Byla 2A-471-123/2014
Dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir skolos priteisimo, tretieji asmenys V. B. (V. B.), UAB ,,Jorlita“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. N. (V. N.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovui V. S. dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir skolos priteisimo, tretieji asmenys V. B. (V. B.), UAB ,,Jorlita“,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu reikalauja pripažinti, kad 2012-07-07 tarp trečiojo asmens V. B. ir atsakovo V. S. buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis; priteisti iš atsakovo ieškovui 5 100 Lt skolos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė, kad 2012 liepos mėn. atsakovas kreipėsi į ieškovą su prašymu padėti įsigyti automobilį. Ieškovas suteikė atsakovui informacijos, jog jo pažįstamas V. B. turi automobilį pardavimui. Apžiūrėjęs pasiūlytą automobilį ,,Mazda 323F“, valst. Nr. ( - ), atsakovas sutiko šį automobilį nupirkti iš V. B. už 5 500 Lt. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, atsakovas tikrindamas automobilį, jokių priekaištų dėl jo techninės būklės neišsakė. Atsakovas sutartyje nurodė, kad automobilį perka ne kaip fizinis, o juridinis asmuo. Sutartis nebuvo surašyta iki galo, nes negalėjo atvažiuoti įmonės atstovė ir pasirašyti sutartį. Atsakovas su savimi grynųjų pinigų neturėjo ir jam reikėjo tą dieną skubiai darbo reikalais išvykti į Norvegiją, todėl jis, girdint V. B., kreipėsi į ieškovą su prašymu už jį sumokėti 5 500 Lt, o 2012 m. liepos mėnesį grįžus iš užsienio, pažadėjo grąžinti pinigus bei surašyti pirkimo–pardavimo sutartį. Automobilio pardavėjas V. B., dalyvaujant atsakovui, gavo iš ieškovo 5 100 Lt už parduotą automobilį, o atsakovui buvo perduoti automobilio raktai bei dokumentai. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-11-26 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. N. 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. S. ir 42,04 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas konstatavo, kad nei ieškovas V. N., nei trečiasis asmuo V. B. savo teiginių, jog pinigus už automobilį prašė sumokėti atsakovas, bei, kad ieškovas apskritai šiuos pinigus sumokėjo V. B., negalėjo pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovas taip pat neįrodė, jog automobilį ketino pirkti atsakovas V. S. Liudytojai M. S., A. G. bei pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis buvo perkamas UAB ,,Jorlita“ vardu. Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovo ir atsakovo būtų susitarimas, kuriuo šalys būtų susitarusios, jog būtent ieškovas įvykdys automobilio pardavėjui (kreditoriui) prievolę ir jam po to pereis kreditoriaus teisės. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas neturėjo galimybės atsiskaityti su automobilio pardavėju, dėl to šią prievolę įvykdė ieškovas, ir, kad atsakovas (skolininkas), dar prieš ieškovui (trečiajam asmeniui) įvykdant prievolę, būtų žinojęs, jog prievolę atsiskaityti su automobilio pardavėju įvykdys būtent ieškovas. Atsakovas neturėjo galimybės pasinaudoti CK 6.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise paprieštarauti tokiam įvykdymui. Apeliaciniu skundu ieškovas V. N. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nei atsakovas, nei UAB „Jorlita“ nepateikė teismui rašytinio dokumento, patvirtinančio įmonės įgaliojimo suteikimą atsakovui dėl automobilio pirkimo. Nesant įstatymo nustatyta tvarka patvirtinto įgaliojimo, atsakovas prisiėmė riziką dėl neigiamų padarinių atsiradimo. Mano, kad trečiasis asmuo nepatvirtino sandorio, todėl šis sandoris nesukelia teisinių padarinių UAB ,,Jorlita“. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų dėl pinigų sumokėjimo pardavėjui V. B., nes ginčo tarp V. B. ir V. N. dėl pinigų sumokėjimo nėra. Nurodo, kad atsakovas laisva valia sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. nupirko automobilį ir juo pradėjo naudotis, eksploatuoti, jį tvarkyti ir prižiūrėti, automobilis buvo techniškai tvarkingas, atsakovas priekaištų dėl automobilio būklės neturėjo. Nupirktu automobiliu atsakovas išvažiavo į Norvegiją, todėl tvirtinti, kad automobilis neatitinka paskirties, kuriai jis buvo pirktas, nėra pagrindo. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. S. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas neturėjo prievolės atsiskaityti už automobilį, nes jis nesiekė įgyti automobilio sau, be to, nėra duomenų, kad atsakovas būtų žinojęs, jog ieškovas įvykdys prievolę už jį trečiajam asmeniui, todėl atsakovas neturėjo galimybės prieštarauti tokiam įvykdymui (CK 6.50 str. 2 d.). Neįrodyta, kad atsakovas prašė sumokėti pinigus už jį ir, kad ieškovas apskritai šiuos pinigus sumokėjo trečiajam asmeniui. Apeliacinis skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties blanke nurodoma, kad 2012-07-07 pardavėjas V. B. parduoda pirkėjui UAB ,,Jorlita“ automobilį ,,Mazda 323F“, valst. Nr. ( - ), už 5 100 Lt. Šios sutarties blanką pasirašė pardavėjas V. B., prie transporto priemonės pirkėjo nurodyta UAB ,,Jorlita“, tačiau šios įmonės atstovas sutarties nepasirašė (ikiteisminio tyrimo medžiaga 33-At-01734-12, b. l. 9). 2012-05-18 sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas V. S. priimamas dirbti UAB ,,Jorlita“ atstovu Norvegijos Karalystėje – darbų koordinatoriumi (b. l. 44–45). SODRA duomenimis atsakovas V. S. dirbo UAB ,,Jorlita“ iki 2012-07-16 (b. l. 61). Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo nustatyti, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta kilnojamojo daikto (automobilio) pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat priteisti iš atsakovo skolą ieškovui, kurią, ieškovo paaiškinimu, jis sumokėjo už atsakovo perkamą automobilį. Dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta CK 6.305 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta privalomų formos reikalavimų (išskyrus, kai formos reikalavimas išplaukia iš kitų CK nuostatų, kaip antai CK 1.73 str. 1 d. 1, 3 p.), todėl tokia sutartis, kaip ir bet kuris kitas sandoris, gali būti sudaroma žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-180/2014). Nagrinėjamu atveju iš transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad parduodamo automobilio ,,Mazda 323F“, valst. Nr. ( - ), vertė yra 5 100 Lt, t. y. viršija 5 000 Lt, todėl tokiam sandoriui sudaryti buvo būtina paprasta rašytinė forma (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.). 2012-07-07 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma, kad transporto priemonę pardavė V. B., o ją pirko UAB „Jorlita“, sutartis nėra pasirašyta UAB „Jorlita“ atstovaujančio asmens. Apeliantas šioje byloje įrodinėja, kad atsakovas laisva valia sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį savo, o ne UAB „Jorlita“ naudai, t. y. nupirko automobilį ir juo pradėjo naudotis, eksploatuoti, jį tvarkyti ir prižiūrėti. Tačiau nėra pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad rašytinė transporto pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovo V. S. ir trečiojo asmens V. B. buvo sudaryta, o įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

