Byla 3K-3-349/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Fegda“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Fegda“ ieškinį atsakovui UAB „Via Baltika Logistika“, dalyvaujant trečiajam asmeniui BAB „BSA Construction“, dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Fegda“ prašė priteisti jam iš atsakovo UAB „Via Baltika Logistika“ 325 342,80 Lt skolos ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.

5Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB ,,Via Baltika Logistika“ (užsakovas) ir trečiasis asmuo BAB ,,BSA Construction“ (buvusi UAB ,,Statybų priežiūros agentūra“) 2006 m. spalio 16 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią generalinis rangovas AB ,,BSA Construction“ įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis pastatyti logistikos centrą (duomenys neskelbtini) už 45 199 900 Lt. Ieškovas UAB „Fegda“ (subrangovas) ir trečiasis asmuo AB „BSA Construction“ (generalinis rangovas) 2006 m. rugpjūčio 18 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. VBL-SB-06/01/47/06 bei 2007 m. balandžio 3 d. papildomą susitarimą Nr. 1, pagal kuriuos ieškovas įsipareigojo atlikti aikštelės parengimo, pastato pagrindų įrengimo bei aplinkos tvarkymo darbus logistikos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), o trečiasis asmuo – sumokėti ieškovui už šiuos darbus 8 067 292 Lt. 2007 m. gegužės 18 d. ieškovas (subrangovas), trečiasis asmuo (generalinis rangovas) ir atsakovas UAB „Via Baltika Logistika“ (užsakovas) sudarė susitarimą dėl mokėjimų tvarkos Nr. 1 (toliau – susitarimas dėl mokėjimų tvarkos, trišalis susitarimas), kurio 2.1 punktu susitarė, kad trečiojo asmens įsipareigojimus apmokėti ieškovui už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį nuo 2007 m. gegužės 18 d. perima atsakovas. Su ieškovu už atliktus statybos rangos darbus nebuvo iki galo atsiskaityta, todėl šis kreipėsi į teismą dėl skolos ir netesybų priteisimo iš trečiojo asmens. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. įsakymu ieškovui iš trečiojo asmens priteista 325 342,80 Lt skolos, 34 692,21 Lt palūkanų, 11,72 proc. dydžio procesinių palūkanų. Trečiajam asmeniui Kauno apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla, Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartimi, remiantis pirmiau nurodytu teismo įsakymu, patvirtintas ieškovo, kaip kreditoriaus, finansinis reikalavimas bankroto byloje.

6Ieškinio reikalavimą priteisti 325 342,80 Lt skolos ieškovas grindė 2006 m. rugpjūčio 18 d. statybos rangos sutartimi, pagal kurią su juo ne visiškai atsiskaityta, ir 2007 m. gegužės 18 d. trišaliu susitarimu. Ieškovas ir atsakovas skirtingai aiškino 2007 m. gegužės 18 d. trišalio susitarimo 2.1 punktą, kuriuo buvo susitarta, kad atsakovas trečiojo asmens įsipareigojimus atlikti mokėjimus už atliktus darbus ieškovui perima nuo 2007 m. gegužės 18 d. Ieškovas šį susitarimą aiškina taip, kad atsakovas priėmė įsipareigojimą apmokėti ieškovui už darbus atliktus tiek iki 2007 m. gegužės 18 d., tiek po 2007 m. gegužės 18 d. Atsakovas aiškina susitarimą taip, kad pagal susitarimo 2.1 punkto sąlygą jis prisiėmė įsipareigojimą apmokėti ieškovui tik už darbus, atliktus po 2007 m. gegužės 18 d., ir kad tą įsipareigojimą yra visiškai įvykdęs.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8

9Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 325 342,80 Lt bei 6 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo 2008 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Teismas nustatė, kad iki 2007 m. gegužės 18 d. susitarimo dėl mokėjimų tvarkos pasirašymo apmokėjimai už ieškovo atliktus ir trečiojo asmens iš ieškovo priimtus statybos rangos darbus turėjo vykti netiesiogiai per trečiąjį asmenį, t. y. trečiasis asmuo, priėmęs ieškovo atliktus darbus, pateikdavo atsakovui PVM sąskaitą–faktūrą, o šis joje nurodytą sumą pervesdavo trečiajam asmeniui, kuris atitinkamą sumą pervesdavo ieškovui. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog iki trišalio susitarimo dėl mokėjimų tvarkos sudarymo jis pervedė ieškovo prašomą priteisti 325 342,80 Lt sumą trečiajam asmeniui, kad pastarasis pervestų šią sumą ieškovui už atliktus statybos rangos darbus. Taigi trišalio susitarimo pasirašymo dieną ne tik generalinis rangovas (trečiasis asmuo) buvo skolingas subrangovui (ieškovui), bet ir užsakovas (atsakovas) buvo skolingas generaliniam rangovui (trečiajam asmeniui) 325 342,80 Lt. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagal trišalio susitarimo 2.1 punktą įsipareigojo 325 342,80 Lt sumą pervesti tiesiogiai ieškovui, nes to nėra padaręs trečiasis asmuo. Aiškindamas susitarimo dėl mokėjimų tvarkos 2.2 punkto sąlygą, teismas nurodė, kad atsakovas turi teisę trečiojo asmens skolų neperimti su sąlyga, jei jis trečiajam asmeniui bus pervedęs atitinkamas sumas, kad sumokėtų ieškovui. Teismas padarė išvadą, kad trišalio susitarimo 2.1 punkte šalys nustatė, jog atsakovas nuo 2007 m. gegužės 18 d. perėmė visus trečiojo asmens įsipareigojimus atsiskaityti už atliktus darbus, įskaitant ir atsiradusius iki šio susitarimo, išskyrus 2.2 punkte nurodytą išimtį – tas skolas, už kurias mokėjimus atsakovas jau buvo atlikęs trečiajam asmeniui, tačiau pastarasis šių sumų nebuvo pervedęs ieškovui. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis buvo pervedęs trečiajam asmeniui 325 342,80 Lt, tai pagal susitarimo 2.1 punktą šį mokėjimą privalo įvykdyti atsakovas. Teismas atsižvelgė ir į šalių elgesį po susitarimo sudarymo, taip pat rėmėsi Lietuvių kalbos instituto specialisto išvada Nr. E-09-3, kurioje konstatuota, kad didesnė tikimybė, jog trišalio susitarimo 2.1 punkte nustatyta laiko aplinkybė apibūdina visą veiksmą, o ne tik darbus, kurie nurodomi papildinį sudarančioje vardažodinėje grupėje. Dėl to teismas atmetė atsakovo argumentus, kad pagal susitarimo 2.1 punktą jis įsipareigojo perimti tik mokėjimus į ateitį, t. y. mokėjimus už darbus, atliktus nuo 2007 m. gegužės 18 d.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „Via Baltika Logistika“ apeliacinį skundą, 2010 m. kovo 8 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.

12Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas nuo 2007 m. liepos 23 d. iki 2007 m. lapkričio 26 d. ieškovui už atliktus darbus sumokėjo 4 367 673 Lt. Daugiau ieškovo atliktų darbų pagal atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas–faktūras, kur būtų nurodyta mokėjimus atlikti tiesiogiai ieškovui, trečiasis asmuo atsakovui nepateikė. Teisėjų kolegija nurodė, kad trišaliame susitarime dėl mokėjimų tvarkos neaptarta, jog atsakovas apmokės ieškovui už visus jo darbus, atliktus iki susitarimo sudarymo, tačiau nurodyta konkreti data, nuo kurios atsakovas prisiima prievolę mokėti už atliktus darbus ieškovui. Atsakovas įsipareigojo apmokėti už darbus, kurie bus faktiškai atlikti ir priimti pasirašant darbų atlikimo aktus. Kaip buvo vykdomas šis susitarimas, patvirtina byloje esantys dokumentai. Trečiasis asmuo, kaip generalinis rangovas, pateikdavo PVM sąskaitas–faktūras apmokėti atsakovui, nurodydamas, kokia suma pagal atliktų darbų aktus turi būti apmokėta, taigi trišalio susitarimo vykdymas patvirtina, kad buvo mokama už darbus, priimtus po 2007 m. gegužės 18 d. Lietuvių kalbos specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl to, jog yra neaišku, su kuo siejasi laiko aplinkybė – su tariniu ar su vienu iš žodžių, įeinančių į papildinį sudarančią išplėstą vardažodinę grupę, – atsiranda dviprasmybė, t. y. ar nuo 2007 m. gegužės 18 d. investuotojas perima visus užsakovo apmokėjimo už atliktus darbus įsipareigojimus, ar investuotojas perima užsakovo apmokėjimo įsipareigojimus už darbus, atliktus nuo 2007 m. gegužės 18 d., dėl to sakinys gali būti aiškinamas dvejopai, nors didesnė tikimybė, kad laiko aplinkybė apibūdina visą veiksmą (sietina su tariniu). Teisėjų kolegija nurodė, kad, remiantis šia išvada, aiškinant sakinio dviprasmybę, kuri ir yra ginčo esmė, didesnė tikimybė, jog nuo 2007 m. gegužės 18 d. atsakovas prisiėmė visus trečiojo asmens įsipareigojimus apmokėti ieškovui už atliktus darbus. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatavo, kad specialisto išvada yra tik tikėtina, todėl jai negali būti suteikiama pirmenybė prieš trišalio susitarimo sąlygų aiškinimą sisteminio sutarties aiškinimo principu. Teisėjų kolegija nurodė, kad iki trišalio susitarimo sudarymo nebuvo jokių atsakovo ir ieškovo sutartinių santykių. Su subrangovais atsiskaitydavo trečiasis asmuo (generalinis rangovas), o ne atsakovas (užsakovas). Nei pagal sutartį su generaliniu rangovu, nei pagal teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos teisinius santykius, atsakovas neturėjo prievolės mokėti ieškovui tiesiogiai ar nurodyti generaliniam rangovui (trečiajam asmeniui), kad pastarasis gautą konkrečią sumą pervestų būtent ieškovui. Atsakovas nei pagal 2006 m. spalio 16 d. statybos rangos sutartį, nei pagal įstatymą nebuvo atsakingas ieškovui (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). Be to, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. teismo įsakymas patvirtino, kad ieškovui yra skolingas trečiasis asmuo. Teisėjų kolegija iš atsakovui pateiktų apmokėti sąskaitų už atliktus statybos darbus ir apmokėjimo suvestinės nustatė, kad 325 342 Lt skolos trečiajam asmeniui nėra. Trečiasis asmuo taip pat nereiškia atsakovui pretenzijų, kad šis už darbus, atliktus pagal 2006 m. spalio 16 d. statybos rangos sutartį, jam yra skolingas 325 342 Lt. Be to, ieškovo 325 342 Lt finansinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje, ir tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas trečiajam asmeniui yra sumokėjęs 325 342 Lt.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Fegda“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, kad pagal kasatoriaus, atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą trišalį susitarimą trečiojo asmens įsipareigojimus apmokėti kasatoriui už atliktus darbus perėmė atsakovas, tačiau netinkamai taikė skolos perkėlimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to klaidingai konstatavo, kad atsakovas, pagal trišalį susitarimą perimdamas trečiojo asmens skolą, tapo atsakingas tik už ateityje atsirasiančią skolą. Skolos perkėlimo instituto esmė yra ta, kad sudarius skolos perkėlimo sutartį pirminė prievolė išlieka, tačiau pasikeičia tik skolininko asmuo, kuris ne sukuria naują, o įstoja į jau esantį prievolinį teisinį santykį ir perima senojo skolininko skolą (CK 6.115, 6.119, 6.120 straipsniai). Prievolės tęstinumą esant skolos perkėlimo teisiniams santykiams patvirtina ir Lietuvos teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. B. individuali įmonė v. LEX SYSTEM GmbH, bylos Nr. 3K-3-559/2008).

162. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teismas neatsižvelgė į susitarimo sudarymo aplinkybes (trečiojo asmens sunkią finansinę būklę, kuri ir lėmė pagrindinį kasatoriaus interesą, kad skolinius įsipareigojimus perimtų kitas subjektas), nepagrįstai teikė pirmenybę vienam aiškinimo būdui prieš kitą (visiškai eliminuodamas contra proferentem taisyklę ir taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kurioje ne kartą buvo pabrėžta šios taisyklės svarba tikrajam sutarties turiniui nustatyti), klaidingai suvokė susiklosčiusią situaciją (aplinkybę, kad trišalio susitarimo tekste, be skolos perkėlimo nuostatų, atsakovas ir trečiasis asmuo susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, klaidingai vertino kaip reiškiančią, jog buvo perkelta tik ateityje atsirasianti skola), nemotyvuodamas nevertino tam tikrų reikšmingų bylos aplinkybių (inter alia trečiojo asmens elgesio iki sutarties sudarymo ir rašytinio pranešimo apie tai, kad trečiojo asmens skolą kasatoriui apmokės būtent atsakovas).

173. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 176 ir 185 straipsnius. Teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje esančia Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto atlikta trišalio susitarimo 2.1 punkto turinio kalbine analize ir padaryta išvada. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šiai išvadai, kuri yra tik tikėtina, negali būti teikiama pirmenybė prieš trišalio susitarimo sąlygų sisteminį aiškinimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002). Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino trečiojo asmens kasatoriui pateikto 2008 m. balandžio 21 d. rašytinio pranešimo ir patvirtinimo Nr. 284 apie tai, kad 325 342,72 Lt trečiojo asmens skolą kasatoriui apmokės būtent atsakovas, ir nenurodė atsisakymo vertinti šį įrodymą motyvų.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Via Baltika logistika“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

191. Kasacinį skundą padavė neįgaliotas asmuo, todėl skundas turi būti paliktas nenagrinėtas. Atstovavimo sutartis su advokatu, kuris surašė ir pasirašė UAB „Fegda“ kasacinį skundą, yra neterminuota, sudaryta 2008 m. birželio 20 d., taigi ji laikytina pasibaigusia 2009 m. birželio 20 d. (CK 2.142 straipsnio 2 dalis), t. y. dar iki kasacinio skundo padavimo.

202. 2007 m. gegužės 18 d. sudarytas susitarimas dėl mokėjimo tvarkos nelaikytinas skolos perkėlimo sutartimi, šalys siekė tik susitarti dėl atsiskaitymų tvarkos modifikavimo. Dėl to susitarimas laikytinas susitarimu dėl atsiskaitymų tvarkos nustatymo, pagal kurį atsakovas mokėjimus ateityje atliks už trečiąjį asmenį, o ne vietoj trečiojo asmens vykdys jo skolines prievoles kasatoriui. Tokį šalių susitarimą patvirtina bylos faktinės aplinkybės, t. y. tai, kad kasatorius (subrangovas) darbus perduodavo tiesiogiai generaliniam rangovui (trečiajam asmeniui), o šis pagal atskirus darbų perdavimo priėmimo aktus – užsakovui (atsakovui), t. y. darbai nebuvo perduodami tiesiogiai iš subrangovo užsakovui, sąskaitas už darbus užsakovui išrašydavo ir pateikdavo generalinis rangovas, sąskaitų prieduose tik nurodydamas sumas, mokėtinas už generalinį rangovą subrangovui. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad skolos perkėlimo instituto esmė yra ta, jog pirminė prievolė išlieka. Tam, kad būtų konstatuotas skolos perkėlimo sandoris, reikia nustatyti šalių pasikeitimą prievolėje, pradinės prievolės pabaigą. Tačiau ne tik atsakovo bei trečiojo asmens, bet ir paties kasatoriaus elgesys rodo, kad pradinė prievolė, kylanti iš subrangos sutarties ir siejanti trečiąjį asmenį ir kasatorių, nesibaigė – kasatorius vykdė išieškojimą iš trečiojo asmens ginčijamai sumai (priimtas įsiteisėjęs teismo įsakymas) bei pateikė prašymą tvirtinti kreditoriaus reikalavimus trečiojo asmens bankroto byloje. Kasatoriaus skolininkas yra trečiasis asmuo BAB „BSA Construction“, iš jo skola yra priteista įsiteisėjusiu 2008 m. birželio 13 d. teismo įsakymu, tokio dydžio kasatoriaus finansiniai reikalavimai patvirtinti BAB „BSA Construction“ bankroto byloje.

213. Kasatorius nemotyvuotai siekia taikyti tik sutarčių aiškinimo būdą contra proferentem. Nustatant tikrąją sutarties šalių valią, sutarčių aiškinimo metodai taikytini kompleksiškai. Be to, byloje nėra patikimų įrodymų, kad susitarimą būtų parengęs ir pateikęs šalims pasirašyti atsakovas, todėl jį aiškinti atsakovo nenaudai nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir pagrįstai nesirėmė trečiojo asmens 2008 m. balandžio 21 d. raštu, kuriuo trečiasis asmuo informuoja kasatorių, kad 325 342,80 Lt skolą sumokės atsakovas. Toks vienašalis, nesuderintas su atsakovu, trečiojo asmens raštas nesukelia atsakovui nurodytos pareigos.

224. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino lietuvių kalbos specialisto išvadą. Specialisto išvada pagal proceso teisės normas neprilyginama eksperto išvadai, be to, kasatoriaus pateiktame dokumente nėra vienareikšmiškos išvados, o nurodytos tik tikimybės.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl šalių sudarytos sutarties teisinės kvalifikacijos ir aiškinimo

26Nagrinėjamoje byloje atsakovas UAB „Via Baltika Logistika“ ir trečiasis asmuo BAB „BSA Construction“ (buvusi UAB „Statybos priežiūros agentūra“) 2006 m. spalio 16 d. sudarė statybos rangos (generalinės rangos) sutartį, pagal kurią atsakovas (generalinis rangovas) įsipareigojo savo jėgomis ir medžiagomis (duomenys neskelbtini) pastatyti logistikos centrą. Sutarties kaina su PVM nustatyta 45 199 900 Lt. Kasatorius dar 2006 m. rugpjūčio 18 d. sudarė su trečiuoju asmeniu statybos rangos (subrangos) sutartį bei 2007 m. balandžio 3 d. papildomą susitarimą, pagal kuriuos už 8 067 292 Lt su PVM įsipareigojo parengti aikštelę, įrengti pastato pagrindus bei atlikti aplinkos tvarkymo darbus nurodytame statomame logistikos centre. Abiejų sutarčių šalys 2007 m. gegužės 18 d. sudarė trišalę sutartį, pavadintą Susitarimu dėl mokėjimo tvarkos Nr. 1. Šia sutartimi (susitarimu) susitarta, kad pagal 2006 m. rugpjūčio 18 d. sutartį ir 2007 m. balandžio 3 d. papildomą susitarimą nustatytus trečiojo asmens apmokėjimo už atliktus darbus įsipareigojimus ieškovui nuo 2007 m. gegužės 18 d. perima atsakovas.

27Sutarčių teisėje galiojantis sutarties laisvės principas suteikia teisę šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Vadovaudamosi šiuo principu šalys gali sudaryti tiek CK nustatytas, tiek nenustatytas sutartis, taip pat sutartis, turinčias kelių sutarčių elementų. Nagrinėjamoje byloje pagal atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą statybos rangos (generalinės rangos) sutartį susiklostė šalių santykiai kaip užsakovo ir generalinio rangovo, o pagal trečiojo asmens ir ieškovo sudarytą statybos rangos (subrangos) sutartį susiklostė šalių santykiai kaip generalinio rangovo ir subrangovo. Iki trišalio susitarimo sudarymo pagal iki tol sudarytas sutartis ieškovo (subrangovo) ir atsakovo (užsakovo) nesiejo tiesioginiai tarpusavio sutartiniai santykiai, taigi ir atsiskaitymai pagal statybos rangos (generalinės rangos) sutartį vyko tarp atsakovo ir trečiojo asmens, o pagal subrangos sutartį – tarp trečiojo asmens ir ieškovo. Savo ruožtu apmokėjimas už atliktus statybos darbus atitiko įstatyminį užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo tarpusavio atsiskaitymo santykių reglamentavimą (CK 6.650 straipsnio 4 dalis, 6.655, 6.687 straipsniai). Sutarties laisvės principas leidžia šalims tarpusavio sutarimu keisti savo teises ir pareigas pagal pirmiau šalių sudarytas sutartis, įvairiai jas modifikuojant.

28Esant ginčui dėl trišalės sutarties turinio ir tikslų, kai kasatorius šią sutartį aiškina esant ne tik atsiskaitymų pagal statybos rangos (subrangos) sutartį modifikavimu, bet ir trečiojo asmens iki šio susitarimo atsiradusių skolų vykdymo pareigos perėjimu atsakovui (skolos perkėlimu), o atsakovui aiškinant, jog trišaliu susitarimu buvo pakeista tik atsiskaitymo su ieškovu už darbus, atliktus ir priduotus po trišalio susitarimo sudarymo, tvarka, tikruosius šalių ketinimus privalo nustatyti teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei atsižvelgdamas į skolos perkėlimą reglamentuojančias teisės normas (CK šeštosios knygos I dalies VIII skyrius). Skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Savo esme tai yra daugiašalis sandoris. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.116 straipsniai). Bet kuriuo atveju skolos perkėlimas nesant kreditoriaus sutikimo negalimas. Šios sutarties atveju būtinas ne tik kreditoriaus, bet ir naujojo skolininko sutikimas. Skolos perkėlimo sutarčiai privaloma rašytinė forma. Savo ruožtu skolos perkėlimo sutarties turinyje turi būti atskleista perkeltos skolos apimtis, gali būti nurodytas jos susidarymo pagrindas. Skolos perkėlimo sutartis gali būti tiek savarankiška sutartis, tiek sutarties, turinčios kelių rūšių sutarčių elementų, dalis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo yra gausi ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Balteksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2009 m. lapkričio 13 nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vigysta“ v. V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009; kt.). Visų pirma sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutarties aiškinimo tikslas yra nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tikslus. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, jos šalių tikruosius ketinimus tam tikrais atvejais gali atskleisti ir šalių elgesys po sutarties sudarymo. Pvz., jeigu kreditorius po naujos sutarties sudarymo pareiškia reikalavimą dėl skolos grąžinimo ne naujajam, bet senajam skolininkui ir toks reikalavimas patenkinamas teismo sprendimu, tai šiam sprendimui įsiteisėjus kreditorius nebegali iš naujo pareikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Minėta, kad skolos perkėlimo atveju nei prievolė, nei jos pagrindu atsiradęs reikalavimas, nei kreditorius nesikeičia. Keičiasi tik skolininkas, vietoje kurio sutarties pagrindu atsiranda naujasis skolininkas. Šios aplinkybės lemia, kad kreditorius, teismine tvarka įgyvendinęs reikalavimo teisę (prisiteisęs skolą) iš pirminio skolininko, negali šio reikalavimo pakartotinai reikšti kitiems asmenims, nebent, taip ir negavęs teisme apgintos savo teisės įvykdymo, tokią teisę įgytų nauja po to sudaryta skolos perkėlimo sutartimi. Tokiu atveju neįvykdytas teismo sprendimas taptų skolinio įsipareigojimo dydį neginčijamai patvirtinančiu pagrindu.

30Nagrinėjamoje byloje nei šalių sudaryto trišalio susitarimo pavadinime, nei turinyje nenurodyta apie tai, kad juo atsakovui perkelta kokia nors trečiojo asmens skola kasatoriui. Teismai konstatavo, kad už darbus, kasatoriaus atliktus ir priduotus trečiajam asmeniui po šio susitarimo sudarymo, atsakovas visiškai atsiskaitė tiesiogiai su kasatoriumi. Nustatyta ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. teismo įsakymu kasatoriui iš trečiojo asmens nutarta išieškoti 325 342,80 Lt skolos. Būtent ši suma ir prašoma priteisti nagrinėjamoje byloje. Nurodyta suma su palūkanomis yra patvirtinta kaip kasatoriaus finansinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje. Nurodytų aplinkybių visetas bei nutartyje pateikta skolos perkėlimo instituto analizė įgalina kasacinio teismo teisėjų kolegiją sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje šalys trišaliu susitarimu skolos perkėlimo sutarties nesudarė. Taigi nekonstatuotas nei skolos perkėlimo sutartį reglamentuojančių teisės normų netinkamas taikymas, nei įrodinėjimo taisyklių pažeidimas, nei netinkamas sutarčių aiškinimas. Kasatoriaus nurodyta lietuvių kalbos specialisto išvada yra tik tikėtina bei, atsižvelgiant į skolos perkėlimo instituto teisinį reglamentavimą, nepagrindžia išvados apie tai, kad trišalis susitarimas dėl atsiskaitymų tvarkos modifikavimo yra ir skolos perkėlimo sutartis.

31Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino, taigi ir pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nenustatyta.

32Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasatoriaus vardu kasacinį skundą surašęs ir jį už kasatorių pasirašęs advokatas M. Inta veikė pagal galiojančią 2008 m. birželio 20 d. sudarytą atstovavimo sutartį. Atstovavimo sutartyje susitarus, kad advokatas klientą atstovauja visų instancijų teismuose, atstovui įgaliojimai suteikiami iki tol, kol byla bus baigta nagrinėti instancine tvarka. Tai savo ruožtu reiškia įgaliojimo termino apibrėžtumą, pasireiškiantį ne konkrečios datos, bet įvykio – bylos išnagrinėjimo užbaigimo instancine tvarka – nurodymu. Aptartas atstovavimo sutarties įforminimas ir įgaliojimų trukmės nustatymas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 57 straipsnis, CK 2.137 straipsnis, 2.142 straipsnis). Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija atsakovo atsiliepimo teiginį, kad kasacinis skundas atstovo buvo paduotas pasibaigus atstovavimo sutarčiai, pripažįsta nepagrįstu.

33Atmetus kasacinį skundą, atsakovui UAB „Via Baltika Logistika“ iš kasatoriaus priteisiamas atstovavimo išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovas pateikė mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad už atstovavimą kasaciniame teisme jis sumokėjo advokatui 1936 Lt. Ši suma, atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8.14 punktus, mažintina iki 1200 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų bei pagrįstų išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 43,30 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti atsakovui UAB „Via Baltika Logistika“ (į. k. 300561584) iš ieškovo UAB „Fegda“ (į. k. 110801759) 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

37Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Fegda“ (į. k. 110801759) 43,30 Lt (keturiasdešimt tris litus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Fegda“ prašė priteisti jam iš atsakovo UAB „Via Baltika... 5. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB ,,Via Baltika Logistika“ (užsakovas) ir... 6. Ieškinio reikalavimą priteisti 325 342,80 Lt skolos ieškovas grindė 2006 m.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. ... 9. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį patenkino:... 10. Teismas nustatė, kad iki 2007 m. gegužės 18 d. susitarimo dėl mokėjimų... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas nuo 2007 m. liepos 23 d. iki 2007 m.... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Fegda“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo... 15. 1. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, kad pagal kasatoriaus,... 16. 2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193... 17. 3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 176 ir 185... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Via Baltika logistika“... 19. 1. Kasacinį skundą padavė neįgaliotas asmuo, todėl skundas turi būti... 20. 2. 2007 m. gegužės 18 d. sudarytas susitarimas dėl mokėjimo tvarkos... 21. 3. Kasatorius nemotyvuotai siekia taikyti tik sutarčių aiškinimo būdą 22. 4. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino lietuvių kalbos... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl šalių sudarytos sutarties... 26. Nagrinėjamoje byloje atsakovas UAB „Via Baltika Logistika“ ir trečiasis... 27. Sutarčių teisėje galiojantis sutarties laisvės principas suteikia teisę... 28. Esant ginčui dėl trišalės sutarties turinio ir tikslų, kai kasatorius... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių... 30. Nagrinėjamoje byloje nei šalių sudaryto trišalio susitarimo pavadinime, nei... 31. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodyti... 32. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasatoriaus vardu... 33. Atmetus kasacinį skundą, atsakovui UAB „Via Baltika Logistika“ iš... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 36. Priteisti atsakovui UAB „Via Baltika Logistika“ (į. k. 300561584) iš... 37. Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Fegda“ (į. k. 110801759) 43,30 Lt... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...