. Tiek UAB „TRANSEKSPEDICIJA“, tiek UAB „Lastra“ užsiima ta pačia krovinių ekspedijavimo ir pervežimo veikla. Ieškovo UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ teigimu, dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, perviliojant ieškovo darbuotojus į UAB „Lastra“ ir panaudojant ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją UAB „Lastra“ veikloje, ieškovas patyrė žalą, pasireiškusią negautų pajamų forma.

13Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovų veiksmų, pažeidžiančių Konkurencijos įstatymo nuostatas, atmetė ieškinį. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti tokį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

14Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši civilinė byla apeliacine tvarka jau buvo nagrinėta. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. vasario 12 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 316 800 Lt žalai atlyginti bei procesines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (kasacinės bylos Nr. 3K-3-447/2014). Kasacinis teismas pažymėjo, kad atsakovų aktyvus dalyvavimas įsteigiant UAB „Lastra“, perėjimas dirbti į konkuruojantį verslo subjektą, kur sudarytos sąlygos pasinaudoti dėl darbo UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ turima konfidencialia informacija, sandorių su tais pačiais klientais sudarymas ir pan. sudaro pagrindą konstatuoti, jog buvo neteisėtai pasinaudota ieškovo komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota. Kasacinis teismas sutiko su panaikintame apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad byloje yra nustatytos visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos ir žala iš visų atsakovų priteistina solidariai. Tačiau pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė žalos dydį, nes ieškovo patirtų nuostolių dydį nustatė vadovaudamasis ne grynojo pelno, o tipinės veiklos pelno kriterijumi. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tipinės veiklos pelnas ir grynasis pelnas nėra tapačios sąvokos, nes tipinės veiklos pelnas gaunamas iš bendrojo pelno išskaičiavus veiklos sąnaudas (pvz., administravimo sąnaudas), o grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius.

15Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikino tik dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs sąlygų civilinei atsakomybei taikyti buvimą, ieškovo patirtos žalos dydį turėjo nustatyti vadovaudamasis grynojo pelno kriterijumi, o ne tipinės veiklos pelno kriterijumi, todėl teisėjų kolegija iš naujo nagrinėdama šią bylą pasisako tik dėl ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinų nuostolių dydžio, nustatytino pagal grynojo pelno kriterijų.

16Iš kasacinio teismo šioje byloje pateiktų paaiškinimų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovo patirtų nuostolių dydį galima nustatyti dviem būdais. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovui žala padaryta atsakovams atskleidus ir neteisėtai panaudojus ieškovo konfidencialią informaciją. Kasacinis teismas šioje byloje pažymėjo, kad konfidencialios informacijos atskleidimas dažniausiai susijęs su netiesioginiais nuostoliais (sumažėjęs bendrovės konkurencingumas rinkoje, žala bendrovės įvaizdžiui, negautas pelnas), todėl įrodyti, jog bendrovė patyrė tam tikro dydžio nuostolį, yra gana sudėtinga; CK 6.164 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minimalūs nuostoliai tokiu atveju yra tokio dydžio, kokia yra gauta nauda, išreikšta pinigais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai nukentėjusiajam nuo atsakingo asmens neteisėtų veiksmų (pavyzdžiui, atskleidus komercinę paslaptį) yra sudėtinga įrodytų tikslų nuostolių dydį, nukentėjusiajam leidžiama reikalauti, kad atsakovo gauta nauda būti pripažinta nuostoliais. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje taip pat laikė, kad dėl savo neteisėtų veiksmų atsakovas UAB „Lastra“ ir kiti atsakovai gavo ieškovo sąskaita naudos, kurią ieškovas prašys (išreikalavus iš atsakovo atitinkamus duomenis) pripažinti jo nuostoliais (ieškovas taip pat pateikė nuorodą į CK 6.249 straipsnio 2 dalį). Kaip minėta, tokie nuostoliai laikytini minimaliais nuostoliais. Tokiu atveju atsakingo asmens gauta nauda iš esmės yra nukentėjusiojo negautos pajamos.

17Teisėjų kolegija pažymi, kad, šią bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šalims buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl nuostolių dydžio apskaičiavimo, be to, atsakovui UAB „Lastra“ buvo pasiūlyta pateikti 2006–2008 m. duomenis dėl su buvusiais ieškovo klientais sudarytų sutarčių pagrindu gautų pajamų, patirtų sąnaudų ir gauto grynojo pelno.

18Iš šioje byloje priimto ir kasacinio teismo panaikinto Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo matyti, kad teismas ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė būtent minimalius nuostolius, nes jų dydį nustatė pagal atsakovo UAB „Lastra“ pajamas, gautas iš buvusių ieškovo klientų nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., t. y. 13 914 391 Lt, iš kurių tipinės veiklos pelno dydis sudarė 316 800 Lt. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Ekspertizės akto Nr. 1112/59 E išvada, pateikta atsakant į klausimą, kokią naudą (CK 6.249 straipsnio 2 dalis) gavo UAB „Lastra“ už minėtą laikotarpį iš atsakovų perviliotų buvusių ieškovo klientų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas šio sprendimo kasacine tvarka neskundė, todėl laikytina, jog ieškovas sutiko su apeliacinės instancijos teismo taikytu nuostolių apskaičiavimo metodu, kai ieškovo patirti nuostoliai būtų apskaičiuojami pagal atsakovo UAB „Lastra“ gautas pajamas (gautą naudą) iš perviliotų klientų. Kasacinis teismas, panaikinęs sprendimą, nepadarė išvados, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovo nuostolių dydį apskaičiavo pagal būtent atsakovo UAB „Lastra“ gautas pajamas iš perviliotų klientų, t. y. kaip minimalius nuostolius, o bylą grąžino nagrinėti iš naujo tik dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos nuostolius nepagrįstai nustatė vadovaudamasis tipinės veiklos pelno kriterijumi, o ne grynojo pelno kriterijumi. Ieškovas pateiktuose paaiškinimuose įrodinėja, kad minimalūs nuostoliai, nustatyti vadovaujantis grynojo pelno kriterijumi, yra 1 020 304,64 Lt, t. y. daugiau nei nustatė ekspertė vadovaudamasi tipinės veiklos pelno kriterijumi, nors grynasis pelnas turi būti mažesnis nei tipinės veiklos pelnas. Be to, ieškovas paaiškinimuose įrodinėja taip pat kitus (ne minimalius) nuostolius, nors, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas tik minimalių nuostolių dydis (CK 6.164 straipsnio 2 dalis, 6.249 straipsnio 2 dalis), kasacine tvarka neskundė. Teisėjų kolegija šią ieškovo poziciją laiko nenuoseklia ir pasisako tik dėl ieškovo minimalių nuostolių (pagal UAB „Lastra“ gautas pajamas iš perviliotų klientų) dydžio, nevertindama ieškovo argumentų (atsakovų atsikirtimų į juos) dėl kitų (ne minimalių) nuostolių.

19Nustatant, kiek atsakovas gavo grynojo pelno iš perviliotų klientų, būtina vadovautis 3-iojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ 23–28 punktais, pagal juos bendrojo pelno rodiklis apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atimant pardavimo savikainą, tipinės veiklos pelno rodiklis apskaičiuojamas iš bendrojo pelno atimant veiklos sąnaudas, įprastinės veiklos pelnas apskaičiuojamas prie tipinės veiklos pelno pridedant kitos veiklos bei finansinės ir investicinės veiklos rezultatus, pelnas prieš apmokestinimą apskaičiuojamas prie įprastinės veiklos pelno pridedant pagautę ir atimant netekimus, grynasis pelnas apskaičiuojamas iš pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą atimant pelno mokesčio sąnaudas. Minėta, kad atsakovui UAB „Lastra“ buvo pasiūlyta pateikti 2006–2008 m. duomenis dėl su buvusiais ieškovo klientais sudarytų sutarčių pagrindu gautų pajamų, patirtų sąnaudų ir gauto grynojo pelno. Atsakovo duomenimis, minėtu laikotarpiu jis iš ieškovo buvusių klientų gavo 12 319 687,18 Lt pajamų, iš kurių 12 245 695,99 Lt sudaro sąnaudos (mokesčiai, banko paslaugos, palūkanos, valiutos kurso pasikeitimai, neteikimai, pelno mokestis ir kitos sąnaudos), o grynasis pelnas atitinkamai – 73 997,19 Lt (t. 15, b. l. 181). Teisėjų kolegijai atsakovo pateikti duomenys kelia abejonių dėl jų patikimumo, nes atsakovo nurodytos bendros sąnaudos nepagrįstos detaliais paskaičiavimais, o iš buvusių ieškovo klientų gautų pajamų suma nesutampa su Ekspertizės akte nurodyta suma (13 914 391 Lt). Atsakovo teigimu, šioje byloje keliamas klausimas dėl ieškovo patirtų pajamų praradimų iš pervežimo geležinkeliais veiklos iš buvusių klientų, tačiau atsakovas iš kai kurių buvusių ieškovo klientų gavo pajamų ne vien už pervežimo geležinkeliais veiklą, bet ir už parduotas prekes ir iš kitokios veiklos bei kitokias paslaugas. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas šioje byloje neišskyrė, kokia dalimi atsakovai nesąžiningai konkuravo su ieškovu, o nurodė, kad atsakovų aktyvus dalyvavimas įsteigiant bendrovę, perėjimas dirbti į konkuruojantį verslo subjektą, kur sudarytos sąlygos pasinaudoti dėl darbo ieškovo bendrovėje turima konfidencialia informacija, sandorių su tais pačiais klientais sudarymas ir pan. teikia pagrindą konstatuoti, jog buvo neteisėtai pasinaudota ieškovo komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota. Taigi šioje byloje nustatyta, kad atsakovai neteisėtai pasinaudojo ieškovo konfidencialia informacija, t. y. informacija apie klientus. Šiuo atveju sutiktina su ieškovo pozicija, kad visa nauda, gauta iš ieškovo buvusių klientų laikytina neteisėtai gauta nauda, todėl atsakovų išvedžiojimai, kad kai kuri nauda, gauta iš perviliotų klientų, nėra tiesioginė nauda, gauta iš krovinių ekspedijavimo geležinkeliu, neatitinka byloje konstatuotų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos iš perviliotų klientų gautos pajamos, nustatytos pagal atsakovo UAB „Lastra“ pateiktus dokumentus, turi būti laikomos neteisėtai gautomis pajamomis, iš kurių nustatytinas neteisėtai gautas grynasis pelnas. Taigi šiuo atveju teisėjų kolegija vadovaujasi Ekspertizės akte nustatyta aplinkybe, kad atsakovas UAB „Lastra“ iš buvusių ieškovo klientų gavo 13 914 391 Lt pajamų.

20Minėta, kad atsakovo UAB „Lastra“ pateiktais duomenimis apie patirtas sąnaudas, apskaičiuojant grynąjį pelną, negalima vadovautis, nes nepateiktas jų detalaus pagrindimas. Atkreiptinas dėmesys, jog šalys neprašė skirti papildomos teismo ekspertizės, kad būtų nustatytas atsakovo UAB „Lastra“ grynasis pelnas, gautas iš perviliotų ieškovo klientų. Atsakovas UAB „Lastra“ tinkamai nepasinaudojo jam suteikta galimybe paneigti ekspertės paskaičiavimus ir pateikti detalius savo paskaičiavimus apie jo iš perviliotų ieškovo klientų gautas visas pajamas ir patirtas sąnaudas, kurios yra svarbios apskaičiuojat grynąjį pelną. Pažymėtina, kad atsakovų UAB „Lastra“ ir L. A. pozicija dėl grynojo pelno taip pat yra nenuosekli. Šie atsakovai baigiamojoje kalboje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir atsiliepime į apeliacinį skundą buvo nurodę, kad grynasis pelnas iš buvusių ieškovo klientų vien 2007 m. buvo 101 534,73 Lt, o, remiantis atsakovų pateiktais paskutiniais duomenimis, grynasis pelnas iš buvusių ieškovo klientų per 2006–2008 metus sudaro tik 73 997,19 Lt. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, nustatydama atsakovo UAB „Lastra“ gautą grynąjį pelną, vadovaujasi Ekspertizės akte nustatyta ne tik atsakovo gautų pajamų iš buvusių ieškovo klientų suma, bet ir nustatytu tipinės veiklos pelno dydžiu, kuris yra tarpinis rodiklis nustatant grynąjį pelną. Taigi Ekspertizės akte nustatyta, kad tipinės veiklos pelno dydis iš buvusių ieškovo klientų gautų 13 914 391 Lt pajamų sudaro 316 800 Lt, kaip ir pirmą kartą nagrinėdamas bylą nustatė apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertės nustatytu šiuo tipinės veiklos pelno dydžiu, kadangi jis buvo paskaičiuotas pagal atsakovo UAB „Lastra“ pateiktus duomenis. Be to, kasacinis teismas šioje byloje nenurodė, kad nustatytas tipinės veiklos pelno dydis ar jo apskaičiavimo metodika yra neteisinga. Kasacinis teismas akcentavo, kad tipinės veiklos pelnas ir grynasis pelnas nėra tapačios sąvokos, tipinės veiklos pelnas gaunamas iš bendrojo pelno išskaičiavus veiklos sąnaudas, o grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius. Atsakovai nepateikė, nors tokią galimybę turėjo, patikimų duomenų apie savo finansinės veiklos sąnaudų ir ypatingųjų praradimų dydį (kuris yra aktualus nustatant grynąjį pelną), todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką ir trukmę, nagrinėjamu atveju būtų protinga grynąjį pelną apskaičiuoti tokiu būdu – iš byloje nustatyto tipinės veiklos pelno dydžio atimti 15 proc. pelno mokestį. Šiuo atveju gaunamas UAB „Lastra“ grynojo pelno dydis – 269 280 Lt (316 800 Lt – 15 proc.), kuris nagrinėjamu atveju ir laikytinas ieškovo patirtais minimaliais nuostoliais.

21Atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus šioje byloje ir nurodytų aplinkybių bei argumentų visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui solidariai iš atsakovų 269 280 Lt (77 988,88 Eur) nuostolių atlyginimo, taip pat procesines palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tačiau tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą dėl 546 327,16 Lt nuostolių atlyginimo, o jam priteista tik 269 280 Lt suma, t. y. ieškovo reikalavimas patenkintas apie 50 proc. Šiuo atveju atsakovai ieškovui turėtų atlyginti pusę jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas turėtų atlyginti atsakovams taip pat pusę jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytoje situacijoje nėra tikslinga skirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šalys paliekamos prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau nagrinėjamu atveju valstybė patyrė 50,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios jai priteistinos iš šalių lygiomis dalimis.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

26Priteisti ieškovui UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ (j. a. k. 302453803) solidariai iš atsakovų UAB „Lastra“ (j. a. k. 300594901), L. A. (a. k. ( - )), S. V. (a. k. ( - )) ir A. S. (a. k. ( - )) 77 988,88 Eur (septyniasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 88 ct) nuostolių atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (77 988,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ (j. a. k. 302453803) 25,18 Eur (dvidešimt penkis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovų UAB „Lastra“ (j. a. k. 300594901), L. A. (a. k. ( - )), S. V. (a. k. ( - )) ir A. S. (a. k. ( - )) – po 6,30 Eur (šešis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.