32010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, darė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog automobilį ketino pirkti atsakovas V. S. Kaip jau buvo minėta, 2012-07-07 buvo surašytas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties blankas, kurį pasirašė V. B., kaip automobilio pardavėjas, o automobilio pirkėju nurodyta UAB ,,Jorlita“, 2012-08-09 išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad UAB ,,Jorlita“ pirko automobilinę dalį – veleno padėties daviklį už 625 Lt (b. l. 48, 67), 2012-08-21 išrašytoje sąskaitoje nurodoma, kad UAB ,,Fredex Europa“ suteikė transportavimo paslaugas iš Norvegijos į Lietuvą („Mazda 323“, valst. Nr. ( - )) įmonei Bygglosninger AS už 6 000 Norvegijos kronų (b. l. 50), o 2012-03-01 tarp įmonės UAB „Bygglosninger“ ir UAB „Jorlita“ sudaryta paslaugų sutartis (b. l. 53–54). Nurodytos aplinkybės paneigia apelianto teiginį, kad atsakovas laisva valia sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. nusipirko automobilį sau ir pradėjo juo naudotis, jį eksploatuoti, tvarkyti ir prižiūrėti, nes sutarties blankas buvo parengtas pasirašyti pirkėjui UAB „Jorlita“, kuri vėliau pirko detalę sugedusiam automobiliui ir apmokėjo už jo transportavimą į Lietuvą. Įvertinus byloje esančias aplinkybes, yra pagrindo tikėti, kad atsakovas V. S. nesiekė sudaryti ir nesudarė pirkimo–pardavimo sandorio UAB „Jorlita“ vardu, o tik surado automobilio pardavėją UAB „Jorlita“. Todėl apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su sandorių sudarymu per atstovą, atmestinos kaip nepagrįstos. Dėl skolos priteisimo Pareikštu ieškiniu ir apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo skolą ieškovui, kurią, ieškovo paaiškinimu, jis sumokėjo už atsakovo perkamą automobilį. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). CK 6.871 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sumokėjo ginčo pinigus V. B., tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, kaip to reikalauja įstatymas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskoliniai santykiai. Aplinkybė, kad ginčo tarp trečiojo asmens V. B. ir ieškovo V. N. dėl pinigų sumokėjimo nėra, nesudaro pagrindo išvadai, kad tarp ieškovo V. N. ir atsakovo V. S. buvo susitarta dėl paskolos. Pagal CK 6.50 straipsnį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas už atsakovą (skolininką) įvykdė prievolę atsiskaityti už automobilį su pardavėju (kreditoriumi) ir tokiu būdu ieškovui perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Sutiktina su teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog tarp ieškovo ir atsakovo būtų toks susitarimas, kuriuo šalys susitarė, jog būtent ieškovas įvykdys automobilio pardavėjui (kreditoriui) prievolę ir jam po to pereis kreditoriaus teisės. Atsakovas neturėjo galimybės pasinaudoti CK 6.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise paprieštarauti tokiam įvykdymui. Nėra pagrindo išvadai, kad tarp jų susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iš trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę kreditoriui už skolininką ir kreditoriaus teisių perėmimu (CK 6.50 str.).

4Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

5Atmetus apeliacinį skundą, atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla teisiniu požiūriu nėra sudėtinga, taip pat į rekomendacijose nurodytą maksimalų priteistiną dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, iš ieškovo V. N. atsakovui V. S. priteistina dalis – 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 p.).

6Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

7Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8Priteisti iš ieškovo V. N. (V. N.) atsakovui V. S. 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai